- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-608-648-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02458-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. S., E. Č., M. T., Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų, I. K., T. D., P. Š.
- Advokatai
- Algirdas Grinevičius
- Kategorijos
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-608-648/2012
Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02458-2008-9
Žemesnės instancijos teismas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
nuteistajam D. S., nuteistųjų D. S., E. Č. ir M. T. gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Kazimirai Kanišauskienei ir Elenai Žilėnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Č. ir M. T. bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Radišauskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo
E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams (dėl 2008 m. rugsėjo 20 d. neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti),
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams (dėl 2008 m. spalio 11 d. neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti),
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams (dėl 2008 m. spalio 11 d. neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., E. Č. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.
D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d., D. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam per 6 mėnesius atlikti 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, taip pat įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti I. K., T. D. ir P. Š., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis, 2008-09-20, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. K. ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, automobiliu „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 22,9 g narkotinės medžiagos kanapių, 2,09 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei 0,053 g psichotropinės medžiagos MDMA, iki degalinės „Rivena“, esančios Ukmergės g. 245A, Vilniuje, kur dalį narkotinės medžiagos kanapių išplatino D. S. ir De. S., kurią surūkė, už 20 Lt pardavė 0,095 g psichotropinės medžiagos metamfetamino De. S. ir perdavė 0,43 g narkotinės medžiagos D. S., o likusias psichotropines ir narkotinę medžiagą – 22,46 g kanapių, 1,997 g metamfetamino ir 0,053 g MDMA neteisėtai laikė iki 2008-09-20, 18.30 val., kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Taip pat E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis, 2008-10-11, Vilniuje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 1,161 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,449 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino (mCPP) ir 0,033 g psichotropinės medžiagos MDMA bei šias psichotropines medžiagas automobiliu „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pardavė 1,161 g psichotropinės medžiagos metamfetamino T. D., o kitas psichotropines medžiagas neteisėtai laikė iki tos pačios dienos 2.30 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Taip pat E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-10-11, Vilniuje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, automobiliu „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 18,561 g psichotropinės medžiagos metamfetamino iki aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pardavė už 300 Lt P. Š. bei M. T. 6,11 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir apie 22.30 val. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-10-11, Vilniuje, neteisėtai įgijo daugiau kaip 0,775 g, tačiau ne daugiau kaip 5 g narkotinės medžiagos kanapių, neteisėtai gabeno šią narkotinę medžiagą automobiliu „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), iki aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur neteisėtai dalį narkotinės medžiagos kanapių išplatino P. Š. ir M. T., kurią surūkė.
M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-10-11, apie 22.00 val., aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilyje „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su P. Š., iš D. S. neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne didesnį kaip 5 g nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, iš E. Č. neteisėtai įgijo už 300 Lt 6,11 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis surūkydami suvartojo, o 6,11 g psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėtai laikė nurodytame automobilyje iki tos pačios dienos 22.30 val., kai psichotropinė medžiaga buvo paimta pareigūnams sulaikius visus asmenis.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendį jo atžvilgiu, perkvalifikuojant jo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir skiriant jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.
Nurodo, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas remiantis ne objektyviais įrodymais, o tik kitų nuteistųjų parodymais, kurių teismas nemėgino tinkamai įvertinti. Kita vertus, teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad kiti nuteistieji tiesiog jį apkalba keršydami už tai, kad jis, būdamas sulaikytas, pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir pastariesiems papasakojo visą tiesą apie narkotinių medžiagų įsigijimą, disponavimą šiomis medžiagomis, t. y. jis nurodė kiekvieno asmens tikruosius vaidmenis ir kiekvieno iš jų veiksmus. Apie jo bendradarbiavimą su teisėsaugos pareigūnais patvirtina ir tas faktas, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo perimtas iš policijos pareigūnų ir toliau atliekamas Vilniaus apygardos prokuratūroje. Pasak nuteistojo, jo parodymai visą laiką buvo nuoseklūs ir vienodi. Jis vaikystėje yra sirgęs su smegenų veikla susijusiomis ligomis, be to, 2004 m. patyrė sunkią galvos traumą. Todėl jam ne visada pavykdavo tinkamai suprasti klausimų esmę ir į juos logiškai atsakyti, tuo labiau operatyviai atkurti reikalaujamų įvykių seką ir eigą. Jis pripažįsta savo kaltę tik tiek, kad vartojo narkotines medžiagas, be to, yra priklausomas nuo šių medžiagų. Šiuo metu jis yra gydomas priklausomybės ligų centre. Todėl jis ir pripažįsta inkriminuotas veikas dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, gabenimo ir laikymo. Tačiau E. Č. neigia platinęs narkotines medžiagas. Pagrindinis platintojas buvo I. K., o jis iš esmės buvo tik vairuotojas, nes važiuojant su automobiliu yra lengviau kur nors sustoti ir pavartoti narkotines medžiagas. Pasak apelianto, jis visais atvejais įsigydavo narkotines medžiagas tik savo reikmėms.
Nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, rėmėsi vien tik D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors pastarasis prašė vadovautis jo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje 2011-02-08, kuriais teigė, jog matė, kaip ar M. T., ar P. Š. perdavė E. Č. 300 Lt, tačiau, pasak jo, tai buvo kažkokios skolos grąžinimas. Tai, kad 300 Lt buvo skolos grąžinimas, teigė ir pats E. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. M. T. taip pat nurodė šią aplinkybę. Tai, kad jo parodymai nurodant pinigų grąžinimo priežastį keitėsi, dar neįrodo fakto, jog pinigai buvo perduoti atsiskaityti už narkotines medžiagas. Teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog jis, tiek pirmą kartą duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmą kartą duodamas parodymus teisminio nagrinėjimo metu, visada teigė, jog tai buvo skola, tačiau negalėjo pasakyti už ką ši skola nenorėdamas meluoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino to, kad paties D. S. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš pradžių teigė, kad narkotinės medžiagos priklausė jam (M. T.) ir P. Š. bei jie atgabeno šias medžiagas. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu D. S. jau nurodė, kad narkotinės medžiagos priklausė E. Č., kuris perdavė narkotines medžiagas M. T. ir P. Š. sverti. Teisminio nagrinėjimo metu D. S. parodė, kad jis nematė narkotinių medžiagų svėrimo proceso. Todėl galima daryti išvadą, kad D. S. teiginiai yra grindžiami spėlionėmis. Nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad D. S. rūkė kanapes, todėl į automobilyje vykstančius įvykius reagavo nevisiškai adekvačiai. Taigi, teismas, grįsdamas jo (M. T.) kaltę, rėmėsi tik vieno nusikaltimo padarymo metu apsvaigusio nuo narkotinės medžiagos (kanapių) D. S. duotais parodymais. Iš teismo išvadų matyti, kad teismas visiškai nesivadovavo kitų nuteistųjų, t. y. P. Š., E. Č. bei M. T., duotais parodymais teisiamajame posėdyje, o rėmėsi vien tik D. S. duotais parodymais prokurorui ikiteisminio tyrimo metu. Todėl darytina išvada, jog teismas galėjo būti šališkas prokuroro atžvilgiu bei vadovautis prokuroro padarytomis prielaidomis.
Šiuo atveju nenustatyta, kuo remiantis yra teigiama, jog jis su P. Š. įsigijo 6,11 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, taip pat kuo vadovaujantis konstatuota, jog jie, veikdami kartu, iš D. S. įsigijo kanapių ir jas suvartojo. Jis pirmą kartą sužinojo, jog kažkas rūkė kanapes, tik po sulaikymo, be to, nenustatytas faktas, kad rūkant kas nors perduotų jam cigaretę su kanapėmis. Padarius jo asmens ir automobilio „Volvo S70“, v/n (duomenys neskelbtini), kratą, nebuvo rasta nei narkotinių medžiagų, nei su jomis susijusių daiktų. Ekspertų išvadose konstatuota, kad jo pirštų ir panagių nuoplovose nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų pėdsakų. Taigi, jis neturėjo jokio kontakto su narkotinėmis medžiagomis. Visa tai leidžia teigti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi ne byloje surinktais įrodymais, o vien tik prielaidomis.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorė J. Radišauskienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria D. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, bei remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu D. S. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-30 paskirta bausme ir D. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už numatyto nusikaltimo padarymą įtvirtinta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Taigi, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas yra sunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Už sunkaus nusikaltimo padarymą negali būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos, todėl nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. S. yra neteisėta. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-30 nuosprendžiu D. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Paskirta bauda nėra sumokėta, todėl laikytina, kad D. S. nėra atlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-30 ir 2012-01-26 nuosprendžiais D. S. paskirtos bausmės bendrintinos, t. y. jam skirtinas laisvės atėmimas 2 metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 ir 9 d.).
Teismo posėdyje nuteistojo E. Č. gynėja ir nuteistojo M. T. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų E. Č. ir M. T. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis D. S. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo M. T. apeliacinis skundas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Radišauskienės apeliacinis skundas tenkinami iš dalies.
