Tauragės apylinkės teismo nutartis

2023-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-174-1177/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-174-1177/2023Nutartis · 2023-12-06Tauragės apylinkės teismas
  2. AN2-16-361/2024Nutartis · 2024-02-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-06
Bylos Nr.
II-174-1177/2023
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00077-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Vaitkevičienė
Pažeidėjas
K. E.
Advokatai
Linas Kiaurakis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-174-1177/2023Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00077-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.11.; 21.10.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 6 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. E.,pareiškėjo atstovui advokatui Linui Kiaurakiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. E. atstovo advokato Lino Kiaurakio skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3684-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. E. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus, tai yra po to, kai asmeniui administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuri buvo vykdoma nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. vasario 20 d. ir po šios administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nėra praėję vieneri metai, vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta puspriekabė, būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu dviejų tikrinimų metu buvo nustatytas mažiausias 0,41 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas. Tokiais savo veiksmais K. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 6 d. nutarimu K. E. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir transporto priemonės – lengvojo automobilio „Volkswagen Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Tauragės apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto K. E. atstovo advokato L. Kiaurakio skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 6 d. nutarimo. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo panaikinti 2023 m. spalio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą ir administracinę teiseną K. E. nutraukti. Taip pat, jeigu teismas vertintų ir spręstų, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas byloje esančius duomenis įvertino tinkamai, tokiu atveju, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir K. E. administracinio poveikio priemonės konfiskavimo netaikyti arba taikyti dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą, t. y. tik tam tikrą procentinę automobilio vertės dalį atitinkančią sumą, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams arba tokiam laikotarpiui, kuriuos teismas laikytų teisinga ir proporcinga, bei paskirtą 1000 Eur nuobaudą švelninti teismo nuožiūra. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pareigūno įrodymų vertinimas bei išvadų darymas kelia pagrįstas abejones. Nors administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. 07.18 val., alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0141, patikros sertifikato Nr. 1940773, K. E. buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, tačiau įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas 0,41 promilių neblaivumas, 2023 m. rugpjūčio 5 d. administracinio nusižengimo protokole, kuris buvo surašytas 07.48 val. ir įteiktas K. E., esantis rankraštinis įrašas patvirtina K. E. nesutikimą su patikros rezultatais, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos specialisto 2023 m. rugpjūčio 8 d. išvadoje Nr. T-A 4084/2023(01) nurodyta, kad K. E. kraujyje, kuris sveikatos priežiūros įstaigoje buvo paimtas 2023 m. rugpjūčio 5 d. 08.42 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio, kas iš esmės patvirtina, jog K. E. į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi per 54 min., iš karto po to, kai policijos pareigūnai surašė ir pasirašytinai jam įteikė administracinio nusižengimo protokolą bei leido išvykti iš įvykio vietos, o nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu momento iki kraujo mėginio paėmimo praėjo 1 val. 24 min., tačiau administracinio nusižengimo protokolą surašęs asmuo padarė kitokias išvadas.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareigūnas nevertino aplinkybių, jog policijos pareigūnai patikrinę neblaivumą K. E. iš įvykio vietos leido išvykti tik surašius (07.48 val.) administracinio nusižengimo protokolą ir jį pasirašytinai supažindinus, po to K. E. iš Pagėgių miesto išvyko į VšĮ Tauragės ligoninę kur (08.42 val.), tikslu nustatyti etilo alkoholį, buvo paimtas jo kraujas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužėsT2 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas - policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, o šių taisyklių 29 punkte, numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, tačiau šiose taisyklėse nėra numatyta, kad asmeniui nesutinkančiam su atlikto tikrinimo rezultatais (pareigūnams atlikus tikrinimą), būtų sudarytos sąlygos ne mažiau nei viena valanda kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, taip užtikrinant Taisyklių 29 punkte numatytos vienos valandos termino įgyvendinimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo seka, kad nors su patikrinimo alkotesteriu rezultatais nesutinkantis asmuo pats gali nuspręsti nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, ir tik jo paties rūpestis yra į ją nuvykti laiku, nepažeidžiant Taisyklių 29 punkte numatyto vienos valandos termino, tačiau teisiniu reglamentavimu nenustačius vienos valandos suteikimo termino ne visada įmanoma tokia teise, nepažeidžiant termino, pasinaudoti. Šiuo konkrečiu atveju, būtent laiko tarpas, dėl kurio K. E. buvo uždelsta nuvykti į gydymo įstaigą kraujo mėginio paėmimui, įvyko ne nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios priklausančių priežasčių ar aplinkybių, o dėl to, kad policijos pareigūnai vykdydami savo pareigas nuo 7.18 val. iki 7.48 val. pildė administracinio nusižengimo protokolą, po kurio pasirašymo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo leista išvykti iš įvykio vietos, po to jis per 54 min. nuvyko į VšĮ Tauragės ligoninę, kur buvo paimtas kraujas. K. E. mažiau negu per vieną valandą policijos pareigūnams baigus pildyti administracinio nusižengimo protokolą ir leidus jam vykti nuvyko į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo paimtas kraujas, tačiau ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių pažeidė Taisyklių 29 punkte numatytą vienos valandos terminą.

