Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. G.,

uždarame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-253-356/2024, pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui T. A. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. D. ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo T. A. išlaikymą nepilnametei dukrai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 18 d. iki E. pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

Faktines aplinkybes ir įrodymus ieškovė nurodė ieškinyje, posėdžio metu ieškovė ir atstovė akcentavo, kad: šalių santykiai nutrūko 2017 m. pradžioje; ji su dukra liko gyventi 3 kambarių bute, (duomenys neskelbtini), kur vaikas turi atskirą kambarį, visus reikalingus baldus ir buities reikmenis, žaislų, knygų ir vaiko amžių atitinkančių ugdymo priemonių; atsakovas iki E. suėjo (duomenys neskelbtini) metai vaiku visiškai nesidomėjo, jos nelankė, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų – paimdavo E. 2-3 kaltus per metus, kai E. suėjo (duomenys neskelbtini), pradėjo lankytis ir pasiimti mergaitę ženkliai dažniau – maždaug kas pora mėnesių; atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), nuosavo būsto neturi, grįžęs gyvena su motina; teisminėje praktikoje, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir skyrium gyvenančio tėvo turtinę padėtį priteisiamas išlaikymo dydis, jeigu jis yra pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, vertinamas tik kaip būtinas užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai; kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, valstybės mokamos išmokos vaikams turi būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti; skyrium gyvenančiam tėvui turi tekti didesnė finansinio vaiko išlaikymo našta; vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis; nepilnametės dukters E. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga skirti apie 905 Eur (neįskaitant nenumatytų išlaidų); atsakovas tik po ieškinio pareiškimo ėmė mokėti po 200 Eur; išlaikyti dukrą E. padeda ieškovės gyvenimo draugas A., bendrą ūkį veda nuo (duomenys neskelbtini); atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, jokių kitų išlaikytinių neturi, dirba gerai apmokamą darbą, jo darbo užmokestis, kartu su kitomis išmokomis, siekia ir (duomenys neskelbtini) Eur, jam netenka kasdienė vaiko priežiūra, todėl turi galimybę ieškoti dar geriau apmokamo darbo, vertina, kad atsakovas gali teikti 350 Eur dydžio išlaikymą nuo 2023 m. spalio 18 d. (mediacijos pradžios) iki vaiko pilnametystės; tokio pat dydžio suma prisidės ir ieškovė. Kadangi dėl dalies ieškinio reikalavimų šalys susitarė taikos sutartimi ir šalys prašė teismo paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas, vertina, kad atsakovas turėtų padengti visas ieškovės turėtas išlaidas, nes susitarimai dėl vaiko labiau atitinka ieškovės pareikštus reikalavimus.

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, nurodė, kad išlaikymo padidinimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Atstovė palaikė išvadą ir paaiškino, kad vaiko interesų požiūriu yra labiau priimtina, kai mokamas įmanomai didesnio dydžio išlaikymas, kurio pakanka ne tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. D. ir T. A. Teismo 2024-05-08 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria jie susitarė dėl ieškinio reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko – E. A. gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, šioje dalyje civilinė byla Nr. e2-253-356/2024 nutraukta.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis). CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Šalių dukrai (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini) metai, jai nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų, kito turto nėra, vaikui valstybė nuo 2023-01-01 iki 2024-01-01 mokėjo 85,75 Eur dydžio išmokas, o nuo 2024-01-01 moka 96,25 Eur dydžio išmokas, todėl laikytina, kad jos interesus labiausiai atitiktų išlaikymas, teikiamas jai kas mėnesį periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl tokio išlaikymo būdo ginčo tarp šalių nėra.

Ieškovė turi vieną išlaikomą nepilnametį vaiką – dukrą E., yra darbinga, šiuo metu dirba, jai mokamas darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur, nekilnojamųjų daiktų neturi, 2023 m. įgijo automobilį Volksvagen VW Golf (pagamintas 2001 m.), panaudos pagrindais gyvena tėvo trijų kambarių bute, kartu gyvena jos gyvenimo draugas, su kuriuo ji, ieškovės teigimu, veda bendrą ūkį.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas kitų, nei dukra E., išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, yra darbingas, nuo (duomenys neskelbtini) dirba. Kaip nurodė darbdavys, atsakovas savo lėšomis privalo nuvykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini), ten susirasti gyvenamąjį būstą, nes nakvoti automobilyje draudžiama, jam mokami komandiruotpinigiai nesumažinto dydžio, t. y. 100 proc. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, atsakovui 2024 m. sausį išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur dienpinigiai), vasarį – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur dienpinigiai), kovą – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur dienpinigiai), balandį – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur dienpinigiai), gegužę – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur dienpinigiai). Iki įsidarbinimo atsakovas buvo registruotas užimtumo tarnyboje, gavo išmokas, nekilnojamųjų daiktų neturi, 2021 m. įgijo transporto priemonę – Mercedes Benz (pagaminta 2006 m.), turi neįvykdytų piniginių prievolių, nes laikotarpiu kai nedirbo (2023 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais) skolinosi pragyvenimui iš viso 1 300 Eur, kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 113 Eur.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri (atskaičius mokesčius) nuo 2023-01-01 buvo 633 Eur, o nuo 2024 yra 708,42 Eur.

