- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- PK-311-288/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00027-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- H. L.
- Advokatai
- Zenonas Žymančius, Jonas Skalskas
dalyvaujant kaltinamajai M. P., gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui, nukentėjusiajam H. L., jo atstovui advokatui Jonui Skalskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, turinti du suaugusius vaikus, pensininkė, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini). 6, neteista,
kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji M. P. buvo perduota teismui pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. (Kauno apylinkės teismo 2015-11-27 nutartyje perduoti bylą teisiamajam posėdžiui buvo klaidingai nurodyti straipsniai, pagal kuriuos ji kaltinama - BK 155 str. 1 d., 155 str. 2 d., ši klaida ištaisyta Kauno apylinkės teismo 2016-05-16 nutartimi) nukentėjusiojo H. L. skundo privataus kaltinimo tvarka dėl to, kad H. L., prieš aštuonerius metus nusipirko namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). , (duomenys neskelbtini). Šiame name maždaug trejus metus negyveno, todėl namą, aplinką tvarkydavo tik tiek, kiek reikia. M. P. tuo laikotarpiu nuolat rašė skundus dėl jo žemės sklypo nepriežiūros, nors žolė sklype visą laiką buvo pjaunama, o namas prižiūrimas. M. P. jį nuolat terorizuoja, vadina vagimi, nes jis, atseit, iš kažkokių tai „vaikų namų“ pavogė namą, jau daugiau kaip ketveri metai jį įžeidinėja ir šmeižia. Kaltinamoji 2013 m. gegužės 27 d. viešoje vietoje, prie jo namo (duomenys neskelbtini)., būdama girta, išplūdo jį ir jo sklype dirbusius darbininkus - V. A. ir T. K. - necenzūriniais žodžiais, rusiškais keiksmažodžiais. Visa tai matė ir girdėjo netoliese esančioje autobusų stotelėje viešojo transporto laukę žmonės. M. P. tokiais veiksmais jį pažemino ir užtraukė gėdą aplinkinių akyse. Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 2.9.-4994-540/2013 už šį administracinės teisės pažeidimą M. P. skyrė 250 Lt baudą, tačiau kaltinamoji nenurimo ir nenurimsta iki šiol. 2014 m. birželio 21 d., apie 10.00 val., pjovė žolę prie namo ir sode, tačiau nebaigė darbų, nes M. P. vėl ėmė jį plūsti necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų, kuriuos ji sumokėjo, vykdydama aukščiau įvardintą teismo nutartį. Jis paprašė jos nurimti, bet ji ėmė plūstis dar garsiau. Visa tai girdėjo praeiviai ir jis dėl to pasijuto nusikaltėliu. Dėl tokio M. P. elgesio 2014-03-23 pareiškimu kreipėsi į Kauno r. PK (duomenys neskelbtini) nuovadą. 2014 m. birželio 28 d., apie 10.00 val., vėl atvyko į jam priklausantį namą (duomenys neskelbtini). , (duomenys neskelbtini), nes norėjo nupjauti žolę apie namą ir sode. Vos tik išlipo iš automobilio, prisistatė kaimynė M. P. ir ėmė jį fotografuoti mobiliuoju telefonu ir plūstis necenzūriniais žodžiais. Paskambino į policiją ir į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas. Policijos pareigūnai pasiūlė jam policijos nuovadai parašyti pareiškimą. Ties mano namu 2014-06-30 įvyko vandentiekio kvartalinių tinklų gedimas, kurį šalino juos eksploatuojančios bendrovės UAB „Giraitės vandenys“ darbuotojai. Kadangi turėjo leidimą į namą įsivesti vandentiekį, kreipėsi į UAB „Giraitės vandenys" vadovą dėl vandentiekio įvedimo į jo namą darbų, kad šalinant avariją, tuo pačiu būtų įvestas ir vandentiekis į jam priklausantį namą. Apie 19 val.. jam su įmonės direktoriumi P. G. apžiūrint vandentiekio tinklo pajungimo vietą, atbėgo M. P. ir pradėjo šaukti, kad jis nori išjos pavogti vandentiekio tinklus. Jie kaltinamajai parodė jo projektą ir leidimą pasijungti vandentiekio liniją prie gatvėje esančios vandentiekio magistralės. M. P. toliau plūdosi, rėkė, kad jis yra vagis, kuris iš vaikų pavogė namus. Dėl tokio jos elgesio 2014-07-01 kreipėsi į Kauno r. PK (duomenys neskelbtini) nuovadą su pareiškimu, prašydamas