Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-1550-1019/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
e2-1550-1019/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27710-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
M. L.
Advokatai
Arūnas Merkys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1550-1019/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27710-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,

atsakovės M. L. atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei M. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią M. L. vaiko N. L. atžvilgiu; priteisti iš M. L. išlaikymą vaikui N. L. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo N. L. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais; laikinuosius globėjus skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovės priteisto išlaikymo administratoriais.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė M. L. turi nepilnametį sūnų - N. L. (N. L.), gim. (duomenys neskelbtini). Tėvystė N. L. atžvilgiu nenustatyta. Nepilnametis N. L. yra netekęs motinos globos – ji yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus - M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą, kuri įvaikinta. Abiejų vaikų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu neterminuotai apribota M. L. motinos valdžia. Tarnyboje (duomenys neskelbtini) gautas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos (toliau – Santaros klinikos) socialinės darbuotojos pranešimas apie tai, kad M. L. (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį, kuris dėl nepakankamo svorio ir sunkios būklės perkeliamas tolimesniam gydymui į Santaros klinikų filialo vaikų ligoninę. Socialinė darbuotoja taip pat paaiškino, kad motina nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį, o, pasak M. L. artimųjų, ji taip pat vartoja narkotikus, bet tai neigia. 2018-10-05 gautas raštas iš Santaros klinikų filialo vaikų ligoninės, kuriame prašoma Tarnybos patikrinti motinos M. L. gyvenimo sąlygas bei raštu informuoti, ar jos yra tinkamos naujagimio priežiūrai ir saugumui užtikrinti. (duomenys neskelbtini) Tarnybos Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo poskyrio specialistė lankėsi ligoninėje, kur paaiškėjo, kad po gimimo naujagimis buvo hospitalizuotas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, motina su vaiku negulėjo, buvo atvažiavusi aplankyti kartu su savo motina. Buvo nuvykta į atsakovės gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini). Stovint greta buto durų buvo girdėti, kad bute kažkas yra, tačiau durų niekas neatidarė, M. L. prisiskambinti nepavyko. Tarnybos specialistai keletą dienų pakartotinai skambino M. L., tačiau moteris telefonu neatsiliepė ir neperskambino. 2018-10-12 Tarnybos Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo specialistėms pakartotinai nuvykus atsakovės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad moters namuose sąlygos labai skurdžios, baldai sulaužyti, pastebėta, kad motina nėra pasirūpinusi naujagimiui reikalingais daiktais, namuose nėra net vaikiškos lovytės; namuose tvyrojo rūkalų kvapas. Moteris teigė, kad anksčiau rūkė, bet dabar namuose neberūko, tačiau jos nuomininkas rūko savo kambaryje, bet ji ketina liepti jam neberūkyti. Apsilankymo M. L. namuose metu pastebėta, kad kambaryje yra sofa-lova ir lova, abi buvo paklotos, šalia lovos pastebėtas puodelis su pelenais ir nuorūkomis. M. L. teigimu, ji piktnaudžiavo alkoholiu būdama nėščia, tačiau tame nieko blogo nemato. Atsakovė nurodė, kad ji neguli Santaros klinikose su vaiku, nes jai buvo pasakyta pasikalbėti su gydytoja dėl galimybės gulėti ligoninėje su vaiku, tačiau ji to nepadarė. Tarnybos specialistės 2018-10-15 telefonu kalbėjosi su Santaros klinikų socialine darbuotoja, kuri nurodė, kad 2018-10-13 vaikelio aplankyti buvo atvykusi senelė, o 2018-10-14 buvo atvykusi ir pati M. L.. Ji taip pat paaiškino, jog iš pradžių M. L. norėjo gultis į ligoninę su vaiku, tačiau tuo metu nebuvo vietų, o vietai atsiradus, motina neberodė iniciatyvos likti ligoninėje ir slaugyti savo naujagimį. Socialinė darbuotoja pažymėjo, kad gimus M. L. sūnui, buvo atlikti tyrimai, po kurių naujagimio kraujyje rasta metadono pėdsakų. Atsižvelgiant į turimą informaciją, Tarnyba nustatė antrą grėsmės vaikui lygį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką N. L. iš jo motinos M. L.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa ir N. L. apgyvendintas laikinųjų globėjų šeimoje. Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro specialistai nuo 2018 m. spalio 17 d. teikia atvejo vadybos ir soc. priežiūros paslaugas M. L..

