- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-358-945/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04107-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- L. M. J.
- Atsakovas
- D. T., A. T., A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. J. ieškinį atsakovams D. T., A. T., A. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių gyvenamajame name nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad ieškovei ir atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso po 148/1000 dalis, atsakovei A. T. nuosavybės teise priklauso 341/1000 dalis, o atsakovui D. T. nuosavybės teise priklauso 363/1000 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. 2022 m. gruodžio 1 d. teisme gauta šalių sudaryta taikos sutartis su prašymu ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, grąžino ieškovei 66 Eur žyminio mokesčio dalį, nepriteisė šalims vienoms iš kitų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutraukė civilinę bylą.
4. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė, kad ieškovė patyrė iš viso 3 599,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė A. T. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu, padarė išvadą, kad nė viena iš šalių nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, procesinius veiksmus atliko savalaikiai ir apdairiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp šalių ginčo dėl bylos dalyko iš esmės nebuvo – atsakovė A. K. nuo pat pradžių su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, atsakovas D. T. su ginčo gyvenamojo namo dalių apskaičiavimu pagal ieškovės byloje pateiktą projektą iš esmės sutiko, t. y. prieštaravo dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, bet ne dėl reikalavimo, atsakovė A. T. byloje atsiliepimo į ieškinį ir tripliko nepateikė, tačiau jos atstovė advokatė S. P. 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Teismas byloje pateikto garso įrašo nevertino kaip įrodančio atsakovės A. T. piktnaudžiavimą savo teisėmis, vedusį prie bylos inicijavimo, nurodęs, kad nėra aišku, kada garso įrašas buvo darytas, taip pat nėra duomenų, koks yra konkretus garso įrašo kontekstas, už kokį tiksliai pasirašymą prašoma 300 Eur suma. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės rodo ne kurios nors šalies tiesioginę įtaką bylinėjimosi išlaidų susidarymui iškeliant bylą teisme, tačiau visų šalių atsakomybę, atsiradusią dėl komunikacijos ir bendradarbiavimo tarpusavyje stokos. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nutarė šalims vienoms iš kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria ieškovei nepriteistas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, šį klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovės A. T. ir atsakovo D. T. 3 599,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovės A. T. ir atsakovo D. T. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, nepriteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažeidė proporcingumo ir teisingumo principus.
1.2. Teismas, nuspręsdamas ieškovei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nesigilino į svarbias šalių ginčą lėmusias bylos faktines aplinkybes. Liudytojas D. D. nebuvo iškviestas ir išklausytas teismo posėdžio metu, todėl nebuvo atskleistos aplinkybės, dėl kurių ieškovė 3 metus negali laisvai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi.
1.3. Teismas nepasisakė dėl ieškovės siekio dar ikiteisminio ginčo stadijoje surasti kompromisą su atsakovais A. T. ir D. T. dėl gyvenamojo namo dalių perskirstymo teisės aktų nustatyta tvarka ir forma. Atsakovė A. T. visiškai ignoravo ieškovės prašymą, o atsakovas D. T. atsiuntė elektroniniu parašu pasirašytą savininkų susitarimo projektą, nurodydamas elektroniniame laiške, kad siunčia pasirašytą dokumentą, nesigilindamas, ar toks jo dokumento pasirašymas atitinka teisės aktų nustatytą formą ir yra galiojantis. Tik nepasiekus sutarimo tarp šalių, ieškovė kreipėsi į teismą ir dėl to turėjo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė A. T. ignoravo net ir teismo siųstus parnešimus dėl procesinių dokumentų pateikimo, taip sudarydama pagrindą didėti ieškovės bylinėjimosi išlaidoms.
1.4. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nurodyto maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas, atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. T. atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti atsakovei A. T. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pati ieškovė būtų siekusi dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisą ir su atsakove susitarti dėl pastato dalių perskaičiavimo dokumentų pasirašymo. Ginčo dėl pastato dalių perskirstymo niekada nebuvo, todėl ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą.
2.2. Ieškovės argumentai grindžiami ne ieškovės ir atsakovų, o atsakovių A. K. ir A. T. susirašinėjimais. Atsakovė A. K. nesiekė, kad būtų pasirašytas susitarimas, nepateikė jokių dokumentų atsakovei A. T. pasirašymui, siekė klausimą spręsti ne taikiai, o teismine tvarka.
2.3. Šalims sutarus dėl bylos pabaigimo taikos sutartimi ir teismui paprašius argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės atstovė nereiškė prašymo apklausti atvykusi liudytoją, kuris galėtų ją šiuo klausimu papildyti.
