Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-986-524/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
2A-986-524/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06202-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
UAB „Klaipėdos magma“
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-986-524/2013

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-06202-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8.; (S) 11.9.4.; 14.4.; 14.6.; 15.3.2.; 44.5.2.17.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-228-122/2013 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos magma“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl patirtų nuostolių priteisimo bei šalių apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, jog iš darbo jis yra atleistas nuo 2012-05-03 savo noru, priteisti jam iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad 2009-05-22 darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę techniniu direktoriumi. 2012-05-17 įsakymu ieškovas nepagrįstai buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pravaikštas). Paaiškino, kad su atsakovės akcininku bei vadovu A. M. 2012-04-28 kilo konfliktas, kurio metu ieškovas išreiškė pageidavimą išeiti iš darbo. Direktorius sutiko ir liepė rašyti pareiškimą. Ieškovas tokį pareiškimą išsiuntė atsakovės adresu 2012-05-02. 2012-05-16 ieškovas gavo atsakovės pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškimo iš darbo pateikimas neatleidžia nuo pareigos atvykti į darbą, taip pat ieškovas gavo reikalavimą parašyti pasiaiškinimą dėl pravaikštų. 2012-05-16 ieškovas parašė atsakymą į atsakovės raštus. Ieškovo įsitikinimu, šalys buvo susitarusios dėl ieškovo atleidimo iš darbo jo pareiškimu ir nebuvo jokių kliūčių įforminti atleidimą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė jai priteisti iš ieškovo 42 400,38 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą. Dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovo dėstomos faktinės aplinkybės apie konfliktą ir susitarimą atleisti iš darbo neatitinka tikrovės. Atsakovė 2012-05-03 paštu gavo ieškovo pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, tačiau be pateisinančių priežasčių jis laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-05-16 nevyko į darbą, todėl jam buvo skirta nuobauda – atleidimas iš darbo. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovas pasinaudodamas apgaule, valdydamas konfidencialią bendrovės informaciją, ją atskleidė tretiesiems asmenims, panaudojo asmeninei naudai gauti. Ieškovas, būdamas UAB „Klaipėdos magma“ darbuotoju, įkūrė įmonę UAB „Baltic Steel Inspections“, kurios vadovu yra pats ieškovas. Ieškovas apgaulingai, pasinaudodamas pasitikėjimu, informavo atsakovės klientę „Svenson Group“ atstovus, kad sandoris dėl trūkumų pašalinimų darbų Belgijoje, suderinus su atsakove, pereina ieškovo sukurtai bendrovei. Vykdydamas minėtus darbus ieškovas pasitelkė subrangovą UAB „Vaitometa“, su kuria UAB „Klaipėdos magma“ buvo suderinusi sąlygas dėl bendradarbiavimo atliekant numatytus darbus Belgijoje. Dėl šių priežasčių atsakovė negavo pajamų. Pagal suderintą sąmatą buvo numatytas 12 280 EUR (42 400,38 Lt) užmokestis už darbus, tačiau ši suma buvo sumokėta ieškovo vadovaujamai bendrovei.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino UAB „Klaipėdos magma“ direktoriaus 2012-05-17 įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo - ieškovui skyrimo, įpareigojo atsakovę pakeisti ieškovo dokumentuose atleidimo duomenis, įrašant, jog jis nuo 2012-05-03 yra atleistas iš pareigų pagal DK 128 straipsnį, ieškovui iš atsakovės priteisė 2 557,26 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį, atskaičiuojant mokesčius į biudžetą įstatymų nustatyta tvarka, 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Iš ieškovo atsakovei priteisė 21 200,19 Lt nuostolių atlyginimo ir 636,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą priešieškinio dalį atmetė. Iš atsakovės priteisė 176,72 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Spręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimus teismas nustatė, kad nors atsakovė nurodo ieškovą nuolat pažeidinėjus darbo tvarką, tačiau byloje nėra įrodymų, kad darbdavys ieškovui sudrausminti būtų ėmęsis kokių priemonių, priešingai – už gerą darbą skirdavo premijas. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai bei surinktieji per vieną dieną ieškovą kompromituojantys įrodymai labiau leidžia manyti buvus asmeninius šalių tarpusavio nesutarimus, dėl kurio įvyko šis darbo ginčas. Taip pat teismas nustatė, kad darbdavys iš esmės nesuteikęs termino ieškovui tinkamai pasiaiškinti ir surinkti reikalaujamą informaciją, iškart skyrė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, visas bylos aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti ieškovui paskirtąją drausminę nuobaudą, nes nebuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos, drausminė nuobauda neatitinka tariamai padaryto pažeidimo sunkumo.

Spręsdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovas konfidencialią informaciją apie įmonės veiklos specifiką, klientus ir sutarčių su jais sąlygas, įgijęs profesinių žinių ir patirties, atskleidė savo įsteigtai ir vadovaujamai įmonei ir iš dalies pasinaudojo, vadovaudamas įmonei ir vykdydamas atsakovo vykdytai veiklai visiškai analogišką verslą, taip pažeisdamas Konkurencijos įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad neteisėtų ieškovo veiksmų ir atsakovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovės patirta žala sudaro 42 400,38 Lt. Tačiau, teismo nuomone, atsakovė, būdama verslininkė, buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, nes nebuvo su ieškovu sudariusi nekonkurencinės sutarties, kurioje konkrečiai būtų aptartos visos su bendrove susijusios sąlygos, kurios, atleidus darbuotoją, būtų privalomos vykdyti, todėl teismas nuostolius paskirstė lygiomis dalimis, laikydamas, kad abi šalys yra vienodai kaltos dėl nuostolių atsiradimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo ir šį atsakovės reikalavimą atmesti, iš atsakovės ieškovui papildomai priteisti 2 480,17 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei apskaičiuoti ir priteisti nepriskaičiuotą ieškovui priklausančią atostogų kompensacijos ir neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis turėjo būti apskaičiuotas ne pagal 2012 m. vasario–balandžio (kuris buvo nepilnas) mėnesius, o pagal 2012 m. sausio–kovo mėn. gautas pajamų sumas. Todėl vidutinis mėnesio atlygis turėtų būti ne 2 746,66 Lt, o 3 730 Lt. Atitinkamai turėjo būti apskaičiuotas ir vidutinis dienos darbo užmokestis, t. y. ne nuo 8 240 Lt, o nuo 11 190 Lt. Atitinkamai padidėja ir ieškovui mokėtinų kompensacijų sumos. Be to, atsakovė neteisėtai savavališkai, pažeisdama DK 258 str. nuostatas, iš ieškovui mokėtinų sumų atskaitė 2 480,317 Lt „negrąžinto ūkio avanso“, kurio dalis (379,93 Lt) yra pateisinta ieškovo pateiktais kuro ir alyvos pirkimo kvitais. Dėl nuostolių priteisimo nurodo, kad bendrai su UAB „Klaipėdos magma“ dabartiniu savininku ir vadovu A. M. kūrė šią įmonę, buvo sutarta, kad įsteigus bendrovę 33 proc. akcijų teks ieškovui. Ilgalaikė ieškovo asmeninė pažintis su „Svenson Group“ bendrovių vadovais lėmė, kad jie tapo nuolatiniais UAB „Klaipėdos magma“ verslo partneriais. Švedų partneriai būtent ieškovui davė užsakymą – paskyrą gamybinio broko taisymui Belgijoje, kuri ieškovas vykdė kaip UAB „Baltic Steal Inspections“ darbuotojas ir AB „Svenson Group“ atstovas. Jokios komercinės paslaptys ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi atsakovė neparuošė teisinės bazės, leidžiančios kokius nors bendrovėje esančius duomenis traktuoti komercinėmis paslaptimis ar kita konfidencialia informacija, todėl nebuvo pagrindo ieškovo veiksmų kvalifikuoti Konkurencijos įstatymo 15 str. prasme. Be to, ieškovas šioje byloje dalyvauja kaip fizinis asmuo, o atsiskaitymai, kuriuos atsakovė laiko nuostoliais, buvo vykdomi tarp AB ,,Svenssons Engineering‘‘ ir UAB „Baltic Steel Inspections“, kuri atstovavo „Svenson Group“ interesams. Todėl tinkama atsakove turėjo būti įtraukta į bylą UAB „Baltic Steel Inspections“, kuri gavo pinigus. Teismo nustatyta nuostolių suma yra nepagrįsta, nes dalį nurodytos sumos sudarė komandiruotės išlaidos, o faktines broko likvidavimo išlaidas sudarė tik 7 302,95 EUR (25 215,63 Lt).

