Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai M. P., atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovei,

rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėjo, kad pareiškėja šmeižimo faktą ir aplinkybes grindė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja pati buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 straipsnio 1 ir 2 dalis, bei dėl šių kaltinimų buvo išteisinta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja buvo išteisinta, ji siekė patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį iškėlusį prieš ją privataus kaltinimo baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Remiantis Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, valstybės garantuojama teisinė pagalba yra šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba ir antrinė teisinė pagalba. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antrinė teisinė pagalba - tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį priskirtinas pirminės teisinės pagalbos atliekamoms funkcijoms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja dėl pareiškimo surašymo kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą galėtų kreiptis į instituciją, atsakingą už pirminės teisinės pagalbos teikimą, pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.

Skundas tenkintinas dalinai.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-16-N-2824-11964 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai M. P., teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. liepos 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui (toliau- Tarnyba) pateikė prašymą, reg. Nr.(2.1)NTP-1-2824, suteikti antrinę teisinę pagalbą siekiant iškelti baudžiamąją bylą dėl šmeižimo ir įžeidimo, žalos atlyginimo, procesinių dokumentų parengimui ir atstovavimui teisme. Pilietis H. L. iniciavo baudžiamosios bylos procesą, kurio metu jautėsi šmeižiama. Dėl to siekia prisiteisti žalą iš H. L. už tai, kad šis neteisingai ją šmeižė ir kaltino baudžiamojoje byloje Nr. PK-311- 288/2016. Dėl H. L. veiksmų ji patyrė nepatogumų ir pažeminimą. Teismas nuosprendžiu ją išteisino. Dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir vykusio proceso ji patyrė žalą (turtinę ir neturtinę žalą, kurios dydį įvertins ir nurodys pasitarusi su advokatu). Pareiškėja teigia, kad jai pablogėjo sveikata, papildomai reikėjo lankytis pas gydytojus, papildomai pirkti medikamentus, patyrė išlaidų važinėdama pas gydytojus ir kitas įstaigas. Taip pat prašė prijungti Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. PK-311-288/2016, kadangi joje yra dauguma rašytinių įrodymų, procesinių dokumentų (b. l. 33-37).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-2824-10809 nusprendė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme, bei paskyrė advokatą V. K. (b. l. 38, 39).

Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti vertinamos Tarnybos 2016 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-2824-10809 nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl privataus kaltinimo tvarka baudžiamosios bylos dėl šmeižimo iškėlimo, kurių pagrindu buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau-Įstatymas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2017 01 01) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu (antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas, kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus).

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Įstatymų leidėjas yra apibrėžęs atvejus, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (Įstatymo 11 str. 5 ir 6 d.) arba kai nors ir buvo suteikta, turi būti nutraukta (Įstatymo 23 str. 1 d.), taip pat atvejus, kai Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 11 str. 7 d.). Įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog nustačiusi egzistuojant Įstatymo 11 straipsnio 5 ar 6 dalyse, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodytas aplinkybes, Tarnyba privalo priimti sprendimą atsisakyti teikti teisinę pagalbą arba ją nutraukti.

Pažymėtina, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbą teikimą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu gali būti priimtas kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuri siekia, kad jai būtų teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Toks sprendimas turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad asmeniui, kuriam antrinė teisinė pagalba nebuvo suteikta būtų aiškios jos nesuteikimo priežastys teisinės, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nesuteikti teisinės pagalbos), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010).

Nagrinėjamu atveju Tarnyba sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai motyvavo ir rėmėsi tik advokato V. K. 2016 m. liepos 18 d. pateikta Išvada, reg. Nr. (2.1)NO-l-3821 (b. l. 40), kurioje nurodyta, kad pareiškėja šmeižimo faktą ir aplinkybes grindžia įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-311-288/2016, kurioje pareiškėja pati buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, bei dėl šių kaltinimų buvo išteisinta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja buvo išteisinta, ji siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, iškėlusį prieš ją privataus kaltinimo baudžiamąją bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra pasisakęs, kad pagal teismų praktiką asmens sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu ir LR BK 154 straipsnio taikymo prasme. Asmuo, pateikdamas tam tikrą informaciją apie padarytą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, yra įsitikinęs tokios informacijos teisingumu ir visų pirma turi tikslą apginti, jo manymu, pažeistas teises, o ne apšmeižti kitus asmenis. LAT taip pat yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už nekalto asmens melagingą įskundimą ir pranešimą apie nusikaltimą yra numatyta ne LR BK 154 straipsnyje dėl šmeižimo, o LR BK 236 straipsnyje dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Šiuo atveju atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris pradedamas LR BPK IV dalies XIII skyriaus 166 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktuose nustatyta tvarka, pateikiant pareiškimą kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą (LA T 2015-01-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015).

Teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad Tarnyba nepagrįstai remdamasi vien advokato Išvada, priėmė Sprendimą, nenurodydama, nenagrinėdama ir nevertindama visų faktinių ir teisinių aplinkybių, ar yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atlikdama atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo prasme, turi išanalizuoti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą, įvertinti ne tik advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešime pateiktą informaciją (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), bet ir kitus informacijos šaltinius – teismo priimtus procesinius sprendimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimo dalyku, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimus, jo pateikus dokumentus ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas tik tuomet, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3263/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjai Tarnybai pateikus pakankamai duomenų pasirengti tinkamam atstovavimui baudžiamojoje byloje, Tarnyba, tiek priimdama sprendimą dėl pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, tiek priimdama sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, turėjo vertinti tai, ar pareiškėjos reikalavimai yra pagrįsti, t. y. ar ji turi teisę į jos galimai pažeistų teisių gynybą, ar jos pateiktų duomenų pakanka jos nurodyto turinio reikalavimams parengti, tačiau konstatuodama, jog dėl prašyme nurodytų reikalavimų baudžiamoji atsakomybė už nekalto asmens melagingą įskundimą ir pranešimą apie nusikaltimą yra numatyta ne LR BK 154 straipsnyje dėl šmeižimo, o LR BK 236 straipsnyje dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, ir šiuo atveju atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris pradedamas LR BPK IV dalies XIII skyriaus 166 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktuose nustatyta tvarka, pateikiant pareiškimą kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą, ir dėl to atstovavimas teisme yra neperspektyvus, Tarnyba viršijo savo kompetencijos ribas, sprendė klausimą, kuris priklauso tik teismo, o ne Tarnybos kompetencijai. Nesant akivaizdžių pareiškėjos reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus dėl galimai nusikalstamų veikų galimo teisinio vertinimo negalima, ir prieštarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams. Priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės vertindama, ar pareiškėjos reikalavimas teisme nebus atmestas dėl galimai nusikalstamų veikų galimo teisinio vertinimo, Tarnyba peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas.

Teismo vertinimu, skundžiamame atsakovo sprendime tinkamai nemotyvuota, kodėl pareiškėjos reikalavimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižimo, įžeidimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Iš visų konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų (teismo nuosprendis privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-311-288/2016) nėra pakankamai akivaizdu, jog pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas pageidaujamas rezultatas). Nesant akivaizdžių pareiškėjos reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, yra negalima ir, kaip minėta, prieštarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-N-2824-11964 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2016 m. liepos 4 d. prašymą, reg. Nr.(2.1)NTP-1-2824, suteikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje ir priimti dėl jo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. P. skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-N-2824-11964 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai M. P..

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos M. P. 2016 m. liepos 4 d. prašymą, reg. Nr.(2.1)NTP-1-2824, dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje ir priimti dėl jo sprendimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.