Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2021 m. kovo 2 d. turto sunaikinimo sugadinimo akto žalos byloje Nr. 2581288 kopija patvirtina, kad 2021 m. vasario 17 d. gesinant gaisrą buvo užlietos ir apgadintos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bei jose esantis turtas (e.b.l. 14, tomas 1). Minėto įvykio metu apgadintos patalpos ir jose esantis turtas buvo apdrausti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ verslo turto draudimu, ką patvirtina verslo draudimo liudijimo serija LD Nr. 119282520, Nr. 675204098 kopija (e.b.l. 7-8, tomas 1). Ieškovės žalų ekspertas 2021 m. kovo 2 d. turto sunaikinimo sugadinimo akte žalos byloje Nr. 2581288 nustatė, kad dėl užliejimo buvo sugadinta adresu (duomenys neskelbtini), esanti patalpa, pažymėta indeksu 1-3 (lubos, grindys), patalpa, pažymėta indeksu 1-4 (lubos, sienos, grindys), patalpa 1-6, 1, 5 (lubos, dienos), patalpa 1-8, 1-9 (lubos, sienos) (e.b.l. 16, tomas 1). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolio ir draudimo išmokos dydį ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1, patvirtintomis akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ draudimo rizikos vertinimo komiteto 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 133 (e.b.l. 68-95, tomas 1). Pagal minėtų taisyklių 11.1 punktą dėl ugnies draudiko atlyginamus nuostolius sudaro ne tik gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje, dūmai ar suodžiai, staiga ir netikėtai išsiveržę iš gaisro vietos ir galintys plisti savaime, bet ir atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą ir (arba) dėl greta vykusio gaisro. Pagal minėtų taisyklių 11.2 punktą taip pat atlyginami nuostoliai dėl užliejimo dėl staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo dėl kitų priežasčių. Iš draudimo liudijimo matyti, kad ieškovo draudėjas pastatą apdraudė atkūrimo verte, todėl pagal Verslo turto draudimo taisyklių 16.1.1 punktą draudimo išmoka išmokama netaikant nusidėvėjimo. Ieškovė išmokėjo iš viso 3402,62 EUR draudimo išmoką, tačiau ieškiniu reikalaujama žalos atlyginimo sumos, iš kurios išskaityta 9,6 proc. nusidėvėjimas nuo medžiagų sumos 1215,97 EUR, kas sudaro 116,73 EUR sumą. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad ieškovės draudėjui priklausančių patalpų adresu (duomenys neskelbtini), atkūrimo po gaisro remonto kaina sudaro 4780,85 EUR (e.b.l. 17-18, tomas 1) ir, atskaičiusi besąlyginę 14,00 EUR išskaitą, išmokėjo dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui (duomenys neskelbtini) 3402,62 EUR draudimo išmoką, ką patvirtina akcinės bendrovės „Swedbank“ 2021 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 20584723 kopija (e.b.l. 15, tomas 1).

Ieškovė teigia, kad gaisras kilo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl šiame bute eksploatuojamos kieto kuro krosnies sąlygoto terminio poveikio degioms stogo konstrukcijoms. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu 2021 m. vasario 17 d. nuosavybės teise priklausė atsakovui G. V. (e.b.l. 23-24, tomas 1).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad atsakomybė be kaltės pagal CK6.266 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai žala padaroma dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo atsakovo valdomų buto (duomenys neskelbtini), konstrukcijų (kietojo kuro krosnies ar su ja susieto dūmtraukio kanalo) trūkumų. Už žalą, padarytą nesant CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, įstatymas nenustato pastatų savininkui (valdytojui) griežtosios civilinės atsakomybės, todėl tokios žalos atlyginimui taikytinos bendrosios iš delikto kilusios žalos atlyginimo taisyklės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014 yra išaiškinęs, kad patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog gaisro kilimo priežastimi buvo atsakovo bute Š(duomenys neskelbtini), naudojama šildymo įranga – kietojo kuro krosnis ir su ja susietas dūmtraukio kanalas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko E. Ž. pažymoje apie gaisrą, konstatuota, kad 2021 m. vasario 17 d. gaisras kilo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – terminis dūmtraukio poveikis degioms pastato konstrukcijoms ir medžiagomis. Gaisro tyrimo metu Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Kaltininkas nenustatytas (e.b.l. 25, tomas 1). Gaisrinių tyrimų centro 2022 m. birželio 7 d. ekspertizės akte, neturinčiame teismo ekspertizės akto statuso, Nr. 65-3(EA) (e.b.l. 147-159, tomas 1) nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisro židinio zona yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario, kuriame įrengta kieto kuro krosnis, lubose prie dūmtraukio. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl degių medžiagų užsiliepsnojimo nuo kieto kuro šildymo krosnies ir/ar mūrinio dūmtraukio skleidžiamo šilumos poveikio bei kad mažai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Kadangi pagal tyrimui pateiktą medžiagą nebuvo galimybės nustatyti gaisro židinio vietos, todėl buvo nustatinėjama gaisro židinio zona. Iš tyrimui pateiktų nuotraukų nustatyta, kad pastato išorėje užfiksuoti terminiai pažeidimai yra stogo dalyje virš butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tarp dviejų dūmtraukių. Po termiškai paveikta pastato dalimi įrengti du butai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) stogas yra labiau išdegęs, nei buto Nr. (duomenys neskelbtini). Didžiausi vizualiai matomi terminiai pažeidimai yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos, kurioje įrengta kietojo kuro krosnis, viršutinėje dalyje lubų lygyje, šalia kietojo kuro šildymo krosnies ir mūrinio dūmtraukio. Toliau nuo šios patalpos vizualiai terminio poveikio pažeidimai nuosekliai mažėja. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) perdanga taip pat buvo išardyta, tačiau iš tyrimui pateiktų gaisravietės nuotraukų matyti, kad patalpose esantys daiktai ir baldai nėra termiškai paveikti. Vadovaujantis minėtų terminio poveikio požymių visuma tyrimo metu konstatuota, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuriame įrengta kieto kuro krosnis, perdanga ir medinės konstrukcijos prie dūmtraukio yra apdegusios ir apanglėjusios labiau nei kituose kambariuose, taip pat pateikta tikėtina išvada, kad gaisras galėjo kilti kambaryje (gaisro židinio zona), kuriame buvo įrengta kieto kuro krosnis.