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2012-05-17 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo panaikinimo ir atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir dėl 2 376,72 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad ieškovas neginčijo, kad neatvyko į darbą, neįrodė jokių neatvykimą pateisinančių priežasčių, į darbą nevyko vadovaudamasis tik savo prielaida, kad darbdavys patenkins jo prašymą dėl atleidimo. darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, skirta nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, o vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už 18 pavėluoto atsiskaitymo dienų, nes ieškovas nurodytomis dienomis dėl pravaikštų UAB „Klaipėdos magma“ naudai neatliko jokių darbų, o dirbo kitoje darbovietėje. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, jog patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir atmetus ieškovo reikalavimus, ieškovui išlaidos neatlygintinos.

Šalys pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus (t.2, b.l.127, 135).

Atsiliepimas

Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (t.2, b.l. 91-129), kuriuos atsakovė gavo ir atsiliepime nurodo, jog prieštarauja dėl jų prijungimo. Kadangi byloje nagrinėjamas darbo ginčas ir šie įrodymai atsakovei yra įteikti , kolegija nusprendžia juos pridėti prie bylos.

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, dydžio.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2012-05-17 įsakymu atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3d.7p. (t.1, b.l.24), įsakyme nurodyta, kad ieškovas nuo 2012-04-30 iki 2012-05-16 neatvyko į darbą be svarbių priežasčių. Ieškovas 2012-04-30 prašymu (t.1, b.l.39) prašo atleisti jį nuo 2012-05-02, remiantis atsakovės pranešimu (t.1, b.l.22) įrodyta, kad tokį pareiškimą atsakovė gavo 2012-05-03. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog 2012-04-28 buvo patikrintas ieškovo naudojamas kompiuteris (t.1, b.l.40).

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas reglamentuojamas DK 235 str. ir tai yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos ar kitaip šiukščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, kai jis atitinka įstatymuose, kituose norminiuose ar lokaliniuose teisės aktuose nustatyto šiukštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Pagal CPK 178 str. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo bylose darbdavys privalo įrodyti, kad jis darbuotoją kaltais pagrindais atleido nepažeisdamas DK nustatytos tvarkos ir kad tokie kalti pagrindai buvo, o darbuotojas privalo paneigti tokių aplinkybių buvimą. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 str.3 d.2 p. yra drausminė nuobauda, kurią skiriant būtina laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti: turi būti nustatytas šiurkštus darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas, paimtas darbuotojo pasiaiškinimas raštu, ši nuobauda turi būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo. Ar darbo drausmės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, sprendžia administracija. Tačiau šioje byloje kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovas tokio pažeidimo nepadarė, nes po 2012-04-28 jo kompiuterio patikrinimo buvo pateikęs prašymą atleisti iš darbo ir tokį prašymą atsakovas buvo gavęs, nes byloje įrodyta, jog atsakovė ieškovui nebuvo sumokėjusi darbo užmokesčio už 2012 m. kovo ir balandžio mėnesius (t.1, b.l.27). Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d., lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB ,,Pas Juozapą”, bylos Nr. 3K-3-48/2001). Tai reiškia, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, bylos Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Tai – minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Šioje byloje įrodžius, jog ieškovui nebuvo mokamas darbo užmokestis už 2 mėnesius ( t.1, b.l.27) pagal DK 128 str. 2d. darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Šioje byloje įvertinus atsakovo veiksmus ir ieškovo atleidimo pagrindą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas 2012-05-03 gavęs ieškovo 2012-04-30 rašytą ir 2012-05-02 pašto įstaigai įteiktą pareiškimą (t.1, b.l.39), tik 2012-05-11 pareikalavęs pasiaiškinimo (t.1, b.l. 8, 22) iš esmės pats nepagrįstai delsė atleisti ieškovą, nes teisingai įvertinti visas darbuotojo atleidimo aplinkybes bei nustatyti teisėtą jo atleidimo pagrindą yra darbdavio pareiga. Šioje byloje akivaizdu, jog atsakovei buvo žinoma, jog ji nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio už 2 mėnesius, todėl gavusi ieškovo pareiškimą, turėjo atleisti jį pagal DK 128 str. neformalizuojant DK 128 str. 2 d. nustatyto įspėjimo termino, nes byloje atsakovės priešieškinys įrodo, jog atsakovė neturėjo tikslo tęsti darbo teisinių santykių su ieškovu, nes juo nepasitikėjo. Šioje byloje patenkinus priešieškinio dalį darytina išvada, kad ieškovas nebegalėjo atlikti darbinių funkcijų, todėl 3 dienų įspėjimo terminu atsakovė neturėjo būti suinteresuota.

