- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-582-348/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00506-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. E.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 d. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas suėmime Lenkijos Respublikos nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. kovo 9 d. ir laikas išbūtas suėmime nuo 2017 m. kovo 10 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. E. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, dėl kurio R. F. baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, per neužrakintas duris neteisėtai pateko į RAB „S. S.“ karvidės patalpas, iš kur per du kartus slapta pavogė keturias nerūdijančio plieno su kaitinamuoju tenu 180 cm ilgio, 40 cm pločio, 20 cm gylio, grupines karvių girdyklas, tuo padarydamas 1 600,17 EUR turtinę žalą.Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad V. E. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir byloje esančių duomenų visuma. Nuteistasis V. E. skundžia minėtą nuosprendį ir nurodo, kad su paskirta bausme sutinka, tačiau jo nuomone teismas neteisingai nurodė, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Be to, nuteistojo nuomone prokuroras nepagrįstai akcentavo, kad jam nėra išnykęs teistumas, nes jis paskutinį kartą Lietuvoje buvo teistas 2004 m. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. E. gynėja advokatė I. Maldeikienė prašė nuteistojo V. E. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis V. E. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir su prokuroro teiginiu, kad jis turi neišnykusį teistumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistasis V. E. apeliaciniame skunde nesutinka su prokuroro baigiamųjų kalbų metu išsakytais argumentais, kad jis turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nes paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje buvo teistas 2004 m. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė tik tai, kad V. E. anksčiau buvo teistas.BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Taigi teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas. Tačiau iš to paties straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis).Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. E. 2004 m. birželio 30 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi ši bausmė buvo subendrinta su 2003 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad V. E. 2004 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko tik 2010 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 67-69). Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu jis padarė 2012 m. lapkričio 10 d., t. y. nepraėjus trejiems metams po bausmės atlikimo pabaigos.Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, už kurios padarymą V. E. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindu sutikti ir su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis V. E. nuo 1994 m. gruodžio 13 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad minėtoje gyvenamojoje vietoje jis nuolatos gyvenos byloje nėra. Tiek iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ir iš nuteistojo V. E. parodymų bei pasisakymo paskutiniojo žodžio metu, matyti, kad V. E. iš tiesų neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad jis kurį laiką gyveno R. F. K. srityje, grįžęs į Lietuvą, vėl iš jos išvyko į L., kuri ir buvo sulaikytas. Aplinkybę, kad nuteistasis V. E. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos patvirtina ir tai, jog jis ilgą laiką buvo paieškomas teisėsaugos institucijų. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje pagrįstai nurodė, kad V. E. neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.