Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuotas asmuo G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

4. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-32572-490/2025 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo S. K. nepilnamečiams vaikams G. K. ir V. K. po 200,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, ieškovę G. K. paskiriant vaikų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Antstolė skundžiamu 2025 m. spalio 10 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo kelių transporto priemonę – motociklą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonę – automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog turto arešto mastas yra 490,20 Eur, o areštuotino turto vertė yra 23 300,00 Eur. Antstolė 2025 m. spalio 10 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašyti 618,60 Eur sumą, leidžiant jam per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti 450,00 Eur suma. Antstolė skundžiamu 2025 m. spalio 10 d. skundžiamu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka (išlaikymo įsiskolinimas 438,70 Eur, vykdymo išlaidos 51,50 Eur). Pareiškėjas iš esmės savo skundą grindžia tuo, kad jo atžvilgiu antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje taikomos priverstinio vykdymo priemonės yra perteklinės, nes jis laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams gali teikti pats, o skundžiamu turto arešto aktu areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė už išlaikymo sumą.

5. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 6 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju išieškotoja G. K. antstolei pateikė vykdyti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-32572-490/2025 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo S. K. nepilnamečiams vaikams G. K. ir V. K. po 200,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, ieškovę G. K. paskiriant vaikų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Antstolė 2025 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, t. y. antstolė nenustatė, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas ir dėl to negali būti vykdomas priverstine tvarka. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad minėtą nutartį jis galėjo vykdyti nuo jos priėmimo savanoriškai, tačiau nevykdė, todėl iškilo būtinybė tai padaryti priverstine tvarka. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jo atžvilgiu antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje taikomos priverstinio vykdymo priemonės yra perteklinės, nes jis laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams gali teikti pats, vertintini kaip deklaratyvūs. Be to, antstolė pateikė iš išieškotojos gautą informaciją, kad nei skolininkas, nei darbdavė (duomenys neskelbtini) jokių vaikų išlaikymo įmokų savanoriškai nėra atlikę, o išlaikymo sumas išieškotoja yra gavusi tik iš antstolės, vykdančios priverstinį išieškojimą.

7. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo priemonių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalis, pateiktas priverstinio vykdymo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 3 dalį vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, kokie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyti priverstinio vykdymo veiksmai yra reikalingi, sprendžia pats antstolis, atsižvelgdamas į konkrečias vykdomojoje byloje nustatytas aplinkybes.

8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

9. Kaip minėta, antstolė, vykdydama išieškojimą, skundžiamu 2025 m. spalio 10 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjui kartu su suinteresuotu asmeniu (ieškotoja) bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklausantį 23 300,00 Eur vertės turtą, nurodydama, jog turto arešto mastas yra 490,20 Eur, o skundžiamu 2025 m. spalio 10 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka (išlaikymo įsiskolinimas 438,70 Eur, vykdymo išlaidos 51,50 Eur). Taigi, antstolė vykdomojoje byloje vienu metu pritaikė kelias priverstinio vykdymo priemones, o, kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 3 dalis būtent antstolei suteikia teisę, kiek ir kokių priverstinio vykdymo veiksmų reikia atlikti.

10. Pažymėtina, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.

11. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, vykdymo proceso stadijoje, kuomet dar tik areštuojamas skolininko turtas, užtikrinant būsimą sprendimo įvykdymą, galioja bendra taisyklė, kad negalima areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalis).

12. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos taikymo kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jau pats taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad spręsti, ar turto neareštuota iš esmės per daug (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 677 straipsnio 2 dalis), galima tik po to, kai bus nustatyta areštuoto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005).

13. Teismas visų pirma pažymi, kad tarp šalių yra kilęs ir teisme sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų. Antstolė siekdama, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyta, ėmėsi aktyvių veiksmų padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, be to, ėmėsi priemonių surasti ir areštuoti pareiškėjo (skolininko) turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu (išieškotoja) bei vykdymo išlaidoms kompensuoti, skundžiamu turto arešto aktu areštuodama pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolė, priimdama skundžiamą turto arešto aktą, pažeidė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Teismo nuomone, priverstinio vykdymo proceso pradžioje turto areštas taikytas kaip reali ir rezultatyvi priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė, kurios metu siekiama areštuoti pakankamai turto skolininko įsipareigojimams vykdyti, įvertinus, kad turtas pareiškėjui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Antstolės 2025 m. lapkričio 3 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad išieškota 618,60 Eur, o liko neišieškota 358,11 Eur. Taip pat antstolė 2025 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjo pinigines lėšas, kurias jis turi teisę gauti iš (duomenys neskelbtini) kaip pelno dalį savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir kurios privalo būti paskirstytos patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba paskirstomos jos nariams nepasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams, nurodydama, jog turto arešto mastas yra 876,35 Eur, o areštuotino turto vertė yra 876,35 Eur, nes iš ieškotojos gavo duomenis, kad pareiškėjas atsisako geranoriškai mokėti išlaikymą.

14. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad antstolė vykdytų tai, kas nenurodyta jai pateiktame vykdomajame dokumente, ir kad antstolė atliktų vykdymo veiksmus, kurie nėra reikalingi įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Todėl teismas sprendžia, kad antstolės pasirinktos priverstinio vykdymo priemonės užtikrina vykdymo proceso veiksmingumą ir teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų.

15. Pažymėtina, kad antstolės pasirinktos priverstinio vykdymo priemonės gali pareiškėjui (skolininkui) sukelti tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, tačiau toks teisių apribojimas yra susijęs su pareiškėjo (skolininko) prievole sumokėti skolą suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) ir tai yra paties pareiškėjo (skolininko) įsipareigojimų nevykdymo pasekmė – konkrečiu atveju Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikimas.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamus 2025 m. spalio 10 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių tesės aktų reikalavimų, ji veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.