M. P. nubausti už jos chuliganiškus veiksmus ir imtis priemonių, kad ateityje ji nesiplūstų ir jo neįžeidinėtų. (duomenys neskelbtini) policijos nuovada 2014-07-14 raštu Nr. 20-65-7-S-944 jam pranešė, kad M. P. pradėta administracinės teisės pažeidimo bylos teisena - nutraukta. Pagrindinis bylos nutraukimo motyvas - kad: „asmenų, mačiusių konfliktą, nenustatyta, todėl nepakanka įrodymų M. P. veiksmuose, kad būtų galima ją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas). M. P. teroras jo atžvilgiu tęsėsi ir toliau. Kaltinamoji 2014 m. liepos 14 d., kai vyko vandentiekio linijos paklojimo darbai į jam priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) mstl., ant jo tvoros pritvirtino plakatą, pagamintą iš kartoninės dėžės, kuriame buvo parašyta : „(duomenys neskelbtini). namas priklauso vaikų globos namams, negali būti parduodamas, dėmesio čia vyksta biznis“. Šis plakatas buvo pakabintas taip, kad puikiausiai matėsi nuo gatvės pusės. Kad tai padarė M. P. - visiškai akivaizdu, nes ji nuolat ji vadina „vagimi, iš vaikų pavogusiu namą“. Ji stabdo gatvėje (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojus ir jiems garsiai sako : „Vagia iš manęs vandenį, namą pavogė iš vaikų ir t.t.“. Tai tikriausias šmeižtas. Dėl tokio M. P. elgesio 2014-07-15 su pareiškimu vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, o 2014-07-24 raštu Nr. 20-65-7-S-1012 gavo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime policijos vyresnioji tyrėja J. G. nustatė, kad „įvertinus visus patikslinimo metu gautus duomenis matyti, jog M. P. veiksmuose gali būti įžiūrimi požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio (šmeižimas) 1 dalyje ir 155 (įžeidimas) str. 1, 2 dalyse požymiai. Baudžiamasis įstatymas draudžia skleisti informaciją, kuri neatitinka tikrovės, yra melaginga. Pareiškėjui subjektyviai manant, kad toks M. P. elgesys šmeižia ar įžeidžia jį, t. y. jei jis mano, kad šio asmens veiksmuose įžvelgtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymiai, išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kadangi tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str.), o dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka...“ Nutarime taip pat nurodyta: „Kadangi nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo pareiškėjui yra žinomas, o taip pat negauta jokių duomenų apie tai, jog įvykis turėtų visuomeniną reikšmę ar H. L. dėl svarbių priežasčių negalėtų ginti savo teisėtų interesų, atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka“. Pabrėžtina, kad M. P. terorizuoja ne tik jį vieną. Ji už administracinės teisės pažeidimą 2013 m. buvo nubausta 400 Lt bauda, 2014m. už melagingą policijos iškvietimą- nubausta įspėjimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad M. P. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 dalyje ir 155 str. 1, 2 dalyse numatytą nusikalstamą veiką, todėl privalo būti nuteista minėtuose straipsniuose numatytomis bausmėmis. Jis, dėl aukščiau įvardintų M. P. veiksmų, patyrė didelę neturtinę žalą: ji ne vieną kartą daugelio (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų akivaizdoje jį išvadino vagimi, mafijozu, plūdo necenzūriniais žodžiais, ant jo nuosavybės teise priklausančios tvoros iškabino plakatą, kad namas priklauso vaikų globos namams ir negali būti parduodamas, kad vyksta biznis ir t.t. Dėl tokių M. P. veiksmų jis labai išgyvena, jaučia didelį nepatogumą dvasiniai, turi aiškintis miestelio bendruomenės nariams, kad tikrai nėra vagis. Kaltinamoji savo nusikalstama veika jį pažemino, pablogėjo jo kaip verslininko reputacija. Tuo pačiu dvasiniai labai išgyvena ir jo sutuoktinė. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir t. t. Neturtinė žala taip pat įvertinama ir atlyginama pinigais, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Visa tai įvertinus, jam iš M. P. priteistina 3000 eurų nematerialinė žala.
Pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys 3000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kaltinimas grindžiamas 2013-07-16 nutarimu administracinėje byloje, 2014-06-23, 2014-07-01, 2014-07-14, 2014-09-02, 2014-09-30 H. L. pareiškimais, (duomenys neskelbtini) policijos nuovados 2014-07-14 raštu Nr. 20-65-7-S-944, 2014-07-24 raštu Nr. 20-65-7-S-1012, 2014-09-04 raštu Nr. 20-65-7-S-1223, 2014-09-10 raštu Nr. 20-65-7-S-1237, 2014-09-12 raštu Nr. 20-65-7-S-1268, 2014-07-10 raštu Nr. 20-65-7-S-934.
Kaltinamoji M. P. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamoji M. P. kalta neprisipažino ir parodė, jog prieš 13 m. nupirko namą iš sutuoktinio giminių. Sklypo plotas buvo 18 arų dydžio. Užėmė didesnį žemės sklypo plotą, nei jiems priklausė natūroje. Įsivedė vandenį. Prie nukentėjusiojo gyvenime nesikabinėjo, konfliktas kilo dėl to, kad jis perkasė sklypą. Tai elgėsi jos neatsiklausęs. Kieme buvo 13 darbininkų, ji negalėjo išplūsti tik dviejų. Jai pareikštos nuobaudos neskundė, 2014 m. birželio mėn. nereiškė jokių pretenzijų. Nori, kad jai būtų leista atsikasti tą vietą, kur pajungtas vanduo. Jos prašymu buvo kviečiama policija. Nukentėjusysis H. L. nėra jos kaimynas, nes jis ten niekada negyveno. Jų sklypai yra šalia. Niekada tokių žodžių, kokie nurodyti skunde, H. L. nesakė. Gavo teismo nutartį, kad yra nubausta dėl to, jog įžeidė H. L.. Baudą sumokėjo. Su H. L. nesikalbėjo nuo 2007 metų iki dabar, neturėjo jokių ryšių. Tik raštais kreipdavosi į įvairias institucijas. 2014-06-21 H. L. žolės nepjovė, jis niekada nešienauja. Jo nematė, matė tik du darbininkus. Nebuvo jo užsipuolusi ir nereikalavo pinigų už sumokėtą baudą. 2014-06-30 dirbo darbininkai, kai buvo atkasinėjamas jos vandentiekis. H. L. tuo metu nebuvo. H. L. vagimi ji nevadino, nes žino, iš ko ir kada jis pirko namą. Apie 2014-07-14 įvykius nieko nežino, prie tvoros plakato netvirtino. Jos trasą atkasinėjo nuo 2009 metų, turėjo tai atstatyti be jokių projektų. H. L. naudojosi jos vandeniu. Kai H. L. kasinėjo sklype, kreipėsi į institucijas. Skambino seniūnui – UAB „Giraitės vandenų“ direktoriui. Seniūnas pasakė, kad duos darbininką ir trasą užkas. Atėjęs darbininkas pamatė, kad trasa yra pilna vandens, paprašė, kad jį išsisemtų. Ji rado ant jos trasos užmestą akmenį. Jis kasinėjo iki 2014 metų. Tai darydavo jo darbininkai - kasa be M. P. leidimo ar sutikimo. Vandentiekis priklauso jai. Rašė į visas įmanomas instancijas. Prašo ją išteisinti .