3.3. Teigiama, kad nors skundžiame nutarime pareigūnas, neatsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuodamas faktines aplinkybes nurodė, kad „nuo vairuotojo K. E. antrojo tikrinimo alkotesteriu (2023 m. rugpjūčio 5 d., 07.18 val.) iki kraujo ėminio paėmimo (2023 m. rugpjūčio 5 d., 08.42 val.) buvo praėję 1 val. 36 min.“ ir remdamasis šiomis aplinkybėms pagal E. V. (E. W.) formulę atliko skaičiavimus, tačiau atlikdamas elementarius aritmetinius skaičiavimus neteisingai apskaičiavo laiko trukmę nuo K. E. antrojo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo nurodant, kad „buvo praėję 1 val. 36 min. “, tačiau pagal atliktus aritmetinius veiksmus turėtų būti 1 val. 24 min. Kadangi pareigūnas neteisingai apskaičiavimo šio laiko trukmę, kuria grindė savo skaičiavimus bei vertinimus, todėl institucijos pareigūno padaryta išvada, kad „2023 m. rugpjūčio 5 d., laikotarpyje nuo 07 val. 18 min. iki 08 val. 42 min. galėjo būti nuo 0,01 promilės iki 0,48 promilių, tai patvirtina, kad K. E. tikrinimo alkoholio matuokliu metu buvo nustatytas, viršijantis 0,41 promilės ribą“, negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta, kad ja būtų galima remtis ir vadovautis. Abejonių kelia ir maksimalios ribos nustatymo dydžio pagrįstumas, kadangi neatlikus individualių K. E. organizmo tyrimų, susijusių su alkoholio skaidymo ypatumais, nevertinant, kad alkotesteriu nustatytas rezultatas laikytinas maksimalia riba, tačiau pareigūno nustatytos teorinės minimalios ir maksimalios promilių sumos vidurkis yra 0,245 promilių, kuris, priešingai nei teigia pareigūnas, neviršija 0.41 promilės ribos. Pažymėtina ir tai, kad pareigūno remiantis klaidingais duomenimis atliktais skaičiavimais padaryta išvada, jog „K. E. tikrinimo alkoholio matuokliu metu buvo nustatytas, viršijantis 0,41 promilės ribą“, prieštarauja ir paties pareigūno nutarime, konstatuojant faktines aplinkybes, padarytai išvadai, kad „K. E. <...> alkoholio matuokliu dviejų tikrinimų metu buvo nustatytas mažiausias 0,41 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas“, tai leidžia spręsti ir vertinti, jog pats nutarimą priėmęs pareigūnas galimai abejoja alkoholio matuoklio, netgi įvertinus prietaiso paklaidą, duomenimis.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir toksikologijos laboratorijos specialisto atlikto kraujo tyrimo rezultatai iš esmės skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų įvertinimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. E. „neblaivumas alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0141, patikros sertifikato Nr. 1940773, pirmą kartą buvo tikrinamas 2023 m. rugpjūčio 5 d. 07.00 val., nustatytas 0,57 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą 0,55 promilių) neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu 2023 m. rugpjūčio 5 d., 07.18 val. K. E. buvo nustatytas 0,43 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą 0,41 promilių) neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos specialisto 2023 m. rugpjūčio 8 d. išvadoje Nr. T-A 4084/2023(01) nurodyta, kad K. E. kraujyje, kuris sveikatos priežiūros įstaigoje buvo paimtas 2023 m. rugpjūčio 5 d., 08.42 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio. Kadangi „antrojo tikrinimo metu 2023 m. rugpjūčio 5 d. 07.18 val., K. E. buvo nustatytas 0,43 promilių (įvertinus prietaiso paklaida 0,41 promilių) neblaivumas, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos specialisto 2023 m. rugpjūčio 8 d. išvadoje Nr. T-A 4084/2023(01) nurodyta, kad K. E. kraujyje, kuris sveikatos priežiūros įstaigoje buvo paimtas 2023 m. rugpjūčio 5 d., 08.42 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio, tarp neblaivumo nustatymo ir kraujo mėginio paėmimo yra 1 val. 24 min. laiko tarpas, atsižvelgiant į pareigūno, priėmusio skundžiamą nutarimą, taikytą E. V. (E. W.) metodiką, jog „suaugusio vyro kraujyje <...> minimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,1 promilės etilo alkoholio (per 1 min. 0,0017 promilės etilo alkoholio), maksimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,25 promilės etilo alkoholio (per 1 min. - 0,0042 promilės etilo alkoholio), ir vadovaujantis pareigūno taikytos E. V. (E. W.) metodikos formule „(AKK = min. x prom. = prom.)“, alkoholio koncentracija K. E. kraujyje 2023 m. rugpjūčio 5 d. 07 val. 18 min. tikėtina galėjo būti apie 0,3828 promilių. Kadangi taikant maksimalios per 1 val. kraujyje galinčios redukuotis 0,25 promilės etilo alkoholio išraiškos dydį gauta maksimali suma neatitinka 07.18 val. K. E. alkotesteriu, įvertinus prietaiso paklaidą, 0,41 promilių nustatyto neblaivumo dydžio, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kad K. E. organizmas maksimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuoti 0,25 promilės etilo alkoholio (per 1 min. - 0,0042 promilės etilo alkoholio), todėl maksimalia neblaivumo nustatymo riba laikytina alkotesteriu policijos pareigūnų (įvertinus prietaiso paklaidą), nustatyta 0,41 promilių riba. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad K. E. organizmas gali maksimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuoti 0,25 promilių etilo alkoholio (per 1 min. - 0,0042 promilės etilo alkoholio), o gauti rezultatai prieštarauja alkotesteriu gautiems rezultatams, nesant jokių kitų objektyvių duomenų (neatlikus individualių K. E. organizmo tyrimų, susijusių su alkoholio skaidymo ypatumais), tikėtina, kad K. E. organizmas gali minimaliai redukuoti 0,1 promilės etilo alkoholio (per I min. 0,0017 promilių etilo alkoholio), todėl tikėtina, kad minimalia riba galėjo būti 0,3828 promilių riba. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti ir vertinti, kad alkoholio koncentracija K. E. kraujyje 2023 m. rugpjūčio 5 d., laikotarpyje nuo 07 val. 18 min. iki 08 val. 42 min., įvertinus minimalios (0,3828 proc.) ir maksimalios (0.41 promilių) ribų sumos vidurkį tikėtina, jog galėjo būti nuo 0,395 iki 0,24 promilių. Vadovaujantis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu in dubio pro reo principu, visos byloje esančios ir nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau tai padaryta nebuvo, o institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pareigūnas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