Ieškinyje nurodoma, kad nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – atsakovė vengia bendrauti su socialine darbuotoja, neatvyksta į konsultacijas, pateikia galimai klaidingą informaciją (kad serga, kad jos nėra namie, kad yra išvykusi iš Vilniaus), galimai vartoja narkotines medžiagas. M. L. beveik nelanko savo sūnaus N. L., paskutinį kartą į susitikimą su vaiku SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos globos centre buvo atvykusi 2019 m. sausio mėn. Atsakovė nesidomi vaiko raida, poreikiais. 2018 m. spalio 31 d. atvejo vadybos posėdyje iškeltus uždavinius M. L. vykdė tik iš dalies arba nevykdė iš viso: 1) kreiptis į Respublikinį priklausomybių ligų centrą (toliau – RPLC) pagalbos dėl priklausomybės (lankyti psichologo ir kitų specialistų konsultacijas, laikytis numatyto priklausomybių gydymo plano, vartoti skiriamus medikamentus) - uždavinio atlikti testą RPLC M. L. iki šiol neįvykdė; 2) sukurti namuose saugią aplinką kūdikiui: vietą miegui, pervystymui ir kt.; pasirūpinti drabužiais ir priemonėmis kūdikio priežiūrai - ankstesnių apsilankymų metu M. L. namuose buvo matoma vaikiška lova ir vežimėlis, nuo 2019 m. sausio mėn. M. L. nepavyksta rasti namuose; 3) užsirašyti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, įgytas žinias taikyti praktikoje, atsižvelgiant į siūlomas rekomendacijas - M. L. pozityvios tėvystės įgūdžių grupės nelankė; 4) bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atkreipti dėmesį į siūlomas rekomendacijas, taikyti jas praktikoje. Informuoti apie vykstančius pokyčius šeimoje - po paskutinio posėdžio (2018-12-31), socialinė darbuotoja pas M. L. lankėsi aštuonis kartus. Per visus apsilankymus M. L. nerasta namie: buvo neatidaromos durys, nors pro duris girdėdavosi, kad namuose kažkas yra: į domofono skambučius atsiliepdavo vyriškis (galimai dabartinis M. L. draugas), kuris teigdavo, kad jis yra nuomininkas ir durų atidaryti nežada. Soc. darbuotojai į trumpąsias SMS žinutes M. L. dažniausiai neatsako. Nuo 2019-02-25 M. L. teigė, kad serga. 2019-04-01 M. L. vis dar teigė, kad serga, tačiau jos mama informavo, kad Marija jau yra pasveikusi.

Nepilnamečio motina M. L. vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, vaiku nesidomi, nesirūpina, neteikia išlaikymo, todėl Tarnyboje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Atsakovė yra teista, daug kartų bausta administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, oficialių pajamų neturi, iš kokių pajamų gyvena, nurodyti negali. Atsakovė vaiko visiškai neišlaiko. Atsakovė visiškai nesirūpina vaiku, vengia atlikti savo pareigas jį auklėti, išlaikyti, nerodo jokio noro susigrąžinti vaiką į savo šeimą, su vaiku negyvena, taip pat nėra duomenų, kad padėtis pasikeis. Įvertinus faktinę situaciją ir į tai, kad atsakovė turi du išlaikytinius, nenustatyta, kad ji būtų riboto darbingumo, iš jos priteistinas vaikui po 150 Eur dydžio išlaikymas. Nepilnametis N. L. gyvena laikinųjų globėjų šeimoje, kur jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos, todėl N. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinųjų globėjų šeimoje.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sūnaus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystė nebuvo nustatyta tik todėl, kad tikrasis vaiko tėvas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mėnesio jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atsakovės teigimu, ji narkotikų nevartoja. Paaiškino, kad su vaiku ligoninėje negulėjo, tačiau lankė jį beveik kiekvieną dieną ir rūpinosi jo sveikata. (duomenys neskelbtini) sūnus buvo atiduotas šeimos globon ir, pasak atsakovės, ji faktiškai nebeturi galimybės lankyti sūnų. Nurodė, kad į telefono skambučius paprastai visada atsiliepdavo arba atskambindavo, kartais parašydavo žinutę. Galėjo būti, kad į vieną ar kitą skambutį neatsakė ar neatskambino, bet tokių atvejų tikrai buvo nedaug. Kartais tiesiog telefono sąskaitoje nebuvo lėšų. Atsakovė nesutiko, kad namai visiškai netinkami vaikui gyventi, nors neneigė, kad namuose galėjo būti parūkyta, tačiau tuo metu namuose vaiko nebuvo. Atsakovė nurodė, kad nėštumo metu alkoholiu nepiktnaudžiavo, parūkydavo. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė gyvena kitame bute, kuris yra puikiai sutvarkytas ir tinkamas vaikui gyventi. Atsakovės teigimu, atvejo vadybos posėdyje iškeltų kai kurių uždavinių gal ir neįvykdė, nes jai atrodė, kad jie nereikalingi. Atsakovė nurodė, kad dabar supranta, jog, norint išvengti motinos valdžios apribojimo, reikėtų atidžiau vykdyti iškeltus uždavinius. Atsakovė nurodė norinti vaiku rūpintis ir jį auginti pati. Atsakovė dabar ieško darbo, gyvena su draugu S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Atsakovė nesutinka ir su reikalaujamu priteisti išlaikymu, nes nori ne mokėti išlaikymą, o išlaikyti sūnų augindama jį pati.

Šalies argumentai

2019-11-25 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį patenkinti. Ieškovo atstovės teigimu, atsakovė, gimus vaikui, su juo negulėjo ligoninėje – iš pradžių nebuvo vietų, o po to atsakovė nerodė iniciatyvos. Vaikas turėjo didelių sveikatos problemų, buvo labai silpnas, jam reikėjo rūpesčio ir priežiūros, tačiau mamos nebuvo šalia. Nuo 2018-10-18 atsakovei teikiamos atvejo vadybos paslaugos. Per metus turi būti įvertinta, ar pasikeitė situacija. Nagrinėjamu atveju situacija šeimoje nepasikeitė – atsakovė nebendradarbiauja, klaidingai pateikia informaciją, vartoja alkoholį, tai neigia. Vienas iš įpareigojimų lankytis priklausomybių ligų centre iki šiol nėra įvykdytas. Taip pat nelankė pozityvios tėvystės kursų, net neužsiregistravo. Išlaikymo vaikui išvis neteikia, vaiku nesidomi. Kadangi situacija per metus nepasikeitė, nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis pasikeis. Tik pareiškus ieškinį atsakovė pradėjo sakyti, kad kažką darys. Tarnybos atstovės teigimu, mama nepasirengusi, kad būtų grąžintas vaikas. Per metus atsakovė su vaiku susitiko tik 5 kartus, 5 susitikimus atsakovė atidėjo dėl nežinomų priežasčių. Vaikas mamos nepažįsta.