Nukentėjusysis H. L. parodė, kad prieš 8 metus nusipirko 18 arų žemės sklypą su apleistu namu. Vandentiekio nebuvo, todėl jis kreipėsi dėl leidimo įsivesti vandentiekį gavimo. Kaltinamosios parašo jam nereikėjo. Kaltinamoji įsivedusi vandentiekį be jokio projekto, nors ji turėjo gauti visus leidimus. Jis kasinėjo savo teritorijoje. Vandentiekio atšaka neina per kaltinamosios sklypą. M. P. iš karto kabinėjosi prie jo su išgalvotais šmeižtais, rašinėjo skundus. Jų sklypai ribojasi bendra tvora. Jis klausė jos, ko iš jo nori. M. P. gyvena viena. Jo darbininkus – ji išvadino našlaičiais ir valkatomis. Už tai buvo nubausta. Tuomet buvo neblaivi. Ji dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu. 2014-06-21 M. P. neblaivi reikalavo grąžinti pinigus už teismą. Išvadino vagiu, mafijozu, išplūdo necenzūriniais žodžiais. Kai jis atvyksta, ji pradeda fotografuoti, garsiai rėkia, kaltina nebūtais dalykais. Birželio 30 dieną ji išplūdo jį dėl vandentiekio tinklų. Pasakojo visiems, kad jis atkasė trasą, pasivogė iš jos, todėl pas ją bėga rudas vanduo. Dėl vandentiekio įrengimo jis kreipėsi į įmonę. Ant tvoros buvo pakabintas plakatas. Ji jį nukabino, padėjo kieme, po to kreipėsi į policiją, nunešė plakatą. M. P. prisipažino, kad rašė ji, bet pakabino ne ji. Prašo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. M. P. jį šmeižia, rėkia, kad žmonės nepirktų jo sklypo. Ji mano, kad nukentėjusysis vagia jos vandenį, pajungęs atšaką nuo jos vandentiekio vamzdžio. Nekilnojamo turto agentė kreipėsi į policiją, kad jai trukdoma dirbti. Jis buvo gavęs raštą dėl aplinkos sutvarkymo, buvo atvažiavusi komisija. Atliktas kapitalinis remontas – nuimtas šiferis, skalda, buvo kasinėjamas drenažas. Komisija liepė susitvarkyti, bet jokios nuobaudos neskyrė. M. P. jį žemina visų žmonių akivaizdoje, šmeižia nebūtais dalykais. Jis negali parduoti savo namo. Kalbėjo su ja ir ne kartą, rodė dokumentus dėl vandentiekio. M. P. nekreipė dėmesio, minėjo, kad jis yra vagis ir pavogė iš vaikų namą.
Liudytoja S. G. parodė, kad dirba nekilnojamojo turto agentūroje nekilnojamojo turto brokere. Su H. L. sudarytos sutarties pagrindu buvo įsipareigojusi paruošti pardavimui nekilnojamąjį turtą. Buvo užėjusi fotografuoti sklypą ir sutiko M. P.. Jai priėjus prie tvoros, M. P. buvo iškoneveikta. Kaltinamoji klausė, ką ji veikia, kodėl trukdo jos ramybę, teigė, jog ji neturi teisės čia būti, kad atėjo apvogti, padegti. Pasiūlė kviesti policiją. Parodė darbo pažymėjimą. M. P. policijai skambino pati. Tada ji paprašė kaltinamosios duoti jai pakalbėti su policija. Niekas neatvažiavo. Tada ji nuvažiavo į nuovadą, bet nuovada jau nebedirbo. Nuvažiavo kitą dieną ir parašė pareiškimą. Gavo atsakymą, kad byla neiškelta. Pasakė, kad M. P. buvo savo kieme ir turėjo teisę ją iškoneveikti. Šio nutarimo neskundė. M. P. jai pasirodė nestabilios psichikos. Ji vardino „Landsbergis“, „Adamkus“, sakė „vaikų namai“. Su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą.
