Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-183-350/2011

Teisėja Vitalija Ragauskienė Baudžiamojo proceso Nr. 1-53-1-00498-2009-2

2011 m. liepos 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams, penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 7 p., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: atlyginti padarytą žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir A. M. iki 2011 m. gruodžio 30 d. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei baudžiamojo poveikio priemonę - penkių MGL (650 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 7 d., tarp 5-6 val., tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie kavinės „Rūsys“, esančios Anykščiuose, A. B. a. 14, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie A. M. ir demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, rodydamas ypatingą įžūlumą, vieną kartą smogė kumščiu A. M. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. M. kairiojo skruosto apatinio trečdalio srities minkštųjų audinių sumušimą ir apatinio žandikaulio lūžį kairiojo kampo srityje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir, toliau tęsdamas chuliganiškus veiksmus, vieną kartą kumščiu smogė M. M., kuris padėjo atsikelti A. M., į veidą, sukeldamas M. M. fizinį skausmą.

Taip pat L. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 7 d., tarp 5-6 val., tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie kavinės „Rūsys“, esančios Anykščiuose, A. B. a. 14, vieną kartą smogė kumščiu A. M. į veidą, padarydamas A. M. kairiojo skruosto apatinio trečdalio srities minkštųjų audinių sumušimą ir apatinio žandikaulio lūžį kairiojo kampo srityje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Neneigia, jog įvykio dieną nukentėjęs lankėsi jo kavinėje, tačiau iš bare dirbusių M. B. ir A. T. sužinojęs, kad pastarasis nuo girtumo nebesiorientuodamas aplinkoje šlapinasi ant kavinės sienų, išvedė jį į lauką ir nurodė daugiau kavinėje nesirodyti. Nukentėjęs nuėjo tolyn nuo kavinės ir jo daugiau nematė, smurto nukentėjusio atžvilgiu nevartojo. Grįžęs į kavinę prie staliuko rado miegantį vyrą (M. M.). Prieš tai kavinėje jį matė kartu su A. M., jį taip pat išvedė į lauką. Kitą dieną kavinėje buvo rasti akiniai, su kuriais pasak barmenės A. T. ji įvykio vakarą matė nukentėjusį A. M.. Matė, kad akiniai itin stiprūs, žiūrint per juos vaizdas buvo iškraipytas. Akinius pateikė tyrimui. Praėjus savaitei iš žmonos sužinojo, kad į kavinę buvo užsukęs nukentėjęs, prašė apelianto telefono, norėjo išsiaiškinti, kas jį sumušė. Vėliau nukentėjusį buvo sutikęs mieste, pastarasis ėmė kaltinti jo sumušimu, grasino kreiptis į policiją, jei jam nesumokės prašomos pinigų sumos. Ir kaip matyti praėjus beveik mėnesiui, kreipėsi į policiją, tačiau tik dėl to, kad iš apelianto nepavyko gauti pinigų, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Aplinkybę, kad apeliantas nukentėjusio nemušė, patvirtino ne tik liudytojos A. T., M. B., bet ir D. P. bei E. P., kurie išvedant nukentėjusį į lauką buvo prie kavinės durų lauke ir rūkė, o aplinkybę, kad nukentėjęs šlapinosi kavinėje, patvirtino liudytojas G. B.. Be to, visi paminėti liudytojai patvirtino, kad tiek nukentėjęs A. M., tiek M. M. buvo akivaizdžiai girti, nors jie neigia šią aplinkybę. Tai duoda pagrindą nukentėjusio ir M. M. parodymus vertinti kritiškai.

Pažymėtina ir tai, kad akistatos su apeliantu metu liudytojas M. M. nurodė nematęs, kas įvykio metu jam sudavė smūgį. Nors vėliau jis aiškino, kad taip pasakė bijodamas apelianto, tačiau toks jo paaiškinimas nelogiškas, nes tos pačios akistatos metu jis nebijojo pasakyti, kad matė, kaip apeliantas sudavė A. M.. Minimo liudytojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, todėl teismas juos turėjo vertinti kritiškai, grįsti jo prieštaringais parodymais apelianto kaltę, nėra pagrindo.

Remtis nukentėjusio tėvų parodymais teismas taip pat neturėjo pagrindo, nes liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, be to tiesiogiai įvykio nematė, apie įvykį žino tik iš sūnaus, o jų parodymai apie sūnaus grįžimo aplinkybes ir jį sumušusį asmenį, iš esmės skirtingi.

