Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „Sergel“ pagal 2015-02-06 Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 15/02-06 perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Cgates“ į atsakovo vardu susidariusią skolą. UAB „Sergel“ yra reorganizuota prijungimo būdu prie UAB „Gelvora“, kuri veiklą tęsia UAB „GelvoraSergel“ vardu.

Procesiniai dokumentai atsakovui A. D. įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kadangi ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VDNET (nuo 2011 m. UAB „Cgates“) ir atsakovas A. D. 2009-11-09 sudarė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo teikiamos paslaugos. Tačiau atsakovas Sutartį vykdė netinkamai ir laikotarpiu nuo 2011-02-28 iki 2011-03-31 neapmokėjo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (Nr. 234238, Nr. 230242).

UAB „Sergel“ (šiuo metu – UAB „GelvoraSergel“) pagal 2015-02-06 Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Cgates“ į atsakovo vardu susidariusią skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo pranešta, tačiau atsakovas į ieškovės pareikštą įspėjimą nereagavo. Atsakovas informuotas apie kreditorės pasikeitimą, tačiau jis neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovei 38,52 Eur skolos, 9,64 Eur palūkanų. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie įsiskolinimo padengimą, todėl darytina išvada, kad jis savo prievolės neįvykdė iki šiol (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie kreditorės pasikeitimą buvo informuotas 2018-08-08 pranešimu apie įsiskolinimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.59 straipsniu, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sutartyje nustatyta kliento pareiga laiku bei nustatyta tvarka atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), į tai, kad atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 38,52 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38-6.39, 6.870 straipsniai, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9,64 Eur dydžio palūkanas (už laikotarpį nuo 2018-12-20 iki 2023-12-20, t. y. už 5 metus, paskaičiuotas taikant 5 proc. dydžio palūkanas).

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas, iš atsakovo priteistina 9,64 Eur palūkanų suma.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 48,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 48,16 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 16 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.