2.4. Teismas nekonstatavo, kad bylos nagrinėjimas užtruko. Tam nebuvo pagrindo, nes byla buvo baigta pirmojo teismo posėdžio metu.
2.5. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, kriterijų, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis. Civilinė byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties, ji nepasižymi teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialių žinių poreikiu, teisinės problemos naujumu ir nereikalauja didelių advokato darbo sąnaudų, tad išlaidų dydis (3 599,75 Eur) yra nepagrįstas.
7. Atsakovas D. T. atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, skirti ieškovei iki 5 000 Eur baudą dėl neteisėtai pateikto atskirojo skundo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškinys atsakovo D. T. atžvilgiu pareikštas nepagrįstai, kadangi nebuvo jokio ginčo, o savininkų susitarimą atsakovas D. T. buvo pasirašęs gerokai anksčiau, nei ieškovė kreipėsi į teismą.
3.2. Atsakovė A. T. pirmą kartą dokumentus gavo 2022 m. balandžio 5 d., kuomet buvo atvykusi į Lietuvą ir atsakovas D. T. ją informavo apie gautą ieškinį bei pateikė jai ieškinio priedus, kuriuos ji pasirašė ir pateikė advokatų kontorai.
Atsiliepimas
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad civilinę bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės – teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį – nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šalims nepriteistinas.
11. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys taikos sutarties 3 punkte susitarė, jog bylinėjimosi išlaidų klausimą šalys palieka spręsti teismui vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019). Taigi, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad šalys sudaryta taikos sutartimi perdavė teismui spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį sprendė.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nė viena iš šalių procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, procesinius veiksmus atliko savalaikiai ir apdairiai, dėl komunikacijos ir bendradarbiavimo tarpusavyje stokos visos šalys yra atsakingos dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalims vienoms iš kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė neteisingai.
15. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, iš esmės taikos sutartimi buvo susitarta dėl ieškovės byloje pareikštų reikalavimų patenkinimo, t. y. bylos materialinė baigtis atitinka tą, kurios kreipdamasi į teismą siekė ieškovė. Abejonės dėl to, ar ieškovei priklauso jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, siejamos ne su ieškovės teisme pareikštų reikalavimų pagrįstumu, bet jos apsisprendimo inicijuoti teisminį procesą adekvatumu. Kitaip tariant, tiek atsakovai, tiek ir pirmosios instancijos teismas laikosi pozicijos, kad tarp šalių nebuvo ginčo, o kartu ir prielaidų inicijuoti teisminį procesą, todėl paduodama ieškinį ieškovė pati prisiėmė išlaidų atsiradimo riziką.
16. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo objekto dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti, šalims oficialiai priklausančios turto dalys neatitiko faktinės situacijos, jog ieškovė galėjo turėti ir turėjo interesą, kad būtų atlikti patikslinimai, atitinkantys nurodytus ieškinyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad savininkų susitarimas, kuriuo šalys susitaria pakeisti joms priklausančias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis pagal matininkės R. M. parengtą dalių apskaičiavimo projektą, buvo surašytas 2021 m. sausio 13 d. Šalys patvirtino, kad ilgą laiką buvo nesėkmingai ieškoma būdų situacijai išspręsti. Ieškovei atstovaujančio advokato prašymas dėl dokumentų pasirašymo atsakovams A. T. ir D. T. išsiųsti 2021 m. gruodžio 1 d. Paminėtame prašyme buvo nurodyti advokato kontaktiniai duomenys bet kokiems klausimams ir neaiškumams išspręsti. Atsakovas D. T. pateikė įrodymus, kad 2021 m. gruodžio 13 d. ieškovei atstovaujančiam advokatui išsiuntė pasirašytą savininkų susitarimą, tačiau nėra duomenų, kad jis buvo susisiekęs su minėtu advokatu ir išsiaiškinęs, ką konkrečiai jis turi padaryti, ar jo atliktas veiksmas (dokumento pasirašymas) yra pakankamas tarp bendrasavininkių iškilusiems klausimams išspręsti, ypač įvertinant aplinkybę, jog tuo turėjo būti vienodai suinteresuoti ne tik ieškovė, bet ir visi atsakovai. Duomenų, kad atsakovė A. T. įvykdė ieškovės atstovo siųstą prašymą, byloje nėra. Nepaisant atsakovės A. K. deklaruoto pritarimo savininkų susitarimui, duomenų, kad ji teisės aktuose nustatyta tvarka pasirašė šį susitarimą ar inicijavo jo pasirašymą pas notarą, į kurį neatvyko tik atsakovai A. T. ir D. T., byloje taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat akcentavo, kad susiklosčiusią situaciją nulėmė nepakankamas šalių bendradarbiavimas.