Liudytojas G. Š. parodė, kad pažįsta M. P., jos kartu mokėsi. Prisimena, kad mokykloje ji buvo charakterizuojama teigiamai. M. P. yra vieniša, gyvena (duomenys neskelbtini). M. P. klausė H. L., kada jis nupjaus žolę. H. L. atsakė, kad tai ne jos reikalas. Tai buvo prieš ketverius metus. H. L. remontavo savo namą. Negirdėjo, kad jie bartųsi. M. P. skundėsi dėl vandens, kad H. L. savavališkai prisijungė vandentiekį nuo jos vamzdžio. H. L. gyvena (duomenys neskelbtini)., o (duomenys neskelbtini)., netoli M. P., turi sodą. Negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini). kalbėtų, jog H. L. namą pavogė iš vaikų. Malvina tik minėjo, kad namas buvo vaikų. Ji sakė, kad namą pirko vaikams. Neteko girdėti, kad M. P. plūstųsi rusiškais žodžiais.
Liudytoja J. G. parodė, kad dirba prevencijos skyriaus viršininke. Anksčiau dirbo policijos nuovadoje (duomenys neskelbtini).. M. P. ir H. L. pažįsta. Su jais teko bendrauti ne kartą. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai nukentėjusysis įsigijo namą netoli M.. H. ne kartą buvo užėjęs į nuovadą. Jis klausė, ką daryti, nes iš kaimynės sulaukė pretenzijų, jog jo įsigytas turtas priklauso vaikų globos namams. Buvo ne kartą užgauliojamas, vadinamas aferistu, sukčiumi. Jis sakė nežinąs, kaip elgtis, jam gėda prieš visą kaimą. H. atėjo į nuovadą ir sakė, kad dirbę darbininkai rado pakabintą užrašą „Vagis“. Matė tą užrašą. Kaip suprato iš H. pasakojimo, jį pakabino M,. Plakatas buvo įžeidžiantis, užrašas buvo užgaulus. Iš H. L. žodžių žino, kad pastatas priklauso jam. Nebuvo būtinybės aiškintis, ar pastatas priklausė vaikų namams. Su M. P. bendraudavo vos ne kiekvieną dieną. M. po to įvykio buvo atėjusi ir klausė apie tą atvejį. Negali tvirtinti, ar M. P. atsiprašė dėl to skelbimo. M. P. dažnai įžeidinėjo darbuotojus, dirbančius H. L. sklype. Liudytoja jokiame konflikte nedalyvavo. Asmeniškai jai H. L. darbuotojai nesiskundė. Kas parašė tą užrašą, ji konkrečiai nenustatė. Nepamena, ar pagal tą pareiškimą M. P. buvo apklausta. M. elgesiu skundėsi ir kiti kaimynai. Pas M. ne kartą važiavo dėl atvesdinimo. M. elgesys kartais būdavo mandagus, kartais nepagarbus. Malvina yra konfliktiškas žmogus. Ar buvo skundų iš kitų kaimynų M. atžvilgiu – pasakyti negali. Nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Į nuovadą M. P. ateidavo labiau savo iniciatyva. Ji kartais ateidavo pasikalbėti, bet daugiausia kreipdavosi su pretenzijomis. Konfliktą dėl vandentiekio galima išsispręsti civilinio proceso tvarka. Dėl sklypo perkasimo M. kreipėsi bent dešimt kartų. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl M. P. skundų buvo priimti sprendimai ir ji gaudavo nutarimus. H. L. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nuovadoje M. P. elgdavosi nepagarbiai.
Liudytojas N. P. B. parodė, kad kaltinamąją pažįsta labai seniai. Šioje byloje ji kaltinama tuo, kad vartojo rusiškus keiksmažodžius. Iš jos nėra girdėjęs jokių keiksmažodžių. Ji yra labai kultūringas žmogus. Nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo ir apie jį negali pasakyti nieko. Kiek pas nukentėjusįjį dirbdavo darbininkų - nežino, nes nekreipdavo dėmesio.