3.5. Skunde taip pat teigiama, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai abejonių nekeliančių K. E. neblaivumui nustatyti duomenų. Pareigūno nutarime nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas, kaltė, yra prieštaringi duotiems K. E. paaiškinimams bei esantiems duomenims. Alkotesterio parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymu, nekeliančiu abejonių asmens neblaivumo nustatymui, kadangi lemiamą reikšmę turi kraujo tyrimai. Laiko tarpas, dėl kurio buvo uždelsta vykti į gydymo įstaigą kraujo mėginio paėmimui, įvyko ne nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios priklausančių priežasčių, o dėl teisės aktais nereglamentuotos tvarkos, kuria asmeniui nusprendus pasinaudoti, būtų suteikiamas 1 val. laiko terminas, kuriuo pasinaudojus asmuo galėtų realizuoti savo teisę ir dėl policijos pareigūnų veiksmų, kurie vykdydami savo pareigas nuo 7.18 val. iki 7.48 val. pildė administracinio nusižengimo protokolą, po kurio pasirašymo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo leista išvykti iš įvykio vietos. Dėl paminėtų aplinkybių ir nurodytų priežasčių K. E. negali būti laikomas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

3.6. Tačiau, jeigu skundą išnagrinėjęs teismas vertintų ir nuspręstų, kad Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pareigūnas, byloje esančius duomenis įvertino tinkamai ir K. E. neblaivumą nustatė pagrįstai, tai tokiu atveju, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybių visumą, manytina, kad K. E. paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra per didelė ir paskirta pažeidžianti nuobaudų skyrimo proporcingumo principą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. E. iš karto policijos pareigūnams pripažino iš vakaro vartojęs alaus ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu K. E. pateikė išsamius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo aplinkybių nurodydamas, kad iš vakaro buvo vartojęs alaus, o ryte jautėsi gerai, todėl sėdo už automobilio vairo ir vairavo iki kol jį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Jeigu būtų bent įtaręs, kad negali vairuoti, automobilį būtų vairavęs kitas asmuo, kuris kartu su juo važiavo. Antrojo tikrinimo metu buvo nustatytas mažiausias 0,41 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas. Pareigūnai įvertino bendrą jo būklę pagal tai ar galėjo eiti tiesia linija - pėda po pėdos bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Nors neblaivumo patikrinimo akte ir pasirašė „sutinku“, kad sutinka su tikrinimo rezultatais, tačiau išsamiau susipažinęs su akte nurodytomis teisėmis, jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas gali pats kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, įvertinęs savo būseną, pareigūnams pasakė, kad vyks į ligoninę priduoti kraują. Kadangi jautėsi gerai, todėl administracinio nusižengimo protokole, kurį pareigūnui baigus rašyti ir pateikus susipažinimui jis parašė „nesusipratimas, vyksiu tikrintis kraują, jaučiuosi gerai“ ir kai tik pareigūnai leido, nedelsdamas išvyko į Tauragės ligoninę, kur buvo paimtas jo kraujas dėl tyrimo atlikimo, kad būtų nustatyta alkoholio koncentracija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad jo kraujyje, kuris buvo paimtas 2023 m. rugpjūčio 5 d. 08.42 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio.

3.7. Pažymima, kad skiriant administracinio poveikio priemonę būtina apsvarstyti galimybę skirti vienokią ar kitokią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, o svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio nuostatų taikymo pakankamai išsamiai nurodyti aplinkybes ir priežastis, kodėl skiriama ne kokia nors kita, tačiau būtent paskirtoji administracinio poveikio priemonė. Šiuo atveju pirmenybė turėtų būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne vien tik formaliai administracinį pažeidimą padariusio asmens nubaudimo funkcijai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bausmės tikslai K. E. būtų pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę - dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams arba tokiam laikotarpiui, kurį teismas laikytų teisingu ir proporcingu padarytam pažeidimui ir K. E. nubaudimui.

