- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-971-773/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00374-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- V. N.
- Advokatai
- Mindaugas Badaras
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Badaro atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės UAB „Gelvora“ prašymu atsakovui V. N. nevykdant teismo patvirtintos 2019 m. liepos 3 d. taikos sutarties sąlygų.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. N. atskiruoju skundu apskundė teismo rezoliuciją išduoti vykdomąjį raštą ir prašė ją panaikinti perduodant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad išduodamas vykdomąjį raštą teismas nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalies reikalavimų dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties ir išdavė vykdomąjį raštą nepaskyręs teismo posėdžio, kuriame būtų išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas iš viso nevertino aplinkybių dėl taikos sutarties vykdymo, nepareikalavo ieškovo pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškovo pareikštą prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nenurodė, kad atsakovas yra atlikęs mokėjimus pagal taikos sutartį ir taikos sutartį vykdžiusio atsakovo atžvilgiu buvo išduotas vykdomasis raštas visos taikos sutarties sumai, taip sudarant sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi sutiko su atsakovo A. N. atskiruoju skundu, panaikino Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. rezoliucija priimtą teismo procesinį sprendimą išduoti vykdomąjį raštą ir ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą skyrė nagrinėti 2020 m. kovo 30 d. 15.00 val. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nutartyje buvo pasiūlyta ieškovei iki teismo posėdžio pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodomas aplinkybes dėl taikos sutarties nevykdymo, ir atsakovui iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą dėl pareikštą ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. N. atsiliepimu į ieškovės UAB „Gelvora“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą prašė atmesti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vykdė mokėjimus pagal teismo patvirtintą 2019 m. liepos 3 d. taikos sutartį ir ieškovė iš atsakovo taikos sutarties pagrindu atliktus mokėjimus yra gavusi. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Perlas finance“ informacija apie atsakovo ieškovui atliktus mokėjimus. Remiantis taikos sutarties sąlygomis, atsakovas iki ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo dienos (2020 m. kovo 30 d.) turėjo būti sumokėjęs 1 386,00 Eur. Tuo tarpu atsakovo į bylą pateikti atsakovo mokėjimų dokumentai patvirtina, kad atsakovo ieškovei atliktų mokėjimų suma yra netgi didesnė – 1 392,00 Eur. Taigi, atsakovas vykdo taikos sutartį ir šiuo metu yra įvykdęs jau daugiau nei 1/3 taikos sutarties (sumokėjęs 1 392,00 Eur iš 3 700,00 Eur). Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės civilinėje byloje pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra visiškai nepagrįstas ir šio prašymo pagrindu vykdomasis raštas pagal atsakovo vykdomą taikos sutartį negali būti išduodamas, todėl ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra atmestinas kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Gelvora“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, atšaukė ir pripažino negaliojančiu ieškovei UAB „Gelvora“ 2020 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3708-922/2019 ir priteisė iš ieškovės UAB „Gelvora“ atsakovo V. N. naudai 238,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtinta šalių UAB „Gelvora“ ir V. N. pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja per 24 mėnesius po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ieškovui sumokėti 3 700 Eur sumą, vykdant 23 mėnesinius mokėjimus po 154 Eur bei vieną 158 Eur dalinį mokėjimą iki einamojo mėnesio 20 d. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas savo įsipareigojimus vykdo tinkamai, t. y., pateikti duomenys patvirtina, jog nuo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos atsakovas į ieškovo nurodytą banko sąskaitą savarankiškai pervedė 1 392,00 Eur, t. y., daugiau nei 2020 m. kovo 30 d. turėjo sumokėti (1 386,00 Eur).
7. Teismas pažymėjo, kad priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo ar nutarties. Tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas moka skolą dalimis, t. y., vykdo taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad skola pagal taikos sutarties sąlygas yra mokama geranoriškai ir pilnai, todėl teismas sprendė, kad vykdomasis raštas neišduotinas.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės 2020 m. kovo 2 d. prašymą išduoti vykdomąjį raštą teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3708-922/2019, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi taikė atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo ieškovę UAB „Gelvora“ Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams grąžinti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-3708-922/2019. Kadangi ieškovė neįvykdė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – negrąžino teismo išduoto vykdomojo rašto – teismas sprendė, kad išduotas vykdomasis raštas atšauktinas ir pripažintinas negaliojančiu.
