- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2798-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16584-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Mansuras Maksinovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, teistas:
1. 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimas 1 metų su įpareigojimais;
2. 2016-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1dalį, 138 straipsnio 1 dalį, bausmė - laisvės apribojimas 2 metams su įpareigojimais, 2016-12-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2018-04-04, apie 02.35 val., prie namo, esančio Geležinė g. 13, Vilniuje, numetęs plytą į minėto namo lango stiklą, subraižė palangę - 30 eurų vertės, išdaužė lango stiklo paketą - 30 eurų vertės, suplėšė užuolaidas - 100 eurų vertės ir sulenkė užuolaidų karnizą - 24 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai I. R. 184 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Nurodė, kad pora mėnesių prieš įvykį su nukentėjusiosios sūnumi jie išgėrinėjo, šis be jokios priežasties jam sudavė į veidą. Jis niekur nesikreipė, norėjo jam atkeršyti. Sugalvojo išdaužti langą. Naktį atėjo prie nukentėjusiosios namų, metė plytą ir išdaužė langą. Matė, kaip dužo stiklas, jis iškart pabėgo. Ryte pagalvojo, kad kvailai pasielgė, atėjo, norėjo atsilyginti, atsiprašyti, tačiau nukentėjusiosios sūnus jam dujų balionėliu papurškė į akis. Tuo metu buvo šiek tiek išgėręs alaus, tačiau jo alkoholis neįtakojo, nes ir blaivus būtų taip pasielgęs. Dėl įvykio gailisi, supranta, kad padarė žalos nukentėjusiajai, o ne jos sūnui. Sutinka atlyginti 200 eurų turtinės žalos, ją bandė ir geranoriškai atlyginti. Sutinka, kad nukentėjusioji patyrė ir neturtinės žalos, tačiau mano, kad nukentėjusioji prašo per daug, sutiktų atlyginti 100 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus policijai, nes buvo susinervinęs. Šiuo metu stovi darbo biržoje, ieškosi darbo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. R. parodė, kad ji 2018-04-04, apie 02:30 val., ji gulėjo lovoje, nemiegojo, kadangi kankina nemiga, išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Gyvena dviejų aukštų name (duomenys neskelbtini). Pasigirdus dūžtančio stiklo paketo garsui, po kelių minučių į kambarį atbėgo sūnus, E. R., kuris pasakė, kad su betono gabalu išmušė jo kambario lango stiklo paketą. Visi kartu nuėjo į sūnaus kambarį, kur pamatė, kad išmuštas sūnaus kambario lango stiklo paketas, suplėšytos užuolaidos ir ant sūnaus lovos gulėjo pro langą įmestas betono gabalas. Jokių asmenų lauke nebuvo. Kitą dieną, 2018-04-04, apie 16:40 val., pas ją į kiemą atėjo Rolandas (apie 25 metų amžiaus, gyvenantis Balandžių g. Vilniuje), minėtas Rolandas draugavo su jos sūnumi Eduardu, matė ankščiau keletą kartų jų kieme. Rolandas pasakė, kad atnešė pinigus už išdaužtą stiklo paketą, teigė, kad stiklo paketo nedaužė, kad pinigus prašė perduoti kiti asmenys, kurių neįvardino, tačiau pinigų nematė, jų nepriėmė, kadangi jau buvo parašiusi pareiškimą į policijos įstaigą. Atsimena, kad dar pokalbio metu Rolandas prašė atsiimti pareiškimą, sakė, kad nepriėmus pinigų "blogai baigsis", kad tai yra tik perspėjimas, jo žodžius suprato kaip realius grasinimus, labai išsigando. Daugiau jokių žodžių jai pasakyta nebuvo. Kartu su sūnumi bandė sulaikyti tą dieną minėtą Rolandą. Bandant sulaikyti Rolandą, sūnus E. R. į akis pripurškė Rolandui dujų, bandė