Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui D. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė ir nurodė, kad iš atsakovo jų trims vaikams buvo priteistas išlaikymas, bet šiuo metu jis yra per mažas, sunku pragyventi, vaikai auga, jų poreikiai didėja. 2008 m. išlaikymas vaikams buvo priteistas po 200 Lt, tačiau atsakovas ir šio išlaikymo neteikė. Atsakovas išvyko gyventi į užsienį 2004 m., jie santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), nes atsakovas gėrė, nepadoriai elgėsi. Atsakovas išlaikymą mokėjo metus, dabar daug metų visiškai vaikais nesirūpina, į skambučius nereaguoja, liepė jiems gyventi iš valstybės. Iš Vaikų išlaikymo fondo ji gauna po 62 Eur ir po 100 Eur gauna išmokas vaikams. Prieš du metus rašė jam žinutę, prašydama padėti išlaikyti vaikus, tačiau jis atsakė, kad jie gauna iš valstybės, tegul tenkinasi, ką turi. Jis nesitikėjo, kad ji kreipsis į teismą, buvo išsigandęs. Parašė sūnui, kad gali duoti kiekvienam vaikui po 70 Eur, tačiau nesiuntė jokio išlaikymo. Ji nesikreipė, kad būtų išduotas vykdomasis dokumentas. Namuose laiko gyvulius, dirba trisdešimt arų žemės, pardavinėja braškes, rūkytus lašinukus, vasarą dirba bendrovėje pagal paslaugų kvitus. Vaikai taip pat dirba pagal paslaugų kvitus, keliasi 4 val. ryto, renka braškes, sau užsidirba. Jie visi sunkiai dirba, kad pragyventų, keliasi anksti, kad pašertų gyvulius. Pagal paslaugų kvitus ji uždirba apie 300-400 Eur per mėnesį. Įsidarbinti oficialiai negali, nes reikia prižiūrėti gyvulius, o iš minimalaus atlyginimo jie nepragyventų. Žiemą ji siuva, velia, mezga, kad parduotų. Visi vaikai lanko mokyklą, keramikos būrelį, neša į mokyklos fondą, dažnai būna ekskursijos, reikia pinigų ne tik kelionei, bet ir pramogoms, duoda iš santaupų, kartais vaikai nevyksta, jei nėra pinigų. Prieš mokslo metų pradžią vaikai gauna paramą mokinio reikmenims įsigyti, bet šios paramos nepakanka. Sūnums reikalingi akiniai, kuriuos jie nešioja ilgiau nei metus, nes neturi galimybės dažniau keisti, akiniai kainuoja apie 210 Eur. Tėvas nėra akinių nupirkęs. Vyresnysis sūnus turi problemą dėl polipų, reikės daryti operaciją. Dukra ir jaunesnysis sūnus dažnai serga angina, guli ligoninėse. Su atsakovu skyrėsi, kai ji buvo nėščia su mažąja mergaite, tai jai gimus, siuntė mergaitei rūbus, bet po to nebenorėjo jos net pripažinti. Kai vaikai buvo mažesni, tėvas atsiųsdavo Kalėdų dovanų, kai paaugo, daugybę metų jais nebesirūpina. Atsakovas turi naują žmoną ir dar du vaikus – 8 metų mergaitę ir 4 metų berniuką. Atsakovas dirba žmonos giminaičių įmonėje, gerai uždirba. Vaikai buvo nuvykę atostogų prieš 4 metus, susipažino su broliuku ir sesute, dukra ir dabar su sesute susirašo. Tėvas tada nupirko sūnui S. telefoną. Atsakovas turto Lietuvoje neturėjo, nutraukdami santuoką gyveno socialiniame būste. Dabar su vaikais jie taip pat gyvena socialiniame būste, transporto priemonių neturi. Ji pasiėmė vieną kompiuterį išsimokėtinai, kitą nupirko iš sutaupytų pinigų, dukrai nupirko dėvėtą išmanųjį telefoną. Vaikai niekada nėra atostogavę, jie visą vasarą sunkiai dirba, paskutinės atostogos buvo pas tėvą. Ji prašo po 250 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui. Kai atsakovas gavo ieškinį, jis buvo labai supykęs ir dukrai parašė labai negražią žinutę su keiksmažodžiais. Teismui pridėtose nuotraukose matyti, kad jis buvo išvykęs atostogų su savo vaikais ir žmonos giminėmis. Vaikams siunčia nuotraukas su pinigais, norėdamas parodyti, kaip gerai gyvena, sakė, kad ji prie šiukšlių dėžės sėdės. Jis dažnai važiuoja atostogauti ir siunčia vaikams nuotraukas iš atostogų, vaikams nepatinka, sūnus S. jį užblokavo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismas neturi duomenų apie paskutinio teismo šaukimo įteikimą atsakovui, tačiau 2020 m. vasario 18 d. atsakovui asmeniškai per kompetentingą instituciją Jungtinėje Karalystėje buvo įteikti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį, numatytą 2020 m. kovo 31 d. Gavęs šiuos dokumentus, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, negauta jokių jo paklausimų ar prašymų, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Genovaitė Eidukienė paaiškino, kad vaikai yra aprūpinti, šeima jų tarnybai nebuvo žinoma, vaiko teisių pažeidimų nebuvo fiksuota. Šeima gyvena socialiniame būste, namuose švaru, tvarkinga, vaikai išauklėti, mandagūs. Motina visomis išgalėmis stengiasi užtikrinti vaikų poreikius. Tėtis yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo. Kai vaikai paprašo tėvo pinigų, jis atsiunčia nuotraukas iš atostogų su savo kita šeima, kas skaudina vaikus. Motinai, pas kurią gyvena vaikai, tenka daug didesnės išlaidos. Kadangi atsakovas gyvena užsienyje ir daug daugiau uždirba nei