Liudytojas B. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) PK tyrėju. Jam teko tirti M. P. pareiškimą, kai H. L. neteisėtai prisijungė prie jos vandentiekio. Keiksmažodžių iš M. P. nėra girdėjęs. M. P. yra nuotaikos žmogus. Neblaivios jos nematęs, besiplūstančios negirdėjęs.
Byloje esančiu pažymėjimu apie nekilnojamojo turto registre įregistravimą nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini., (duomenys neskelbtini), tai yra namas ir žemės sklypas. priklauso nuosavybės teisėmis M. P. bei H. L. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.( b. l. 6).
Iš 2013-07-16 Kauno apylinkės teismo nutarimo matyti, kad 2013-07-16 M. P. nubausta pagal LR ATPK 174 str. už tai, kad 2013-05-27 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini). viešoje vietoje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). necenzūriniais žodžiais išplūdo H. L. bei jo sklype dirbančius darbininkus V. A. ir T. K. .(b. l. 7-8) .
Byloje esančiais H. L. rašytais pareiškimas į (duomenys neskelbtini) PK nustatyta, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl M. P. netinkamo elgesio-koliojimosi necenzūriniais žodžiais, nukentėjusiojo vadinimo vagimi, kad nori pavogti iš jos vandenį, kad namą grąžintų vaikų namams, kad pavogė iš vaikų namus, dėl plakato pritvirtinto prie jo tvoros su užrašu, žeminančiu jo orumą(.b.l. 9,10,13,16).
2014-07-24 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog dėl konfliktinės situacijos, dėl plakato dėl vandens prisijungimo bei išvadinimo vagimi atsisakyta kelti baudžiamąją bylą išaiškinant teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka ( b.l. 15).
Byloje esančiu 2010-11-09 atsakymu iš Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos nustatyta, kad nukentėjusysis H. L. dėl neteisėtai pradėto kasimo darbų nesilaikant sanitarinių normų, nesant kaltinamosios raštiško sutikimo, buvo įspėtas(b.l. 37).
2011-09-29 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros atsakymu konstatuota, kad H. L. buvo įpareigotas sutvarkyti savo sklype patikrinimo akte paminėtus trūkumus (b. l. 39).
2011-09-29 Kauno rajono savivaldybės mero M. P. adresuotu raštu dėl kaimyno H. L. veiksmų konstatuota, kad H. L. įspėtas sutvarkyti jam sklypą – nugenėti vaismedžius, išvalyti šiukšles, likviduoti išraustą duobę ( b.l. 43-44).
Byloje esančia UAB „Giraitės vandenys“ pateikta antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga seka, kad vanduo į M. P. namą tiekiamas, yra buitinių nuotekų tinklas, kur subėga vanduo, atsukus vandens čiaupą vanduo subėga į šulinį, buitinės nuotekos išleidžiamos į lietaus kanalizacijos šulinį.(b.l. 79-85).
Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1, 3 d.). BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir privatus kaltintojas ir nukentėjusysis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-7-137/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti šiuo atveju, privatus kaltintojas H. L. kaltina M. P. jį apšmeižus – nuolatiniu skundų dėl jo žemės sklypo nepriežiūros rašymu, nuolatiniu terorizavimu, jo vadinimu vagimi, atseit, iš kažkokių tai vaikų namų pavogus namą, jo ir jo sklype dirbusių darbininkų išplūdimu necenzūriniais žodžiais, rusiškais keiksmažodžiais, kaltinimu, kad jis nori iš jos pavogti vandentiekio tinklus, kad kaltinamoji vykstant vandentiekio linijos paklojimo darbams į jam priklausantį namą, ant jo tvoros pritvirtino plakatą, pagamintą iš kartoninės dėžės, kuriame buvo parašyta: „(duomenys neskelbtini). namas priklauso vaikų globos namams, negali būti parduodamas, dėmesio čia vyksta biznis“, ji stabdo gatvėje (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojus ir jiems garsiai sako: „Vagia iš manęs vandenį, namą pavogė iš vaikų“, ji ne vieną kartą daugelio (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų akivaizdoje jį išvadino vagimi, mafijozu.