Dėl nuteistojo E. Č. apeliacinio skundo
Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., kadangi jis neigia neteisėtai disponavęs narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis turint tikslą jas platinti.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl E. Č. inkriminuoto 1 epizodo (2008-09-20 neteisėto disponavimo narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, turint tikslą jas platinti) teisiamajame posėdyje kaltinamuoju apklaustas D. S. palaikė savo parodymus, duotus baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, kur jis parodė, jog 2008-09-20 Vilniuje, prie prekybos centro „Mada“, jis kartu su De. S. susitiko su I. K. ir E. Č.. I. K. davė jam gramą žolės, kad jis susuktų cigaretę, ir kartu parūkė. E. Č., atrodo, pardavė De. S. pusę gramo amfetamino, kurį po to rado policija. Pas jį (D. S.) taip pat rado pusę gramo kanapių (t. 4, b.l. 211, t. 6, b.l. 101). Ikiteisminio tyrimo metu D. S. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 2, b.l. 57-58, 60-61). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas De. S. parodė, kad 2008-09-20 jis nusipirko psichotropinę medžiagą, kurią vėliau pas jį rado policija, už 20 Lt iš E. Č. (t. 4, b.l. 219-220). Ikiteisminio tyrimo metu De. S. nurodė tokią pačią aplinkybę (t. 1, b.l. 102-103, 106-107, 111-112). Teismo posėdyje kaltinamuoju apklaustas I. K. parodė, kad jis pradėjo vartoti narkotines medžiagas su E. Č., nes pastarasis pardavinėjo jas. Kadangi I. K. buvo skolingas jam ir negalėjo atiduoti skolos, todėl E. Č. pasiūlė jam pardavinėti narkotines medžiagas. E. Č. laikė visas narkotines medžiagas pas jį. Jie kartu važinėdavo po miestą ir pardavinėdavo narkotines medžiagas (t. 6, b.l. 100-101). Tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu I. K. nurodė tokias pačias aplinkybes (t. 1, b.l. 142-143, 152-153, t. 4, b.l. 210). Be to, I. K. nurodė, kad 2008-09-20 E. Č. paėmė automobilį, davė jam narkotines medžiagas ir vyrišką rankinę. I. K. sudėjo šias medžiagas į rankinę ir įdėjo ją į automobilio daiktų dėtuvę (t. 4, b.l. 210). Rašytiniai įrodymai (tarnybiniai pranešimai, 2008-12-19 specialisto išvada Nr. 140-(7552)-IS-1-9605) patvirtina pas De. ir D. S. rastą atitinkamai psichotropinę medžiagą metamfetaminą (0,095 g) ir narkotinę medžiagą kanapes (0,43 g), taip pat automobilyje „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), rastą kitą E. Č. inkriminuotą narkotinės medžiagos ir psichotropinių medžiagų kiekį (t. 1, b.l. 32-33, 50-57).
Dėl E. Č. inkriminuoto 2 epizodo (dėl 2008-10-11 neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti) teisiamajame posėdyje kaltinamuoju apklaustas T. D. palaikė savo parodymus, duotus baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, kur jis nurodė, kad 2008-10-11 jis padavė E. Č. 150 Lt ir paprašė gauti amfetamino. E. Č. pasiskambino, nuėjo, paėmė ir atėjo į automobilį su psichotropine medžiaga. Ten buvo vienas įpakavimas (t. 4, b.l. 210-211, t. 6, b.l. 101). Ikiteisminio tyrimo metu T. D. davė analogiškus parodymus (t. 1, b.l. 181-182, 184-187). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas D. S. parodė, kad kai jis kartu su E. Č. ir T. D. atvažiavo prie E. Č. namų, pastarasis pasakė, kad jam kažko reikia užeiti namo, jis nuėjo, D. S. ir T. D. liko sėdėti automobilyje. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir patikrino jų dokumentus. Pas T. D. rado kažką. Iš laiptinės išėjo E. Č., kurį policijos pareigūnai sulaikė, rado, atrodo, tablečių (t. 4, b.l. 211). Rašytiniai įrodymai (tarnybinis pranešimas, 2008-11-06 specialisto išvada Nr. 140-(8289)-IS1-8404) patvirtina pas T. D. rastą psichotropinę medžiagą metamfetaminą (1,161 g), taip pat pas E. Č. jam inkriminuotą kitą psichotropinių medžiagų kiekį (t. 1, b.l. 35, 68-72).