ieškovė, prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis. Vaikai yra augantys, turi sveikatos sutrikimų, reikalingos tretinio lygio gydytojų konsultacijos dėl anginos, polipų. Šeima labai tvarkinga ir darbšti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas D. G. yra nepilnamečių vaikų G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai; Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. G., o atsakovas D. G. nepilnamečių vaikų G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2008 m. birželio 1 d. iki jų pilnametystės, o E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad A. G. nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. paskirta ir mokėta vaiko išlaikymo išmoka kiekvienam vaikui po 60,00 Eur arba po 61,00 Eur; Mokinių registro duomenimis, G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini), S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini), o E. G., (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini); ieškovės pateiktu detaliu skaičiavimu, sūnų išlaikymu kas mėnesį reikalinga suma yra po 440,67 Eur, dukters – 415,67 Eur; iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė A. G. niekur nedirba; Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus pažymoje nurodyta, kad ieškovė nuo 2019 m. liepos 10 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymos matyti, kad ieškovei A. G. nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio buvo mokama 246,40 Eur socialinė pašalpa, 135,66 Eur išmoka vaikui, ji gavo 171,00 Eur paramą mokinio reikmenims įsigyti ir 244,00 Eur vienkartinę tikslinę pašalpą; 2015 m. lapkričio 11 d. Socialinio būsto nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovei ir jos trims vaikams suteiktas trijų kambarių socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini); iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad šiuo adresu ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą; 2020 m. sausio 7 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad šeimos gyvenamame socialiniame būste yra švaru, jauku, tvarkinga, vaikams skirtos atskiros erdvės, bute yra visi vaikų poreikius atitinkantys baldai, reikmenys ir namų apyvokos daiktai; iš byloje esančių sąskaitų, mokėjimų pranešimų matyti, kad ieškovė už elektrą per mėnesį sumoka apie 60,00 Eur, UAB „Joniškio butų ūkiui“ už suteiktas paslaugas – 14,21 Eur, už vandenį UAB „Joniškio vandenys“ – 36,19 Eur, už šildymą ir karštą vandenį UAB „Fortum Joniškio energija“ 2019 m. gegužės mėnesį sumokėjo 99,21 Eur, AB „Telia Lietuva“ kas mėnesį moka 33,39 Eur už suteiktas paslaugas ir 29,50 Eur už įsigytą kompiuterį, už atliekų tvarkymą per metus moka 68,16 Eur; iš akinių rėmelių ir stiklų užsakymų matyti, kad ieškovė sūnums pirko akinius – G. G. už 141,75 Eur, S. G. už 194,25 Eur; iš byloje esančių prekių įsigijimą patvirtinančių kvitų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį vaikams buvo pirkta rūbų, avalinės ir kitų reikmenų už 457,22 Eur; VĮ Registrų centro duomenimis, tiek ieškovė, tiek atsakovas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi; iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi; Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovo išlaikymo įsiskolinimo ieškovei nėra, kitų vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu nėra pradėta; SODRA duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba; iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. jis deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, kitų nepilnamečių vaikų, išskyrus bendrus vaikus su ieškove, atsakovas Lietuvoje neturi; byloje pateiktos foto nuotraukos iš atsakovo D. G. atostogų, kuriose matyti vaizdai iš atsakovo atostogų Afrikoje, atrakcionų, nufotografuotas atsakovo stalas su maistu ir jis pats su pluoštais pinigų; byloje pateiktas vaikų susirašinėjimas su atsakovu, iš kurio matyti, kad dukrai paprašius pinigų, tėvas žadėjo jų atsiųsti po atostogų; iš ieškovės atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės rašto matyti, kad ieškovė bandė ne ginčo tvarka gražiuoju spręsti su atsakovų išlaikymo padidinimo vaikams klausimą, tačiau atsakovas į jos pasiūlymą nereagavo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaikų poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad praėjus 12 metų nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė šalių vaikų amžius, vaikai lanko mokyklą, turi sveikatos problemų, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovė ieškinyje pateikė detalų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad pati šiuo metu negali skirti pakankamai lėšų aptartiems vaikų poreikiams patenkinti, todėl ir atsakovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti tris atsakovo nepilnamečius vaikus, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei iki šiol.