Ieškovė, atsižvelgdama į savo ir atsakovo sveikatos būklę, turtinę padėtį, į dukros poreikius – 905 Eur mėnesiui, prašė dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti 350 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Ji pati prie vaiko išlaikymo prisidės tokio pat dydžio išmokomis, nors jai taip pat tenka ir kasdienė mažamečio vaiko priežiūra.

Už šias lėšas ji tenkintų tokius augančio vaiko poreikius: maistui skirtų apie 250 Eur, drabužiams, avalynei, sporto drabužiams ir avalynei, patalynei, rankšluosčiams – vidutiniškai 150 Eur, komunalinėms paslaugoms – apie 70 Eur, vaiko ugdymui, laisvalaikio užsiėmimams, bei pramogoms – apie 60 Eur, asmens higienos ir skalbimo priemonėms – apie 30 Eur, vaistams ir vitaminams, maisto papildams, odontologo paslaugoms – apie 30 Eur; mobiliojo telefono planui –15 Eur, vaiko kirpimui – apie 5 Eur, vaiko kišenpinigiams – apie 40 Eur, mokyklos reikmėms – apie 20 Eur, degalams vaiko važinėjimui į mokyklą, būrelius ir grįžimui – apie 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms – apie 25 Eur, vaiko (duomenys neskelbtini) – 160 Eur.

Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui būtina suma (be nenumatytų išlaidų) yra 905 Eur, taigi didesnė suma nei 1 MMA.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Atsakovas ginčijo ieškovės apskaičiuotas sumas, jis yra tos nuomonės, kad ieškovė galėtų neišlaidauti parinkdama (duomenys neskelbtini) metų vaikui mobiliojo ryšio planą, skirdama lėšas pramogoms, kišenpinigiams, be to, nurodė pernelyg dideles sumas transporto išlaidoms, nes vaikas gyvena netoli mokyklos, komunalinėms paslaugoms, nes bute gyvena du suaugę žmonės, todėl jų išlaidos turi būti didesnės nei vaiko, galimai jau nebeteikiamos (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad nors ieškovė nurodė vaiko poreikių tenkinimui būtiną 905 Eur sumą, tačiau prašė įpareigoti atsakovą vaikui teikti išlaikymą tik ½ MMA dydžio išmokomis (galioja nuo 2024-01-01), ji pati vaiko poreikiams tenkinti skirtų tiek pat piniginių lėšų. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės dėl būtinumo vaiko poreikių tenkinimui skirti 905 Eur kelia abejonių, išlaidos nėra pakankamai pagrįstos rašytiniais įrodymais, tokiu atveju pati ieškovė prisiimtų sau pareigą ženkliai didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad ieškovė tuo atveju, jeigu nebūtų remiama gyvenimo draugo, su kuriuo, jos teigimu, veda bendrą ūkį, iš gaunamo darbo užmokesčio neturėtų galimybės vaiko išlaikymui skirti jos apskaičiuotos sumos. Taip pat pažymėtina, kad nurodytos 160 Eur dydžio išlaidos (duomenys neskelbtini) nėra nuolatinio pobūdžio išlaidos.

Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, prieina prie išvados, kad šalių vaiko poreikių tenkinimui būtina suma, dėl kurios kilo ginčas, yra 700 Eur (prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur, ji pati skirtų tiek pat), ir ši suma nėra nepagrįstai didelė.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Vaikams nuo 2023 m. buvo mokamos 85,75 Eur dydžio išmokos, nuo 2024 m. yra mokamos 96,25 Eur.

Turint omenyje tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, o tai reiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė už ieškovės, nors jam ir netenka kasdienė vaiko priežiūra, bet jis neturi gyvenamojo būsto, turi neįvykdytų piniginių prievolių, darbo užmokestis yra mažesnis už ieškovės, o jam mokamos išmokos yra tikslinės paskirties, nepaneigta, kad jų dalis (ar visos) skiriamos atsakovo pragyvenimui užsienio valstybėje. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji deklaruoja geresnę savo turtinę padėtį, kadangi veda bendrą ūkį su kitu asmeniu, todėl vaiko išlaikymui turėtų galimybę skirti ne 350 Eur, o 555 Eur (905 Eur – 350 Eur). Įvertinus abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, nevertinant ieškovės gyvenimo draugo paramos, daroma išvada, kad vaikui reikalingo išlaikymo dydis šiuo atveju gali būti mažinamas valstybės mokamomis vaikui išmokomis, o likusi suma paskirstytina tėvams.

