Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, susipažinusi su pareiškėjos G. P. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos G. P. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame ji nurodo, kad 2015-12-12 apie 14.00 val. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, pirmame prekybos centro aukšte, jai einant kartu su mama N. P. ir broliu M. P. link knygyno „Pegasas“ ir prasilenkiant su G. T. ir su juo buvusiais asmenimis, G. T. garsiai girdint su juo buvusiems ir kitiems prekybos centre besilankiusiems asmenims, pareiškėjos atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius: „k... (necenzūrinis žodis) šeimynėlė nuėjo“, tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią, pareiškėjos garbę ir orumą žeminančią informaciją, tai yra, galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d.

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Ši nusikalstama veika turi būti padaroma tiesiogine tyčia, be to, paskleista informacija turi būti konkreti, kurios faktus būtų galima patikrinti.

Nusikalstama veika – šmeižimas – padaroma konkrečiam asmeniui, kurio garbę ir orumą siekiama pažeminti. Susipažinus su pareiškėjos privataus kaltinimo skundu matyti, kad G. T. galimai išsakė necenzūrinius pareiškėją įžeidžiančius žodžius, prasilenkdamas su pareiškėja prekybos centre, kuriame be jos ir G. T. buvo ir kitų pašalinių asmenų. G. P. skunde nėra nurodytos objektyvios aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pastarasis pareiškime nurodytą frazę išsakė būtent pareiškėjos atžvilgiu, o ne bendraudamas su asmenimis, buvusiais kartu su juo, tai yra nebuvo paminėti pareiškėjos vardas ar pavardė, taip pat skunde nenurodyti objektyvūs ir neginčijami duomenis, kad buvo atlikti ir kitokie veiksmai, iš kurių G. P. galėjo susidaryti nuomonę, kad G. T. frazė buvo adresuota būtent jai ar jos šeimos nariams, taigi, pareiškėjos skunde nenurodyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., objektyviųjų požymių.

Pažymėtina, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, ką galimai ir išsakė G. T., pavartodamas galimai pareiškėjos (pareiškėja pati suprato, kad išsakyta frazė yra nukreipta jai) atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015), taigi, net ir nustačius, jog minėta pareiškime nurodyta frazė buvo išsakyta G. P. atžvilgiu, siekiant G. P. paniekinti ir užgauliai pažeminti kitų žmonių akyse, išsakant tikrovės neatitinkantį teiginį, pasireiškiantį neigiamu nepadoriu jos asmenybės ir prestižo įvertinimu, G. T. veiksmai negalėtų būti pripažinti šmeižimu, kadangi teismų praktikoje vien tokie pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, o tik pateikiant apibūdinamuosius žodžius, nelaikytini šmeižimu, tai yra tam tikros informacijos (žinomai melagingų žinių ar faktų) paskleidimu. Tai gali būti įvertinta kaip įžeidimas, tačiau ši nusikalstama veika baudžiamajame procese nuo 2015-07-10 yra dekriminalizuota (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1888), paliekant įžeidimo institutą kitos teisės šakos, pvz. civilinės teisės, nustatytoms priemonėms.

Dėl šių priežasčių G. P. privataus kaltinimo skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos G. P. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.