Atsiliepimas

Atsakovė M. L. 2019-11-25 teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad neaugina kitų savo dviejų vaikų, nes su pirmaisiais taip išėjo, kadangi jai sakė, jog nebegali susigrąžinti vaikų. Atsakovė nurodė, kad nėštumo metu rūkė, nes organizmas prašėsi, per dieną surūkydavo 1-2 cigaretes. Dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu kategoriškai nurodė, kad nevartojo, tačiau patikslino, kad ne kiekvieną dieną, gal vieną kartą per savo gimtadienį išgėrė pusę raudono vyno taurės. Pasak atsakovės, ji nevartoja narkotikų, nėra bandžiusi. Dėl vaiko kraujyje rasto metadono pėdsakų negalėjo paaiškinti, atsakovės teigimu, „gal kažkas pripylė į šlapimą“. Atsakovė paaiškino, kad vaiką ligoninėje lankė kiekvieną dieną, o kai ji sirgo, lankė jos motina. Iš ligoninės jai neleido pasiimti vaiko, atidavė globėjams. Atsakovei buvo paaiškinta, ką turi padaryti, kad susigrąžintų vaiką, bet ji nevykdė nieko, nes galvojo, kad nieko nereikia ir ji pati viską žino. Dėl įsipareigojimų paaiškino, kad nors socialiniai darbuotojai davė siuntimą, nenuvyko į RPLC, nes sirgo apie 4 mėn., t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Be to, ji galvojo, kad jai nereikia. Pozityviosios tėvystės kursų taip pat nelankė, nes nenorėjo, galvojo, kad viską žino pati. Šiuo metu atsakovė nedirba, ieško darbo. Paaiškino, kad yra baigusi vidurinę mokyklą, nėra niekada dirbusi (2015 metais išdirbo pusę dienos (duomenys neskelbtini), bet nepatiko), gyvena iš pašalpos, jai padeda mama, sugyventinis. Sugyventinis dirba neoficialiai (duomenys neskelbtini), jo pajamos apie 300 Eur. Dėl nebendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais teigė nežinanti, kodėl jos neranda namuose, ji su darbuotojais bendrauja, neatvyko gal porą kartų, nes sirgo. Apie susitikimus su vaiku paaiškino, kad gali vaiką lankyti 1 kartą per savaitę, tačiau, pasak atsakovės, lanko tada, kada gali. Dėl neatvykimo į susitikimus paaiškino, kad 1-2 kartus reikėjo į polikliniką (pamiršo pasakyti), kitą kartą buvo atėję apžiūrėti buto dėl pirkimo, dar kitu atveju – važiavo į darbo pokalbius. Buvo, kad neįspėjo apie neatvykimą į susitikimą, nes neturėjo tikriausiai telefono sąskaitoje lėšų. Susitikimų su vaiku metu atsakovė rodo žaisliukus, buvo atvežusi dovanų rūbelių. Į klausimą, ką atsakovė veikia dienomis, ji atsakė, kad turi asmeninių reikalų, apie kuriuos negalinti pasakoti. Atsakovės teigimu, ji neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nes neturėjo pinigų, be to, niekas nesakė, kad ji turi duoti pinigų. Realių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką, atsakovė nesiėmė. Šiuo metu atsakovė gyvena naujame bute, kol kas už komunalines paslaugas nemokėjo, bet reikės apie 100 Eur/mėn. (iki šiol, kol gyveno kitame bute, už paslaugas nemokėjo). Kadangi atsakovė nori susigrąžinti vaiką, darys viską, ką pasakys socialiniai darbuotojai, susiras darbą. Atsakovės vertinimu, ji galėtų savarankiškai auginti sūnų. Atsakovė dirbtų pusę etato, vaiką padėtų prižiūrėti močiutės. Atsakovė paaiškino, kad jos mama dirba visą dieną, su ja nedažnai bendrauja, o vaiko tėvo mama nedirba, yra neįgali (bet vaikšto), gyvena toli. Dėl vaiko poreikių paaiškino, kad reiktų vaiką mokinti vaikščioti, sėsti „ant puoduko“, jam skaityti pasakas, pirkti žaidimus. Atsakovė nežino, kokie vaikui diagnozuoti susirgimai, koks vaiko drabužių dydis, nežino, ką vaikas mėgsta valgyti, nes, pasak atsakovės, ji dar neklausė. Dėl 2019-10-17 atvejo, kai apsilankius socialinei darbuotojai atsakovė buvo neblaivi, ji paaiškino, kad buvo išleistuvės, be to, nebuvo vaiko. Atsakovės teigimu, alkoholį vartoja tik per šventes. Dėl jos atžvilgiu taikytų administracinių nuobaudų paaiškino, kad baudas apmokėjo jos mama (apie 5000 Eur). Dėl kitų vaikų paaiškino, kad gimus pirmajam sūnui, socialiniai darbuotojai lankėsi maždaug po metų. Dukros neaugino visai – ji paprašė savo mamos prižiūrėti dukrą, o ji paskambino VTAS, kuris dukrą paėmė ir negrąžino. Dėl 2014 m. sprendime dėl motinos valdžios apribojimo nurodytų aplinkybių, kad, artimųjų teigimu, atsakovė vartoja narkotikus, atsakovė nurodė, kad nežino, kas jos mamai „šovė į galvą“.

Atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad atsakovė įsipareigojimus vykdė iš dalies, atvejo vadyba tęsiama.

2019-11-25 teismo posėdžio metu liudytoja D. K.-M. nurodė, kad yra Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro socialinė darbuotoja. Su M. L. šeima dirbo nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. spalio/lapkričio mėnesio. Nurodė, kad vaiko kraujyje buvo rasta metadono. Socialinis darbas vyko prastai – sudarius pagalbos planą, buvo du pagrindiniai uždaviniai: 1) nuvykti į Priklausomybių ligų centrą (nes iš gydymo įstaigų buvo informacija apie rūkymą, alkoholio vartojimą); 2) lankyti pozityviosios tėvystės kursus. Nors socialinė darbuotoja skatino atsakovę vykdyti uždavinius, bet buvo įvairios priežastys, kodėl atsakovė nenuvykdavo. Liudytojos vertinimu, per metus buvo galima įgyvendinti įsipareigojimus. Atsakovei buvo siūloma psichologo pagalba, bet atsisakė. Liudytojos teigimu, daugiausia bendraudavo SMS žinutėmis, atsakovė kelis kartus buvo atvykusi į centrą. Socialinei darbuotojai pavyko du kartus patekti į atsakovės gyvenamąją vietą, kai buvo susitarta iš anksto. Jos kambaryje buvo jaučiamas stiprus rūkalų kvapas. Kitus kartus niekas neatidarydavo durų, nors lankydavo 1 kartą per 1-2 sav. Su atsakove buvo labai sunku susitarti dėl susitikimų, nes daug reikalų – atsakovė važiuodavo pas draugę, ilgą laiką sirgo, gyveno pas S. ir pan. Pasak liudytojos, iš koordinatorės žino, kad apsilankymuose su vaiku atsakovė išbūdavo trumpai, vėluodavo. 2019-10-17 liudytoja nuvyko į atsakovės gyvenamąją vietą nepranešusi, su atsakove bendravo prie laiptinės, atsakovė neneigė vartojusi alkoholį. Atsakovė daug žada, bet nevykdo įsipareigojimų, išskyrus, minimaliai bendravo su socialine darbuotoja.

2019-11-25 teismo posėdžio metu liudytoja J. G. nurodė, kad yra Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro atvejo vadybininkė, atvejo vadybos paslaugos atsakovei teikiamos nuo 2018 metų spalio mėnesio. Liudytojos teigimu, patys specialistai teikė prašymą, kad būtų kreiptasi dėl tėvų valdžios ribojimo, nes progreso, kad vaikas grįžtų į šeimą, nėra. Kadangi vaiko kraujyje buvo rasta metadono, atsakovė turėjo išsitirti, tačiau nenuvyko nė karto į RPLC. Atsakovė aiškindavo, kad nenuvyko dėl ligos, kad pametė pasą. Kiekvieno plano peržiūros metu buvo sprendžiama tęsti atvejo vadybą, nes niekas nevykdavo. Atsakovė bendradarbiavo su specialistais iš dalies, tačiau nuoseklus darbas nevyko – skambinant, atsakovė neatsiliepia, neįsileidžia į namus. Buvo atvejis, kai S. nurodė, kad atsakovė išvykusi į laidotuves, nors paaiškėjo, kad ji laidotuvėse buvo prieš porą savaičių. 2019 m. kovo mėnesį keli atvejo vadybos posėdžiai buvo nukelti, nes negalėjo dalyvauti atsakovė, tačiau 2019 m. balandžio mėnesį vis tiek neatvyko. Šio posėdžio metu buvo nuspręsta, kad tikslinga kreiptis dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, apie tai informavo atsakovę, kuri sakė norinti auginti vaiką, kad padarys viską, bet nieko nedarė. Norą auginti vaiką atsakovė reiškė ir pirmo susitikimo metu, bet tai liko pažadais. Liudytojos teigimu, atsakovė meluodavo – neigė, kad vėl laukiasi, nors socialinė darbuotoja turėjo pažymą, taip pat ir dėl metadono vaiko kraujyje.

Liudytojas A. T. 2019-11-25 teismo posėdžio nurodė, kad jis ir jo žmona yra N. L. laikinieji globėjai. Paaiškino, kad motinos susitikimų su vaiku dažnumas neribojamas, priklauso nuo biologinės mamos, giminaičių poreikių. Dėl susitikimo motina praneša GIMK organizacijai, kuri susisiekia su globėjais. Susitikimai trunka apie valandą. Nurodė, kad iš viso vyko 5 susitikimai – 2018-11-26, 2018-12-17, 2019-01-14, 2019-05-24, 2019-09-03. Visi atsakovės prašymai dėl susitikimų buvo patenkinti. Iš viso buvo organizuota 10 susitikimų, tačiau į 5 atsakovė neatvyko ar pranešė iki susitikimo likus 20 min., kad neatvyks. Pirmuosiuose trijuose susitikimuose dalyvavo ir vaiko močiutė. Šių susitikimų metu daugiausia bendravo su močiute, ryšio kūrimo iš M. L. pusės nebuvo. Įpusėjus pirmajam susitikimui, atsakovė, pareiškusi, kad jai neįdomu, išvyko. Vieno susitikimo metu atsakovė, nors buvo raginama nežadinti miegančio vaiko, nepaisė prašymo ir pažadino. Susitikimų metu globėjas stengiasi palaikyti pokalbį, tačiau atsakovės klausimai tokie patys, kaip ir pirmaisiais susitikimais – ką vaikas valgo, kaip miega ir ar sveikas. 2019-09-03 susitikimo metu globėjas neinicijavo pokalbio, laukė atsakovę dominančių klausimų, tačiau nesulaukė nė vieno. Atsakovei būnant su vaiku, vaikas bumptelėjo į lentyną – globėjas, nesulaukęs greitos atsakovės reakcijos dėl raminimo, vaiką nuramino pats. Globėjo teigimu, kadangi vaikas 6 savaites nuo gimimo buvo tik su medicinos personalu, jam trūko įgūdžio užmegzti santykį. Vaikas tik prieš mėnesį pradėjo rodyti prieraišumą. Dėl ekstremalaus nėštumo, gimdymo, vaiko nervų sistema buvo sutrikusi. Vaiko sveikatos rizikos – tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) (1,5 metų), gimė su (duomenys neskelbtini). Vaiko sveikata nuolat stebima. Liudytojo teigimu, vaiko ištraukimas iš saugios aplinkos nubrauktų visą įdirbį ir būtų sunkesnių padarinių. Nuo pirmų susitikimų su vaiko mama susidarė įspūdis, kad yra tik pažadai, kurie nevykdomi.

