Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri buvo padaryta, jo nuomone, neteisėtais atsakovės atstovo - Alytaus pataisos namų veiksmais, nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. spalio 16 d. jį kalinant 21 valandą per parą užrakintoje kameroje, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( CK 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu buvo rakinamas 21 val. per parą gyvenamojoje patalpoje, o išleidžiamas pasivaikščioti tik 3 val. per parą į tą laiką įskaitant ir apsipirkimą parduotuvėje ir lankymąsi bibliotekoje ir kitą veiklą.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Nurodytoms grupėms priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos reglamentuotos BVK 73–75 straipsniuose. Pagal BVK 73 straipsnio 1 dalies 5 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas.

Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje, kuri buvo įrengta pagal kamerų reikalavimus, pasivaikščioti pareiškėjas buvo išleidžiamas 3 valandoms per parą dienotvarkėje nustatytu laiku (b. l. 12, 17).

BVK 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.

Nuteistųjų pasivaikščiojimą reglamentuoja BVK bei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos. BVK 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 73 straipsnio 5 punktas nustato, kad pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktas nustato: kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. spalio 16 d. buvo kalinamas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis rakinamame 6 lokalinio sektoriaus 14 būrio 2 miegamajame, įrengtame pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, patvirtinta Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 (b. l. 17) patvirtina, kad nuo 8.30 val. iki 12.30 val. yra numatytas laikas pasivaikščiojimui, o nuo 14.00 val. iki 16.30 val. numatytas psichologinės tarnybos specialistų nuteistųjų priėmimas ir konsultavimas. Socialinių buitinių klausimų sprendimas. Medicinos specialisto lankymasis bei vaistų išdavimas. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.118 buvo patvirtinta Nuteistųjų, laikomų 6 –ame lokaliniame sektoriuje, dienotvarkė (b.l.20), kurioje pirmadieniais numatytas laikas kirpyklai (nuo 9.30 iki 11.45 ir nuo 16.30 iki 18.30 val.), dušui ( nuo 9.30 iki 10.10 ir nuo 16.30 iki 17.10 val.), batsiuviui, siuvėjui (nuo 9.30 iki 9.45 val.), trečiadieniais- bibliotekai (nuo 14.00 iki 15.00 val.), koplyčiai (nuo 15.00 iki 16.00 val.), galimybė pasinaudoti dušu po sporto aikštynų (pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 16.30 iki 16.50 val.), kiekvieną dieną – laikas pataisos programoms, pozityvaus užimtumo priemonėms, psichologinei terapijai, mokymuisi ( nuo 9.00 iki 13.00 ir nuo 13.20 iki 17.00 val.), kartą per savaitę- laikas, skirti užsiimti asmeninio pobūdžio veikla atrakinus gyvenamąją patalpą, savo gyvenamajame aukšte (nuo 17.30-19.00 val.). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr.I-76 buvo patvirtinta nauja Nuteistųjų, laikomų 6 –ame lokaliniame sektoriuje, dienotvarkė (b.l.21), kurioje kiekvieną dieną numatytas laisvalaikis, atrakinus gyvenamąsias patalpas ir išėjimą į kiemą (nuo 15.50 iki 16.50 val.), kartą per savaitę- laikas, skirti užsiimti asmeninio pobūdžio veikla atrakinus gyvenamąją patalpą, savo gyvenamajame aukšte (nuo 17.30-19.00 val.). Laikas pasivaikščiojimui numatytas atskirais aukščiau paminėtų dienotvarkių punktais atitinkamu laiku. Tai paneigia pareiškėjo argumentą, kad jam pasinaudoti biblioteka, koplyčia, patekti pas medikus, pasinaudoti virtuvėle ir pan. buvo sudaroma galimybė tik pasivaikščiojimui skirto laiko metu.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas bei praustuvė), sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam neužtikrintos reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto normos ginčo gyvenamojoje patalpoje.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina (b. l. 12, 16), kad laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 21 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos, t.y. 2019 m. spalio 16 d., pareiškėjas gyveno 14 būrio 2 miegamajame, kuris yra 33,94 kv. m ploto, jame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,77 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl ant langų buvusių grotų langai atsidarė nepakankamai, todėl patalpoje trūko oro, langų grotos įrengtos ne pagal teisės aktų reikalavimus, apšvietimas patalpoje buvo per silpnas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punkto nuostatas gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Reikalavimai langų, grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.9. papunktyje, kuriame nurodyta, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Pagal šių taisyklių 11.5 ir 13.7 punktus lengvajai, paprastajai bei drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose ant langų iš lauko pusės įrengiamos apsauginės grotos. Reikalavimo šiose patalpose ant langų įrengti vidines grotas nėra nustatyta.