Darant prielaidą, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagrįstai, teismas paskyręs bausmes už veikas ir jas subendrinęs apėmimo būdu, paskirtą bausmę BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p. numatyta tvarka turėjo bendrinti su 2008-03-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. 2 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausme ir turėjo įskaityti visiškai pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmės laiką ir laikyti, kad bausmę apeliantas jau atlikęs.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis A. M. prašė skundą atmesti, nukentėjusysis M. M. nuomonės neišsakė.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuosprendis keičiamas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl to netinkamai kvalifikuota apelianto veika, taip pat neteisingai subendrintos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes nuosprendyje rėmėsi išimtinai vien tik nukentėjusiųjų bei ši dalies nukentėjusiojo A. M. tėvo liudytojo A. M. parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, o kitus įrodymus atmetė įvertinęs juos kaip L. B. siekimą išvengti atsakomybės, o įvykio liudytojų- kaip su nuteistuoju L. B. susijusių asmenų siekimą padėti jam išvengti atsakomybės.

Apeliantas neigia sudavęs smūgius nukentėjusiesiems ir padaręs A. M. sveikatos sutrikdymą bei M. M. sukėlęs fizinį skausmą, tačiau neneigia, kad jam inkriminuotos veikos padarymo metu girtus nukentėjusiuosius dėl pastarųjų nederamo elgesio (A. M. šlapinosi kavinės salėje, o M. M. miegojo prie stalo) išvedęs iš jam priklausančios kavinės lauką.

Apelianto parodymus apie netinkamą nukentėjusiojo A. M. elgesį kavinėje patvirtino liudytojos M. B. bei A. T., parodžiusios, jog jos matė, kaip A. M. kavinės salėje šlapinosi ir dėl to jį L. B. iš kavinės išvedė. Šių liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiųjų parodymus, kad jie įvykio metu nebuvę girti bei elgęsi tinkamai ir kad juos, rūkančius lauke prie kavinės, L. B. sumušė be jokios priežasties.

Liudytojų M. B. bei A. T. parodymais kolegija netikėti neturi jokio pagrindo- šiuos parodymus liudytojos davė būdamas įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir byloje nėra jokių duomenų, kad jos būtų kaip nors suinteresuotos duoti L. B. palankius parodymus, o jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs. Apylinkės teismo išvada, kad minimų liudytojų parodymai vertintini kaip neobjektyvūs, yra visiškai nepagrįsta- M. B. yra buvusi L. B. žmona, jų santuoka yra nutraukta, jie gyvena atskirai, o A. T. yra dirbusi L. B. bare tik aptariamo įvykio metu- tris mėnesius 2007 metais, todėl byloje nėra jokių duomenų, kad jos būtų kaip nors priklausomos nuo apelianto ar turėtų kokį nors kitą motyvą neteisėtais būdais padėti siekti L. B. išvengti atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimos liudytojos, įvykio metu dirbusios bare ir pardavinėjusios baro lankytojams gėrimus parodė, kad jos neatsimena kiek ir kokio alkoholio įvykio dieną pardavė nukentėjusiesiems, t.y. tokiu būdu tiesiogiai nepatvirtino, jog nukentėjusieji buvo išgėrę didelį alkoholio kiekį.

Tačiau tiek apeliantas L. B., tiek liudytojos M. B. bei A. T. parodė, kad A. M. buvo labai girtas. Kolegija daro išvadą, kad šią aplinkybę, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir tai, kad A. M. bare pametė akinius, kurių tą vakarą neberado. Atsižvelgiant į pakankamai prastą nukentėjusiojo regėjimą akivaizdu, kad būdamas blaivas, A. M. pirmiausia akinių nebūtų pametęs, o juos pametęs būtų ėmęsis visų priemonių juos susirasti, tačiau to nepadarė.

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visetu yra įrodyta, jog nukentėjusysis A. M., būdamas girtas šlapinosi kavinės salėje, o tai neigiančio A. M. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytojas G. B. parodė, kad jis matė kaip L. B. iš kavinės išvedė A. M., tačiau jo parodymai apie kavinės vietą, iš kurios A. M. buvo išvestas, skiriasi nuo kitų asmenų nurodytos vietos, be to, L. B. savo 2007-09-07 paaiškinime (T.1 b.l. 80-81), kuriame nurodė įvykio metu kavinėje buvusius asmenis, G. B. nurodė A. M. išvedimo metu buvus lauke. Esant šioms aplinkybėms, G. B. parodymai atmetami kaip prieštaraujantys įrodymų visetui.