Tarnybos atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad yra pagrindai apriboti motinos valdžią – ji vengia atlikti pareigas, vaiko neaugina, nesidomi juo, nesirūpina, neišlaiko. Nors atsakovė teigia, kad turi gyvenamąjį būstą, tačiau jai buvo galimybė per metus iki ieškinio rūpintis vaiku, dėti pastangas, įrodyti, kad vaikui saugu augti su atsakove. Atsakovė neįvykdė nė vieno uždavinio. Vaikui nesaugu augti atsakovės šeimoje, nes namuose vartojamas alkoholis – pagal ATP duomenis, 2019-11 vakare vartojo alkoholį. Atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, nesistengia keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti vaiko į šeimą. Atsakovė nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, negalėjo nurodyti, iš kokių pajamų gyvena.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nori auginti vaiką pati, o neturint vaiko šalia, sunku susiformuoti socialiniams įgūdžiams. Viena aplinkybė yra pasikeitusi – atsakovė turi gyvenamąsias sąlygas, butas naujas, su patogumais. Dėl alkoholio vartojimo faktas neįrodytas, nėra duomenų, kad situacija nekontroliuojama būtų ir esant šalia vaikui. Nors buvo teigiamas testas metadonui, tačiau nėra įrodymų, kaip metadonas veikia, kaip galėjo pakliūti į vaiko kraują. Nors yra problemų, ne viskas padaryta, bet tai dėl įgūdžių stokos. Noras auginti vaiką išlieka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė M. L. yra nepilnamečio vaiko N. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina, tėvystė vaikui nenustatyta (el. b. l. 10). Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus – M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri, Tarnybos duomenimis, įvaikinta. Abiejų vaikų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16419-127/2014 neterminuotai apribota M. L. motinos valdžia (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad Tarnyboje elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gautas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos socialinės darbuotojos pranešimas apie tai, kad M. L. (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį, kuris dėl nepakankamo svorio ir sunkios būklės perkeliamas tolimesniam gydymui į Santaros klinikų filialo vaikų ligoninę. Pranešimo duomenimis, motina nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį, o, pasak M. L. artimųjų, ji taip pat vartoja narkotikus, bet tai neigia (el. b. l. 49). Tarnyba, gavusi Santaros klinikų filialo vaikų ligoninės prašymą patikrinti motinos M. L. gyvenimo sąlygas bei raštu informuoti, ar jos yra tinkamos naujagimio priežiūrai ir saugumui užtikrinti, (duomenys neskelbtini) lankėsi ligoninėje, kur paaiškėjo, kad po gimimo naujagimis buvo hospitalizuotas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, motina su vaiku negulėjo, buvo atvažiavusi aplankyti kartu su savo motina. Telefonu paskambinus M. L., moteris nurodė, kad yra namuose, tačiau jau išvyksta į ligoninę aplankyti sūnaus. Tą pačią dieną buvo nuvykta į atsakovės gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, nors stovint greta buto durų buvo girdėti, kad bute kažkas yra. M. L. prisiskambinti nepavyko. Tarnybos specialistai keletą dienų pakartotinai skambino M. L., tačiau moteris telefonu neatsiliepė ir neperskambino (el. b. l. 50, 51). Byloje nustatyta, kad 2018-10-12 Tarnybos Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo specialistės pakartotinai nuvyko atsakovės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad moters namuose sąlygos labai skurdžios, baldai sulaužyti, pastebėta, kad motina nėra pasirūpinusi naujagimiui reikalingais daiktais. Namuose tvyrojo rūkalų kvapas. Moteris teigė, kad anksčiau rūkė, bet dabar namuose neberūko. Apsilankymo M. L. namuose metu pastebėta, kad kambaryje yra sofa-lova ir lova, abi buvo paklotos, šalia lovos pastebėtas puodelis su pelenais ir nuorūkomis. Moteris teigė, kad niekas su ja kambaryje negyvena, tačiau, Tarnybos turimais duomenimis, pas M. L. gyvena moteris, kuriai apribota motinos valdžia. M. L. teigimu, ji piktnaudžiavo alkoholiu būdama nėščia, tačiau tame nieko blogo nemato. Atsakovė nurodė, kad ji neguli Santaros klinikose su vaiku, nes jai buvo pasakyta pasikalbėti su gydytoja dėl galimybės gulėti ligoninėje su vaiku, tačiau ji to nepadarė (el. b. l. 51). 2018-10-17 Tarnybinio pranešimo duomenimis, ligoninės socialinė darbuotoja informavo Tarnybą, kad gimus M. L. sūnui, buvo atlikti tyrimai, po kurių naujagimio kraujyje rasta metadono pėdsakų. Atsižvelgdama į turimą informaciją, Tarnyba nustatė antrą grėsmės vaikui lygį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-39201-1050/2018 išdavė teismo leidimą paimti vaiką N. L. iš jo motinos M. L. (el. b. l. 52-62) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa ir N. L. apgyvendintas laikinųjų globėjų šeimoje.