uženkti ranką, tačiau Rolandas pabėgo iki policijos pareigūnų atvykimo. Apie tai, kad jos sūnus ir Rolandas turėjo kažkokį tai konfliktą nežino, jis jai nepasakojo nieko, tik sakė kažkada, kad kai bendravo su Rolandu, dažnai jie patekdavo į kažkokius tai įvykius, ar dalyvavo muštynėse, todėl jis nutraukė su juo bendravimą. Dėl šio įvykio buvo išdaužtas lango stiklo paketas, kurio vertė 30 eurų, suplėšytos dieninės-naktinės užuolaidos, kurių vertė 100 eurų, sulenktas karnizas, kurio vertė 24 eurai, iš lauko pusės nuo stiklo šukių subraižyta palangė, kurios vertė 30 eurų. Viso padaryta 184 eurų turtinė žala, bei moralinė žala- 300 eurų vertės. Tai bendrai sudaro 484 eurų padaryta žala. Jokių dokumentų dėl jai padarytos turtinės žalos pristatyti negali, neturi. Prašė pripažinti civiliniu ieškovu, nubausti Rolandą, taikytis su juo ji nesiruošia, ikiteisminį tyrimą prašė perduoti į teismą (b. l. 36, 39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. R. apklausta dėl civilinio ieškinio parodė, kad sugadinto turto vertę ji žino, nes darė pilną namo renovaciją, visus daiktus pirko pati, kainas žino. Dokumentų neišsaugojo. Stiklo paketo jokia įmonė neapsiėmė keisti, pakeitė jos pažįstamas, kainavo 30 eurų. Sugadinta palangė stovi nepakeista, jos kaina tokia, kokia nurodyta ieškinyje. Užuolaidos buvo ir dieninės, ir naktinės, suplėšytos, jas nuėmė ir išmetė, pakeitė roletais. Ji namų šeimininkė, savo daiktus žino, užuolaidas buvo pirkusi pati, tai buvo 2017 metais, po renovacijos, atsimena jų kainą. Karnizas pirktas kartu su užuolaidomis „Senukų“ parduotuvėje, jis taip pat nuimtas ir išmestas. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad naktį teko keltis, visur buvo pribarstyta stiklų, daugiau niekas nebeužmigo namuose, kitą dieną anksti kėlėsi į darbą, tačiau turėjo atsiprašyti ir grįžti namo, nes negalėjo ramiai dirbti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad jis gyvena dviejų aukštų name (duomenys neskelbtini). Jis miega pirmame namo aukšte, antrame namo aukšte miegojo jo mama I. R. ir tėvas A. R.. 2018-04-04, apie 03:00 val., gulėjo savo lovoje, miegojo, staiga miegant išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Pabudo nuo išgirsto garso. Pabudęs pamatė ant savo lovos gulintį betono gabalą, suplėšytas užuolaidas, sulankstytą karnizą, išdaužtą langą. Jis tuoj pat nubėgo į antrą aukštą kviesti savo tėvus. Tėvai jau buvo pabudę, pasakė jiems, kad išdaužtas jo kambario stiklo paketas. Jie nusileido į pirmą aukštą pas jį į kambarį. Parodęs tėvams kas įvyko, išėjo į lauką, kadangi tikėjosi rasti asmenis, įmetusius betono gabalą jam į kambarį, tačiau kieme nepastebėjo jokių asmenų. Atvažiavę policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, padarė fotonuotraukas, mama parašė pareiškimą. 2018-04-04, apie 16:00 val., būdamas virtuvėje, išgirdo beldimą į duris. Duris atidarė jo mama I. R., matė kaip ji bendravo su R. K. (apie 25 metų amžiaus, gyvenančiu Balandžių g. 21, Vilniuje). R. K. yra jo pažįstamas, pažįsta jį apie metus. Jam išėjus į lauką, girdėjo, kaip R. K. prašė mamos atsiimti pareiškimą, siūlė pinigų, kad būtų atsiimtas pareiškimas, tačiau jo mama nesutiko atsiimti pareiškimo, pinigų nepriėmė. R. K. pradėjus grasinti sakant, kad bus blogai, jis papurškė R. K. dujų į veido sritį, bandė užlenkti jam ranką. Tuo tarpu mama nuėjo namo kviesti policiją, tačiau jai išėjus R. K. pabėgo (b. l. 45).
