Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1709-798/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-07Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2S-1709-798/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07919-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
UAB „Ikolta“
Ieškovas
UAB „Informacijos saugumo agentūra“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1709-798/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07919-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 11d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Ikolta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ ieškinį atsakovui UAB „Ikolta“ dėl sumokėtų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teisme priimtas ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ ieškinys atsakovui UAB „Ikolta“ dėl 120 000 Lt skolos, 1814 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Ikolta“ turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 121 814 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo UAB „Ikolta“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 121 814 Lt sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas. Reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra ženkli, kas, sutinkamai su formuojama teismų praktika, laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Ikolta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pagal teismų praktiką ir CPK 144 str. 1 d., tik tikėtinai pagrindus ieškinio reikalavimą gali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, kurie paneigia aplinkybę, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė. 2011 m. balanso duomenimis, atsakovo turtą sudarė 1 242 913 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 793 371 Lt. Atsakovo turimas turtas įsipareigojimus viršijo net 449 542 Lt, kas sudaro daugiau nei tris kartus didesnę sumą už ieškovo reikalaujamą. Tiek 2010 metais, tiek 2011 metais atsakovas dirbo pelningai. Papildomai pateikia 2012 m. finansinius dokumentus, patvirtinančius gerą atsakovo turtinę padėtį. Be to, atsakovas yra ieškovo akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 34 proc. ieškovo akcijų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Informacijos saugumo agentūra“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Atsakovo dėstomi argumentai, susiję su pareikšto ieškinio pagrįstumu, pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, tokie argumentai negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus. Nurodė, kad pateikti finansinės veiklos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad 121 814 Lt suma atsakovui nėra didelė. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys bei duomenys iš įmonės sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus. Atsakovas pateikė finansinės veiklos duomenis už 2012 m. pirmuosius penkis mėnesius, kuriuose matyti, kad įmonė dirba pelningai. Tačiau iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad iš 1 568 863 Lt turto net 984 997 Lt yra trumpalaikis turtas. 39,67 proc. trumpalaikio turto, t. y. 622 433 Lt yra gautinos sumos. Įrodymų, ar šios gautinos sumos yra realios, atsakovas nepateikė. Pateikti finansinės veiklos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad 121 814 Lt suma atsakovui nėra didelė suma. Nurodė, kad ieškovui yra žinoma, jog eilė kreditorių atsakovui yra pareiškę finansinius reikalavimus dėl įsipareigojimų nevykdymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Apeliantas UAB „Ikolta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį, kuria jo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo finansinių dokumentų, patvirtinančių jo gerą turtinę padėtį ir kurie paneigia aplinkybę, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis c.b. Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009; 2009-08-06 nutartis c.b. Nr. 2-905/2009). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c.b. Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009).

Nagrinėjamoje byloje bendra ieškovo reikalavimo suma, prašoma priteisti iš atsakovo, yra 121 814 Lt, kuri galėtų būti laikoma objektyviai didele, todėl būtina įvertinti kitus su atsakovo turine padėtimi susijusius aspektus. Teismas pažymi, jog šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar reikalaujama priteisti suma yra didelė, būtina atsižvelgti į atsakovo finansinę padėti bei jo galimybes patenkinti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Iš byloje esančio UAB „Ikolta“ 2011 metų balanso matyti, kad atsakovo turtą sudarė 1 242 913 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 793 222 Lt (b.l. 30). Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto 2012 m. birželio mėnesio balanso matyti, jog atsakovo turtą sudaro 1 568 863 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 495 848 Lt (b.l. 58). Iš UAB „Ikolta“ pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė (b.l. 31, 59). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pareikštas 121 814 Lt dydžio reikalavimas, lyginant su atsakovo turimu turtu, gaunamomis pajamomis, nėra didelis.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad iš 2012 m. balanse nurodyto 1 568 863 Lt turto, net 984 997 Lt yra trumpalaikis turtas, kuris dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo ilgalaikį turtą sudaro 583 866 Lt, iš kurio materialusis turtas – 443 466 Lt, finansinis turtas – 140 400 Lt. Todėl net ir esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, atsakovo turimo ilgalaikio turto pakaktų patenkinti ieškovo reikalavimą.

Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius dokumentus apie UAB „Ikolta“ turimą turtą bei įsipareigojimus, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo 121 814 Lt reikalavimas atsakovui yra didelis.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Atsakovo UAB „Ikolta“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Ikolta” atžvilgiu.

Teisėjas Antanas Rudzinskas