9. Teismas, atmetęs ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovės UAB „Gelvora“ įgaliotas atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. tenkinti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios neapmokėtos taikos sutartyje nurodytos skolos sumos, 18 proc. mokėjimo palūkanų skaičiuojamų nuo neapmokėtos pagrindinės skolos sumos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo visos likusios nesumokėtos mokėtinos sumos, skaičiuojamoms nuo civilinės bylos Nr. e2- 3708-922/2019 iškėlimo teisme dienos iki pilno atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos, išieškojimo iš atsakovo ieškovės naudai, apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad nėra galimybės išspręsti klausimą iš esmės – pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pagal taikos sutarties 1 punktą atsakovas įsipareigojo dalinius 154 Eur mokėjimus atlikti iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos, kol bus sumokėta visa mokėtina suma. Taikos sutartį ieškovė sudarė suteikdama atsakovui atitinkamas nuolaidas (Taikos sutarties 2.2 punktas), todėl, taikos sutarties 1 punkte numatytų atsakovo įsipareigojimų tikslus ir tinkamas vykdymas bei kitos Taikos sutarties nuostatos, tiek ieškovui, tiek atsakovui turi esminę reikšmę. Dėl aukščiau nurodytos priežasties, šalys taikos sutarties 2.5 numatė atitinkamas pasekmes, kurios atsiras tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai neįvykdys taikos sutarties 1 punkte numatytų įsipareigojimų ir atsakovui ilgiau nei 7 kalendorines dienas pradelsus įvykdyti taikos sutarties 2.1. punkte nurodytą įsipareigojimą, ieškovė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą pagal šią taikos sutartį visai likusiai neapmokėtai taikos sutartyje nurodytai skolos sumai, 18 proc. mokėjimo palūkanoms skaičiuojamoms nuo neapmokėtos pagrindinės skolos sumos, 5 proc. dydžio procesinėms palūkanoms nuo visos likusios nesumokėtos mokėtinos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos Nr. e2-3708-922/2019 iškėlimo teisme dienos iki pilno atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos.
1.2. Atsakovas netinkamai vykdė taikos sutartį nuo pat pradžių, t.y. pavėluotai atliko jau pirmąsias keturias įmokas, o nuo 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovas mokėjimus nutraukė. Įmokas už 2019 m. lapkričio, gruodžio bei 2020 m. sausio, vasario mėnesius atsakovas atliko tik 2020 m. kovo 14 d., t.y., kuomet atsakovas jau buvo gavęs iš pirmosios instancijos teismo informaciją apie ieškovės pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Akivaizdu, kad prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo dienai (2020-02-28) atsakovas buvo ženkliai ilgiau negu 7 dienas pradelsęs apmokėti 4 įmokas (už 2019 m. lapkričio, gruodžio bei 2020 m. sausio, vasario mėnesius), taigi iš esmės pažeidęs Taikos sutarties 1 p. prisiimtus įsipareigojimus. Akivaizdu, kad prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo dienai, t. y. 2020 m. vasario 28 d. atsakovas buvo ženkliai ilgiau negu 7 dienas pradelsęs apmokėti 4 įmokas už 2019 m. lapkričio, gruodžio bei 2020 m. sausio, vasario mėnesius ir iš esmės pažeidęs taikos sutarties 1 punktu prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pagrįstas ir teisėtas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išduoti vykdomąjį raštą neįvykdytai taikos sutarties daliai, t. y. visai likusiai neapmokėtai taikos sutartyje nurodytai skolos sumai, 18 proc. mokėjimo palūkanoms skaičiuojamoms nuo neapmokėtos pagrindinės skolos sumos, 5 proc. dydžio procesinėms palūkanoms nuo visos likusios nesumokėtos mokėtinos sumos, skaičiuojamoms nuo civilinės bylos Nr. e2-3708-922/2019 iškėlimo teisme dienos iki pilno atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos. Iki teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, į bylą buvo pateikta visa reikiama medžiaga teisingam klausimo išsprendimui, t.y., pirmosios instancijos teismas savo žinioje turėjo visą aukščiau šiame skunde pateiktą faktinę medžiagą spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Tačiau, pirmosios instancijos teismas nevertino taikos sutarties sąlygų, o ypač 2.5 punkto, taip pat, neatkreipė dėmesio į atsakovo atliktų įmokų atlikimo datas, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį bei 646 straipsnio 3 dalį.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, faktiškai pakeitė taikos sutarties 1 punkto bei 2.5 punkte numatytas sąlygas, tuo pažeisdamas CPK 646 straipsnio 3 dalį ir teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3528-706/2015).
1.5. Pirmosios instancijos teismas nutartyje netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, jog 188 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos rengiant ir teikiant atsakovo atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 2 d. rezoliucija išreikšto teismo procesinio sprendimo išduoti vykdomąjį raštą. Nurodytas teismo procesinis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl pagrįstai panaikintas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismui sutinkant su atsakovo atskirojo skundo argumentais, taigi, nesant ieškovo kaltės dėl paminėtų išlaidų patyrimo. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismui netenkinant ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nebuvo jokio pagrindo 188 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš ieškovės.
Atsiliepimas
11. Atsakovas V. N. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pati apeliantė pateikė teismui nemotyvuotą ir klaidinantį prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo sprendimą, kai byloje buvo patvirtinta taikos sutartis ir teismo nutartimi byla nutraukta. Tokiu savo prašymu apeliantė sudarė įspūdį, kad atsakovas iš viso nėra atlikęs jokių mokėjimų pagal vykdytiną dokumentą ir ieškovei turi būti išduotas vykdomasis raštas visai vykdytiname dokumente nurodytai sumai, tačiau tai neatitiko faktinių aplinkybių.
2.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo, pirmiausia turi įvertinti, ar taikos sutartis yra vykdoma, ar ne. Tuo atveju, jeigu taikos sutartis nėra vykdoma (prievolės kreditorius nėra gavęs to, ką prievolės skolininkas buvo įsipareigojęs atlikti (perduoti)), galėtų būti daroma išvada, kad taikos sutartis nėra vykdoma ir neįvykdytai taikos sutarties daliai išduodamas vykdomasis dokumentas. Apeliantė atskiruoju skundu net nebando paneigti skundžiamoje nutartyje objektyviais rašytiniais įrodymais pagrįstos teismo išvados, kad nuo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos atsakovas į ieškovo nurodytą banko sąskaitą savarankiškai pervedė 1 392,00 Eur. Atsakovas ir toliau vykdo taikos sutartį, todėl, teikiant šį atsiliepimą, atsakovas pagal taikos sutartį jau yra sumokėjęs 1 547,00 Eur ir pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
2.3. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo visą taikos sutartyje nurodytą mokėtiną sumą sumokėti per 24 mėnesius po nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo. Nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2019 m. liepos 12 d., taigi kol kas yra praėję tik 9 mėnesiai iš bendro 24 mėnesių taikos sutartyje nurodyto termino ir atsakovas yra atlikęs visus mokėjimus, kurių apmokėjimo terminai pagal taikos sutartį yra suėję. Taigi, nėra jokio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
2.4. Apeliantė nepateikė jokių savo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų ir nepatikslino savo prašymo išduoti vykdomąjį raštą net ir po to, kai atsakovas pateikė atskirąjį skundą ir išreiškė prieštaravimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi buvo pasiūlyta ieškovei iki teismo posėdžio pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodomas aplinkybes dėl taikos sutarties nevykdymo. Atskiruoju skundu apeliantė bando įteigti, kad ne apeliantė turėjo įrodyti teismui pateikto