Ieškovė prašo padidinti vaikams išlaikymą iki 250,00 Eur kiekvienam, t. y. padidinant kiekvienam vaikui išlaikymą po 192,08 Eur. Teismas nurodo, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad abi šalys jų vardu Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė su trimis atsakovo vaikais gyvena socialiniame būste, oficialaus darbo neturi, dirba pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, gyvena ūkiškai ir visomis išgalėmis stengiasi gauti papildomų pajamų, reikalingų trims vaikams išlaikyti. Ji gauna socialinę pašalpą, vaiko išlaikymo išmoką ir išmoką vaikui – iš viso apie 732,40 Eur. Ieškovė taip pat papildomai pagal paslaugų kvitus uždirba apie 300-400 Eur. Tuo tarpu atsakovas gyvena užsienyje, ieškovės teigimu, turi nuolatinį gerai apmokamą darbą. Duomenų apie pajamas ir turtą atsakovas teismui nepateikė, duomenų apie jo patiriamas kitas būtinas išlaidas ar turimas sveikatos problemas byloje nėra. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad ieškovas gali sau leisti atostogas svečiose šalyse, siunčia vaikams foto nuotraukas su pluoštais pinigų. Be to, Eurostat duomenimis, minimalus darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje 2020 m. sausio 1 d. buvo 1600 Eur per mėnesį. Be to, Jungtinės Karalystės vyriausybės oficialiame portale www.gov.uk/national-minimum-wage-rates skelbiama, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. Jungtinėje Karalystėje padidėjo minimalus valandinis darbo užmokestis, kuris asmenims virš 25 yra 8,72 Svarų Sterlingų; skaičiuojama, kad visą darbą dieną dirbantis vyresnis nei 25 metų asmuo per metus papildomai uždirbs 930 Svarų Sterlingų. Nepaisant to, kad ieškovės teigimu, atsakovas su nauja šeima turi dar du vaikus, teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu dar ir dėl to, kad, kaip minėta, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o tai lemia, jog nepaisant to, kad ji pastovaus darbo neturi, didžiąją jos pajamų dalį sudaro socialinės išmokos, ieškovei tenka didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant jų bendrus vaikus dėl kartu gyvenant atsirandančių nenumatytų, papildomų išlaidų. Šios aplinkybės nesuteikia atsakovui pagrindo dar didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei.

Pažymėtina, kad atsakovas vaikais visiškai nesirūpina, priteisto išlaikymo neteikia, bylos nagrinėjimo metu taip pat laikėsi pasyvios pozicijos. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvai turi dėti maksimalias pastangas gauti pajamas, reikalingas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, todėl, teismo vertinimu, jis turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, adekvatų jo nepilnamečių vaikų poreikiams.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų, atsižvelgdamas į išaugusius vaikų poreikius, jų sveikatos problemas, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, ten dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį, turi galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir 2008 m. birželio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis nuo 57,92 Eur padidintinas iki 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. spalio 9 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė A. G. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti G. G., S. G. ir E. G. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažintinas negaliojančiu 2008 m. birželio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-457/2008 iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) iki vaikų pilnametystės.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl 156 Eur (192,08 Eur x 3 vaikai x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo D. G. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2019 m. gegužės 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1174-7753 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie valstybės patirtas išlaidas dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos byloje negauta.

Teismas patyrė 17,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2008 m. birželio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-457/2008 priteistą nepilnamečiams vaikams G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. spalio 9 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. G., S. G. ir E. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nurodyti, kad vaikų išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamo į A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-457/2008 iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 156,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 17,72 Eur (septyniolika eurų 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.