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo kreipimosi dėl teisminės mediacijos suteikimo dienos (2023 m. spalio 18 d.). Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas vaiko išlaikymui skyrė po 200 Eur, 2024 m. gegužę pervedė 200 Eur, nurodė, kad moka už 2023 m. gruodį, dar pirko žaislų, kitų daiktų, kartu su vaiku leido laiką.

Vadovaujantis šalių nepilnametės dukros E. interesais, atsižvelgiant į jos poreikius, į tai, kad valstybė jai moka išmoką, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, į tai, kad ieškovei tenka vaiko kasdienė priežiūra, iš atsakovo, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, priteistinas išlaikymas E. A. ieškovės nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. periodinėmis išmokomis po 300 EUR vaikui kas mėnesį nuo 2023 m. spalio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis), kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas 2024-05-08 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje nutraukė, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (šalims ir valstybei) paliko spręsti priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Ieškinys tenkinamas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atleista nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu, reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo apmokėjo 118 Eur (permoka - 9 Eur) žyminiu mokesčiu. Ieškovė už advokatės ir advokato padėjėjo teisines paslaugas iš viso turėjo 1 690 Eur išlaidų: už ieškinio parengimą 2023-11-16 sumokėjo 890 Eur (advokato padėjėjui), už atstovavimą 2024-01-15 sumokėjo 200 Eur, 2024-02-05 - 200 Eur, 2024-05-08 - 200 Eur, 2024-08-01 - 200 Eur.

Atsakovas už advokato teisines paslaugas iš viso turėjo 200 Eur išlaidų.

Šalių turėtų išlaidų už advokatų ir advokato padėjėjo teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 5 punkte, 8.2, 8.16, 8,19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgiant, kad teismo posėdžiai vyko 5 val., pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (ieškovės – 1 690 Eur, atsakovo – 200 Eur) buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų bei advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms.

Ieškovė buvo pareiškusi 3 ieškinio reikalavimus, dėl dviejų reikalavimų šalys susitarė gera valia, buvo patvirtinta taikos sutartis, nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliko teismui.

Turėtos šalių išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti dalijamos į 2 dalis (dėl reikalavimų, dėl kurių susitarta taikos sutartimi (ieškovės 845 Eur, atsakovo – 100 Eur) ir dėl reikalavimo priteisti išlaikymą (ieškovės 845 Eur, atsakovo – 100 Eur). Atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, o siūlomai bendravimo tvarkai nepritarė tik dalyje, nes ieškovė neatsižvelgė į tai, kad jis kurį laiką dėl darbo pobūdžio nebūna Lietuvoje, institucija taip pat buvo išsakiusi nuomonę, kad sąlygos dėl bendravimo turėtų būti tikslinamos. Dėl šių reikalavimų šalys turėjo galimybę susitarti mediacijos procese. Teismas vertina, kad šalys viena kitai atlyginti bylinėjimosi išlaidas turėtų lygiomis dalimis (po 50 proc.). Ieškinys dėl reikalavimo priteisti išlaikymą patenkintas 86 proc., atmestas – 14 proc.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 149,20 Eur (422,50 Eur + 726,70 Eur) išlaidų advokatės ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, o iš ieškovės atsakovui priteistina 64 Eur. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistina 13,63 Eur žyminio mokesčio (CPK 93, 98 straipsniai). Atliktinas šalių vienas kitam mokėtinų sumų įskaitymas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1 098,83 Eur (1149,20 Eur + 13,63 Eur = 1162,83 Eur; 1162,83 Eur – 64 Eur = 1 098,83 Eur).

Ieškovei grąžintina 91 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Valstybei iš atsakovo priteistina 36 Eur žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gera valia mokėjo po 200 Eur, o priteisiama 300 Eur (100 Eur x 12 = 1 200 Eur; 1 200 Eur x 3 proc. = 36 Eur).

Byloje susidarė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, iš atsakovo valstybei priteistina 16,17 Eur, o ieškovės mokėtina suma - 7,61 Eur yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2023-10-18 iki E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

3. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

4. Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 098,83 Eur advokatės ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti ir 13,63 Eur žyminio mokesčio.

5. Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 36 Eur žyminio mokesčio, ir 16,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Grąžinti ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 91 Eur žyminio mokesčio.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos mokesčio kodas - 5662), ir žyminį mokestį (įmokos mokesčio kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.