prašymo pagrįstumą, bet teismas turėjo analizuoti visą į bylą pateiktą medžiagą ir savo iniciatyva pats (teismas) modifikuoti apeliantės prašymą prieš jį svarstant. Tokia apeliantės pozicija yra visiškai nepagrįsta, nes ji iš esmės prieštarauja dispozityvumo, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principams, kuriais yra grindžiamas pats civilinis procesas. Nėra jokio pagrindo perkelti apeliantės pareigų teismui, kaip ir nėra pagrindo vėliau teigti, kad teismas yra atsakingas dėl to, kad apeliantė nevykdė savo pareigų ir nesinaudojo procesinėmis teisėmis. Akivaizdu, kad 2020 m. kovo 30 d., spręsdamas klausimą dėl apeliantės prašymo išduoti vykdomąjį raštą, pirmosios instancijos teismas tokio prašymo negalėjo patenkinti, nes pats prašymas buvo nepagrįstas, apeliantė nepateikė jokių savo prašymą pagrindžiančių dokumentų, o atsakovė priešingai – pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apeliantės pareikšto prašymo nepagrįstumą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantė manydama, kad taikos sutartis nėra vykdoma turi teisę kreiptis su tinkamai suformuluotu, motyvuotu ir rašytiniais įrodymais pagrįstu nauju prašymu į pirmosios instancijos teismą ir toks prašymas būtų sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau toks naujas prašymas negali būti formuluojamas teikiant atskirąjį skundą.
2.5. Įvertinus tai, kad apeliantė yra specializuota skolų išieškojimo bei teisinių paslaugų teikimo įmonė, turinti itin didelę patirtį šioje srityje, mažai tikėtina, kad apeliantės netinkama procesinė elgsena buvo sąlygota sąžiningo suklydimo. Labiau tikėtina, kad apeliantė sąmoningai siekė nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita ir duomenų apie taikos sutarties vykdymą neteikė, nes šie duomenys būtų atskleidę pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą nepagrįstumą. Visgi, teikdama atskirąjį skundą apeliantė patvirtina, kad atsakovo pagal taikos sutartį atlikti mokėjimai buvo gauti, todėl nekyla jokių abejonių, kad apeliantė valdė informaciją apie atsakovo atliktus mokėjimus bei galėjo ir neabejotinai turėjo ją pateikti teismui iki priimant skundžiamą nutartį.
2.6. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas visada vėlavo atlikti mokėjimus pagal taikos sutartį. Taip teigiama vadovaujantis klaidinga prielaida, kad pirmasis mokėjimas pagal taikos sutartį turėjo būti atliktas 2019 m. liepos 20 d., nors mokėjimų pagal taikos sutartį pradžios data turėtų būti laikoma 2019 m. rugpjūčio 20 d. Taikos sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo ieškovui sumokėti 3 700,00 Eur. Jeigu, kaip teigia apeliantė, pirmasis mokėjimas turėtų būti atliktas jau 2019 m. liepos 20 d., atsakovas visus mokėjimus pagal taikos sutartį turėtų atlikti ne per 24, o per 23 mėnesius, skaičiuojamus nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo, t. y. 2019 m. liepos 12 d. Tai, kad atsakovas, siekdamas kiek įmanoma greičiau atsiskaityti su apeliante, mokėjimus pradėjo vykdyti jau 2019 m. liepos mėnesį ir mokėjimus vykdė aplenkdamas taikos sutartimi sutartą mokėjimų grafiką, tik patvirtina atsakovo sąžiningumą bei siekį kiek įmanoma greičiau atsiskaityti su apeliante, bet nesukuria atsakovui pareigos visus mokėjimus pagal taikos sutartį atlikti prieš šalių suderintą terminą.
