Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo užmokesčio keitimą, DK 129 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad atsakovės su juo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 1601 viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 22P-789 „Dėl M. O. atleidimo iš darbo“ (toliau – ir 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymas) nutraukta neteisėtai, negrąžinti jo į darbą, pripažinti, kad su juo sudaryta terminuota darbo sutartis pasibaigė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 129 straipsnio 5 dalies pagrindu, išmokėti vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, priteisti jam iš atsakovės 65 657,25 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti su juo laiką, 1500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 28 d. su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 1601, pagal kurią nuo 2011 m. gruodžio 1 d. dirbo įstaigos Ūkio skyriaus statybų projektų vadovu, vėliau, laimėjęs konkursą, buvo perkeltas į Plėtros ir projektų skyriaus vedėjo pareigas, nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d., laimėjęs konkursą, perkeltas į įstaigos direktoriaus pavaduotojo valdymui pareigas terminuotai – iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. Paskutiniu darbo sutarties pakeitimu buvo susitarta, kad ieškovui nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. bus mokamas pagrindinis darbo užmokestis (už 1 pareiginį darbo krūvį): pastovioji dalis (20 proc. mažesnė už direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį) ir kintamoji dalis (36 proc. nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio). 2016 m. birželio 15 d. poliklinikos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1R-194-(1.5) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotojų darbo užmokesčio nustatymo“ (toliau – ir 2016 m. birželio 15 d. įsakymas), kuriame nustatė, kad nuo 2016 m. liepos 18 d. poliklinikos direktoriaus pavaduotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis (10–40 proc. mažesnis už direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį) yra nustatomas direktoriaus įsakymu, o kintamosios dalies dydis laikotarpiui nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nustatomas atskiru direktoriaus įsakymu atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo indėlį vykdant atsakovės steigėjo nustatytas metines veiklos užduotis. Su 2016 m. birželio 15 d. įsakymu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai 2016 m. liepos 13 d., su įsakyme nurodytomis darbo apmokėjimo keitimo nuostatomis jis nesutiko, tai nurodydamas raštu. 2016 m. liepos 12 d. poliklinikos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1R-220-(1.5) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotojo valdymui M. O. pagrindinio darbo užmokesčio dydžio nustatymo“ (toliau – ir 2016 m. liepos 12 d. įsakymas), kuriame vienašališkai nustatė, jog jo pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. yra 30 proc. mažesnė už direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį, o kintamoji dalis, taikoma nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., yra 10 proc. nuo 2016 m. liepos 12 d. įsakymu nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Toks 2016 m. liepos 12 d. įsakymu nustatytas jo darbo užmokestis yra mažesnis nei darbo sutartyje. 2016 m. liepos 15 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2016 m. rugsėjo 19 d., darbo sutarties nutraukimo pagrindu atsakovė nurodė ieškovo nesutikimą su darbo apmokėjimo sąlygų keitimu. Poliklinikos direktorius 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu – dėl svarbių priežasčių, susidarius ypatingam atvejui – 2016 m. liepos 13 d. darbuotojui nesutikus su keičiamomis jo darbo apmokėjimo sąlygomis. Tačiau poliklinikoje nebuvo susidariusios aplinkybės, kurias būtų galima traktuoti kaip ypatingą atvejį. Atsakovė, sudarydama su ieškovu terminuotą darbo sutartį, prisiėmė pareigą visą darbo sutarties terminą suteikti jam darbo sutartimi sulygtą darbą ir užtikrinti suderėtą darbo apmokėjimą. Tikrasis terminuotos darbo sutarties su juo nutraukimo motyvas buvo darbdavės siekis atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovė jau nuo 2015 m. siekė inicijuoti struktūrinius pertvarkymus taip, kad būtų panaikinta ieškovo pareigybė. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, stresą, pablogėjo jo sveikata, todėl iš atsakovės prisiteistinas neturtinės žalos atlyginimas.