Šalies argumentai

3.8. Skunde prašoma įvertinti tai, kad K. E. iš esmės prisipažino dėl visų padarytų pažeidimų, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, nedelsdamas nuvyko pasitikrinti blaivumo į VšĮ Tauragės ligoninę, kur pridavus kraują, jo paimto kraujo mėginyje buvo nustatyta 0,24 promilių alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės leidžia spręsti ir vertinti, kad jis nėra piktybinis teisės pažeidėjas ir jo veiksmuose nėra nenoro laikytis įstatymuose įtvirtintų draudimų bei paisyti numatytų pareigų. Jo veiksmai greičiau parodo negebėjimą tinkamai įvertinti savo būklės ir atidžiai spręsti dėl galimybės atlikti tam tikrus veiksmus po alkoholio vartojimo, t. y. vien praėjęs laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo savaime neleidžia identifikuoti asmens blaivumo ar neblaivumo. K. E. elgesys vertintinas kaip nerūpestingas ir aplaidaus pasitikėjimo savo jėgomis pasekmė. Nors poelgiui vairuoti esant neblaiviam negali būti jokių pateisinamų argumentų ar aplinkybių, tačiau būtina atsižvelgti ir įvertinti, kad K. E. policijos pareigūnų patikrintas alkotesteriu jautėsi adekvačiai, puikiai orientavosi aplinkoje, be priekaištų įvykdė pareigūnų nurodytus veiksmus (galėjo eiti tiesia linija - pėda po pėdos, bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs)), susijusius su neblaivumo patikrinimu, ir manė, kad būdamas tokios būsenos gali vairuoti. Jo neteisėto vairavimo metu eismas nebuvo intensyvus, eismo dalyvių buvo mažai, pavojaus ir žalos kitiems eismo dalyviams jis nesukėlė, o ir K. E. vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl to, kad jis chuliganiškai vairavo, pažeidė Kelių eismo taisykles, o sustabdytas buvo eilinio policijos pareigūnų atliekamo reido metu. Sustabdytas policijos pareigūnų K. E. elgėsi pagarbiai, teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo atimta, be jokių išimčių vykdė pareigūnų teisėtus nurodymus, nuo pat neblaivumo nustatymo nuoširdžiai gailėjosi, o kadangi jautėsi gerai pareigūnus informavo, kad vyks tiksintis blaivumą į gydymo įstaigą, ką nedelsdamas ir padarė policijos pareigūnams baigus pildyti administracinio nusižengimo protokolą ir jį pasirašius bei pareigūnams leidus jam išvykti iš įvykio vietos.

3.9. Skunde teigiama, kad skiriant K. E. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nebuvo svarstoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skiriant K. E. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, į esamą atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareigūnas ne tik kad nesvarstė/neaptarė galimybės skirti kaltininkui administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau, neaišku dėl kokių priežasčių, nepasisakė/neaptarė šios priemonės neskyrimo aplinkybių. Asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, turi būti pareigūno išaiškinta apie tokią galimybę, tačiau šiuo konkrečiu atveju apie tokią galimybę K. E. administracinio nusižengimo byloje nutarimą priėmusio pareigūno nebuvo informuotas bei jam nebuvo išaiškinta tokia galimybė.

3.10. Sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo bei specialios teisės atėmimo taikymo prašo atsižvelgti į tai, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas nesant intensyvaus eismo, niekam jokia žala padaryta nebuvo, pažeidėjas iš karto pripažino kaltę, K. E. alkoholio matuokliu dviejų tikrinimų metu buvo nustatytas 0,41 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas, kuris minimaliai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, todėl taikant administracinio poveikio priemonę - turto konfiskavimą bei specialiosios teisės atėmimą, t. y. pilna apimtimi konfiskavus iš K. E. transporto priemonę bei paskyrus 48 mėnesiams specialiosios teisės atėmimą, tai neatitiktų ne tik esamos situacijos aplinkybių, bet ir proporcingumo principo taikymo, todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir K. E. administracinio poveikio priemonės konfiskavimo netaikyti arba taikyti dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą, t. y. tik tam tikrą procentinę automobilio vertės dalį atitinkančią sumą, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams arba tokiam laikotarpiui, kuriuos teismas laikytų teisinga ir proporcinga K. E. padarytam administraciniam nusižengimui ir K. E. nubaudimui bei paskirtą 1 000 Eur nuobaudą švelninti eismo nuožiūra.