Dėl E. Č. inkriminuoto 3 epizodo (dėl 2008-10-11 neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti) teisiamajame posėdyje kaltinamuoju apklaustas D. S. palaikė savo parodymus, duotus baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, kur jis parodė, jog 2008-10-11 jis kartu su E. Č. atvažiavo į sąvartyną, esantį (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo ir automobilis „Volvo“. Tada E. Č. išlipo iš transporto priemonės, atsidarė bagažinę, ištraukė iš ten amfetamino, maišelį su milteliais, pasiėmė svarstykles ir paprašė iš M. T. ir P. Š. maišelių. Jie atnešė iš automobilio „Volvo“ maišelių, E. Č. padavė amfetaminą ir paprašė, kad dalintų už jo sėdėjęs žmogus, kuris buvo apsvaigęs. Psichotropinė medžiaga buvo E. Č., ji buvo dalinama ir sveriama į mažesnes dozes (t. 4, b.l. 211-212, t. 6, b.l. 101). Ikiteisminio tyrimo metu D. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 2, b.l. 71-72, 73-76, 78-79, t. 5, b.l. 21-22). Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai H. G. ir A.G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad 2008-10-11 automobilyje „BMW 316“ E. Č. laikė rankose svarstykles (t. 1, b.l. 91-92, 94-95, t. 4, b.l. 218). Rašytiniai įrodymai (2008-10-12 apžiūros protokolas, 2008-11-06 specialisto išvada Nr. 140-(8289)-IS1-8404) patvirtina automobilyje „BMW 316“ ir prie šios transporto priemonės rastą E. Č. inkriminuotą psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekį. Pažymėtina, kad minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, jog E. Č. rankų nuoplovose yra psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų (t. 1, b.l. 41-48, 68-72).
Įvertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, E. Č. teiginys, kad jis nepadarė Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, vertinamas kritiškai. Dėl pirmojo epizodo De. S. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jis įsigijo psichotropinės medžiagos už 20 Lt iš E. Č.. I. K. patvirtino, kad jis kartu su apeliantu važinėdavo po miestą ir pardavinėdavo draudžiamas medžiagas. 2008-09-20 E. Č. ir I. K. buvo susitikę su De. bei D. S., kuriems buvo atitinkamai parduota psichotropinė medžiaga (metamfetaminas) ir išplatinta narkotinė medžiaga (kanapės). Šiuo atveju nėra abejonių, kad E. Č. veikė kartu su I. K. siekdami parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Dėl antrojo epizodo T. D. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jis įsigijo psichotropinės medžiagos už 150 Lt iš E. Č.. Dėl trečiojo epizodo D. S. viso proceso metu iš esmės nuosekliai parodė, kad psichotropinė medžiaga, kuri vėliau buvo perduota atvažiavusiems M. T. ir P. Š., priklausė E. Č.. Tai netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog E. Č. rankų nuoplovose rasta psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas De. S., nuteistieji T. D., I. K. ir D. S. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti E. Č., jų parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Apelianto teiginys, kad minėti asmenys apkalba jį, keršydami už jo bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, yra subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl toks teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad apelianto parodymai neatitinka De. ir D. S., T. D. bei I. K. parodymų, nesudaro pagrindo nesivadovauti pastarųjų parodymais ir juos atmesti. E. Č. nurodo, kad pagrindinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojas yra I. K., tačiau minėti įrodymai patvirtina, jog apeliantas taip pat pardavinėjo, laikė ir gabeno narkotines bei psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, E. Č. pateikiamas vaidmuo, t. y. kad jis buvo tik automobilio vairuotojas, vertinamas kritiškai. Tai, kad jis ir pats vartoja narkotines medžiagas, gydosi priklausomybės ligų centre, nepaneigia jo padarytų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro 2012-01-26 pažymoje Nr. 12 užfiksuota, kad E. Č. pradėjo gydytis šiame centre nuo 2012-01-18, t. y. praėjus daugiau nei dviem metams nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (t. 6, b.l. 145).