Byloje nustatyta, kad M. L. nuo 2018 m. spalio 17 d. teikiamos atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugos. Laikinosios globos laikotarpiu vyko 5 atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu buvo sudaromas pagalbos šeimai planas (2018-10-31, 2018-12-31, 2019-04-11, 2019-06-06, 2019-12-04). 2018 m. spalio 31 d. atvejo vadybos posėdyje M. L. buvo iškelti uždaviniai: 1) per 10 darbo dienų (vėliausiai iki 2018-11-12) kreiptis į Respublikinį priklausomybių ligų centrą (toliau – ir RPLC) pagalbos dėl priklausomybės, lankyti psichologo ir kitų specialistų konsultacijas, laikytis numatyto priklausomybių gydymo plano, vartoti skiriamus medikamentus; 2) užsirašyti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, įgytas žinias taikyti praktikoje, atsižvelgiant į siūlomas rekomendacijas; 3) bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atkreipti dėmesį į siūlomas rekomendacijas, taikyti jas praktikoje. Informuoti apie vykstančius pokyčius šeimoje; 4) namuose sukurti saugią aplinką kūdikiui (el. b. l. 68-72). Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai buvo paaiškinta, ką ji turi padaryti, kad susigrąžintų vaiką. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų D. K.-M., J. G. parodymais nustatyta, kad atsakovė laikinosios globos laikotarpiu įsipareigojimų neįvykdė arba įvykdė iš dalies.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės 2018-10-18 rašto duomenimis, naujagimio N. L. anamnezėje rašoma, kad, artimųjų teigimu, M. L. vartoja narkotikus, nors pati moteris tai neigia. (duomenys neskelbtini) naujagimiui atliktas biocheminis tyrimas, gautas teigiamas narkotikų testas metadonui (el. b. l. 63). Atsakovė neigia vartojanti narkotines medžiagas, jos teigimu, vaiko kraujyje metadonas galimai pateko iš aplinkos. Teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kritiškai. Nors atsakovė 2018-10-31 buvo įsipareigojusi kreiptis į Respublikinį priklausomybių ligų centrą (atlikti testą) iki 2018-11-12, 2018-12-31 atvejo vadybos posėdyje atsakovė teigė nuvyksianti iki 2019-01-07, 2019-06-06 atvejo vadybos posėdžio metu – po savaitės, jai socialinė darbuotoja buvo išrašiusi siuntimą, tačiau iki šios dienos nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į Respublikinį priklausomybių ligų centrą (el. b. l. 48, 75, 80, 88) (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-04-28 sprendime dėl motinos valdžios ribojimo kitų atsakovės vaikų atžvilgiu, taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė galimai vartoja narkotines medžiagas. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos šio įsipareigojimo nevykdymo priežastys (liga, pamestas pasas ir pan.), įvertinus tai, kad, gyvendama Vilniuje, nedirbdama, per daugiau nei metus laiko nenuvyko į Respublikinį priklausomybių ligų centrą į konsultaciją ir atlikti testą, nepripažįstamos objektyviomis, svarbiomis ar pateisinančiomis įsipareigojimo nevykdymą, priešingai, rodo atsakovės sąmoningą vengimą vykdyti įsipareigojimą.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį. Atsakovės teigimu, alkoholiu ji nepiktnaudžiauja. Byloje nustatyta, kad 2019-10-17 socialinei darbuotojai apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje, atsakovė buvo neblaivi (el. b. l. 107). Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 2019-11-29 atsakovė, būdama neblaivi (1,40 promilės girtumas), konflikto metu garsiai šūkavo, rėkavo, trikdydama kaimynų ramybę bei poilsį (el. b. l. 158-159).

Nustačius II grėsmės lygį N. L., atsakovei nuo 2018-10-17 yra teikiamos atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugos. Tačiau atsakovė nesinaudojo siūloma pagalba, kuri turėjo padėti jai suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime. Kaip byloje nustatyta iš rašytinių įrodymų, liudytojų D. K.-M., J. G. parodymų, socialinis darbas vyksta vangiai, kadangi atsakovė minimaliai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, retai sudaro galimybes apsilankyti jos gyvenamojoje vietoje (pvz., nuo 2019-04-01 iki 2019-10-21 buvo lankytasi 19 kartų, 15 kartų į namus niekas neįsileido) (el. b. l. 106), į skambučius atsako retai, neteikia informacijos apie šeimoje vykstančius pokyčius.