Kad lauke prie kavinės būtent L. B. sudavė stiprų smūgį į veidą, nuo kurio jam lūžo žandikaulis, A. M. kategoriškai ir nuosekliai nurodė ir savo pareiškime policijai apie įvykį, taip pat duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ir šioje dalyje netikėti nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, šiuos jo parodymus iš esmės patvirtina ir byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, iš kurios matyti, kad sužalojimas A. M. galėjo būti padarytas šių asmenų nurodytu laiku ir būdu. Taip pat liudytojas A. M. parodė, kad jo sūnus A. M. į namus grįžęs sumuštas pasakė, kad jį sumušė būtent L. B., vėliau dalyvavo sūnaus ir L. B. pokalbyje, kurio metu L. B. prisipažino sužalojęs A. M. žodžiais „per stipriai užvožiau“. Tiek A. M., tiek L. B. parodė, kad iki aptariamo įvykio jie vienas kito nepažinojo ir dėl to neturėjo jokių motyvų būti nusistatę vienas kito atžvilgiu priešiškai, o A. M., tiek kiek leido jo sveikatos būklė, dėl sumušimo iš karto pareiškė pretenzijas būtent L. B., vėliau byloje nuosekliai ir kategoriškai duodamas parodymus kaip jį sužalojusį asmenį įvardijo L. B.. Šių įrodymų visetu faktas, kad būtent L. B. sužalojo A. M., yra įrodytas.

Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose apklaustų liudytojų D. P. ir E. P. parodymai, kad L. B. tik išvedė A. M. pro kavinės duris ir iš karto grįžo atgal į kavinę atmestini, kadangi jie prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui- tiek liudytojų M. B. ir A. T. parodymams, kad L. B., išvedęs iš kavinės A. M., į kavinę grįžo po kurio laiko, tiek paties L. B. parodymams, kad A. M. užvedė laiptais į viršų ir dar prieš grįždamas į kavinę parūkė.

Tačiau liudytojo A. M. nurodyta frazė, kuria L. B. jam girdint pripažino sužalojęs nukentėjusįjį A. M., akivaizdžiai rodo, jog A. M. L. B. sumušė ne be priežasties.

Esant visoms šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad L. B. A. M. sumušė už tai, kad pastarasis šlapinosi L. B. priklausančios kavinės patalpose, t.y. iš asmeninių paskatų dėl pastarojo netinkamo, akivaizdžiai teisei priešingo elgesio.

Dėl to šioje dalyje (dėl A. M. sužalojimo) L. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. sudėtį. Tuo pačiu iki 2000 litų mažinamas ir A. M. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis.

L. B. kaltė tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje sumušus M. M. neįrodyta- šią aplinkybę nurodė tik pats nukentėjusysis M. M., daugiau visiškai jokie įrodymai šių jo parodymų nepatvirtina. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad L. B. jį sumušė, tačiau šios aplinkybės jis nebepatvirtino akistatos su L. B. metu. Teisme M. M. vėl tvirtino, kad L. B. jį sumušė, tačiau jokių objektyvių duomenų apie smurto pavartojimą M. M. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi paties M. M. parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, o apeliacinės instancijos teisme šis nukentėjusysis patvirtino, kad duodamas parodymus šioje byloje melavo, tačiau nenurodė, kokie konkrečiai jo parodymai yra melagingi, todėl jie atmestini.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad L. B. A. M. smūgį sudavė nors ir viešoje vietoje, tačiau tik dėl pastarojo akivaizdžiai nepriimtino ir netinkamo viešoje vietoje elgesio, dėl to suduodamas smūgį A. M. L. B. neturėjo tikslo ir nesiekė pažeisti viešąją tvarką ar rodyti nepagarbą visuomenei, L. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėties, todėl šioje dalyje jis išteisintinas.

Tuo pačiu L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 138 str. 1 d. pripažintina tai, kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Skiriant bausmę pagal BK 138 str. 1 d. kolegija atsižvelgia į tai, kad šį nusikaltimą L. B. padarė pirmą kartą, nusikaltimas yra nesunkus, yra L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam, atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatą, skirtina su laisvės atėmimu nenusijusi įstatymo sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, jos terminą nustatant artimą įstatyme numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Po nagrinėjamos veikos padarymo, 2008-03-19 L. B. buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme ir šis nuosprendis skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo metu buvo įsiteisėjęs, todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę privalėjo bendrinti su 2008-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 9 d. pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad 2008-03-19 nuosprendžiu L. B. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, o nagrinėjama L. B. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, t.y. abi šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 330 str.,-

nusprendė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžio dalį, kuria L. B. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: L. B. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti bausmės pagal BK 284 str. 1 d. subendrinimą su bausme pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Pripažinti L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jis padarė dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio.

L. B. veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d. ir už šį nusikaltimą skirti jam bausmę- laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 5 d. 1 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2008-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2008-03-19 nuosprendį.

A. M. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2000 litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš L. B. 319,76 Lt proceso išlaidų valstybei.