Įvertinusi paminėtus įrodymus kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog ieškovas turėjo būti atleistas pagal DK 128 str. nuo pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012-05-03, todėl šios atsakovo apeliacinio skundo dalies tenkinti nėra pagrindo.

Dėl ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir kitų šalių ginčijamų išmokų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo 2012-05-17, o išmokos, susijusios su darbo santykiais, apskaičiuotos jo atleidimo dieną buvo sumokėtos 2012-05-21(t.1, b.l.27). Vidutinis ieškovo darbo užmokestis buvo nurodytas atsakovo pažymoje (t.1, b.l.67), kur vienos dienos vidutinis darbo užmokestis -142, 07 Lt. Ieškovui jo atleidimo dieną buvo apskaičiuota išmokėti atskaičius mokesčius 8504,67 Lt – neišmokėto darbo užmokesčio už 2012 m. kovo – balandžio mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš kurių atsakovas išskaitė 2480,17 Lt skolą, todėl išmokėjo 6024,50 Lt (t.1, b.l.141). Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog apskaičiuojant paminėtas išmokas atsakovė neteisingai apskaičiavo jo vidutinį darbo užmokestį. Nors ieškovas pirmosios instancijos teisme nekėlė ginčo dėl buvusio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kolegija dėl šio klausimo pasisako, nes teisingas vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimas yra susijęs su ieškovui priteistos išmokos už pavėluotą atsiskaitymą dydžiu. Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta, nes byloje nenustatyta, kad atsakovės apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis prieštarauja

Šalies argumentai

2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 6.1-6.4 punktams. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis balandžio mėnesį dirbo ne visą, todėl jo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais gautų pajamų sumos, tačiau toks motyvas prieštarauja paminėto nutarimo 6.1 p. I d. ir 6.2 p., nes pažyma (t.1, b.l.67) įrodo, jog jis 2012 m. balandžio mėnesį dirbo 16 dienų, todėl paminėto nutarimo 6.1 p. 2 d. netaikoma, nes jis taikomas tik tada, kad kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo ne visą balandžio mėnesį ir duomenys apie jo darbo užmokestį balandžio mėnesį yra, todėl ieškovo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas buvo teisingai. Pagal paminėto nutarimo 6.2. p. vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), todėl tenkinti šios ieškovo apeliacinio skundo dalies nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė 2557, 26 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, t.y. už 18 pavėluoto atsiskaitymo dienų, tačiau ši atsakovo pozicija yra neparemta įstatymu. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad už teisingą darbo teisinių santykių įforminimą yra atsakingas darbdavys, todėl konstatavus, jog ieškovas buvo neteisingai atleistas iš darbo, už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys pagal įstatymą. Tai reiškia, kad už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007 yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl išeitinės išmokos mokėjimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui ši išmoka priklauso ir turėjo būti sumokėta, tokia situacija reiškia, kad darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Dėl to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Todėl šioje byloje nustačius, jog ieškovas turėjo būti atleistas iš darbo gegužės 3d., o atsiskaityta su juo buvo tik gegužės 21 d., todėl laikytina, kad atsakovė pavėlavo atsiskaityti su ieškovu, be to, byloje įrodyta, kad atsakovė tik 2012-05-11 pradėjo aiškintis ieškovo neatvykimo į darbą priežastis, kai jau gegužės 3d. buvo gavusi jo pareiškimą.