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su K. E. įgalioto atstovo advokato Lino Kiaurakio skundu dėl 2023 m. spalio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo arba nutarimo pakeitimo nesutinka. K. E. pripažintas kaltu padaręs vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, kuris sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. K. E., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir dalyvaudamas viešajame eisme kaip transporto priemonės vairuotojas, privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių Kelių eismo taisyklių, būti susipažinęs su administracine atsakomybe Lietuvos Respublikoje už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu ir šių administracinių nusižengimų nedaryti. Asmuo žinodamas, kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus yra numatomas privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Mano, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra jokio pagrindo priimto nutarimo naikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti ar priimtą nutarimą pakeisti. Nutarimas buvo priimtas remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, todėl prašo administracinėn atsakomybėn patraukto K. E. įgalioto atstovo advokato Lino Kiaurakio skundo netenkinti ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nenaikinti bei administracinio nusižengimo bylos teisenos nenutraukti, bei priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu K. E. skundą palaikė, kaltės nepripažino, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. vakare, apie 18 val. namuose išgėrė tris butelius alaus, kitą rytą atsikėlė anksti, nes turėjo vykti į darbą, jautėsi gerai, ryte nieko nevalgė, tik atsigėrė vandens, jokio alkoholio nevartojo. Kadangi jautėsi blaivus, važiavo į darbą ir reido metu buvo sustabdytas patikrinimui, su juo važiavo kitas asmuo, kuris buvo blaivus ir po patikrinimo vairavo jo automobilį. Jis važiavo iš Šilutės, o buvo sustabdytas Pagėgiuose, tai nuo išvažiavimo iš namų galėjo praeiti apie 30 min. jeigu jis būtų jautęsis apsvaigęs, tai tikrai net nebūtų sėdęs prie vairo, juo labiau, kad turėjo kartu su juo važiuojantį blaivų vairuotoją. Kai policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jam buvo šokas, kad jam nustatytas 0,41 promilių girtumas. Jis nesutiko su alkotesterio parodymais, policijos pareigūnai nenustatė jo neblaivumo požymių, jis nesijautė apsvaigęs, netgi patys policijos pareigūnai jam pasiūlė vykti į ligoninę ir pasitikrinti kraują, todėl jis iš karto po to, kai policijos pareigūnai baigė pildyti dokumentus, išvyko į Tauragės ligoninę ir ten jam buvo paimtas kraujas. Jis policijos pareigūnams nurodė tai, kad alaus vartojo iš vakaro. Su alkotesterio parodymais sutiko, nes buvo išsigandęs, nelabai suprato, kas vyksta, todėl ir pasirašė, kad sutinka, tačiau po to, kai jam buvo įteiktas protokolas, jis iš karto parašė, kad nesutinka, ketina vykti pasitikrinti kraują. Pareigūnai jam viską išaiškino, kad jis gali nesutikti. Pareigūnai paleido jį, kai buvo surašytas protokolas, t. y. 7 val. 48 min., davė pasirašyti protokolą ir leido jam vykti į ligoninę, o policijos pareigūnų buvo sustabdytas buvo 6 val. 57 min. Jis gyvena Šilutėje su sutuoktine, turi du vaikus, sūnus jau yra suaugęs, dukrai 8 metai, gyvena atskirai, teikia dukrai išlaikymą, įsiskolinimų neturi, dukra gyvena jam priklausančiame bute uzufrukto teise. Užsiima individualia veikla, darbas susijęs su vairavimu, veža keleivius, krovinius, pajamos apie 800 Eur per mėnesį, sutuoktinė dirba, šiuo metu jis yra išlaikomas sutuoktinės, individualios veiklos nevykdo, tačiau veiklos dar nėra sustabdęs, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nes mano, kad jam nieko negalės pasiūlyti, tikisi, kad galės pratęsti savo vykdomą veiklą. Turi sveikatos problemų, maždaug prieš metus jam buvo diagnozuotas Hepatitas C, tačiau gydymas nėra paskirtas, nes liga nėra pasiekusi tos ribos, kai jau reikėtų taikyti gydymą, dėl to turi kartą per metus vykti pasitikrinti ir sekti savo sveikatos būklę, kitų lėtinių ligų neturi, sutuoktinė sveika, lėtinių ligų neturi. Dėl jam diagnozuotos ligos turi laikytis dietos, negali riebiai valgyti, negalima kepto maisto, negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Teisė vairuoti jam būtina dėl darbo, nes jo darbas yra susijęs su vairavimu, keleivių ir krovinių vežimu, be šio darbo nieko daugiau nemoka, individualią veiklą vykdo vienas, išsilavinimas – vairuotojas, traktoristas, suvirintojas, šaltkalvis, tačiau jis visą gyvenimą dirbto tik vairuotoju. Anksčiau yra buvęs baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau mano, kad pirmą kartą jam nieko nebūtų buvę, jeigu ir pirmą kartą jis būtų važiavęs tikrintis kraują. Šiuo atveju jis nesitikėjo, kad vakare išgėrus tris butelius alaus ryte dar gali būti randama alkoholio, galbūt turėjo įtakos jam diagnozuotas hepatitas C. Anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, pažeidimų daug užfiksuota, nes tenka daug vairuoti, kiekvieną dieną vairuoja automobilį. Savo veiksmus vertina blogai, mano, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi atlikto tyrimo rezultatais, o ne alkotesterio parodymais. P rašo grąžinti automobilį, nes automobilis buvo paimtas tik po mėnesio laiko ir nebuvo jokio būtinybės jo paimti. Automobilį vairavo, nes jautėsi blaivus, neketina daryti daugiau tokių pažeidimų.

6. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas L. Kiaurakis palaikė skundą ir nurodė, kad skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas, nes šiuo atveju Institucija neįrodė K. E. kaltės. K. E. 7 val. 18 min. buvo nustatytas 0,41 promilių neblaivumas, o atlikus K. E. kraujo tyrimus, jam nustatytas 0,24 promilių neblaivumas. Šiuo atveju skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas neįvertino to, kad K. E. iš įvykio vietos buvo galima išvykti tik tada, kai buvo surašytas protokolas, todėl K. E. nespėjo per vieną valandą nuo jo neblaivumo nustatymo nuvykti į gydymo įstaigą, tačiau tai padarė ne dėl savo kaltės, o dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. E. buvo paleistas 7 val. 48 min., jis iš karto po to vyko į Tauragės ligoninę, kur jam ir buvo paimtas kraujas. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas atliko skaičiavimus pagal Vidmarko formulę, tačiau nesant jokių individualių požymių, susijusių su alkoholio skaidymo ypatumais, nepagrįstai skaičiuojant buvo remiamai vidurkiu. Šiuo atveju įvertinus alkotesterio aprodymus ir kraujo tyrimų duomenis, nebuvo vertinta K. E. nustatyta liga hepatitas C, todėl pagal pareigūno atliktą skaičiavimo metodiką tikėtina, kad K. E. minimali riba galėjo būti 0,3828 promilių riba, o tai reiškia mažesnė negu 0,4 promilių riba. Šiuo atveju reikia vadovautis in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau tai padaryta nebuvo. Jeigu teismas vis dėlto vertintų, kad K. E. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, tai tuomet turėtų būti taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalis ir K. E. turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės. Teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, kurias prašo teismo įvertinti, patvirtina, kad šiuo atveju nuobaudų tikslai galėtų būti pasiekit ir paskyrus švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurių prašoma skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

7. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

8. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

11. Nagrinėjamu atveju K. E. buvo nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus, tai yra po to, kai asmeniui administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuri buvo vykdoma nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. vasario 20 d. ir po šios administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nėra praėję vieneri metai, vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta puspriekabė, būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu dviejų tikrinimų metu buvo nustatytas mažiausias 0,41 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas.