2018-04-16 apklausta kaip liudytoja K. R. parodė, kad ji 2018-04-04 buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 04:00 val., ji atsikėlė, kadangi ėjo į tualetą, sugrįžusi atsigulė į lovą ir gulėdama išgirdo dūžtančio lango stiklą. Pro jos kambario langą matosi namo kiemas, gatvė. Jos namo kiemas yra bendras su jos brolio A. R. namo kiemu. Gulėdama savo lovoje, pasigirdus dūžtančiam langui pasilenkė prie savo kambario lango ir pamatė iš bendro kiemo išbėgančius du vyriškius, kadangi buvo tamsu ir buvo naktis, kaip atrodė vyriškiai, neįsidėmėjo. Išbėgus asmenims, pamatė pas brolį name įsijungusią šviesą, galvojo, kad brolis kažką švenčia. Po 5-10 minučių pamatė pas brolį atvažiavusius policijos pareigūnus. Išvažiavus policijai pas ją atėjo jos brolis, kuris papasakojo, kad buvo išdaužtas jų namo stiklo paketas ir paklausė jos ar ji ką nors matė. Ji jam pasakė, kad matė iš jų kiemo išbėgančius du asmenis, tačiau kaip jie atrodė neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsu. Tą vakarą su broliu daugiau nekalbėjo (b. l. 48).
Žemesnės instancijos teismas
2018-07-04 apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, kad 2018-04-04 naktį, apie 04.00 val., jam iš nežinomo numerio paskambino moteriškė, sakė, kad jis išdaužė jos namo langą, kad sugadino jai turtą ir turi aiškintis santykius su sūnumi, numetė ragelį. Jis net nesuprato, kas skambino ir dėl ko jį kaltino. 2018 m. balandžio 4 d. jis nuo 22.00 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), niekur nėjo, miegojo namie visą naktį. 2018 m. balandžio mėnesį, jis buvo sutikę vieną pažįstamą vardu Rolandas, kuris papasakojo jam, kad jis būdamas vienas išdaužė namo langą, adresu (duomenys neskelbtini), tai įvyko 2018-04-04 naktį. Taip pat minėjo, kad jis numetęs plytą į lango stiklą, išdaužė langą. Sakė, kad taip padarė tik dėl to, kad jį rodos sumušė vienas jų bendras pažįstamas E. R. (b. l. 51).
2018-06-30 apklaustas kaip liudytojas M. D. parodė, kad jis 2018 m. balandžio 4 d., patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule U. P., iš Vilniaus VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes buvo atėjęs R. K., 25 metų, kuris šiąnakt galimai su savo draugais išdaužė lango stiklą. Pranešėjos sūnus gali nurodyti, kur gyvena minėtas pilietis. Nuvykus į vietą (duomenys neskelbtini), juos pasitiko I. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad apie 16.40 val., minėtu adresu atėjo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iš balandžio 3 d. į balandžio 4 d., nakties metu, išmušė jų namo lango stiklą su plyta, dėl ko buvo kviesti policijos pareigūnai ir parašytas pareiškimas. Pokalbio metu ji aiškino, kad R. K. 2018-04-04, apie 16.40 val., atėjo pas ją į namus ir siūlė susitaikyti, prisipažino, kad išdaužė lango stiklą ir norėjo atlyginti padarytą turtinę žalą jai, prašė atsiimti pareiškimą. Taip pat I. R. minėjo, kad R. K. grasino jai susidoroti, tačiau paklausius kokiais žodžiais, ji įvardinti negalėjo, pareiškimo dėl grasinimų nerašė. I. R. ir jos sūnus E. R. nusprendė sulaikyti atėjusį R. K., pripurškė jam į veidą dujų, tačiau iki jų atvykimo R. K. jau pasišalino. Kartu su I. R. ir E. R. nuvyko adresu Balandžių g. 21, Vilniuje, ir rado R. K. namuose, kuris slėptis nesiruošė. R. K. paaiškino, kad konfliktas prasidėjo dar ankščiau, nes jį 2017 m. sumušė E. R., apsiginti jis negalėjo tuo momentu, nes jis buvo su draugais, o balandžio 4 d. jis buvo neblaivus ir sugalvojo keršto planą. Būdamas vienas 2018-04-04 jis nuvyko, apie 02.00 