2018-10-31 atsakovė taip pat įsipareigojo užsirašyti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, įgytas žinias taikyti praktikoje, atsižvelgiant į siūlomas rekomendacijas. Byloje nėra duomenų, kad šis įsipareigojimas būtų vykdomas (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teigimu, ji nevykdė įsipareigojimų, nes galvojo, kad jai nieko nereikia ir ji pati žino. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad N. yra trečias atsakovės vaikas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu neterminuotai apribota M. L. motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tarnybos duomenimis, dukra įvaikinta, vyresniajam sūnui nustatyta nuolatinė globa. Nustatyta, kad atsakovė vyresnįjį sūnų augino iki dvejų metų, o dukros neaugino nuo gimimo. Taigi, įvertinus visumą faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovė stokoja socialinių, tėvystės įgūdžių. Nagrinėjamu atveju, N. L. turi sveikatos problemų, todėl jo priežiūra reikalauja ypatingo rūpesčio, dėmesio, įgūdžių ir žinių.

Kaip matyti iš atsakovės, liudytojo A. T. paaiškinimų, 2018-12-31 Pagalbos plano, 2019-04-17 SOS vaikų kaimai Informacijos apie M. L., atsakovė turėjo galimybę susitikti ir bendrauti su vaiku kiekvieną savaitę, tačiau laikinosios globos laikotarpiu susitiko tik 6 kartus – 2018-11-26, 2018-12-10, 2019-01-14, 2019-05-24, 2019-09-03, 2019-12-23 (el. b. 1 t., b. l. 74, 85, 104-105, 158). Atsakovės teigimu, ji lanko tada, kada gali. Bylos duomenimis, atsakovė nesidomi vaiko sveikata, ugdymu, poreikiais, susitikimų metu bendrauja neatliepdama būtinųjų vaiko poreikių. Nors atsakovė yra dovanojusi sūnui drabužėlių (kojines, pėdkelnes, glaustinukes), tačiau ne visi jie buvo tinkamo pagal vaiko amžių dydžio. Nustatyta, kad atsakovė didžiąją dalį planuotų susitikimų su vaiku atšaukė, neretai į susitikimus neatvykdavo, neinformavusi iš anksto. Susitikimai dažnai baigdavosi anksčiau numatyto laiko atsakovės iniciatyva (el. b. 141, 146). Atsakovės teigimu, neatvykimo į sutartus susitikimus priežastys buvo įvairios – atsakovė pamiršo, kad reikėjo į polikliniką, važiavo į darbo pokalbius ir pan. Teismas pažymi, kad pareigos auklėti, rūpintis vaiku, bendrauti su juo nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovė visiškai nesupranta motinos valdžios įgyvendinimo instituto, nesant kliūčių, be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių nebendrauja su vaiku, nesistengia sukurti emocinio ryšio su juo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovė sąmoningai nevykdė savo kaip motinos konstitucinės pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi, buvo visiškai abejinga vaiko likimui, nedėjo jokių pastangų ryšiui su sūnumi sukurti ir tą ryšį išsaugoti (CPK 178, 185 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad atsakovė visiškai neteikia išlaikymo vaikui. Atsakovės teigimu, išlaikymo vaikui neteikė, nes neturėjo pinigų, be to, niekas nesakė, kad ji turi duoti pinigų (2019-11-25 teismo posėdžio garso įrašas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nedirba (el. b. l. 125-126, 154), teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra dirbusi (išskyrus 2015 metais pusę dienos (duomenys neskelbtini)). Jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa (apie 122 Eur), atsakovės teigimu, jai padeda mama, jos sugyventinis, kuris taip pat niekur oficialiai nedirba. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovė, jaunas (29 metai), darbingas, sveikas asmuo, nedirba ir nesiima jokių priemonių gauti pajamų.

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė apskritai žino, kokie yra jos sūnaus poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė visiškai nesirūpino sūnumi ir nevykdė motinos pareigų.

Surinkus atsakovę charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė nėra teista, tačiau daug kartų bausta administracine tvarka, yra bausta už administracinius teisės pažeidimus būnant apsvaigus nuo alkoholio (el. b. l. 21-45; el. bylos priedas, b. l. 25-31).

Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu teigė norinti pati auginti sūnų. Noras auginti vaiką buvo reiškiamas ir pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu (2018-10-31), atsakovė teigė darysianti viską, ką reikia, kad vaikas būtų sugrąžintas (el. b. l. 69). Tačiau, kaip byloje nustatyta, atsakovė įsipareigojimų nevykdė. Todėl atsakovės išsakomas noras auginti vaiką vertintinas kaip deklaratyvus.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą turi būti įvertintos aplinkybės, parodančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu. Atsakovė 2019-11-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji gyvena naujame bute. Nustatyta, kad atsakovei nuo 2019-11-04 asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 123-124). 2019-12-09 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis, būstas suremontuotas, yra visi patogumai, reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru (el. b. l. 148-149). Atsakovės teigimu, persikėlus į naują būstą, prasidės naujas gyvenimas, ji darys viską, ką pasakys socialiniai darbuotojai, nes nori susigrąžinti vaiką, susiras darbą, dirbs. Tačiau teismas šiuos atsakovės teiginius laiko deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Remiantis 2020-01-09 Administracinių nusižengimo registro išrašu, 2019-11-29 22 val. 36 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), M. L., būdama neblaivi (nustatytas 1,40 promilės girtumas) konflikto metu garsiai šūkavo, rėkavo, trikdydama kaimynų ramybę bei poilsį (el. bylos priedas, b. l. 25-26). Įvertinus šias aplinkybes ir visumą byloje esančių įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė gebės užtikrinti saugią aplinką mažamečiam vaikui augti, vystytis, ugdytis.

