Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. S., išnagrinėjo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančios (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014 m. rugpjūčio 30 d. 13.30 val. Šakių r. sav., Kaimelio k., kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 53,40 km, vairuodama R. S. priklausantį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kliudė iš priešpriešais atvažiavusį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. Ž., buvo nubrozdintas kairys kėbulo šonas ir galinis bamperis kairėje pusėje, o automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubrozdintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Po eismo įvykio J. S. iš eismo įvykio vietos, su kuria ji buvo susijusi, pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231, 231.1 bei 232 punktų reikalavimus ir nesustojusi nuvažiavo tolyn, tokiu būdu padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Teismo posėdžio metu J. S. nurodė, kad ji važiavo ir išgirdo pokštelėjimą, tada pamatė, kad jos veidrodėlis šoninis nubrozdintas bei suprato, kad reikia sustoti. Kai sustojo, nieko nematė, tuomet nuvažiavo toliau. Nuo tos vietos, kur pajuto pokštelėjimą iki kol sustojo, atstumo negali pasakyti, tik važiavo gal apie 5 min. Tuo metu, kad kažkas įvyko suprato, nes išgirdo garsą, bet ji nesuvokė, kad galėjo įvykti avarija tuo metu. Ji labai išsigando, streso būsenoje sustojo ir nežinojo, ką daryti. Tuo metu ji nepastebėjo, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Gal ir galėjo išvažiuoti, bet ji to nepastebėjo. Ji stebėjo kelią, tuo metu buvo daug mašinų. Kai pamatė, kad veidrodėlis numuštas, tada sustojo, o kitos mašinos sustojusios nematė. Kad įvyko eismo įvykis, sužinojo tada, kai gavo kvietimą į policiją. Jai tada paaiškino, kad įvyko avarija, iš kurios ji pabėgo. Jos automobilio tik veidrodėlis buvo užlinkęs, ji važiavo viena. Kai pamatė nubrozdintą veidrodėlį pagalvojo, kad akmuo pataikė, ji nesuprato tuo metu, iš kur atsirado garsas.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. nurodė, kad jis surašė protokolą J. S.. Buvo pradėtas tyrimas dėl eismo įvykio. Buvo surinkta pradinė medžiaga, nukentėjusios nurodyti numeriai priklauso Marijampolėje gyvenančiai pilietei. Buvo išsiųsta paklausimas į Marijampolės kelių policiją dėl išsiaiškinimo, kai gavo medžiagą ją išsikvietė ir surašė protokolą. Kad asmuo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nustatė iš surinktos medžiagos. Nukentėjusioji nurodė, kad ji važiavo savo eismo juosta, o kitas automobilis išvažiavo į jos eismo juostą. Papildomų duomenų daugiau nėra, tik tai, kas yra byloje. Jeigu būtų nepasitraukusi iš įvykio vietos, tai gal būtų kiti paaiškinimai. Jie vertina visumą įrodymų, smulkiai neatsimena visų detalių. S. pateikė aplinkybę, kad nepastebėjo ir nesuprato, kas atsitiko, tačiau ji pati paaiškino, kad jos automobilio veidrodėlis buvo apgadintas. Pasakė, kad išgirdo garsą ir nuvažiavusi gal apie 5 km. sustojo. Jeigu kažkas buvo kitaip, tai galėjo sugrįžti atgal pasižiūrėti. Abi transporto priemonės buvo apgadintos.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. nurodė, kad jis sudarė eismo įvykio schemą. Jo parašas turėtų būti, bet čia matyt pamiršo pasirašyti. Kiek atsimena, tai buvo (duomenys neskelbtini) kaime įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietą stovėjo automobilis „Transporter“ ir mergina paaiškino, kad atsitrenkė automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Buvo paimtas paaiškinimas, nufotografuotas automobilis. Buvo apgadintas automobilio šonas, nubrėžtas. Mergina paaiškino, kad prasikeičiant nubraukė jos automobilio šoną. Pagal numerius surado pažeidėją. Eismo įvykio schema buvo sudaryta pagal to automobilio stovėjimo vietą. Iki kol jie atvyksta, tai gali visko įvykti, galėjo automobilis pasitraukti iš įvykio vietos. Kitos merginos buvusios automobilyje nebuvo apklaustos.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Ž. nurodė, kad rugpjūčio 30 d. važiavo iš Šakių rajono į koncertą ir apie 14.30 val. kelyje iš priešpriešinės eismo juostos mašina įvažiavo į jos eismo juostą. Ji dar spėjo pasitraukti į šaligatvį, bet vis tiek per šoną nubraukė. Automobilis žymiai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ji bandė pasitraukti, bet vis tiek ją kliudė. Ji nežino, dėl kokių priežasčių išvažiavo, ji iš pradžių pagalvojo, kad užmigo. Ji nesupranta, kaip galima išvažiuoti į kitą eismo juostą, atsitrenkti ir neatsisukus nuvažiuoti. Jos automobiliui buvo nubrozdintas šonas. Nemano, kad kito automobilio vairuotojas nesuprato, buvo garsas. Ji sustojo šalikelėje, dar buvo sustoję keli automobiliai ir jos klausė, kaip jaučiasi. Ji tikrai turėjo jausti garsą. Numerius pasakė kiti asmenys. Ji nežino su kuo jos automobilį nubrėžė. Kitų transporto priemonių buvo kelyje. Jai nekilo jokių abejonių, kad tai padarė būtent tas automobilis, matė ir spalvą, ir automobilio markę. Ji važiavo ne viena, kartu važiavo jos draugės E., D..

Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. nurodė, kad važiavo su šokiais į Šakius ir kelyje Jurbarkas – Šakiai išvažiavo automobilis į priešpriešinę eismo juostą. A. pasuko į šalikelę ir sustojo, o ta kita mašina nuvažiavo. Pravažiuojanti mašina jiems nubrozdino kairį šoną. Ji sėdėjo gale. Matė ir jautė kaip automobiliai nubrozdino susidūrė. Automobilis atvažiavo priešpriešais ir prieš juos išvažiavo į jų juostą, bet A. spėjo pasukti į šoną ir sustoti. Buvo susidūrimas. Pajuto trenksmą, nes sėdėjo prie šono. Jautė, kaip atsitrenkė į autobusiuką. Be to, matė įbrėžimus. Matė, kad kitame automobilyje sėdėjo moteris. Nežino, kas nutiko jos automobiliui. Garsas buvo vidutiniškas, smūgį ji jautė. Ji suprato, kad įvyko eismo įvykis. Automobilį vairavo A. Ž., automobilis priklauso A. mamai, automobilyje buvo šeši asmenys. Ji sėdėjo automobilio gale, beveik per vidurį, bet smūgį jautė. Ji matė, kaip J. S. automobilis įvažiavo į priešingą eismo juostą, automobilis buvo bordinės spalvos.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. nurodė, kad važiavo į Šakius šokti ir staiga į juos iš priekio, iš kitos kelio juostos atvažiavo mašina, kuri nubrozdino kairį autobuso šoną ir nuvažiavo. Sėdėjo priekyje ir pamatė automobilio numeris, kuriuos ji užsirašė. Sustojo, iškvietė policiją. Dar privažiavo kita mašina, kuri sustojo ir patikslino tuos pačius numerius, kuriuos ji matė. Automobilis buvo išvažiavęs į jų važiavimo juostą. Ji matė, kad vairuotoja lenkė kitą mašiną ir įvažiavo į juos. Jų automobilį vairavo jos draugė ir kaimynė A. Ž.. Automobilio markės ir spalvos pasakyti negali, tuo metu ji numerius įsidėmėjo, bet dabar jų pasakyti irgi negali. Smūgis nebuvo stiprus, bet jį buvo galima jausti, be to, buvo girdėti garsas. Sustoję matė apgadinimus. Mano, kad automobilio vairuotojas negalėjo nepajusti, kad įvyko eismo įvykis, nes garsas tikrai buvo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau taip pat būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo sužalotas kitas asmuo, padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007). (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis byloje Nr. N-63-1486/2010). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-938/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1500/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1942/2010).