Ieškovas apeliaciniame skunde iškėlė ginčą dėl konkrečių iš jo darbo užmokesčio išskaičiuotų sumų, t. y. dėl 2122, 24 Lt ir 357, 83 Lt, nurodytų pažymoje (t.1, b. l. 25) analizuodamas šių išskaitų pagrindą, tačiau šioje byloje nustatyta, kad toks savarankiškas ieškinio reikalavimas nebuvo suformuluotas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje (t.1, b.l.38), nebuvo šios aplinkybės išdėstytos ir nurodant faktines aplinkybes ieškovo procesiniuose dokumentuose, savo prašymą išmokėti ieškovui neišmokėtą atlyginimą ieškovas grindė tik DK 141 str., taip pat iš pirmosios instancijos teismo sprendimo darytina išvada, kad šios sumos nebuvo savarankiškai tiriamos pirmosios instancijos teisme, tačiau Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymo teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan., todėl šioje byloje yra pagrindas viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus, nes į bylą buvo teikiami įrodymai dėl šių sumų išskaitos. Įsakymas dėl ieškovo atleidimo buvo priimtas 2012-05-17 ir jam apskaičiuota suma, išmokėtina atleidžiant jį iš darbo, padarant 2122 Lt ir 357, 83 Lt išskaitas (t.1, b.l.25, 149). Ieškovas 2012-05-16 pašto įstaigai įteikė kvitus, pateisinančius 357, 93 Lt kuro sąnaudas, ir paaiškinime nurodo, jog 2012 m. balandžio mėn. pateikė dokumentus, patvirtinančius dalies, t.y. apie 1500 Lt., komandiruotės išlaidų į Norvegiją apmokėjimą ( t. 1, b.l. 5) . Galutinį atsiskaitymą ieškovas gavo 2012-05-21, todėl darytina išvada, kad atsakovė, atlikdama 2012-05-17 išmokų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimą turėjo galimybę įvertinti ieškovo pateiktus kvitus (t.1, b.l.6-7). Iš atsakovės finansininkės paaiškinimo (t.1, b.l.149) nustatyta, kad 357, 93 Lt suma nelaikytina įmonės kuro sąnaudomis 2012 m. balandžio mėn., nes nepateikti kvitai, todėl pateikus šiuos kvitus atsakovė privalėjo šią išskaičiuotą sumą grąžinti ieškovui, todėl ši sprendimo dalis keistina ir iš atsakovės ieškovui priteistini 357, 93 Lt kaip neteisingai išskaičiuota suma iš jo darbo užmokesčio, nes ieškovas šią sumą pateisino apmokėjimo dokumentais (t.1, b.l.6-7).

Dėl 2122, 24 Lt nepateisintos ieškovo dokumentais išskaitytos iš darbo užmokesčio sumos.

Byloje nustatyta, kad šią sumą atsakovas grindė teise reikalauti, kad ieškovas padengtų neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas jo tarnybinės komandiruotės atveju. Byloje nustatyta, kad ieškovui 2012-03-22 buvo išmokėtas 3 500 Lt avansas komandiruotei į Norvegiją (t.1, b. l.142-143). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų 2122, 21 išskaitytai sumai įrodyti kaip panaudotą šios komandiruotės metu. Priešingai, jis savo pranešime (t.1, b.l.5) nurodo, jog dokumentais pateisino tik dalį šios sumos-1500 Lt, ir nepateikia apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų dėl ginčo sumos panaudojimo įmonės reikmėms 2012 m. kovo 22-24 komandiruotės metu, todėl priteisti atliktą išskaitą nėra pagrindo, nes ji padaryta kartu skaičiuojant ieškovui darbo užmokestį. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai reglamentuojami DK 224 straipsnio nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu, be kita ko, siekiant padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės atveju. Toks darbdavio nurodymas paprastai įforminamas įsakymu, kuriame nurodoma, už ką ir kokios sumos yra išskaitomos, darbuotojas su juo supažindinamas. Nors byloje nepateikta darbdavio įsakymo, kuris patvirtintų atliktą išskaitą iš ieškovo darbo užmokesčio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai bylos duomenys, kurie įvertinti pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, patvirtina atsakovo nurodomą teisę išmokėti ieškovui darbo užmokestį vadovaujantis DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata dėl darbdavio galimybės daryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, siekiant padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės atveju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas ieškovo tvirtinimas dėl nepagrįsto atsisakymo priteisti jam iš atsakovo 2122, 24 Lt skolos, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.

Dėl žalos, padarytos atsakovei, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2012).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Pagal CK 6.247 straipsnį privalo būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neteisėtu veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinės atsakomybės atsiradimą, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį yra skolininko veiksmų (neteisėto veikimo ar neveikimo) rezultatas. Atsakovės nuomone, jos patirtą žalą sudaro negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jei nebūtų buvę ieškovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovė negavo 12 280 eurų, kuriuos planavo gauti pagal paties ieškovo suderintą sąmatą dėl darbų Belgijoje. Pagal priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes atsakovės partnerė Švedijoje ,,Swenson Group‘‘ buvo informuota, kad paminėtas užsakymas su atsakovės sutikimu pereina ieškovo įkurtai UAB,, Baltic Steel Inspections‘‘, tačiau byloje pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų šiai aplinkybei bei padarytos žalos dydžiui įrodyti. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2012 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-255). Visų pirma pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, nes ieškovas, buvęs atsakovo bendrovės darbuotojas, nelaikytinas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra ir nebuvo pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr,3K-3-354/2011). Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Iš Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalių, taip pat 3 straipsnio 4 dalies normų matyti, kad jo nuostatos taikytinos ūkio subjektams.