Pažymėtina, kad laikinoji globa tęsiasi nuo 2018-11-12. Teismo vertinimu, laikinosios globos laikotarpis buvo pakankamas laikas, per kurį atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas. Tačiau nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – atsakovė vengia bendrauti su socialine darbuotoja, neatvyksta į konsultacijas, pateikia galimai klaidingą informaciją (kad serga, kad jos nėra namie, kad yra išvykusi iš Vilniaus), galimai vartoja narkotines medžiagas, nevykdo įsipareigojimų, tik epizodiškai ir nereguliariai lanko savo sūnų N. L., nesidomi vaiko raida, poreikiais.

Vertinant teismo procesą, byla teisme iškelta 2019-09-27, atsakovei ieškinys įteiktas 2019-10-09, byla baigta nagrinėti 2020-01-09. Taigi ir bylos nagrinėjimo procesas buvo pakankamas laikas, per kurį atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo realias galimybes įrodyti, kad gali įgyvendinti motinos valdžią. Tačiau iš bylos duomenų darytina išvada, kad atsakovė išvis nevykdė jokių motinos pareigų nei iki bylos nagrinėjimo, nei nagrinėjant bylą teisme. Nors 2019-11-25 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė suteikti galimybę įgyvendinti Tarnybos nustatytus įpareigojimus, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, t. y. 2020-01-09, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų. Pažymėtina, kad 2020-01-03 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė viską padarė, ką nurodė Tarnyba, t. y. buvo Priklausomybių ligų centre, gavo siuntimą pas psichiatrą, užsiregistravo į tėvystės kursus, tačiau atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors teismas, sudarydamas atsakovei galimybę pagrįsti šias aplinkybes, padarė teismo posėdžio pertrauką. Atsakovė neatvyko į 2020-01-03 ir po pertraukos vykusį 2020-01-09 teismo posėdį – dėl nedalyvavimo 2020-01-03 teismo posėdyje telefonu informavo atstovą, kad serga, tačiau, teismui įpareigojus pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, jokių įrodymų nepateikė. Įvertinus atsakovės elgesį iki bylos iškėlimo teisme, taip pat teismo proceso metu, darytina išvada, kad atsakovės noras auginti vaiką, ketinimai vykdyti įsipareigojimus yra deklaratyvūs, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuolat pasikartojančius atsakovės veiksmus. Teismas sprendžia, kad atsakovės gyvenimo būdas ir požiūris į motinos valdžios įgyvendinimą iš esmės nepasikeitė – atsakovė nevykdo įsipareigojimų, neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi, tik deklaratyviai rodo norą auginti vaiką. Toks atsakovės elgesys rodo atsainų jos požiūrį į motinos valdžios įgyvendinimą, ji gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Akivaizdu, kad toks motinos elgesys daro vaikui žalą. Konstatuotina, kad atsakovė stokoja atsakomybės, nesuvokia tėvų valdžios turinio, pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad biologinė tėvystė nesuteikia jokių išskirtinių teisių į vaiką. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko motina visiškai nesirūpina vaiku, vengia atlikti pareigas auklėti vaiką ir yra nusišalinusi nuo jo priežiūros, išlaikymo, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra motinos valdžios apribojimas.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatyta, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku, ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Atsakovė dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Toks atsakovės motinos pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams ir žalos vaiko raidai darymu. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes, kaip konstatuota, atsakovės gyvenimo būdas ir požiūris į motinos valdžios įgyvendinimą iš esmės nepasikeitė – laikinosios globos laikotarpiu (nuo 2018-11-12) atsakovė nesiėmė jokių realių veiksmų, siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, ji neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi, stokoja socialinių, tėvystės įgūdžių, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, ji nėra pajėgi užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų, tačiau nepriima ir nesinaudojo siūloma socialine pagalba, tik deklaratyviai reiškia norą auginti vaiką, todėl laikinas jos, kaip motinos, valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu būtų betikslis, pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus, kadangi atsakovė nedės pastangų vykdyti motinos pareigų. Byloje duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovei M. L. motinos valdžią vaiko N. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad neterminuotai apribota atsakovės M. L. motinos valdžia nepilnamečiam vaikui N. L., teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui N. L. nustatymo ir globėjo jam paskyrimo.

Neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią, nepilnamečio N. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina su laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje (pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu, neatskaičius mokesčių, yra 607 Eur, atskaičius mokesčius – apie 437 Eur per mėnesį,) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Ieškovo teigimu, toks išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į atsakovės darbingą amžių, turimų išlaikytinių skaičių ir patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, nors yra jauna ir darbinga. Duomenų apie atsakovės neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias atsakovei dirbti ir gauti pajamų, byloje nėra. Taigi, teismo nuomone, atsakovė turi visas galimybes ieškoti pajamų šaltinio, kad turėtų lėšų prisidėti prie augančio N. poreikių tenkinimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei tai, kad atsakovė turi dar vieną išlaikytinį M. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (dukra įvaikinta), iš atsakovės sūnaus N. L. naudai priteistinas 150 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2019-09-17) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Laikinieji globėjai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirtini nepilnamečio vaiko iš atsakovės priteisto išlaikymo administratoriais.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14 punktai).

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-10-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. bylos priedas, b. l. 4-5). 2020-01-09 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 253,51 Eur (el. bylos priedas, b. l. 24). Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,18 Eur.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 406, 496 straipsniais, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki vaiko pilnametystės. Laikinuosius globėjus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovės priteisto išlaikymo administratoriais.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečiam vaikui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje (pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Jurgita Rimeikienė