Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-549-467/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-07Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
2S-549-467/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07919-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Informacijos saugumo agentūra“
Atsakovas
UAB „Ikolta“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-549-467/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-07919-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ ieškinį atsakovui UAB „Ikolta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2012 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ikolta“ 120 000 Lt skolos, 1 814 Lt palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ prašymą tenkino ir areštavo atsakovo UAB „Ikolta“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 121 814 Lt sumai, šio turto nepakakus – lėšas ir turtines teises, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, tačiau palikdamas teisę atsakovui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus ir atsiskaitymą su ieškovu.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Ikolta“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikino. Teismas pripažino, jog atsakovui pareikštas 121 814 Lt dydžio reikalavimas, lyginant su atsakovo turimu turtu, gaunamomis pajamomis, nėra didelis. Be to, net ir esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, atsakovo turimo ilgalaikio turto pakaktų patenkinti ieškovo reikalavimą.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2012 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Nurodė, jog šiuo metu atsakovui yra iškeltos šešios civilinės bylos, kuriose keliami dideli turtiniai reikalavimai, taip pat Vilniaus apygardos teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl yra rizika, jog ieškovo reikalavimai liks nepatenkinti. Be to, ieškovo žiniomis, atsakovo skolinių įsipareigojimų suma yra didesnė nei turimo ilgalaikio turto vertė. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas nėra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, kas sudaro pagrįstą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti ieškovo teisėtus interesus. Šiuo atveju, kuomet teismui žinoma iš esmės nauja aplinkybė - apie trečiojo asmens ieškinį atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas teisingos šalių pusiausvyros principas, viešasis interesas, taip pat nepagrįstai atsakovui būtų suteiktas pranašumas ieškovo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Ikolta“ prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, jog pagal atnaujintą turto balansą, atsakovo turtas ženkliai viršija jo įsipareigojimus. Be to iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovas dirba pelningai ir yra sėkmingai bei stabiliai veikianti įmonė. Visi ieškovo nurodyti ieškiniai atsakovui yra pateikti susijusių su ieškovu asmenų, kurie supirkinėja reikalavimo teises į atsakovą ir vienu metu kelia jam bylas. Taip siekiama sudaryti įspūdį, kad atsakovas turi daug skolininkų, ir kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pripažino, jog ieškovas, pateikdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Vilniaus apygardos teismo 2012 m spalio 11 d. nutarties priėmimo momentu, nenurodė, taip pat nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių priežasčių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingai, paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, kas patvirtina atsakovo atsiliepime į ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas veikia pelningai, jo turtinė padėtis yra gera.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Informacijos saugumo agentūra“ prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti ieškovo prašymą. Nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino visų esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių. Nors Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012 m. lapkričio 8 d. atsakovui buvo pateiktas naujas ieškinys, kuriuo reikalaujama ieškovo V. P. naudai iš atsakovo priteisti 13 349,96 Lt skolos. Šiuo metu atsakovo atžvilgiu teismuose yra nagrinėjamos iš viso septynios civilinės bylos, kuriose bendrai atsakovui reiškiamų turtinių reikalavimų suma siekia 625 042,10 Lt. Ši suma viršija ieškovo turimo ilgalaikio turto vertę bei daugiau kaip 2,7 karto viršija atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Nors atsakovas, remiantis į bylą pateiktais finansiniais duomenimis, taip pat turi trumpalaikio turto už 735 327 Lt, tačiau, kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekils grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodydamas, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, į atsakovo turimo turto vertės santykį su atsakovo įsipareigojimais bei atsakovui reiškiamų reikalavimų suma, kaip turintį įtakos atsakovo galimybėms įvykdyti ieškovo reikalavimą, neatsižvelgė ir jų nevertino visiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Ikolta“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog, atsižvelgiant į atsakovo ekonominę padėtį, ieškinio suma jam nėra didelė. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas ilgą laiko neatsiskaito su ieškovu, tačiau atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą atsakovui, dėl ko atsakovas negali būti laikomas praleidusiu tariamą atsiskaitymo terminą. Be to Vilniaus apygardos teismas šioje civilinėje byloje nutartimi, kuria buvo panaikintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau yra konstatavęs, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Ieškovo nurodytos civilinės bylos nepaneigia geros atsakovo ekonominės padėties, atvirkščiai, jos patvirtina ieškovo siekį bet kokiomis priemonėmis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 144 str.).

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Ikolta“ turto areštą 121 814 Lt sumai (b.l. 1-4). Teismas ieškovo prašymą tenkino ir 2012 m. birželio 11 d. nutartimi taikė atsakovo turtui areštą ieškinio reikalavimo sumai (b.l. 33). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (b.l. 75-78). Ieškovas pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl atsakovo finansinės padėties ir galimybių įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą (b.l. 120-124). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pakartotinį ieškovo prašymą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ieškovas jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties priėmimo momentu, nenurodė, taip pat nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių priežasčių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka atskirajame skunde išdėstytais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartyje, išanalizavęs atsakovo 2011 metų finansinius dokumentus, konstatavo, jog šioje byloje pareikštas 121 814 Lt dydžio reikalavimas, lyginant su atsakovo turimu turtu, gaunamomis pajamomis, jam nėra didelis. Kartu su atsiliepimu į ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas pateikė teismui naujesnius duomenis apie jo finansinę padėtį. Iš atsakovo pateikto 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonės turtas balanso sudarymo dieną buvo 1 299 691 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 387 569 Lt (b.l. 132). Iš atsakovo pateiktos pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad atsakovas dirbo pelningai (b.l. 133). Pažymėtina, jog, lyginant su 2011 metų atsakovo finansiniais duomenimis (b.l. 30-31), kuriais rėmėsi Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartyje, atsakovo turtas 2012 metais padidėjo, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ženkliai sumažėjo. Taigi ieškovui pateikiant pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovo finansinė padėtis nebuvo pablogėjusi, netgi priešingai – buvo geresnė nei pirminio prašymo padavimo metu.

Apeliantas skunde teigia, jog, įvertinus atsakovui kitose civilinėse bylose reiškiamų reikalavimų sumą, atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, be to atsakovo finansinės galimybės gali pablogėti kitose bylose nagrinėjamų ieškinių tenkinimo atveju, kas šioje byloje sąlygoja galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantas nurodo, jog didžiausias 459 641,72 Lt reikalavimas atsakovui reiškiamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ ieškinį atsakovui UAB „Ikolta“ (Nr.2-3690-464/2012). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 43 068,86 Lt priteisimo bei šią civilinės bylos dalį nutraukė. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad ieškovas toje civilinėje byloje tikėtinai pagrindė savo ieškinį. Kitose atsakovui iškeltose civilinėse bylose reiškiami reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra dideli, be to juos reiškia asmenys susiję su ieškovu. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, net ir patenkinus šiose bylose atsakovui reiškiamus reikalavimus, atsakovo turtinė padėtis ženkliai nepasikeistų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi byloje atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam vykdymui pavojus nekyla. Pirmosios instancijos teismas jokių esminių priežasčių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nenustatė, todėl pagrįstai netenkino ieškovo pakartotinio prašymo dėl tokių priemonių taikymo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė