Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo A. B. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir atsakovas A. B. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FL17062016/0118, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo įmokas. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, pradinis kreditorius 2018 m. liepos 31 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir informavo apie tai atsakovą pranešimu. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei ,,mogo LT“. Uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. pardavė minėtą automobilį už 1516,00 Eur ir šia suma sumažino atsakovo skolą. Po transporto priemonės pardavimo atsakovas liko skolingas 2312,12 Eur.

Pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU. ,,Risk Management Service“ OU 2018 m. rugsėjo 19 d. reikalavimą į atsakovo skolą perleido ,,PlusPlus Capital“ AS, remiantis 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018 m. spalio 17 d. pranešimu. Be to, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovo skolą ieškovui sudaro 2312,12 Eur, t. y. atsakovo skolos suma sumažinta atsakovo lizingo davėjui grąžinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina 1516,00 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 900,09 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (kreipimosi į teismą dienos) ir 42,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 321,12 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lizingo sutartimi šalys susitarė dėl 42,00 proc. dydžio metinės palūkanų normos (sutarties pagrindinių nuostatų 5 p.).

Sprendžiant dėl pelno palūkanų skaičiavimo pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį taikytina analogija į pelno palūkanų skaičiavimą pagal paskolos sutartį (Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. E2-5206-642/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis Nr. 3K-3-509/2010). Ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją – prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos. Taigi, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju, taikant analogiją, atsakovas nėra atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi lizingo (išperkamosios nuomos) suma mokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 900,09 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (kreipimosi į teismą dienos) ir 42,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 321,12 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 13.2. numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 208,90 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (2 321,12 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 77,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo A. B. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės „PlusPlus Capital“ AS naudai 2321,12 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną eurą dvylika euro centų) skolos, 900,09 Eur (devynis šimtus eurų devynis euro centus) palūkanų, 208,90 Eur (du šimtus aštuonis eurus devyniasdešimt euro centų) delspinigių, iš viso 3430,11 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų vienuolika euro centų).

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės „PlusPlus Capital“ AS naudai 42,00 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2321,12 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės „PlusPlus Capital“ AS naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 3430,11 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės „PlusPlus Capital“ AS naudai bylinėjimosi išlaidas – 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.