Teismų praktikoje aiškinama, kad tikslas parduoti arba kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis kaltininko parodymais bei objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010, 2K-618/2010). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą E. Č. neteisėtai laikytą (gabentą) narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, jų platinimo faktą pirkėjams, paruoštų vartoti šių medžiagų pakankamai didelį dozių skaičių, darytina išvada, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios apelianto buvo neteisėtai laikomos ir gabenamos, buvo skirtos jas parduoti ar kitaip platinti. Visa tai rodo, kad E. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Dėl nuteistojo M. T. apeliacinio skundo
Nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde neigia kartu su P. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijęs narkotinę ir psichotropinę medžiagą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamuoju D. S. palaikė savo parodymus, duotus baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, kur jis parodė, jog 2008-10-11 jis kartu atvažiavo su E. Č. į sąvartyną, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten atvažiavo ir automobilis „Volvo“. Tada E. Č. išlipo iš transporto priemonės, atsidarė bagažinę, ištraukė iš ten amfetamino, maišelį su milteliais, pasiėmė svarstykles ir paprašė iš M. T. ir P. Š. maišelių. Jie atnešė iš automobilio „Volvo“ maišelių, E. Č. padavė psichotropinę medžiagą ir paprašė, kad dalintų už jo sėdėjęs žmogus, kuris buvo apsvaigęs. Ji buvo dalinama ir sveriama į mažesnes dozes. Tuo momentu jis (D. S.) turėjo kanapių, susuko cigaretę ir pasiūlė parūkyti, jie parūkė. Buvo, kad 300 Lt kažkuris iš jų – M. T. ar P. Š. – atidavė E. Č. ne už narkotines medžiagas, o tiesiog padavė ar kaip skolą ar kažką (t. 4, b.l. 211-212, t. 6, b.l. 101-102). Ikiteisminio tyrimo metu D. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 2, b.l. 71-72, 73-76, 78-79, t. 5, b.l. 21-22). Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, D. S. nurodė, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis buvo šalia, kai E. Č. padavė P. Š. ir M. T. amfetaminą, yra teisingi (t. 2, b.l. 78-79, t. 4, b.l. 212).
Teisiamajame posėdyje E. Č. iš dalies patvirtino D. S. duotus parodymus, t. y. kad M. T. ir P. Š. dalino amfetaminą į dozes automobilyje „BMW 316“ (t. 4, b.l. 207, t. 6, b.l. 100).
Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai H. G. ir A. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2008-10-11 jiems privažiavus prie automobilio „BMW 316“, stovinčio pamiškėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įjungus tolimąsias šviesas, buvo apšviestas automobilio „BMW 316“ salono vidus, kurio gale du asmenys pradėjo blaškytis ir kažką aktyviai darė, t. y. iš jų veiksmų buvo galima suprasti, kad jie kažką slepia. Prie automobilio „BMW 316“ vairo sėdėjo D. S., šalia jo – E. Č., ant galinės sėdynės už D. S. sėdėjo M. T., o už E. Č. – P. Š.. Apžiūrėjus automobilį, buvo rastos galimai psichotropinės medžiagos (t. 1, b.l. 91-92, 94-95, t. 4, b.l. 218).
Iš 2008-10-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), stovintį aikštelėje priešais pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad po automobiliu ties dešinės pusės galinėmis durelėmis guli mažas maišelis su baltos spalvos medžiaga bei didelis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, atidarius galines duris už vairuotojo sėdynės automobilio viduje guli maišelis su baltos spalvos milteliais (t. 1, b.l. 41-48).
Iš 2008-11-06 specialisto išvados Nr. 140-(8289)-IS1-8404 matyti, kad po automobiliu „BMW 316“ ties dešinės pusės durelėmis maišelyje su baltos spalvos medžiaga yra 5,742 g psichotropinės medžiagas metamfetamino, o automobilio viduje už vairuotojo sėdynės esančiame maišelyje – 0,775 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. P. Š. rankų nuoplovose yra psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų (t. 1, b.l. 68-72).
Anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad į aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvažiavo du automobiliai „BMW 316“ ir „Volvo“. P. Š. ir M. T. persėdo į automobilį „BMW 316“, kuriame sėdėjo D. S. ir E. Č.. M. T. atsisėdo ant galinės sėdynės už vairuotojo D. S., o P. Š. – už priekinio keleivio vietos, kurioje sėdėjo E. Č.. Tada pastarasis išlipo iš transporto priemonės, atidarė bagažinę, ištraukė iš jos maišelį su metamfetaminu, pasiėmė svarstykles ir paprašė M. T. ir P. Š. maišelių. Jie atnešė iš automobilio „Volvo“ maišelių, E. Č. padavė metamfetaminą ir prasidėjo psichotropinės medžiagos dalinimo procesas. D. S. parodymais nustatyta, kad E. Č. padavė metamfetaminą M. T. ir P. Š., psichotropinę medžiagą svėrė asmuo, sėdėjęs už E. Č., t. y. P. Š.. Tokius D. S. parodymus netiesiogiai patvirtina P. Š. rankų nuoplovose rasti psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakai. Be to, pasak D. S., M. T. perdavė E. Č. 300 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių D. S. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti M. T., jo parodymai proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, todėl laikytini patikimais. Pažymėtina, kad būtent toje automobilio vietoje, kur sėdėjo M. T., t. y. keleivio vietoje už vairuotojo, ant kilimėlio apžiūros metu buvo rastas maišelis su metamfetaminu. Kita dalis psichotropinės medžiagos buvo rasta šalia automobilio ties dešinės pusės galinėmis durelėmis. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad anksčiau aptarti M. T. ir P. Š. veiksmai patvirtina, jog M. T., veikdamas bendrai su P. Š., neteisėtai įgijo 6,11 g metamfetamino neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti šios psichotropinės medžiagos. Minėtas metamfetamino kiekis nustatytas atlikus šioje byloje objektų cheminį tyrimą ir surašius 2008-11-06 specialisto išvadą Nr. 140-(8289)-IS1-8404. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atlikus M. T. asmens kratą, nebuvo rasta psichotropinių ar narkotinių medžiagų, specialisto išvada patvirtina, jog jis neturėjo kontakto su šiomis medžiagomis, nepaneigia anksčiau padarytų išvadų.
