- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-203-1259/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20044-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Meilutis, Marijus Šalčius, Valdas Vitunskas
- Advokatai
- Eglė Dargvainė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. V. gynėjai advokatei Eglei Dargvainei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. V., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant M. U. atsakomybei 1 metams ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu J. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2025 m. gegužės 31 dieną apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama iš šalutinio kelio, t. y. iš (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 27 punkto reikalavimus, partrenkė jai iš kairės pusės į dešinę pusę priešais jos automobilį (duomenys neskelbtini) gatve ėjusį pėsčiąjį A. P., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 28 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai J. V. kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant M. U. atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 1 metų terminą.
3. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. V. apeliaciniame skunde teikia alternatyvius prašymus: pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 28 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams arba baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinti iki dviejų mėnesių.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas sprendimo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę iš esmės nemotyvavo ir nepagrindė, todėl nepilnai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Iš skundžiamo nuosprendžio galima daryti išvadą, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios teismas priėmė sprendimą skirti baudžiamojo poveikio priemonę yra tai, kad J. V. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo asmens sveikata, nevertinat baudžiamosios bylos aplinkybių visumos. Tai neatitinka ne tik BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatų, tačiau ir baudžiamojo įstatymo paskirties ir suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
3.2. Skunde teigiama, kad nors šis eismo įvykis apibūdinamas kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau apeliantė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog dėl jo kilimo yra kalta būtent ji, savo kaltės neginčija ir teikdama apeliacinį skundą. 2026 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu J. V. nurodė, kad įvykus eismo įvykiui staigiai pribėgo prie nukentėjusiojo, taip pat atbėgo netoliese buvęs liudytojas T. L., kuris nurodė, jog matė, kaip nukentėjusysis į asfaltą trenkėsi galvą. Nukentėjusiajam iš karto buvo pasiūlyta iškviesti greitąją pagalbą ir policiją, tačiau nukentėjusysis kategoriškai atsisakė. Apeliantė pati apžiūrėjo nukentėjusiojo galvą, apžiūrėjus nesimatė nei guzų, nei jokių nubrozdinimų. Išorinių sužalojimų irgi nebuvo matyti. Nukentėjusysis pageidavo, kad jį parvežtų namo. Kadangi išoriškai nesimatė jokių nukentėjusiojo kūno sužalojimų, apeliantė atsižvelgė į jo prašymą ir sutiko parvežti namo. Važiuojant namo apeliantė dar kartą nukentėjusiojo paklausė ar jį vis dėlto nuvežti į priimamąjį, tačiau nukentėjusysis griežtai atsisakė. Apeliantė atsižvelgdama į nukentėjusiojo prašymus parvežė jį į namus ir paprašė nukentėjusiojo telefono numerio, kad vėliau galėtų paskambinti ir pasiteirauti kaip jis jaučiasi. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodė ir pats nukentėjusysis A. P.. Aplinkybes apie apeliantės siūlymą kviesti greitąją pagalbą ir policiją patvirtina ir liudytoju apklaustas T. L.. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė po eismo įvykio neliko abejinga, bandė suteikti pagalbą nukentėjusiajam, nesielgė neatsakingai, o greitosios medicinos pagalbos nekvietė atsižvelgdama į paties nukentėjusiojo kategorišką atsisakymą.
3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnio 1 dalyje skyrimo, teismas pamini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014, tačiau šiose bylose yra nustatytos skirtingos, nei šioje nagrinėjamoje byloje faktinės situacijos ir sunkesni nukentėjusiųjų asmenų sveikatos sužalojimai ar net mirtys.
3.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad J. V. vairavo techniškai tvarkingą automobilį, važiavo leistinu greičiu, jokių kitų KET pažeidimų, išskyrus 27 punkto, nors net ir kelis kartus prieš sukdama sankryžoje apsidairė ir nepastebėjo gatve ėjusio nukentėjusiojo, nepadarė. 2025 m. gegužės 31 d. eismo įvykis kilo ne dėl vairuotojos sąmoningų neteisėtų ar didelio neatsargumo veiksmų, pasireiškusių KET reikalavimų nevykdymu, o žmogiškosios klaidos, kuri pasireiškė tuo, kad apeliantė laiku nepastebėjo nukentėjusiojo A. P., kuris tuo metu ėjo per gatvę prieš tai neapsidairęs, dėl ko kilo eismo įvykis, todėl vertintina, kad nėra pagrindo pripažinti apeliantės pažeidimą šiurkščiu.