12. Iš pateikto skundo ir paties K. E. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad K. E., nors ir pripažįsta faktines administracinio nusižengimo aplinkybes ir tai, kad vairavo jam priklausantį automobilį, tačiau nesutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, K. E. laikosi pozicijos, kad jis jautėsi blaivus ir mano, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi jam atlikto kraujo tyrimo rezultatais, o ne alkotesterio parodymais.

12.1. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad K. E. 2023 m. rugpjūčio 5 d. Pagėgiuose vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0141, patikros sertifikato Nr. 1940773 (patikra galiojo nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d.) testuojant 2023 m. rugpjūčio 5 d., 07.00 val. iškvepiamame ore nustatyta 0,57 promilės etilo alkoholio, o pakartojus testą 07.18 val. nustatyta 0,43 promilės etilo alkoholio, įvertinus paklaidą K. E. nustatytas 0,41 promilės alkoholio neblaivumas.

12.2. Alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0141, patikros sertifikato Nr. 1940773, kuriuo ir buvo patikrintas K. E. neblaivumas, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0141, patikros sertifikato Nr. 1940773, buvo pripažintas tinkamu naudoti iki 2023 m. gruodžio 20 d. Taigi jo patikra galiojo ir analizuojamo pažeidimo padarymo dieną – 2023 m. rugpjūčio 5 d. Tai leidžia konstatuoti, jog neblaivumo nustatymo testas K. E. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad patikrą atlikę pareigūnai pažeidė K. E. patikrinimo alkotesteriu procedūrą, byloje taip pat nėra. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių šia technine priemone atliktų K. E. neblaivumo patikrinimo rezultatai galėjo būti netikslūs, šiuo atveju nenustatyta, jų nenurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas.

12.3. Taigi šiuo atveju nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios nors kitos aplinkybės, teismas neįžvelgia, todėl pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais nėra. Patikrinimo alkotesteriu rezultatų objektyvumo ir patikimumo šiuo atveju niekaip nepaneigia ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4084/2023(01). Nors K. E. jau po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pats savarankiškai nuvyko į VšĮ „Tauragės ligoninė“ laboratoriją, kurioje jam buvo paimtas kraujo tyrimas ir kraujyje rasta tik 0,24 promilės etilo alkoholio, tačiau kraujo tyrimo rezultatas nepatvirtina, kad K. E. patikrinimo alkotesteriu rezultatai yra nepatikimi ar turėtų būti vertinami kaip keliantys abejonių.

12.4. Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu yra nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja, taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta – iš pradžių didėja, o vėliau mažėja. Taigi tam tikru metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore ją 2 kartus matuojant alkotesteriu gali būti ne vienoda. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 4084/2023(01) matyti, kad K. E. nuvykus į ligoninę pasitikrinti neblaivumo ir atlikus kraujo tyrimą, kuris buvo paimtas 2023 m. rugpjūčio 5 d. 08.42 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio.

12.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-20132AT-39-2014 ir kt.).

12.6. Skunde daug dėmesio skiriama teismų praktikoje taikomai moksliškai patvirtintai formulei, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. Tuo remiantis skunde pažymima, kad pagal Vidmarko formulę patikrinimo alkotesteriu metu jam galėjo būti nustatytas nuo 0,395 iki 0,24 promilių neblaivumas, todėl reikėtų vadovautis principu, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos jo naudai. Skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Pažymėtina ir tai, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai, fizinės veiklos, vartojamų skysčių, maisto, sveikatos būklės ir pan. Ir nors skunde daug dėmesio skiriama Vidmarko formulei ir jos pagrindu atliktiems skaičiavimams, tačiau teismui, kaip ir minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o kitomis testavimo techninėmis priemonėmis gauti duomenys teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

12.7. Įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, natūralu, kad po 1 valandos ir 24 minučių K. E. kraujyje etilo alkoholio kiekis sumažėjo ir jo pirminio patikrinimo alkotesteriu metu jo kraujyje galėjo būti 0,55 promilės etilo alkoholio, o antrojo patikrinimo metu – 0,41 promilės. Toks alkoholio koncentracijos sumažėjimas biologinėse K. E. organizmo terpėse neprieštarauja ir kitose analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose pripažįstamai ir Institucijos pareigūno, priėmusio skundžiamą nutarimą, paminėtai moksliškai patvirtintai Vidmarko formulei. Pagal šią formulę suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį įprastai metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. Nuo pirmojo K. E. patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo etilo alkoholio kiekis jo organizmo terpėse sumažėjo 0,17 promilėmis, kas patenka į Vidmarko formulės ribas. Taigi, šiuo atveju atlikto laboratorinio kraujo mėginio tyrimo rezultatai ne tik neprieštarauja patikros alkotesteriu rezultatams, bet ir juos patvirtina. Alkoholio koncentracijos organizmo terpėse mažėjimas taip pat patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas prieš ilgesnį laikotarpį (kaip ir teigė pats pažeidėjas), kai organizme vyksta ne rezorbcijos, o jo šalinimo procesas. Teismo posėdžio metu K. E. nurodė, kad jam yra nustatytas Hepatitas C, pateikė tai patvirtinančius duomenis, tačiau pats K. E. patvirtino, kad jo sveikatos būklė yra gera, liga nėra pažengusi, joks gydymas jam netaikomas.