D. S. pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė kad psichotropinė medžiaga priklausė M. T. bei P. Š. (t. 2, b.l. 71-72), o vėliau pakeitė savo parodymus teigdamas, kad jie priklausė E. Č.. Kita vertus, įvertinus šio nuteistojo parodymų nuoseklumą vėlesnio proceso metu ir jo parodymų atitikimą kitiems įrodymams, toks D. S. parodymų nenuoseklumas nelaikytinas esminiu, dėl ko būtų pagrindas apskritai nesivadovauti jo parodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, D. S. teisiamajame posėdyje nenurodė, kad jis nematė paties svėrimo proceso. Jis parodė, kad metamfetaminą dalino už E. Č. sėdėjęs asmuo (t. 4, b.l. 212). Todėl negalima daryti išvados, jog D. S. parodymai yra grindžiami prielaidomis. Ta aplinkybė, kad jis aptariamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo kanapių rūkymo, savaime neleidžia vertinti nuteistojo parodymų kritiškai, kadangi jis pakankamai nuosekliai ir detaliai nurodė šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti D. S. duotų parodymų patikimumu. Vien tai, kad apylinkės teismas nesivadovavo M. T., E. Č. ir P. Š. duotais parodymais, negali būti pripažįstama teismo šališkumu. Objektyvių duomenų, kad apylinkės teismas teikė prioritetą tik vieniems baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams, neįvertinęs kitų įrodymų, nėra. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, buvo pagarsinti D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis buvo šalia, kai E. Č. padavė P. Š. ir M. T. amfetaminą, ir jis pripažino, kad tokie parodymai yra teisingi (t. 4, b.l. 212). Taigi, nėra pagrindo neatsižvelgti ir į D. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
M. T. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apeliantas pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam kartu su P. Š. ir J. T. atvažiavus automobiliu „Volvo“ į pamiškę, esančią netoli gyvūnų prieglaudos, P. Š. išlipo iš automobilio ir nuėjo į automobilį „BMW 316“. Jis (M. T.), kiek pasėdėjęs savo automobilyje, nutarė taip pat nueiti į automobilį „BMW 316“. Jam priėjus prie automobilio ir į įsėdus į transporto priemonę, ten jau vyko svėrimo procesas. P. Š. sėdėjo galinės sėdynės viduryje. Jis nematė ir nežinojo, kas ir iš kur gavo narkotinių medžiagų. Kai jis įsėdo į automobilį, svarstyklės buvo pastatytos priekyje tarp sėdynių, baltas maišelis su narkotikais stovėjo priekyje svarstyklių. Jis nematė, kas fasavo ar ką darė, nes kai įlipo į automobilį, E. Č. liepė jam pastovėti prie savo automobilio ir jei, kas atvažiuos, pranešti. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie brolio, kuris tuo metu sėdėjo prie automobilio „Volvo“ vairo, liepė pritildyti muziką. Kai grįžo į automobilį „BMW 316“, tuoj pat atvažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis (t. 2, b.l. 134-135). Papildomoje apklausoje M. T. nurodė, kad jis nežinojo, jog P. Š. sveria ir dalina narkotikus, jis matė tik miltelius ir svarstykles. Jis taip pat parodė, kad kažkuriuo momentu padavė vienam iš vaikinų 300 Lt, tačiau tai buvo ne už miltelius, o už tai kad būtų paveikti policijos pareigūnai, jog jie nebaustų jį už KET pažeidimus (t. 2, b.l. 139-140). Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, M. T. parodė, kad jis, nuėjęs į automobilį „BMW 316“, prisėdo. D. S., E. Č. ir P. Š. bendravo apie kažką, jis neprisimena, apie ką jie dar pakalbėjo. Prieš tai dar E. Č. pasakė, kad jis (M. T.) eitų į savo automobilį, jeigu kas nors atvažiuos, tai „pamirksėtų“ šviesom. M. T. pamanė, kad niekur neis. Jis toliau sėdėjo ir po kokių 3-4 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jis nematė, kad automobilyje „BMW 316“ buvo sveriamos kažkokios medžiagos, jis tik paskui gal įtarė, kai buvo policijos komisariate. Jis matė automobilyje svarstykles, tačiau nesuprato, kad tai svarstyklės. Jis galvojo, kad ten skaičiuotuvas. M. T. patvirtino, kad jis davė tą dieną pinigus E. Č., tai buvo skola, bet nesusijusi su narkotikais (t. 4, b.l. 213-214). Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas parodė, kad jis davė pinigus E. Č. kaip skolą už audio aparatūrą (t. 5, b.l. 16-17). Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje antrą kartą, M. T. parodė, kad grąžino E. Č. skolą už aparatūrą, jis nematė svėrimo proceso (t. 6, b.l. 102).