Teismas laiko, jog J. S. veikoje yra visi požymiai, leidžiantys inkriminuoti pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Kaip jau buvo nurodyta būtina nustatyti, ar buvo eismo įvykis, ar asmuo jame dalyvavo bei ar sąmoningai iš jo pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. Ž., V. K., E. M. nurodė, jog J. S. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko kliudė priešais atvažiuojantį automobilį. Liudytojos nurodė, kad jos akivaizdžiai matė automobilį, kuris kliudė jų automobilį, buvo aiškus garsas, jog kliudytas automobilis, visos suvokė, kad įvyko susidūrimas. Tuo tarpu J. S. nurodė, kad ji nesuprato apie įvykusį eismo įvykį, sustojo tik pravažiavusi nemažą atstumą, tačiau nieko nematė, todėl nusprendė važiuoti toliau. Tačiau toks J. S. paaiškinimas negali pateisinti jos padaryto pažeidimo. Pirmiausia J. S. nurodo, kad ji pravažiavusi tam tikrą atstumą sustojo, tačiau aplink nematė kitų asmenų. Akivaizdu, kad būdama atsakinga vairuotoja ji privalėjo ne sustoti už kelių kilometrų, o privalėjo grįžti į vietą, kurioje galėjo įvykti eismo įvykis. Pati ji nurodo, jog nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, nes ji tik išgirdo užsilenkiančio veidrodėlio pokštelėjimą, tačiau šią jos versiją paneigia byloje apklaustos liudytojos, kurios nurodė, jog buvo automobilių susidūrimo garsas ir nei vienai nekilo abejonių, kad įvyko eismo įvykis. Taip pat teismas laikosi nuomonė, kad vairuotoja ne tik nesiėmė priemonių, kad būtų išsiaiškintos įvykio aplinkybės, tačiau apie įvykį nepranešė policijos pareigūnams, tai yra ji nesiėmė visų priemonių, kurių yra reikalaujamą atlikti automobilio vairuotoją. Teismas gali sutikti su tuo, kad dėl pasimetimo J. S. neatliko nurodytų veiksmų, tačiau tuo pagrindu negali būti atleista nuo atsakomybės. J. S. nurodė, jog ji neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, taip pasielgė dėl pasimetimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybėn traukiamoji iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus, nes apgadinus kitiems asmenims priklausantį automobilį, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, ji nepranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Nors teismo posėdžio metu J. S. teigė, jog ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, nes nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismas laiko, kad asmuo turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, todėl privalėjo laikytis nurodytų įstatymo reikalavimų ir nepasišalindamas iš eismo įvykio vietos apie įvykį informuoti policijos pareigūnus.

Įvertindamas nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad J. S. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Jos kaltę taip pat įrodo tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 1), ATP protokolas (b. l. 2), A. Ž., I. S. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 3, 10), eismo įvykio vietos planas (b. l. 4), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 11), nuotraukos (b. l. 12-21) bei kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

J. S. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtis, kadangi ji apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog ji gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į J. S. asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamoji turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Skirtinos sankcijose numatytos minimalaus dydžio baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui pagal ATPK 130 str. 1 d. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda parenkama už sunkesnįjį pažeidimą paskirtos nuobaudos dydžio.

Administracinėn atsakomybėn traukiamai J. S. atimama teisė vairuoti transporto priemones, todėl nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestina vykdyti Marijampolės VPK (Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 31 str. 1 d. 1 p., 33 str. 2 d., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 286, 287 str., teismas

nutaria:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti 100 Lt (vieno šimto litų), t. y. 28 EUR, baudą;administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų), t. y. 868 EUR, bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. (trejiems metams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų), t. y. 868 EUR, baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. (trejiems metams).

Nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones J. S. atėmimo pavesti vykdyti Marijampolės apskrities VPK.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.