2.7. Dėl atskirojo skundo argumento, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis pažymėjo, kad pati apeliantė pateikdama akivaizdžiai klaidinantį ir nepagrįstą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, nepagrįstai inicijavo procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o vėliau nusprendė veikti pasyviai. Apeliantė išliko pasyvi net ir tada, kai apeliantės prašymo išduoti vykdomąjį raštą ydingumas buvo akcentuotas kitos proceso šalies, t. y. atsakovės vėliau ir teismas nutartimi paragino apeliantę pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareikštą reikalavimą. Taigi, tik apeliantė gali būti laikoma atsakinga už šį procesą bei šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl būtent apeliantei kyla pareiga šias bylinėjimosi išlaidas atlyginti, nes pačios apeliantės veiksmai (neveikimas) sąlygojo tai, kad procesas buvo nepagrįstai inicijuotas, tęsiamas ir operatyviai nenutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. balandžio 17 d. pinigų pervedimo kvitą. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktą įrodymą, pažymi, kad jis teikiamas siekiant pagrįsti atsakovo atliktą mokėjimą pagal teismo patvirtintos 2019 m. liepos 3 d. taikos sutarties sąlygas. Kadangi šis dokumentas susijęs su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktas įrodymas priimtinas ir prijungtinas prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti ieškovei vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:
4.1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtinta ieškovės UAB „Gelvora“ ir atsakovo V. N. 2019 m. liepos 3 d. sudaryta taikos sutartis, kurios 2.1 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja per 24 mėnesius po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo ieškovui sumokėti 3 700,00 Eur sumą, atlikdamas 23 mėnesinius mokėjimus po 154,00 Eur bei vieną 158,00 Eur dalinį mokėjimą, juos atliekant iki einamojo mėnesio 20 dienos. Taikos sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovui ilgiau nei 7 kalendorines dienas pradelsus įvykdyti taikos sutarties 2.1. punkte nurodytą įsipareigojimą, ieškovė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą pagal šią taikos sutartį visai likusiai neapmokėtai taikos sutartyje nurodytai skolos sumai, 18 proc. mokėjimo palūkanoms skaičiuojamoms nuo neapmokėtos pagrindinės skolos sumos, 5 proc. dydžio procesinėms palūkanoms nuo visos likusios nesumokėtos mokėtinos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos Nr. e2-3708-922/2019 iškėlimo teisme dienos iki pilno atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 12 d.
4.2. Atsakovas V. N. pirmąjį mokėjimą pagal taikos sutartį atliko 2019 m. liepos 27 d., antrąjį – 2019 m. rugsėjo 29 d., trečiąjį – 2019 m. spalio 21 d., ketvirtąjį – 2019 m. lapkričio 3 d.
4.3. Ieškovė UAB „Gelvora“ 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
4.4. Atsakovas V. N. 2020 m. kovo 14 d. dieną atliko keturis mokėjimus po 154 Eur, 2020 m. kovo 25 d. vieną 154 Eur mokėjimą ir 2020 m. balandžio 17 d. vieną 154 Eur mokėjimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. N. nuo 2019 m. lapkričio 20 d. nebevykdė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintos 2019 m. liepos 3 d. taikos sutarties 2.1 punkto sąlygų. Vadovaujantis taikos sutarties 2.5 punktu ieškovė UAB „Gelvora“ 2019 m. lapkričio 28 d. įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai neapmokėtai taikos sutartyje nurodytai skolos sumai, 18 proc. mokėjimo palūkanoms skaičiuojamoms nuo neapmokėtos pagrindinės skolos sumos, 5 proc. dydžio procesinėms palūkanoms nuo visos likusios nesumokėtos mokėtinos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos. Ieškovė UAB „Gelvora“ į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2020 m. kovo 3 d. Atsakovas V. N. visas praleistas įmokas pagal taikos sutarties 2.1 punktą sumokėjo tik 2020 m. kovo 14 d., t.y. terminą sumokėti įmoką už 2019 m. lapkričio mėnesį praleidęs 114 dienų, už 2019 m. gruodžio mėn. – 84 dienas, už 2020 m. sausio mėn. – 54 dienas, už 2020 m. vasario mėn. – 24 dienas.
17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 24 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. liepos 3 d. taikos sutarties sąlygas (žr. nutarties 15.1 papunktį), nustatė kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos yra aiškios, t. y. šalys susitarė dėl mokėjimų pagal taikos sutartį atlikimo tvarkos bei jos netinkamo vykdymo pasekmių. Atsakovui ilgiau nei 7 kalendorines dienas pradelsus atlikti taikos sutartyje numatytą įmoką, ieškovė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą pagal šią taikos sutartį visai likusiai neapmokėtai taikos sutartyje nurodytai skolos sumai su atitinkamo dydžio palūkanomis. Aplinkybę, kad atsakovas suprato taikos sutarties sąlygas, patvirtina jo kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimai iki tol, kol atsakovas nustojo juos vykdyti taikos sutartyje nustatyta tvarka (nutarties 15.2 papunktis). Ieškovei keipusis dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovas atliko ženkliai pradelstus mokėjimus ir vėl atnaujino mokėjimus taikos sutartyje nustatyta tvarka (žr. nutarties 15.4 punktą). Taigi, taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ir ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pateiktas tik dėl reikalavimų, aptartų taikos sutartyje. Ta aplinkybė, kad ieškovė savo prašyme nenurodė pagal taikos sutartį nesumokėto skolos dydžio, negali būti vertinama kaip reikalavimas, dėl kurio nebuvo susitarta taikos sutartyje, nes likusios taikos sutartimi nesumokėtos sumos dydis galėjo būti nustatytas laikantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodytos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nagrinėjimo tvarkos.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Šalims taikos sutartyje įtvirtinus sąlygas, kurioms esant, ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, privalėjo vertinti, ar ieškovė, kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo dieną, buvo įgijusi tokią teisę. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tokią teisę buvo įgijusi, nes atsakovas ieškovės kreipimosi į teismą dieną, buvo neatlikęs net keturių mėnesinių mokėjimų pagal taikos sutarties sąlygas (už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2020 m. sausio ir vasario mėn.), nors 2019 m. liepos 3 d. taikos sutarties 2.1 punkte aiškiai numatyta, kad mokėjimai atliekami 24 įmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos, t.y. atliekami kas mėnesį (žr. nutarties 15.1 papunktį). Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ne tik aplinkybę, kad mokėjimai atlikti, bet ir aplinkybes, kaip jie vykdomi, šalims taikos sutartyje numačius konkrečias sąlygas, kurioms esant ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo tik įgijusi tokią teisę taikos sutartyje nustatyta tvarka, todėl neabejotinai veikė sąžiningai, nors pats prašymas nebuvo suformuluotas pakankamai tiksliai. Kaip minėta, tokie prašymo trūkumai galėjo būti ištaisyti laikantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodytos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nagrinėjimo tvarkos. Tuo tarpu atsakovas mokėjimų pagal taikos sutartį nevykdė laiku ir juo atliko tik po to, kai ieškovė teisme iniciavo vykdomojo rašto išdavimo procesą. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas ieškovės atžvilgiu ir atleidžiantis atsakovą nuo laisva valia sudarytoje taikos sutartyje numatytų pasekmių dėl vykdomojo rašto išdavimo. Priešingas nagrinėjamos situacijos vertinimas sudarytų prielaidas atsakovui piktnaudžiauti nesilaikant taikos sutartyje numatytų mokėjimų atlikimo tvarkos, o ieškovė neišvengiamai patirtų papildomų išlaidų kiekvieną kartą kreipiantis į teismą, jei taikos sutarties sąlygų būtų pradedama laikytis tik po kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdama ieškovės UAB „Gelvora“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo neįvertino visų su pareikštu prašymu susijusių aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovei neišduotinas vykdomasis raštas, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad atsakovas yra atlikęs mokėjimą pagal taikos sutartį po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kai pagal taikos sutarties 2.1 punktą tokie mokėjimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesį, klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tikslu nustatyti sumą, kuriai turi būti išduotas vykdomasis raštas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Perduodant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymo išduoti vykdomąjį raštą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.