Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015 m. kovo 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. N. dėl 180,89 € vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Atsakovas ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui nekilnojamojo turto objekto vietos adresu neįteikus teismo procesinių dokumentų ir neesant duomenų apie kitas atsakovo gyvenamąsias ar darbo vietas, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo skelbiama specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ (b. l. 20). Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-79 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios 41 punktu KRATC suteikta teisė rinkti Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-11-25 Nr. T2-330 su pakeitimais) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 ir 2 priedus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kai kuriais atvejais – ir plotą, taip pat pagal deklaruojamą atliekų kiekį bei pagal vykdomą veiklą ar teikiamas paslaugas, kai kuriais atvejais taip pat atsižvelgiant į plotą. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad atsakovui G. N. nuo 2000-06-21 iki 2013-01-18 nuosavybės teise priklausė 1 dalis iš 2 55,64 kv. m bendro ploto gyvenamosios (butų) paskirties butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)), o nuo 2013-01-18 priklauso 58 dalys iš 100 šio nekilnojamojo turto objekto. Nuostatų priede laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 gyvenamosios paskirties butams, esantiems daugiabutyje buvo nustatyta 3,48 Lt už 1 kv. m dydžio metinė vietinė rinkliava, nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 – 3,44 Lt už 1 kv. m, nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 – 2,94 Lt už 1 kv. m. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31, atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo ją mokėti. Tiek Nuostatų aktualios redakcijos 45 punktas tiek Nuostatų ankstesnės redakcijos nustatė, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu, tačiau duomenų dėl lengvatų taikymo atsakovui byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie atsakovo įmokėtas sumas.

Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo ir priteistinos sumos dydžio

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31. Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, tačiau bylos duomenimis atsakovas minėtu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Nuostatų aktualios redakcijos 26 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmą – iki kovo 1 d. (ankstesnėse Nuostatų redakcijose, galiojusiose iki 2011-01-01, - iki vasario 15 d.); už kitus ketvirčius iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. (ankstesnėse Nuostatų redakcijose, galiojusiuose iki 2011-01-01 – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.).

Kaip jau minėta šiame sprendime, teismas šių teisinių santykių reglamentavimui taiko MAĮ 107 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Pagal įvardijamo straipsnio 3 dalį suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2015-02-27 ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas pareiškėjui vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už ketvirčius įeinančius į laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-03-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas (už 2010 metų I ketvirtį pasibaigė po 2015-02-15), todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį yra nepagrįstas.

Taigi už pagrįstai prašyti priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo gali tik už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31.

Už laikotarpį 2010-04-31 iki 2012-12-31 atsakovui turėjo būti paskaičiuota 263,18 Lt (3,44 Lt už 1 kv. m x 55,64 kv. m / 2 dalių / 12 mėn. x 33 mėn.) dydžio vietinė rinkliava. Už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-01-18 – 4,03 Lt (2,94 Lt už 1 kv. m. x 55,64 kv. m / 2 dalių / 365 dienų x 18 dienų) dydžio vietinė rinkliava. Už laikotarpį nuo 2013-01-19 iki 2014-12-31 – 185,08 Lt (2,94 Lt už 1 kv. m. x 55,64 kv. m / 100 dalių x 58 dalių / 365 dienų x 712 dienų) dydžio vietinė rinkliava. Taigi iš viso už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31 pareiškėjui už minėtą nekilnojamojo turto objektą turėjo būti paskaičiuota ne didesnė kaip 452,29 Lt (263,18 Lt + 4,03 Lt + 185,08 Lt) dydžio vietinė rinkliava.

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu, visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas po euro įvedimo dienos šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Remdamasis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už minėtą nekilnojamojo turto objektą yra pagrįstas tik dalyje dėl 130,00 € (452,29 Lt taikant minėta apvalinimo taisyklę yra apytiksliai 130,00 €) už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31, o kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies;

priteisti pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš atsakovo G. N., gim. (duomenys neskelbtini), 130,00 € (šimtą trisdešimt eurų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31;

kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.