Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

M. O. (M. O.) (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5), prašydamas pripažinti, kad su juo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos (toliau – atsakovas, darbdavys, įstaiga) direktoriaus 2016-11-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. O. atleidimo iš darbo“ (toliau – 2016-11-14 Įsakymas) nutraukta neteisėtai, negrąžinti jo į darbą, pripažinti, kad su juo sudaryta terminuota darbo sutartis pasibaigė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 str. 5 d. įtvirtintu pagrindu: išmokant vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, priteisti jam iš atsakovo 65 657,25 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo 2016-11-17 iki 2019-08-05, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti su juo laiką, 1 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu 2011-11-28 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2011-12-01 dirbo įstaigos Ūkio skyriaus statybų projektų vadovu, vėliau, laimėjęs konkursą, buvo perkeltas į Plėtros ir projektų skyriaus vedėjo pareigas, nuo 2014-08-05, laimėjęs konkursą, perkeltas į įstaigos direktoriaus pavaduotojo valdymui pareigas, į kurias buvo priimtas terminuotai – iki 2019-08-05, perkeliant jį į naujas pareigas paskutiniame darbo sutarties pakeitime buvo susitarta, kad jam nuo 2014-08-05 bus mokamas pagrindinis darbo užmokestis (už 1,0 pareiginį darbo krūvį): pastovioji dalis (20 % mažesnė už atsakovo direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį) ir kintamoji dalis (36 % nuo nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio). Teigė, kad 2016-06-15 atsakovo direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotojų darbo užmokesčio nustatymo“ (toliau – 2016-06-15 Įsakymas), kuriame nustatė, kad nuo 2016-07-18 atsakovo direktoriaus pavaduotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastovios dalies dydis (10–40 % mažesnis už atsakovo direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastovios dalies dydį) yra nustatomas atsakovo direktoriaus įsakymu, o kintamosios dalies dydis laikotarpiui nuo 2016-07-18 iki 2017-04-30 nustatomas atskiru atsakovo direktoriaus įsakymu atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo indėlį vykdant atsakovo steigėjo atsakovui nustatytas metines veiklos užduotis, su 2016-06-15 Įsakymu jis buvo supažindintas pasirašytinai 2016-07-13, su 2016-06-15 Įsakyme nurodytomis darbo apmokėjimo keitimo nuostatomis jis nesutiko, tai nurodydamas raštu. Nurodė, kad atsakovo direktorius 2016-07-12 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotojo valdymui M. O. pagrindinio darbo užmokesčio dydžio nustatymo“ (toliau – 2016-07-12 Įsakymas), kuriame vienašališkai nustatė, jog jo pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis nuo 2016-08-16 yra 30 % mažesnė už atsakovo direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį, o kintamoji dalis, taikoma nuo 2016-08-16 iki 2017-04-30, yra 10 % nuo 2016-07-12 Įsakymu nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio, ieškovo teigimu, toks 2016-07-12 Įsakymu nustatytas jo darbo užmokestis yra mažesnis nei darbo sutartyje. Pažymėjo, kad 2016-07-15 jam buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties su juo nutraukimą nuo 2016-09-19, darbo sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas nurodė jo nesutikimą su jo darbo apmokėjimo sąlygų keitimu. Nurodė, kad atsakovo direktorius priėmė 2016-11-14 Įsakymą, kurio pagrindu atleido jį iš darbo DK 129 str. 5 d. pagrindu – dėl svarbių priežasčių susidarius ypatingam, atvejui, t. y. darbuotojui 2016-07-13 nesutikus su keičiamomis jo darbo apmokėjimo nuostatomis/sąlygomis. Jo įsitikinimu, įstaigoje nebuvo susidariusios aplinkybės, kurias būtų galima traktuoti kaip ypatingą atvejį, atsakovas, sudarydamas su juo terminuotą darbo sutartį, prisiėmė pareigą visą darbo sutarties terminą suteikti jam darbo sutartimi sulygtą darbą ir užtikrinti suderėtą darbo apmokėjimą. Mano, jog tikrasis terminuotos darbo sutarties su juo nutraukimo motyvas buvo darbdavio siekis atsikratyti juo. Ieškovo teigimu, atsakovas jau nuo 2015 m. siekė inicijuoti savo struktūrinius pertvarkymus taip, kad būtų panaikinta jo pareigybė. Teigė, kad dėl atsakovo veiksmų siekiant jį atleisti iš darbo patyrė nepatogumų, išgyvenimų, stresą, pablogėjo jo sveikata, todėl siekia prisiteisti neturtinę žalą.

Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jam, kaip įstaigos vadovo pavaduotojui valdymui, buvo priskirti Personalo, Ūkio, Informacinių sistemų ir duomenų valdymo skyriai, nėra gavęs priekaištų dėl pareigų atlikimo, visas užduotis stengėsi vykdyti kokybiškai, 2014 m. spalio mėn. jis buvo paskirtas vadovauti „SANTA-HIS“ projektui, projekto priėmimo akto pasirašyti nesutiko, nes buvo neatitikimų, tuomet įstaigos vadovas jam sakė, kad jis gali išeiti iš darbo šalių susitarimu, jam nesutikus, vadovas nurodė, kad tuomet keis įstaigos struktūrą ir vis tiek jam reikės išeiti iš darbo, atsakovas kelis kartus bandė keisti įstaigos struktūrą; 2016 m. dėl nervinės įtampos pablogėjo jo sveikata; nežinojo, kad turi parengti ataskaitą dėl strateginio plano vykdymo; jam nebuvo siūlytos jokios kitos pareigos, nors, būdamas atsakingas už personalą, matė, kad yra kitos pareigos Ūkio skyriuje, kurias jis būtų norėjęs užimti – tai Ūkio reikalų tvarkytojo padėjėjo pareigos ir Ūkio priežiūros specialisto pareigos, pats dėl šių pareigų užėmimo nesikreipė, fizikos bakalauro išsilavinimo neturi, tačiau iš pareigybių aprašymų sprendė, kad tokias pareigas eiti sugebėtų; įtakoti įstaigos finansų negalėjo, pripažino savo kaltę iš dalies, kad nesugebėjo sulaikyti gydytojų, kad jie neišeitų iš darbo; apklausas vykdė jo pavaldume esantis darbuotojas.

Ieškovo atstovas advokatas Ričardas Varno teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai sutapatina svarbią priežastį ir ypatingą atvejį, ieškovo nesutikimas su darbo užmokesčio mažinimu galėtų būti svarbia priežastimi, tačiau ne ypatingu atveju nutraukti terminuotą darbo sutartį; ieškovui darbo užmokestis sumažintas nesąžiningai palyginus su kitais pavaduotojais, pavaduotojos slaugai darbo užmokestis netgi padidėjo keliasdešimt eurų; įstaigoje nuo 2012 m. prasidėjo nuoseklus pacientų mažėjimas, darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2014 m., kai atsakovas jau matė pacientų mažėjimo tendenciją, tikroji ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – konfliktas su įstaigos vadovu, kai jis atsisakė pasirašyti projekto priėmimo aktą; patikslino, kad palūkanas prašo priteisti tik nuo priteistos neturtinės žalos sumos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 39–51).