Iš M. T. aptartų parodymų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių patvirtino, jog įsėdęs į automobilį „BMW 316“ jis matė vykusį psichotropinės medžiagos dalinimo procesą, taip pat matė tiek svarstykles, tiek baltą maišelį su psichotropine medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo ranka pasirašytinai parašė apklausos protokole, jog pagal jo žodžius protokolas surašytas teisingai (t. 2, b.l. 135). Vėliau jis jau parodė, kad nematė, jog būtų sveriamos kokios nors medžiagos, jis netgi nesuprato, kad automobilyje buvo svarstyklės. M. T. nebuvo nuoseklus dėl to, ar jis buvo išlipęs iš automobilio „BMW 316“ E. Č. prašymu, iš pradžių teigdamas, kad jis po tokio prašymo išlipo iš transporto priemonės ir priėjo prie automobilio „Volvo“, vėliau tvirtindamas, kad E. Č. paprašius išlipti iš automobilio ir pasaugoti aplinką, jis pasiliko sėdėti transporto priemonėje. Be to, apeliantas keitė savo parodymus dėl to, kam buvo skirti E. Č. duoti 300 Lt. Iš pradžių nurodžius, kad pinigai buvo skirti paveikti policijos pareigūnus, jog M. T. nebūtų baudžiamas už KET pažeidimus, vėliau apeliantas nurodė visiškai skirtingą priežastį, t. y. kad 300 Lt buvo atiduoti kaip skola, dar vėliau patikslinant, kad ši skola yra skirta už audio aparatūrą. Įvertinus visus minėtus M. T. parodymų neatitikimus, nėra pagrindo jais remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Apelianto teiginys, kad jis, būdamas automobilyje „BMW 316“, nematė jokio metamfetamino svėrimo ir dalinimo į mažesnes dozes proceso, vertintinas kaip neįtikėtinas ir prieštaraujantis baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.
Taigi, M. T. pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. už tai, kad jis inkriminuotu laiku ir vietoje kartu su P. Š. iš E. Č. neteisėtai įgijo už 300 Lt 6,11 g psichotropinės medžiagos metamfetamino neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.
Dėl M. T. pareikšto kaltinimo neteisėtai kartu su P. Š. įgijus iš D. S. ne didesnį kaip 5 g nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias surūkydami suvartojo, pasakytina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
M. T. viso proceso metu neigė neteisėtai įgijęs kanapių, kurias surūkė (t. 4, b.l. 214, t. 5, b.l. 16-17, t. 6, b.l. 102). Teisiamajame posėdyje D. S. parodė, kad jis nėra tikras, jog M. T. rūkė kanapes, jis nepastebėjo, kas rūkė šią narkotinę medžiagą, o kas ne (t. 6, b.l. 102). Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, jis tik parodė, kad pasiūlė cigaretę su kanapėmis visiems ir jie parūkė, tačiau nekonkretizavo, kad rūkė ir M. T. (t. 4, b.l. 212). P. Š. parodė, kad jis negali pasakyti, ar rūkė M. T.. P. Š. rūkė paskutinis, niekam neperdavė cigaretės (t. 6, b.l. 103). Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, P. Š. taip pat nenurodė, kad M. T. rūkė cigaretę su kanapėmis (t. 4, b.l. 216). E. Č. parodė, kad jie visi kartu parūkė cigaretę vienas kitam perduodami (t. 6, b.l. 100). Kita vertus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmą kartą, E. Č. nurodė, kad lyg prieš sulaikymą buvo surūkyta cigaretė, jis tiksliai neprisimena (t. 4, b.l. 207). Baudžiamojoje byloje nėra medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, kuriame būtų konstatuota, jog sulaikymo dieną M. T. buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, taip pat nėra įrodymų, kad buvo atliktas jo šlapimo tyrimas, kurio metu būtų rasta narkotinės medžiagos.