val. nakties metu į (duomenys neskelbtini)ir su plyta išdaužė lango stiklą jo motinai I. R.. Taip pat pasakojo, kad 2018-04-04, apie 16.40 val., jis atėjo pas I. R. į namus ir siūlė susitaikyti, prisipažino, kad kaltas dėl įvykio, kad išdaužė lango stiklą ir norėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau I. R. nesutiko taikytis, kartu su sūnumi Eduardu užpuolė jį, pripurškė dujų jam į akis be priežasties. R. K. sakė, kad jokių grasinimų iš jo pusės įvykio dieną nebuvo, nes ankščiau 2017 m. jis draugavo su Eduardu, kol jis jo nesumušė, tada prasidėjo konfliktas. R. K. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 31)
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokole 2018-04-12 nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, užfiksuota subraižyta palangė, o stiklo paketas ir užuolaidos pakeistos naujais (b. l. 17-20).
Fotolentelėje Nr. 2 užfiksuoti išdaužto lango vaizdai (b. l. 21-25).
Alkotesterio kvito duomenimis, R. K. 2018-04-04 18 val. užfiksuotas 0,10 promilių neblaivumas (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kerštaudamas nukentėjusiosios sūnui naktį atėjo prie jų namų, išdaužė langą ir pabėgo. Ryte pradėjo gailėtis dėl tokio savo poelgio, atėjo pas juos atsiprašyti ir atlyginti žalą. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios I. R. parodymai, kad naktį ji išgirdusi dūžtančio stiklo garsą atbėgo ir pamatė sūnaus kambaryje išdaužtą langą. Kas jį išdaužė, nematė, tačiau ryte atėjęs R. K. prisipažino. Įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojų E. R., K. R., R. V., M. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, iškart po įvykio pareigūnų padarytos fotonuotraukos.
R. K. gynėjas baigiamojoje kalboje išsakė abejones dėl sugadinto turto vertės ir tuo pagrindu prašė kaltinamąjį išteisinti. Iš tiesų sutiktina, kad nukentėjusioji neturi dokumentų, kurie patvirtintų sugadinto turto vertę. Tačiau pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240-696/2017, 2K-298-697/2016, 2K-693/2007). Kaltinamasis neišreiškė jokių abejonių dėl sugadinto turto vertės, jis priešingai – nurodė sutinkantis su civiliniu ieškiniu turtinės žalos dalyje, sutinkantis atlyginti 200 eurų turtinę žalą (nors ieškinyje ji nurodyta mažesnė – 187 eurų). Kaltinamasis teigė šią žalą norėjęs atlyginti jau iškart po įvykio. Kaltinamojo gynėjas taip pat bylos nagrinėjimo metu neišreiškė jokių prieštaravimų dėl sugadinto turto vertės – priešingai jis sutiko su tuo, kad byla būtų tiriama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y. bylos aplinkybės, jo manymu, buvo visiškai aiškios. Ir tik baigiamojoje kalboje gynėjas iškėlė abejonę dėl turto vertės. Be to, teismui taip pat nekilo abejonių dėl sugadinto nukentėjusiosios turto vertės. Pažymėtina, kad ji nuosekliai nurodė tą pačią daiktų vertę: tiek pradiniame 2018-04-10 pareiškime, tiek du kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje. Jos paaiškinimai teismo posėdžio metu taip pat teismui nekelia abejonių: I. R. nurodė neseniai dariusi savo namo renovaciją, visus daiktus pirkusi naujai, todėl gerai žinanti jų kainas. Į klausimus, kaip atrodė šie daiktai, kur juos buvo įsigijusi, kokia buvo jų kaina, ji atsakė tiksliai ir neabejodama. Jos nurodytos daiktų kainos nėra pernelyg didelės, ženkliai peržengiančios įprastinę tokių daiktų vertę. Sugadinti daiktai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. sugadinto turto vertė atitinka nukentėjusiosios nurodytą vertę, t. y. atitinka BK 190 straipsnyje nurodytą nedidelę turto vertę.