17. Nutarties 16 punkte nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovė, nors ir bandė įgyvendinti savo teises, neteismine tvarka to padaryti nepavyko, kas ir nulėmė apsisprendimą 2022 m. kovo 22 d. kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio pateikimą teismui ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas atsakovų elgesys, t. y. tai, jog atsakovai pakankamai nebendradarbiavo su ieškove, todėl pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga pati ieškovė, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir ieškovei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, atsižvelgiama į tai, kokias konkrečias teisines paslaugas suteikė advokatas ar advokato padėjėjas.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus apie advokatui (advokato padėjėjai) apmokėtas 3 599,75 Eur bylinėjimosi išlaidas (2021 m. rugsėjo 7 d. susitikimas ir teisinės konsultacijos (0,5 val.) – 60 Eur (+ PVM), dokumentacijos teisinė analizė ir su tuo susijusios teisinės konsultacijos (1,5 val.) – 180 Eur (+ PVM), prašymo dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių perskirstymo parengimas ir su tuo susijusios teisinės konsultacijos (1,75 val.) – 210 Eur (+ PVM), ieškinio parengimas, pateikimas teismui (4,25 val.) – 425 Eur (+ PVM), bylos medžiagos analizė, bylos procesinių dokumentų rengimas, teisinės konsultacijos dėl bylos vedimo (12 val.) – 1 440 Eur (+ PVM), bylos medžiagos analizė ir su bylos vedimu susijusios teisinės konsultacijos, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje (5,5 val.) – 660 Eur (+ PVM)).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijų 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 20 punkte išvardintus kriterijus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės sumokėtą sumą advokato (advokato padėjėjos) pagalbai apmokėti vertinti kaip pernelyg didelę. Šiuo atveju svarbiomis aplinkybėmis ieškovei iš atsakovų priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms sumažinti laikytinos bylos nesudėtingumas, specialiųjų žinių nereikalingumas, taip pat suteiktų teisinių paslaugų pobūdis. Iš ieškovės atstovų prie bylos pridėtų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad ieškovei teiktos teisinės paslaugos nuolat kartojasi (dokumentų analizė, teisinės konsultacijos), deklaruojamos didelės advokato (advokato padėjėjos) darbo laiko sąnaudos, teikiant minėtas paslaugas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, jos apimtis buvo nedidelė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejotina, ar buvo reikalingos tokios apimties teisinės paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų nesudėtingumą, advokato (advokato padėjėjos) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pagrįsta pripažintina 1 200 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma.
22. Įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas trims atsakovams, tačiau ieškovė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą prašo priteisti tik iš dviejų atsakovų, apeliacinės instancijos teismas tenkina šį ieškovės prašymą ir ieškovei iš atsakovų A. T. ir D. T. priteisia po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme (1 200 Eur ÷ 3 = 400 Eur).
23. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgyja tiek ieškovė, tiek atsakovai proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui D. T. nepateikus įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Ieškovės prašoma priteisti 435,60 Eur išlaidų suma už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyto dydžio (1 780,50 Eur × 0,4 = 712,20 Eur), todėl ieškovei iš atsakovų turėtų būti priteista po 48 Eur (435,60 Eur × 33 proc. / 3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei prašant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti tik iš atsakovų A. T. ir D. T., apeliacinės instancijos teismas patenkina šį prašymą ir priteisia ieškovei iš šių atsakovų po 48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė A. T. pateikė įrodymus apie turėtas 220 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto dydžio (1 780,50 Eur × 0,4 = 712,20 Eur), todėl atsakovei A. T. iš ieškovės priteisiamas 145,20 Eur (220 Eur × 66 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei A. T. iš ieškovės priteisiama 97,20 Eur (145,20 Eur – 48 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese.
24. Atsakovas D. T. atsiliepime į atskirąjį skundą, remdamasis CPK 95 straipsniu, prašo skirti ieškovei baudą už atskirojo skundo pateikimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio turėtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos skirdamas kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovė piktnaudžiavo jai suteikta teise skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, priešingai, ieškovės atskirasis skundas buvo iš dalies patenkintas, sprendžia, kad CPK 95 straipsnio pagrindu skirti baudą ieškovei nėra jokio pagrindo, todėl šis atsakovo D. T. prašymas netenkinamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį, panaikinant jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir priteisti ieškovei L. M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei L. M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), 48 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovės L. M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), 97,20 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.