Gaisrinių tyrimų centro 2022 m. birželio 7 d. ekspertizės akte, neturinčiame teismo ekspertizės akto statuso, Nr. 65-3(EA) nustatyta tikėtina gaisro kilimo priežastis grindžiama tyrimui pateikta medžiaga apie dūmtraukio įrengimo mechanizmą, jo kanalų naudotojus, šalia dūmtraukio įrengtų stogo ir lubų konstrukcijos medžiagų ir jų degiųjų savybių tyrimu. Minėto tyrimo metu nustatyta, kad dūmtraukyje yra įrengti trys kanalai, kurių du nenaudojami ir vienas eksploatuojamas buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų, jame įstatytas metalinis dėklas. Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės vidaus tarnybos kapitonės R. A. 2021 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo“ nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuota, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) esanti kietojo kuro krosnis paskutinį kartą iki įvykio buvo kūrenta dieną prieš gaisro kilimo dieną. Informacijos apie krosnies konstrukciją, joje ir dūmtraukyje esančius degimo produktų šalinimą reguliuojančių ar ribojančių mechanizmų (dūmų kanalų, sklendžių ir pan.) nėra. Dėl šios priežasties tiriamu atveju ganėtinai aukštos temperatūros degimo produktai į mūrinį dūmtraukį su įdėklu tiesiogiai patekdavo iš šildymo krosnies pakuros. Tyrimui pateiktose nuotraukose matyti, kad labai arti kieto kuro krosnies dūmtraukio buvo įrengtos degios stogo ir lubų konstrukcijos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės vidaus tarnybos kapitonės R. A. 2021 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo“ (e.b.l. 6-7, tomas 2) nurodyta, kad stipriausi gaisro pažeidimai matosi buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuriame įrengta kieto kuro krosnis, minėto kambario perdangos ir stogo konstrukcijos sudegusios, apanglėjusios, apdegusios ir išardytos. Stipriausi terminiai gaisro požymiai matomi kambario stogo konstrukcijoje, šalia mūrinio kieto kuro krosnies dūmtraukio. Ties dūmtraukiu esančios dvi medinės sijos stipriai apdegusios ir apanglėjusios, trūksta dalies minėtų sijų fragmentų, esančių arčiausiai dūmtraukio.

Taigi, iš minėtų rašytinių įrodymų turinio ir liudytojos R. A. parodymų darytina išvada, jog gaisro šaltinis buvo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. eksploatuojama kieto kuro krosnis ir su ja susietas dūmtraukio kanalas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog gaisras kilo ne dėl minėtų atsakovo bute esančių šildymo įrenginių eksploatavimo, o dėl netinkamo bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogo konstrukcijų, perdangų ir kt.) įrengimo ar eksploatavimo, t. y. dėl kitų nuo atsakovo veiklos nepriklausančių priežasčių.

Atsakovas bei liudytojai E. Ž. ir K. Ž. teismo posėdžio metu teigė, kad kietojo kuro krosnis nebuvo eksploatuojama nuo 2021 m. vasario mėnesio pradžios, tačiau tai paneigia liudytojos R. A. parodymai, duoti 2022 m. spalio 18 d. 9.00 val. teismo posėdžio metu, taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės vidaus tarnybos kapitonės R. A. 2021 m. kovo 5 d. tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo (e.b.l. 6-7, tomas 2) ir 2021 m. vasario 17 d. aktas dėl kilusio gaisro Nr. 548 (e.b.l. 4-5, tomas 2). Liudytoja patvirtino, kad patikrinimo metu 2021 m. vasario 17 d. iš ryto dūmtraukis buvo šiltas. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kietojo kuro krosnies eksploatavimas iki įvykio nustatytas pagal buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų pateiktus duomenis. Skirtingai nei teismo posėdyje tvirtino liudytojai E. Ž. ir K. Ž., tarnybiniame pranešima nurodyta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik buvo užlietas vandeniu, tačiau ir apdegęs, taip pat terminio poveikio pažeisti ir bute buvę daiktai. Labiausiai liepsnos terminio poveikio pažeistas buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarys, kuriame įrengta kietojo kuro šildymo krosnis.

