- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-49267-918/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02276-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., K. K., Č. S., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., K. K., Č. S., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. po S. S., (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. S.. (duomenys neskelbtini) palikėjas sudarė oficialųjį testamentą, kuriuos visą savo turtą paliko savo draugei J. K.. Pareiškėjos teigimu, J. K. per įstatymo nustatytą terminą S. S. palikimo nepriėmė jokia forma, todėl nepriėmus palikimo pagal testamentą, atsirado įstatyminis paveldėjimas. Po palikėjo mirties liko keturi įstatyminiai įpėdiniai - sutuoktinė S. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)), ir trys dukros – M. P., Č. S. ir K. K., tačiau palikimą faktiniu valdymu priėmė tik pareiškėja. Nurodo, kad pareiškėja rūpinosi po palikėjo mirties likusiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjos teigimu, kadangi po palikėjo mirties ji atliko aktyvius veiksmus ir elgėsi su paveldimu turtu kaip šeimininkė, todėl darytina išvada, kad palikėja priėmė palikimą pagal įstatymą faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylos esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad šioje byloje pareikštas pareiškimas yra visapusiškai pagrįstas, VĮ Turto bankas neprieštaraus jo patenkinimui ir prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuoti asmenys J. K., K. K. ir Č. S. pateiktais atsiliepimais nurodė sutinkančios su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiškėja rūpinosi po palikėjo S. S. mirties likusiu turtu ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
5. 2025 m. lapkričio 27 d. teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 9 d. 16.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) bei išsiunčiant procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
7. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad pareiškėja M. P. yra mirusiojo S. S. dukra. Remiantis VĮ Registrų centras 2025 m. spalio 24 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjas S. S. mirė būdamas santuokoje su S. S. ir turėjo tris vaikaus – Č. S., K. K. ir M. P.. Pagal VĮ Registrų centro 2025 m. spalio 4 d. Testamentų registro išrašą, palikėjas (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, tačiau testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.
8. Byloje jau nustatyta, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su S. S.. Iš VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, palikėjas neturėjo jokio nekilnojamojo turto, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad palikėjo sutuoktinės S. S. vardu, (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įregistruotas nekilnojamasis turtas – Pastatas-Sodo pastatas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Byloje esantis (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos Teisės, personalo, civilinės matrikacijos ir viešųjų pirkimų skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio išduotas santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas patvirtina, kad S. S. ir S. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), todėl minėtas nekilnojamasis turtas, priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Po S. S. mirties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biuras (duomenys neskelbtini) išvadė pareiškėjai liudijimą, jog pareiškėja yra mirusiosios S. S. įpėdinė, tačiau pagal minėtas aplinkybes, pareiškėja įgyjo teisę paveldėti tik ½ dalį mirusiosios S. S. turtą.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo S. S., mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
10. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
12. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
13. Nagrinėjamu atveju atveju, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja M. P. po tėvo S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo privalomus mokesčius, ką patvirtina pateiktos komunalinių mokesčių sąskaitos ir jų apmokėjimą pagrindžiantys mokėjimo pavedimai. S. S. įstatyminė įpėdinė J. K. šių aplinkybių neginčijo.
14. Remiantis bylos duomenimis, po S. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po S. S. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas M. P. iniciatyva, kuri rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po savo tėvo mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. P. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti savo tėvo S. S. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos pareiškimui prieštaravimų nepateikė, prašė jį tenkinti. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja M. P. po tėvo S. S. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymą tenkina. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo tėvo S. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 445 straipsnis).
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po S. S. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą (esant ginčui toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.