Kaltinimą H. L. M. P. reiškia LR BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d. pagrindu, o atsižvelgiant į tai, kad, jo nurodymu, jis dėl pirmiau nurodytų kaltinamosios veiksmų išgyvena, jaučia didelį nepatogumą, turi aiškintis miestelio bendruomenės nariams, kad tikrai nėra vagis, kaltinamoji savo nusikalstama veika jį pažemino, pablogėjo jo kaip verslininko reputacija, tuo pačiu dvasiniai labai išgyvena ir jo sutuoktinė, prašo iš kaltinamosios jo naudai priteisti 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pagal LR BK 154 str. 1 d. šmeižimu laikoma tokia veika, kai apie kitą žmogų paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. LR BK 154 str. 2 d. numatyti veiką kvalifikuojantys požymiai – šmeižimas asmens, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Paskleista informacija turi būti žinomai tikrovės neatitinkanti, tai yra melaginga. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.
Kvalifikuojant nusikalstamą veiką svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Pažymėtina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonės išsakymas nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. ar 154 str. 2 d. sudėties, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad H. L. ir M. P. yra vienas šalia kito besiribojančių namų valdų žemės sklypų kaimynai – prieš aštuonerius metus H. L. M. P. kaimynystėje įsigijo namą su žemės sklypu. Kaip matyti, tarp jų susiklostė gana neigiami santykiai, kuriuos sukėlė įvairūs su gretimai besiribojančiais jų žemės sklypais susiję ginčai. Nukentėjusysis M. P. kaltina nuolatiniu skundų dėl jo žemės sklypo nepriežiūros rašymu. Jis pats neneigia ten nuolatinai negyvenęs, o iš 2011-09-29 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros rašto matyti, kad H. L. buvo įpareigotas sutvarkyti savo sklype patikrinimo akte paminėtus trūkumus, 2011-09-29 Kauno rajono savivaldybės mero M. P. adresuotu raštu dėl kaimyno H. L. veiksmų nuolatinių skundų dėl jo žemės sklypo nepriežiūros rašymu buvo įspėtas sutvarkyti jam sklypą – nugenėti vaismedžius, išvalyti šiukšles, likviduoti išraustą duobę. Taip pat nukentėjusysis M. P. kaltina tuo, kad jį kaltina tuo, jog jis nori iš jos pavogti vandentiekio tinklus. Tačiau iš byloje esančio 2010-11-09 atsakymo iš Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos matyti, kad nukentėjusysis H. L. buvo įspėtas dėl neteisėtai pradėto kasimo darbų nesilaikant sanitarinių normų, nesant kaltinamosios raštiško sutikimo. Šios teismo nustatytos aplinkybės liudija, kad pirmiau nurodyti nukentėjusiojo kaltinamosios atžvilgiu reiškiami kaltinimai iš esmės yra išprovokuoti paties nukentėjusiojo veiksmų. Minėti kaltinimai nesudaro šmeižimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties, nes kaltinamoji taip reiškė savo nuomonę, remdamasi tuo, kad iš tiesų kaimynystėje esantis kaltinamojo sklypas ne visada buvo tinkamai jo prižiūrimas, o ir nukentėjusiajam įsivedant vandentiekį, kaip matyti, buvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Dėl kaltinamosios įvairioms institucijoms nuteistojo atžvilgiu rašytų skundų teismas pažymi, kad nusikaltimu nelaikomas tiesiog nepalankios asmeniui informacijos pateikimas, nenustačius tikslo paniekinti, pažeminti žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, ypač jei ji teikiama valstybės institucijoms, įgalintoms ar informacijos skleidėjo nuomone – įgalintoms tikrinti tokią informaciją ir imtis reikiamų priemonių jai pasitvirtinus. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Taigi, rašydama raštus, kaltinamoji M. P. pateikė savo nuomonę apie tam tikrus įvykius, kuriuos ji taip įvertino pagal jai žinomą informaciją ir kuri, kaip matyti, negali būti pripažinta tikrovės neatitinkančia, nes nukentėjusysis iš tiesų institucijų buvo įspėtas dėl aplinkos nepriežiūros, dėl neteisėtai pradėto kasimo vandentiekio vedimo darbų nesilaikant sanitarinių normų ir nesant kaltinamosios raštiško sutikimo. Tai yra rašydama raštus kaltinamoji neturėjo tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ji buvo visiškai įsitikinusi, kad jos nurodyti teiginiai ir išreikšta nuomonė yra tikri. Asmuo prieš skleisdamas informaciją neprivalėjo įsitikinti jos tikrumu, nes tyčios turinį sudaro suvokimas ir norėjimas paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012). Šiuo atveju M. P. rašydama raštus/skundus ir nurodydama juose informaciją visų pirma turėjo tikslą apginti, jos manymu, pažeistas jos, kaip kaimyninio sklypo savininkės, teises, o ne apšmeižti H. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, turi vertinamąjį, atspindinamąjį pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).