Įvertinus visus minėtus įrodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad M. T. buvo įgijęs narkotinę medžiagą kanapes, kurią surūkė. D. S., P. Š. ir E. Č. parodymai nepatvirtina M. T. inkriminuoto kaltinimo. Priešingai, P. Š. vienareikšmiškai parodė, kad jis neperdavė M. T. cigaretės su kanapėmis, o P. Š. rūkė paskutinis. Kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad apeliantas įgijo kanapes ir jas surūkė, nėra. Vien tai, kad M. T. sėdėjo automobilyje „BMW 316“, kai tuo metu kiti dalinosi ir rūkė cigaretę su kanapėmis, negali būti pagrindas pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.
Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendis šioje dalyje keistinas, pašalinant iš kaltinimo aplinkybę, kad M. T., veikdamas kartu su P. Š., neteisėtai įgijo iš D. S. narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis, kurią suvartojo surūkydami. Atitinkamai D. S. iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis neteisėtai išplatino M. T. dalį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią šis suvartojo surūkydamas, o P. Š. iš kaltinimo – kad jis, veikdamas kartu su M. T., neteisėtai įgijo iš D. S. dalį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.
Teisėjų kolegijos nuomone, pašalinus iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, švelninti pirmos instancijos teismo M. T. ir P. Š. paskirtų bausmių nėra pagrindo, nes įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jiems buvo paskirtos baudos, žymiai mažesnės nei šios bausmės vidurkis, numatytas už šios kategorijos nusikaltimų padarymą (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p.).
Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti D. S. bausmės vykdymo atidėjimą už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, kadangi apylinkės teismas taikė šį baudžiamosios teisės institutą pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 75 str. sąlygas.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. negali būti prilyginami sunkių (nekalbant jau apie labai sunkių) nusikaltimų kategorijai, o už juos paskirta atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).
Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Taigi, šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., atidėti bausmės vykdymą galima tik už padarytą vieną ar kelis nesunkius arba apysunkius tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nėra. Apylinkės teismas nepagrįstai taikė bausmės vykdymo atidėjimą D. S. atžvilgiu, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis atitinkamai keistinas.
Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Taigi, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011).
Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis padarė sunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga. Kita vertus, atsižvelgtina į D. S. padaryto nusikaltimo aplinkybes, t. y. šioje byloje nustatytu laiku ir vietoje sėdėdamas automobilyje „BMW 316“, nuteistasis susuko vieną cigaretę su kanapėmis, užsirūkė ir davė rūkyti kitam transporto priemonėje sėdėjusiam nuteistajam P. Š.. Įvertinus narkotinės medžiagos rūšį (kanapės), jos kiekį (viena cigaretė) nelaikytina, kad D. S. padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas ar sukėlė sunkių padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek P. Š. parodė, jog jis tą dieną jau buvo pavartojęs narkotinių medžiagų (t. 6, b.l. 103). Nuteistojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors D. S. praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn tris kartus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis buvo du kartus teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. būdamas nepilnamečiu, už šiuos nusikaltimus jam teistumas yra išnykęs. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-30 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 97 str., nuosprendžio įsiteisėjimas už asmens padarytą baudžiamąjį nusižengimą neužtraukia jam teistumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje (t. 6, b.l. 69), jis neįrašytas į narkologinę įskaitą (t. 2, b.l. 103), negydytas psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b.l. 104). Nusikalstama veika padaryta prieš daugiau nei trejus metus, byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo D. S. atžvilgiu būtų pradėti ar atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai. Įvertintina tai, kad nuteistojo atskyrimas nuo mokslų, jam artimų asmenų, gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant net ir nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę bei izoliavus jį nuo visuomenės, tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, D. S. už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes:
kad M. T. kartu su P. Š. neteisėtai įgijo iš D. S. narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis, kurią M. T. suvartojo surūkydamas;kad P. Š., neteisėtai įgydamas iš D. S. dalį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, veikė kartu su M. T.;kad D. S. išplatino narkotines medžiagas – kanapes M. T., kurias jis surūkė.
Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Radišauskienės apeliacinį skundą iš dalies:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S., pripažintam kaltu už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., jam atidėtas bausmės vykdymas 3 metams, paskiriant jam per 6 mėnesius atlikti 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, taip pat įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
D. S., pripažintam kaltu už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.
A tmesti nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.