Kaltinime buvo nurodyta, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus. T. y. tai turėtų būti vertinama kaip sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė. Visgi tai išnagrinėjus bylą teisme nepasitvirtino. Nors R. K. nurodė, kad buvo išgėręs alaus, jis įsitikinęs teigė, kad tai neturėjo įtakos jo veiksmams, taip pat jis būtų pasielgęs ir būdamas blaivus. Byloje esančiame alkotesterio kvite užfiksuotas tik 0,10 promilių neblaivumas ir tik praėjus beveik 15 valandų po įvykio. Tokiais duomenimis negalima neginčytinai patvirtinti, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus ir juo labiau, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams, todėl teismas šalina šią aplinkybę iš kaltinimo.
Teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, veika baigta), šios veikos įvykdymo aplinkybes (veika padaryta naktį, t. y. ramiu paros metu, sumanymas dėl šių veiksmų kilo iš anksčiau), motyvą (kerštavimas nukentėjusiosios sūnui), kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ryte suvokė, kad pasielgė neteisingai, atėjo pas nukentėjusiąją, norėjo atsiprašyti ir taikytis, siūlė atlyginti žalą). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, praeityje teistas (b. l. 88-89), baustas administracine tvarka (b. l. 74-82), nedirbantis (b. l. 73), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 sankcijoje nurodytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais. Baudą nedirbančiam asmeniui skirti teismo nuomone netikslinga, viešuosius darbus – kadangi nurodė ketinantis pradėti dirbti – taip pat. Nors prokuroras siūlė R. K. skirti areštą, teismas, be kita ko, įvertinęs jo asmenybę, nuoširdų gailėjimąsi, savo elgesio neigiamą įvertinimą, mano, kad arešto bausmė kaltinamajam per griežta, ir geriau jo asmenybę bei padarytą veiką atitiktų, bausmės tikslus pasiektų laisvės apribojimo bausmė. Pažymėtina, kad nesilaikius skirtų įpareigojimų, laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu.
Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nes nusikalstama veika padaryta nakties metu, įpareigojimą dirbti, įpareigojimą atlyginti savo nusikalstama veika padarytą žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Byloje nukentėjusioji I. R. pareiškė civilinį ieškinį. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai: su šia ieškinio dalimi kaltinamasis sutiko, teismas jau pasisakė dėl sugadinto turto vertės ir savo motyvų nebekartoja. Todėl nukentėjusiajai priteistina 184 eurai – sugadinto turto vertė - turtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtine padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir neigiamus išgyvenimus – buvo pažeistas jos būsto, kuriame ji turėtų jaustis saugiai ir ramiai, neliečiamumas, nakties metu buvo sutrikdytas jos poilsis, ji nurodė patyrusi stresą, kitą dieną negalėjusi ramiai dirbti. Visgi, įvertinęs nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir pobūdį, padarytos turtinės žalos dydį, tai, kad kaltinamasis jau kitą dieną atsiprašė dėl savo veiksmų ir buvo pasiryžęs atlyginti žalą, teismas mato pagrindą mažinti prašomos neturtinės žalos dydį ir priteisti 200 eurų jai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti I. R. 184 eurų turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti I. R. 184 eurų turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
I. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti jai iš R. K. 184 eurų turtinei žalai ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.