12.8. Teismo posėdžio metu buvo akcentuojama aplinkybė, kad policijos pareigūnai atliko K. E. neblaivumo nustatymo testą ir po šio testo nustatė, kad jis gali eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), tačiau vien šie faktai nepaneigia patikrinimo alkotesteriu rezultatų. Pažymėtina tai, kad K. E. patikrinimų alkotesterių metu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės normą, todėl akivaizdu, kad jo neblaivumas nebuvo toks, kuris galėtų įtakoti K. E. sąmoningumą, mąstymo procesus ir kitus požymius, kurie buvo vertinami atliekant jo bendros būklės vertinimą. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis K. E. neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju medicininės apžiūros metu gautus duomenis vertinant retrospektyviai pagal Vidmarko formulę, nėra pagrindo abejoti alkotesterio duomenimis. Apelianto kraujo mėginys buvo paimtas praėjus daugiau nei 1 val. po antrojo tikrinimo alkotesteriu, todėl per šį laiką alkoholio kiekis K. E. kraujyje dėsningai sumažėjo pagal anksčiau paminėtus dydžius. Todėl negalima teigti, jog medicininės apžiūros metu gauti duomenys paneigia policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą girtumą.

12.9. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu daug dėmesio buvo skiriama aplinkybei, kad po atlikto K. E. neblaivumo patikrinimo policijos pareigūnai ne iš karto paleido K. E., o tai padarė tik užpildę ir įteikę administracinio nusižengimo protokolą 7.48 val., todėl K. E. dėl šios priežasties nespėjo nuvykti į gydymo įstaigą per vieną valandą. Tačiau iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. E. sutiko su jam nustatytu neblaivumu ir iš karto po neblaivumo nustatymo neišreiškė noro vykti į gydymo įstaigą. Tokią poziciją K. E. nurodė administracinio nusižengimo protokole, kur ranka įrašė, kad vyks tikrintis kraują, pats K. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnai jam viską paaiškino, todėl jis nusprendė vykti pasitikrinti kraują. Kita vertus, galiausiai, nors ir po valandos laiko, ji vis tik nuvyko į tinkamą gydymo įstaigą – VšĮ „Tauragės ligoninė“, kur pridavė kraujo mėginį. Manyti, kad, praėjus mažesniam laiko tarpui nuo K. E. patikrinimo alkotesteriu iki jo kraujo mėgino paėmimo sveikatos priežiūros įstaigoje, kraujo tyrimo rezultatai galėjo būti palankesni K. E., šiuo atveju pagrindo nėra, skirtingu laiku ir būdais patikrinus jo neblaivumą buvo nustatyta alkoholio koncentracijos pažeidėjo organizmo terpėse mažėjimo tendencija.

13. Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus teismas daro išvadą, kad K. E. vairuojant transporto priemonę jo neblaivumo laipsnis, nors ir nežymiai, bet viršijo 0,4 promilės, ką patvirtina tiek Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4084/2023(01) ir paties K. E. paaiškinimai, jog alkoholį jis vartojo išvakarėse. Taigi, K. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir tai darė pakartotinai per vienerius metus, tai yra po to, kai jam administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuri buvo vykdoma nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. vasario 20 d. ir po šios administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nėra praėję vieneri metai. Tokiais veiksmais jis padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už ką ir buvo pagrįstai nubaustas Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimu.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių

14. Skunde nurodoma, kad teismui nesutikus su šiame skunde išdėstyta pozicija dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo, byloje egzistuoja pagrindai taikyti K. E. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti jam paskirtą nuobaudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo arba skirti dalies automobilio vertės konfiskavimą, taip pat skirti jam draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams arba tokiam laikotarpiui, kuriuos teismas laikytų teisinga ir proporcinga K. E. padarytam administraciniam nusižengimui ir K. E. nubaudimui.

15. Teismo posėdžio metu K. E. nurodė, kad jis gyvena su sutuoktine, išlaiko dukrą, kuriai yra 8 metai, užsiima individualia veikla, darbas susijęs su vairavimu, veža keleivius, krovinius, pajamos apie 800 Eur per mėnesį, sutuoktinė dirba, šiuo metu jis yra išlaikomas sutuoktinės, individualios veiklos nevykdo, tačiau veiklos dar nėra sustabdęs, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nes mano, kad jam nieko negalės pasiūlyti, tikisi, kad galės pratęsti savo vykdomą veiklą. Taip pat nurodė, kad turi sveikatos problemų, maždaug prieš metus jam buvo diagnozuotas Hepatitas C, tačiau gydymas nėra paskirtas, nes liga nėra pasiekusi tos ribos, kai jau reikėtų taikyti gydymą, dėl to turi kartą per metus vykti pasitikrinti ir sekti savo sveikatos būklę, kitų lėtinių ligų neturi. Teisė vairuoti jam būtina dėl darbo, nes jo darbas yra susijęs su vairavimu, keleivių ir krovinių vežimu.

16. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-39-1073/2019).

17. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių visumą, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

18. Taigi tik tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

19. Už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriama bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pagal šio straipsnio 2 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

20. Skundžiamu nutarimu K. E. buvo paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir transporto priemonės – lengvojo automobilio „Volkswagen Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Taigi K. E. už šį administracinį nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, taip pat minimaliam terminui skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir privalomai konfiskuotas automobilis.

21. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pateiktą skundą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo išsakytus argumentus teismo posėdžio metu ir pateiktus papildomus dokumentus, konstatuoja, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių K. E. administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju K. E. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per švelnios ar per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad Institucijos nutarime buvo pripažinta tik viena K. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nors iš pradžių sutiko su pažeidimu, vėliau skundu dėl priimto nutarimo panaikinimo K. E. jau ginčijo vieną iš būtinųjų jam inkriminuoto nusižengimo požymių, o tai reiškia, jog ši aplinkybė esamuoju laiku apskritai nebūtų pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

22. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumas siejamas apskritai su pačiu veiksmu – pakartotiniu transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, kai nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilės ir ne didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Taigi K. E. atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, juo labiau, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų. Sprendžiant nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo klausimą, pastebėtina, kad priešingai nei teigia K. E. ir jo atstovas, K. E. padarytas administracinis nusižengimas yra keliantis pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir visų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Nors K. E. nustatytas girtumo laipsnis nebuvo ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių), be to, dėl tokių jo veiksmų nebuvo padaryta žala kieno nors sveikatai ar turtui, teismas šių aplinkybių nelaiko ypatingai mažinančiomis veikos pavojingumą. Pažymėtina, jog K. E. padarė šiurkštų pažeidimą – jis vairavo transporto priemonę darbo dienos ryte, kai eismas yra pakankamai intensyvus, kas reikalauja didesnio vairuotojų atsargumo, be to, tai darė pakartotinai. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

23. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Teismo vertinimu, net ir esant labai nežymiai įstatymo leistiną normą viršijančiam alkoholio kiekiui organizme, kaip kad šiuo atveju, tai nėra kriterijus automatiškai lemiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymą tokiam asmeniui, kadangi čia labai svarbią reikšmę įgyja kitų aplinkybių vertinimas iš kurių viena svarbiausių – turimos administracinės nuobaudos, o šis rodiklis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra nepalankus, nes išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir K. E. asmenybė. Nors jis dirba, yra vedęs, turi vieną išlaikomą mažametę dukrą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iki šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo vien per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo 12 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 9 kartus buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2021 rugsėjo 10 d. buvo baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas. Šie administraciniai nusižengimai vis dėlto neigiamai apibūdina K. E., patvirtindami jo atsainų požiūrį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis, ir neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Paminėtos aplinkybės rodo, kad K. E., nors ir pats teismo posėdžio metu akcentavo, kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, išvadų nedaro, sistemingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, taikomos sankcijos jam poveikio neturi, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą terminą ar nekonfiskavus automobilio.

24. K. E. nurodytos aplinkybės, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – sukels nepatogumų, tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl to, kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, savaime nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir egzistavo prieš darant nusižengimą, tačiau nepaisant to jis pasirinko įstatymams priešingą savo elgesio modelį. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. K. E., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jo darbe, ar rūpinimuisi šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad K. E. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga užsiimant individualia veikla, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Be to, paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą ar užsiimti kitokio pobūdžio veikla, kur jo užimamos pareigos ar veiklos vykdymas nebūtų tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti.

25. Pažymėtina, kad ankstesniu 2021 m. rugsėjo 10 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1983-2021 K. E. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsio5 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, ir jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir teisė vairuoti transporto priemones atimta 10 mėnesių, tačiau, apskundus šį nutarimą teismui, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 10 d. nutarimu minėtas nutarimas buvo pakeistas ir K. E. buvo sušvelninta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių ir paskirtas draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šią poveikio priemonę K. E. baigė vykdyti tik 2023 m. vasario 20 d., ir praėjus beveik pusmečiui vėl vairavo transporto priemonę neblaivus. Todėl teismas daro išvadą, kad anksčiau skirta administracinio poveikio priemonė tikslų nepasiekė, neatgrasė jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. K. E., būdamas vieną kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam ir žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jo darbe, šia teise naudojosi neatsakingai ir nepaisė draudimų, lengvabūdiškai vartojo alkoholį, ir, kaip matyti, neįvertinęs situacijos rimtumo, sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Todėl teismas mano, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. K. E. padarytas administracinis nusižebgimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis anksčiau jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, bet kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ANK uždraustą veiką. Todėl per švelnus asmens nubaudimas jį gali paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir padaryti administracinį nusižengimą.

26. Nagrinėjamoje byloje K. E. nubaustas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismas pritaria skundo argumentams, kad svarstant šios administracinio poveikio priemonės taikymą būtina vadovautis proporcingumo principu, tačiau pažymi, kad šio principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Skunde kaip išimtinės aplinkybės nurodytos K. E. finansinės, darbinės, šeiminės aplinkybės, kurios jau aptartos anksčiau, tačiau vien tik tokios aplinkybės paprastai negali būti vertinamos kaip išimtinės. Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatyta, todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo taikytas K. E. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas.

27. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad K. E. paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonės buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra ne per griežtos, todėl švelninti K. E. paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę ar jų iš viso neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima K. E. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2023 m. spalio 6 d. nutarimu teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad K. E. padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą, todėl tiek K. E. paskirta bauda, tiek administracinio poveikio priemonės, tinkamai individualizuotos ir atitinka administracinio nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde išdėstytais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

28. 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu K. E. gynėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių patvirtinimą pažadėjo atsiųsti iš karto po šio teismo posėdžio. Teismas tenkino tokį prašymą ir įpareigojo pateikti prašomus prijungti dokumentus, tačiau atstovas tokių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto K. E. atstovo skundas atmetamas, taigi ir bylinėjimosi išlaidos K. E. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3684-2023 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. E. atstovo advokato Lino Kiaurakio skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė