Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. K. (duomenys neskelbtini), dienos.

Į bausmės laiką E. K. įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) paros.

E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį su pulteliu, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba bausmės vykdymą atidėti, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo jam paskirtų kardomųjų priemonių – dokumento paėmimo ir specialios teisės sustabdymo, prašo išspręsti jo „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui priklausančio (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimą, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių.

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Lietuvoje nuteistasis yra teistas (duomenys neskelbtini) kartus už įvairias nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 17-25). Be to, jis (duomenys neskelbtini) kartus teistas ir užsienio valstybėse (2 t., b. l. 26-27), teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taip pat jis ne kartą yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus ir kitus administracinius teisės pažeidimus/nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 11-16). Iš asmens duomenų matyti, kad jis vykdo individualią veiklą, t. y. užsiima (duomenys neskelbtini) („duomenys neskelbtini“) (2 t., b. l. 7). Be to, baudžiamosios bylos duomenimis nusikalstamos veikos metu nuteistasis buvo registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 9), o nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 84-86). (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) centro pateiktame medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam buvo diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 87). Iš nuteistojo pateiktų banko sąskaitų išrašų (laikotarpis (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) gauna socialinę išmoką, moka alimentus (2 t., b. l. 90-96). (duomenys neskelbtini) Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) namų pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad institucijoje nuteistajam buvo teikiama (duomenys neskelbtini) pagalba (2 t., b. l. 97).

10. Skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. K., kaip minėta, vykdo individualią veiklą, dirba, teistas (duomenys neskelbtini) kartus už įvairias nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl, įvertinus jo asmenybę, netikslinga būtų jam skirti baudą (neturi daug piniginių lėšų), areštą (taikytas vieną kartą), nes paskyrus jam švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, nuteistajam net (duomenys neskelbtini) kartus (tarp jų ir užsienyje ir 2018 m. spalio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų apkaltinamuoju nuosprendžiu) taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, (duomenys neskelbtini) kartus taikyta amnestija, (duomenys neskelbtini) kartą jis buvo paleistas lygtinai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis. E. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesiai, taip pat yra švelnesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (7 mėnesiai 15 dienų), paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Be to, sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagrįstai subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. K. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams trims mėnesiams. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą bausmės laiką E. K. buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas.

11. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) kartus teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, daro naujas nusikalstamas veikas, nekeičia savo gyvenimo būdo, bei į tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daroma išvada, kad E. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei paskirta galutinė subendrinta bausmė visiškai atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežtos.

12. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes, stengiasi keisti savo gyvenimą, t. y. lankosi pas (duomenys neskelbtini), dalyvavo elgesio keitimo programoje, lanko (duomenys neskelbtini) kursus, susijusius su elgesio pakeitimu, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pagrindas lengvinti ar sunkinti jo baudžiamąją atsakomybę.

14. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo jam paskirtų kardomųjų priemonių – dokumento paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios E. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Paskirtas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas neviršija vidurkio (3 metai). Apeliaciniame skunde minimos nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės yra taikomos kitoje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 25, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šią aplinkybę nuteistasis patvirtino apylinkės teisme nurodydamas, kad nusikaltimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes buvo ją praradęs (duomenys neskelbtini), kad jo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas dėl (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 69). Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalstamą veiką padarė jau neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam nebuvo taikytos kardomosios priemonės (2 t., b. l. 25, 60). Dėl to nuteistojo apeliacinio skundo prašymas skaičiuoti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą nuo jam paskirtų kardomųjų priemonių taikymo šioje baudžiamojoje byloje netenkinamas.

15. Nuteistasis E. K. taip pat prašo išspręsti jo „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje sumontuoto (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimą. Nors byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu E. K. vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šiame automobilyje buvo sumontuotas (duomenys neskelbtini): įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir automobilio apžiūra, tačiau duomenų apie (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nėra (1 t., b. l. 35-44), transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte bei transporto priemonės apraše taip pat nenurodyta, kad E. K. automobilyje būtų buvęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57, 67-68). Duomenų, kurie patvirtintų, kad iš E. K. paimant automobilį automobilyje buvo sumontuotas (duomenys neskelbtini), nepateikė ir apeliantas. Be to, nagrinėjamo įvykio metu E. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o tai reiškia ir dirbti „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Esant visumai paminėtų aplinkybių, apelianto prašymą dėl (duomenys neskelbtini) grąžinimo tenkinti nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

16. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnį).

17. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. spalio 6 d. straipsnio redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015)

18. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu E. K. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, todėl yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. E. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Lietuvoje buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus, o užsienyje (duomenys neskelbtini) kartus. Ankstesniais teismų nuosprendžiais E. K. ne kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas paskiriant įpareigojimus, tačiau jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, vėl vykdė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistojo E. K. elgesiui praeityje taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ar švelnesnės bausmės jokios teigiamos įtakos nedaro. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, nuteistojo deklaruojamas noras išlaikyti vaiką jo nuo nusikalstamos veikos nesustabdė, nors neabejotinai jam buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Visa tai rodo, kad apeliantas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to BK 75 straipsnio nuostatos E. K. pagrįstai netaikytos.

19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.