Šioje byloje nagrinėjami darbdavio pareikšti priešieškinio reikalavimai buvusiam darbuotojui dėl nuostolių, padarytų pažeidus bendro pobūdžio pareigą -nedaryti žalos, nes byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta konfidencialumo sutartis, atlyginimo.

Komercinės paslapties sąvoka ir drausminės atsakomybės už šį darbo drausmės pažeidimą taikymo aspektai yra suformuluoti kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; kt.). Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl komercinės paslapties apsaugos bei ieškovui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė šiuo pagrindu.

Atsakovės pateiktas susirašinėjimas (t.2, b.l. 24-62, t.1, b.l.106-139) įrodo ieškovo ketinimą pradėti savarankišką verslą ir ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad nuo 2012-04-26 tapo AB ,,Svenson Group‘‘ atstovu ir UAB ,,Baltic Steel Inspections‘‘ darbuotoju (t.2, b.l.91), tačiau byloje nėra pakankamų įrodymų, jog UAB,,Baltic Steel Inspection‘‘ perėmė iš atsakovės užsakymą 12 280 eurų sumai, nes byloje nėra pateikta jokios sutarties ir sąmatos, iš elektroninio laiško (t.1, b.l.48) nustatyta, kad ieškovas buvo pateikęs AB ,,Svenson Group‘‘ sąmatą 9 860 eurams, priešieškinyje atsakovė nurodė, jog 12 280 eurų suma buvo sumokėta UAB,,Baltic Steel Inspection‘‘, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei įrodyti nepateikė, taip pat priešieškinyje nurodė, jog atsakovė buvo suderinusi sąlygas su subrangovu UAB ,,Vaitometa‘‘ dėl ginčo darbų , tačiau jokių susitarimų į bylą pateikta nebuvo ir atsakovės nurodytas liudytojas E. R. apklaustas nebuvo. Prie apeliacinio skundo ieškovo pateikti įrodymai įrodo, jog UAB,,Baltic Steel Inspection‘‘ už ričių remontą buvo sumokėta 7 302,95 eurai, tačiau ar tai buvo atlikta už identišką atsakovei pateiktą ir vėliau ieškovo vadovaujamos įmonės perimtą užsakymą, byloje neįrodyta, nes byloje nebuvo pateikta jokių ikisutartinių susitarimų ar sutarčių. Vien šalių paaiškinimas dėl paminėtų aplinkybių yra nepakankamas įrodymas paminėtoms civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti. Civilinės atsakomybės institutas reikalauja įrodyti ir nustatyti teisingą ir realiai padarytos žalos dydį, todėl jis turi būti tiksliai įrodytas ir susietas priežastiniu ryšiu su ieškovo neteisėtais veiksmais.

Paminėtais motyvais darytina išvada, jog ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovės atmestinas. Ieškovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme turėjo 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b.l.137-138), todėl atsižvelgiant į tai, jog iš esmės jo du reikalavimai pagal apeliacinį skundą buvo patenkinti, iš atsakovės ieškovui priteisti 1250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.3d., 98 str.).

Įvertinus paminėtas nuostatas ir bylos įrodymus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas, nustatydamas ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas priešieškinis naikintina ir priešieškinis atmestinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas nutartyje nurodytais motyvais (CPK 326 str.1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 357, 93 Lt neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pakeisti ir E. P. iš UAB ,,Klaipėdos magma‘‘ priteisti 357,93 Lt neteisėtai išskaičiuotos darbo užmokesčio dalies.

Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis buvo priteista iš E. P. UAB ,,Klaipėdos magma‘‘ 21 200,19 Lt nuostolių ir 636,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir UAB ,,Klaipėdos magma‘‘ priešieškinį atmesti.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti E. P. iš UAB ,,Klaipėdos magma‘‘ 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėAlvydas Žerlauskas