Byloje esantys įrodymai (b. l. 25) patvirtina, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje ant langų iš vidaus buvo įrengtos apsauginės grotos, tai neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, tačiau langai šioje patalpoje atsidaro, todėl, teismo nuomone, šioje patalpoje buvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per langą. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM ginčo laikotarpiu atlikto periodinio patikrinimo aktas 2018 m. gruodžio 21 d. Nr. (1-12 15.4.8) PA -9545 (b. l. 26-28) patvirtina, kad Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų susijusių su oro ventiliacija ir dirbtine apšvieta nenustatyta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas pareigūnams, Alytaus PN administracijai dėl oro trūkumo ar prasto apšvietimo gyvenamojoje patalpoje, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinti pareiškėjo abstraktūs, deklaratyvūs argumentai dėl oro trūkumo bei prasto apšvietimo gyvenamojoje patalpoje laikomi nepagrįstais. Analogiškai teismas vertina ir pareiškėjo argumentus dėl paukščių išmatų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie netvarkingas ar nešvarias langų palanges, minėtame patikrinimo akte toks pažeidimas nefiksuotas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad netvarkingos gyvenamosios patalpos durys, jose turi būti įrengtas langelis bei durys turi atsiverti į koridoriaus pusę.

Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2 punktą viršutinėje durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Langelio konstrukcija turi būti tokia, kad jo negalima būtų išmontuoti iš gyvenamojo kambario pusės; 14.3. punkte nurodyta, kad durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę. Durų atidarymo kampą turi fiksuoti ribotuvas. Byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 25) patvirtina, kad 14 būrio 2 miegamojo durys įrengtos taip kaip numatyta teisės aktuose, jose yra įrengtas stebėjimo langelis, durys atsiveria į koridoriaus pusę. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamai įrengtų durų atmetami, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu būriuose nebuvo gesintuvų, nelaimės atveju nebūtų galimybės išsigelbėti.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog evakuaciniai išėjimai yra įrengti kiekviename pastate, kuriame gyvena nuteistieji. Taip pat kiekviename kontrolės praleidimo punkte yra gesintuvai, o kiekvieno būrio koridoriuose vandens čiaupai. Byloje pateikti 14 ir 15 būrių evakuacijos planai, kuriuose aiškiai nurodyta evakuacijos iš patalpų schema, pažymėtos vietos, kuriose randasi gesintuvai, gaisriniai čiaupai, gaisro signalizacijos mygtukai, pagrindiniai ir atsarginiai evakuacijos keliai (b.l.22), todėl teismui šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Skunde pareiškėjas išreiškė pretenziją, kad jam į kamerą neišduodami laikraščiai.

Vadovaujantis BVK 93 straipsniu, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede įtvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių daiktų ir reikmenų sąrašą, yra įtrauktos knygos, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai. Minėtuose teisės aktuose jokių įpareigojimų pataisos namų administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais nenustatyta. Be to, pareiškėjas turi galimybę lankytis bibliotekoje pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą dienotvarkę (b. l. 20) ir ten skaityti periodinę spaudą, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jo neaprūpinimo laikraščiais atmestinos kaip nepagrįstos.