H. L. nurodo, kad kaltinamoji jį ir jo sklype dirbusius darbininkus išplūdo necenzūriniais žodžiais, rusiškais keiksmažodžiais. Tačiau tokie kaltinamosios veiksmai nelaikytini šmeižtu, nes objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją. Be to, už tokį savo elgesį kaltinamoji buvo nubausta administracine tvarka pagal LR ATPK 174 str. (.(b. l. 7-8).
Atsižvelgtina į tai, kad M. P. yra senyvo amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)), gyvena viena, jai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis (b.l. 62-63). Todėl esant tarp jos ir H. L. susiklosčiusiems neigiamiems santykiams pagal pirmiau teismo nustatytas aplinkybes, kaltinamosios koliojimasis, plūdimasis necenzūriniais žodžiais tiek nukentėjusiojo, tiek jo aplinkos atžvilgiu, vertintinas kaltinamosios, kaip senyvo amžiaus ir ligoto žmogaus, emocija, reaguojant į konfliktišką situaciją. Nukentėjusiojo pakviesti liudytojai teisiamajame posėdyje patvirtino ir kaltinamąją H. L. vadinat mafijozu, vagimi, pavogusiu iš vaikų namus ir žemę. Liudytojas R. S. parodė, kad anksčiau H. L. name norėta įsteigti vaikų dienos centrą, o pagal liudytojo G. Š. parodymus, M. P. buvo tiesiog įsitikinusi, kad namas yra perkamas vaikams. Tai yra kaltinamoji, emociškai reaguodama ir savaip suvokdama minėtą informaciją, vadindama H. L. vagimi iš vaikų pavogus namą bei žemę, tiesiog taip išreiškė savo nuomonę jo atžvilgiu. Tuo tarpu liudytojai G. Š. ir N.P. B. iš kaltinamosios aplinkos, kurie pažįsta ją senai, kaltinamąją charakterizavo teigiamai, parodė, kad nėra girdėję, kad ji bartųsi, vartotų rusiškus žodžius ar keiksmažodžius.
Kas privirtino prie tvoros plakatą, pagamintą iš kartoninės dėžės su užrašu (duomenys neskelbtini). namas priklauso vaikų globos namams, negali būti parduodamas, dėmesio čia vyksta biznis“ nenustatyta, liudytojų nėra, pati kaltinamoji savo kaltę neigia.
Surinktų įrodymų, grindžiančių kaltinamosios objektyviąją bei subjektyviąją pusę (tiesioginę tyčią), nėra, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamosios kaltę grindžiančių įrodymų nesurinkta.
Nesant kaltinamosios veiksmuose nusikaltimų sudėties (nesant objektyviosios pusės), M. P. išteisintina pagal LR BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiojo H. L. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305, 308, 309 str., 115 str. 3 d. 2 p., 105 str. 6 d.,
nusprendžia:
M. P. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1 p.).
M. P. pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiojo H. L. pareikštą civilinį ieškinį 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) sumai palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Kardomosios priemonės neskirti.
Daiktinį įrodymą – plakatą iš kartoninės, išreikalautą iš Kauno raj. PK grąžinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.