Atsakovas G. V. po įvykio pateiktame rašytiniame paaiškinime pripažino, kad gaisras kilo jam nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), naktį 2021 m. vasario 17 d. Minėtame paaiškinime atsakovas nurodė, kad buvo apdegę ties jo buto grindimis esančios OSB plokštės (e.b.l. 14, tomas 2).

Aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gaisras ir jo sąlygotas gadinantis turtą poveikis kilo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Turto, dėl kurio eksploatavimo kilo gaisras, t. y. kietojo kuro krosnies ir su ja susieto dūmtraukio kanalo valdytoju yra atsakovas. Gaisro zona buvo ties minėtais įrenginiais esančiame atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje ir virš jo esančiose stogo konstrukcijose bei perdangose. Tikėtiną gaisro priežastį patvirtina Gaisrinių tyrimų centro 2022 m. birželio 7 d. ekspertizės aktas, neturintis teismo ekspertizės akto statuso, Nr. 65-3(EA). Atsakovas neįrodė kitokių gaisro priežasčių, taip pat nepateikė jo kaltę paneigiančių įrodymų.

Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas atliko ieškovės apdrausto turto apžiūrą nustatė patalpoms padarytos žalos mastą bei pobūdį ir atitinkamas aplinkybes fiksavo nuotraukomis, kurios pateiktos į bylą (e.b.l. 10-13, tomas 1). Visi apgadinimai nurodyti turto sugadinimo, sunaikinimo akte, kuriame užfiksuoti pažeisti kambarių plotai ir buto remonto darbų kainos. Nors žalos priežastimi nurodytas ieškovės draudėjo turto užliejimas vandeniu, tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, jog užliejimo priežastimi buvo gaisro gesinimas. Atsakovo teiginiai, kad gaisrą gesinę pareigūnai naudojo netinkamą gaisro gesinimo metodą grįsti tik subjektyviu atsakovo vertinimu. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių gaisro gesinimo taisyklių pažeidimą įvykio metu. Byloje nenustatyta jokių kitų ieškovės draudėjo buto užliejimo šaltinių ar kito, nei ieškinyje nurodyto gaisro gesinimas, turtą gadinančio poveikio. Todėl teismas daro išvadą, jog minėti sugadinimai susiję su ieškinyje nurodyto gaisro pasekmėmis. Ieškovės draudėjo patalpų remonto kaina apskaičiuota pagal „Sistela“ programą. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes dėl ieškovės draudėjo buto apgadinimų masto, patalpų atstatymo į iki įvykio buvusią būklę dydžio.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 178 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro gaisro gesinimo metu užliejimu sugadinto turto – patalpų apdailos atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

Teismo vertinimu, minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad 3285,89 EUR dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui pastarojo nuostoliams, patirtiems dėl gaisro sąlygoto jam nuosavybės teise priklausančių patalpų apgadinimo atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovo atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovas jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai.

Ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų iki ieškinio pareiškimo priteisimo atmetamas. CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013, išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė 2021 m. gegužės 24 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl draudimo išmokos kompensavimo (e.b.l. 20, tomas 1). Atsakovas raštu pripažino ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo gavimą, minėtame rašte nurodydamas savo adresą (duomenys neskelbtini), t. y. kuriuo buvo siųstas ieškovės reikalavimas (e.b.l. 29, tomas 1). Kompensacinės palūkanos skaičiuojamos po 15 dienų nuo minėto ieškovės reikalavimo išsiuntimo, t. y. nuo 2021 m. birželio 8 d. iki ieškinio pareiškimo dienos 2022 m. sausio 31 d., iš viso už 237 dienas nuo 3285,89 EUR draudimo išmokos sumos ir sudaro 106,68 EUR.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3392,57 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 76,00 EUR žyminis mokestis, 1472,36 EUR išlidos už Gaisrinių tyrimų centro parengtą Ekepertizės aktą Nr. 65-3 (EA) ir 570,00 EUR išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sumokėjo teismui 200,00 EUR avansą liudytojo iškvietimo į teismą išlaidoms atlyginti, tačiau liudytoja R. A. prašymo dėl išlaidų atlyginimo teismui nepateikė, todėl ieškovės sumokėtas užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. V. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 3285,89 EUR žalai atlyginti ir 106,68 EUR palūkanų, iš viso 3392,57 EUR (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt du eurus, penkiasdešimt septynis euro centus).

Priteisti iš atsakovo G. V. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3392,57 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. V. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 2118,36 EUR (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika eurų, trisdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. V. valstybei 26,88 EUR (dvidešimt šešis eurus, aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 200,00 EUR (du šimtus eurų) avanso, sumokėto akcinės bendrovės SEB banko 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. SEPA1950/8.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.