Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kauno teritorinės ligonių kasos prie LR SAM 485,88 EUR (1677,64 Lt) civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteista solidariai iš V. B. bei E. Ž., o E. Ž. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą (civilinio atsakovo) – E. Ž. – 242,94 EUR (838,82 Lt), nustatant, kad šio atstovo pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai E. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. B., taip pat su BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – mažamečiu N. B., gim. 1998 m., 2012-10-24 apie 20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais panaudojus fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą, o būtent: po tarpusavio konflikto nukentėjusiajam A. S., siekiančiam išvengti fizinio smurto, pradėjus bėgti, V. B. jį pasivijo ir vieną kartą spyrė jam į koją, dėl ko A. S. nugriuvo. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. B. tampė ir mušė rankomis gulintį A. S. iki kol prie jų pribėgo E. Ž., kuris gulinčiam A. S. rankomis sudavė tyrimo nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Po to pribėgęs mažametis N. B., stebint V. B. ir E. Ž., A. S. rankomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir 2 kartus spyrė į galvos sritį, o po to – į šoną. Tokiu būdu bendrais veiksmais panaudojus fizinį smurtą, A. S. padaryta: nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir nugaroje, odos nubrozdinimas abiejuose keliuose, pakaušio srities kairio žasto sumušimas, dešinės plaštakos IV piršto sumušimas, muštinė žaizda galvoje.

Be to, E. Ž. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. B., taip pat su BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – mažamečiu N. B., gim. 1998 m., 2012-10-24 apie 20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje vartodami necenzūrinius žodžius, elgdamiesi įžūliai ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, konflikto metu inicijavo fizinį smurtą prieš A. S., o po to bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata, tokiu būdu sutrikdė viešąją tvarką.

Nuteistasis E. Ž. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę. Apeliantas teigia, kad yra nuteistas už tai, ko nepadarė, nes A. S. nosies nesulaužė. Apelianto nuomone, jam, kaip nepilnamečiui, turėjo būti skirta mažesnė bausmė nei pilnamečiui V. B.. Be to, jis prisipažino ir nosies kaulo nesulaužė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl E. Ž. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį naikintinas, o baudžiamoji byla E. Ž. nutrauktina, kadangi apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

Nusikaltimo subjektu galima pripažinti tik tokį fizinį asmenį, kuris yra pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negalimas, jei veiką padaręs asmuo nėra sulaukęs tam tikro amžiaus. Nusikaltimo subjekto amžius – tai konkreti amžiaus riba, kurios sulaukus pripažįstama, kad asmuo gali suvokti savo veiksmų pavojingumą ir kartu būti atsakingas už juos. BK 13 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo pagal šį kodeksą atsako tada, kai iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo jam buvo suėję 16 metų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo baudžiamas suėjus 14 metų, tai nužudymas (129 straipsnis), sunkus sveikatos sutrikdymas (135 straipsnis), išžaginimas (149 straipsnis), seksualinis prievartavimas (150 straipsnis), vagystė (178 straipsnis), plėšimas (180 straipsnis), turto prievartavimas (181 straipsnis), turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas (280 straipsnio 2 dalis). BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų nėra BK 13 straipsnio 2 dalies veikų sąraše. E. Ž. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Nusikalstamas veikas, už kurias E. Ž. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2012 m. spalio 24 d. Taigi, nusikalstamų veikų padarymo metu jam dar nebuvo sukakę 16 metų, todėl baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nebuvo galimas. Esant tokioms aplinkybėms teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamąją bylą E. Ž. atžvilgiu turėjo nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu E. Ž. nebuvo šių nusikalstamų veikų subjektu (BK 13 straipsnis), šioje dalyje skundžiamas nuosprendis panaikintinas ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, procesas dėl E. Ž. nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas solidariai priteisė 485,88 EUR Kauno teritorinei ligonių kasai iš V. B. bei E. Ž., o E. Ž. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą (civilinio atsakovo) – E. Ž. – 242,94 EUR (838,82 Lt), nustatant, kad šio atstovo pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai E. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kadangi E. Ž. nebuvo nurodytų nusikalstamų veikų subjektas, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria iš jo, o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki E. Ž. pilnametystės – iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą, priteistas turtinės žalos atlyginimas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. Ž. ir pripažino tai nuteistojo V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamosios teisės teoriją bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad E. Ž. šių veikų padarymo metu nebuvo sulaukę tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Taigi jis negali būti laikomas bendrininku V. B. padarant šias nusikalstamas veikas. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad V. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir šią aplinkybę be pagrindo pripažino V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

Tačiau ir pašalinus V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisėjų kolegija nemano esant pagrindui švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes ji atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą V. B. paskirta bausmė yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tiek už kiekvieną nusikaltimą atskirai, tiek galutinė subendrinta V. B. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo veiksmus nusikalstamų veikų padaryme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalis, kuriomis E. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą E. Ž. atžvilgiu nutraukti, E. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvus tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria iš E. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą (civilinio atsakovo) – E. Ž. priteistas žalos atlyginimas Kauno teritorinei ligonių kasai prie LR SAM.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. Ž..

Panaikinti nuteistojo V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.