3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuriuo nukentėjusiajam A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta. J. V. yra teisiama pirmą kartą, anksčiau niekada nebausta administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, per ilgą vairavimo stažą nuo 2002 m. yra bausta administracine tvarka iš viso tris kartus. Ji iki 2019 m. lapkričio 8 d. nebuvo bausta administracine tvarka už teisės pažeidimus, kurie būtų susiję su naudojimusi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, padarymą. Apeliantė per vairavimo praktiką nėra sukėlusi nė vieno eismo įvykio, dėl kurio ji būtų buvusi kalta ir/ar kas nors nukentėjęs. Tiek byloje esantys rašytiniai duomenys, tiek 2026 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu apeliantė pažymėjo, kad ji nėra ir niekada nebuvo registruota psichiatro įskaitoje, neturi ir niekada neturėjo priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
3.6. Apeliantės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstamas ir rizikingas nukentėjusiojo A. P. elgesys, pėsčiasis nesilaikė KET 44 punkto reikalavimų – per gatvę ėjo neįsitikinęs, kad eiti saugu, nebuvo pakankamai atsargus, buvo akivaizdžiai neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 6 d. nukentėjusysis A. P. apklausiamas nurodė, kad: „prieš kirsdamas kelią neapsidairiau, todėl automobilio nemačiau“. Pabrėžtina ir tai, kad įvykio dieną nukentėjusiam buvo nustatytas net 1.96 % girtumas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. L..
Šalies argumentai
3.7. Apeliantės teigimu, net skyrus minimalų – vienerių metų teisių atėmimo terminą, tai būtų neproporcinga pažeidimui priemonė atsižvelgiant į nurodytą aplinkybių visumą bei apeliantės teigiamai charakterizuojamą asmenybę. Pabrėžtina ir tai, kad apeliantė dirba užsienyje – Liuksemburge, į Lietuvą grįžta kas antrą mėnesį. Vairuotojo pažymėjimas J. V. yra būtinas darbui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. V. gynėja advokatė Eglė Dargvainė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Gintaras Jakštas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. V. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju J. V. apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar kaltės klausimai, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).
7. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-183-628/2023). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti, įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.
8. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams buvo paskirta išsamiai nemotyvuojant šio sprendimo, tik nurodant, kad J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus, anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
9. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, įvertinus J. V. asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, nevisapusiškai įvertino ir atsižvelgė į šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuriuo nukentėjusiajam A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Svarbu įvertinti, kad praeityje J. V. neteista, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad apeliantė administracine tvarka nebausta. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde J. V. pripažįsta, kad tik dėl jos neatsargaus automobilio vairavimo įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sužalotas asmuo. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad J. V. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus. Taigi, darytina išvada, kad apeliantės asmenybę iš esmės apibūdina tik teigiamos aplinkybės, J. V. vertinama kaip pavyzdinga vairuotoja ir įstatymus gerbiantis asmuo, duomenų apie kokius nors neigiamus jos įpročius ar priklausomybes nėra.
11. Bylos duomenimis, J. V. gyvena ir dirba Liuksenburge, darbo pobūdis yra susijęs su transporto priemonės vairavimu. Nors vien asmens darbas ir poreikis važinėti iš vienos vietos į kitą savaime nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau būtina įvertinti tai, jog, kaip ir skiriant bausmę, taip pat ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, asmens teisės ir teisėti interesai neturi būti varžomi labiau, nei reikia baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju J. V. nėra laikoma piktybine teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika neabejotinai buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas teismui parodyti apeliantei pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas J. V. turėjo pakankamą poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina, paskatins ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.
12. Svarbu įvertinti ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju nėra susijęs su maksimalaus leistino greičio viršijimu, vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar kitaip šiurkščiai pažeidžiant KET. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvykis kilo dėl J. V. neatidumo, dėmesio stokos, o ne dėl šiurkštaus ar piktybiško KET reikalavimų ignoravimo. Taigi, J. V. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir jos padaryti KET pažeidimai nėra jos ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimo padarymo aplinkybės taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad šiuo atveju tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, J. V.. Įvertinus šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria J. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstamas ir rizikingas nukentėjusiojo A. P. elgesys, kadangi jis nesilaikė KET 44 punkto reikalavimų – per gatvę ėjo neįsitikinęs, kad eiti saugu, nebuvo pakankamai atsargus, buvo akivaizdžiai neblaivus. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, nagrinėjant KET pažeidimų bylas, laikomasi nuomonės, kad rizikingą nukentėjusiųjų elgesį, lėmusį veikos padarymą ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymą, galima būtų pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiųjų elgesys turėtų įtakos kaltininko elgesiui, t. y. kaltininko padarytą eismo saugumo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys Nr. 2K-296/2009, 2K-186/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad nukentėjusiojo A. P. veiksmai būtų nulėmę eismo įvykio kilimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, J. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.