Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, kaltinamiesiems A. A., K. B., R. Ž., kaltinamųjų gynėjui advokatui Viliui Jonaičiui, nukentėjusiajam V. Š., nukentėjusiojo atstovui advokatui Algiui Staškūnui, Klaipėdos AVMI atstovėms Z. B., S. K., vertėjai G. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),Lietuvos Respublikos pilietybė, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, UAB "Kustata" mechanikas-energetikas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybė, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, UAB “Kustata” direktorius, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. būdamas UAB “Kustata” (į.k. 302028567 reg. Kušlėnų g. 51, Kušlėnų k. Reivyčių sen. Mažeikių r.) direktoriumi ir vykdydamas kasininko pareigas, nes įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, nuo 2011-07-18 iki 2012-01-16 ir nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012-11-12 apgaulingai tvarkė UAB „Kustata“ buhalterinę apskaitą, nes:

nuo 2011-07-18 iki 2012-01-16, nesudaręs darbo sutarties, leido V. Š. dirbti UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis Nr.1580TL, operatoriumi, žodžiu sutarė ir mokėjo V. Š. 80,00 Lt (23,17 Eur) darbo užmokestį už darbo dieną, taip V. Š. išmokėjo už 2011 metų liepos mėnesį 800,00 Lt, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius po 1.760,00 Lt, spalio - gruodžio mėnesius po 1.680,00 Lt nuo 2012-01-16, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, tačiau faktiškai vadovaudamas UAB „Kustata“ veiklai, už 2012 metų sausio mėnesį 1.210,00 Lt, vasario mėnesį 520,00 Lt,

nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012-11-12, pagal 2012-04-02 sudarytą su V. Š. darbo sutartį, įdarbinus V. Š. 0,25 etato vairuotoju-mechanizatoriumi-ekspeditoriumi, leido V. Š. dirbti UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis Nr.1580TL operatoriumi 8 valandų darbo dieną ir per UAB „Kustata“ akcininką P. Z., nesusijusį darbiniais santykiais su UAB „Kustata“ ir nežinojusį apie A. A. nusikalstamus ketinimus, V. Š. išmokėjo už 2012 metų birželio mėnesį 1.708,00 Lt, liepos mėnesį 1.798,00 Lt, rugpjūčio mėnesį 1.876,63 Lt, rugsėjo mėnesį 1.792,54 Lt, spalio mėnesį 1.976,63 Lt, lapkričio mėnesį 1.693,00 Lt, viso išmokėjo 21.934,80 Lt (6.352,76 Eur) darbo užmokesčio, kurio priskaičiavimo neįformino darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiais, o jų išmokėjimų kasos išlaidų orderiais bei nepateikė šių dokumentų buhalterei V. K. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, išmokėtų sumų užfiksavimui suvestiniame registre Didžiojoje knygoje, taip pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimą, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, dėl ko už laikotarpį nuo 2011-07-18 iki 2012-01-16 ir nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012-11-12 negalima iš dalies nustatyti UAB “Kustata” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros,

be to, žinodamas, kad V. Š. už darbą UAB „Kustata“ yra mokamas ne darbo sutartyje numatytas ir atsiskaitymo žiniaraščiuose įrašytas, o didesnis - 10,-Lt už darbo valandą arba 80,-Lt (23,17Eur) už darbo dieną atlyginimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 13 str. 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška ir 13 str. 3 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, UAB „Kustata“ vyr. buhalterės V. K. pagal A. A. pateiktus duomenis pagamintuose 2012 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių atsiskaitymo žiniaraščiuose, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – V. Š. tariamai išmokėtą, pagal 2012-04-02 darbo sutartyje nurodytas sąlygas paskaičiuotą darbo užmokestį - 921,37 Lt (266,85 Eur) ir šiuos atsiskaitymo žiniaraščius perdavė vyr. buhalterei V. K. įrašymui į 2012 m. buhalterinę apskaitą. Dėl UAB „Kustata“ surašytų dokumentų – 5 atsiskaitymo žiniaraščių, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn.

R. Ž. sutinkamai su 2012-01-06 UAB „Kustata“ direktoriaus A. A. įsakymu Nr.P-12/01, A. A. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012-01-16 iki 2012-04-20 laikinai vykdydamas UAB “Kustata” (į.k. 302028567 reg. Kušlėnų g. 51, Kušlėnų k. Reivyčių sen. Mažeikių r.) direktoriaus pareigas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, nuo 2012-01-16 iki 2012-04-20 apgaulingai tvarkė UAB „Kustata“ apskaitą, nes pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimą, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, nuo 2012-01-16 iki 2012-04-01 nesudaręs darbo sutarties leido V. Š. dirbti UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis numeris Nr.1580TL operatoriaus pareigose, už šį darbą 2012 metų kovo mėnesį išmokėjo 830,-Lt (240,38 Eur) darbo užmokestį, kurio išmokėjimas nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, o 2012-04-02 sudaręs su V. Š. darbo sutartį ir įdarbinęs V. Š. 0,25 etato vairuotojo-mechanizatoriaus-ekspeditoriaus pareigose, leido pastarajam dirbti UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis numeris Nr.1580TL operatoriaus pareigose pilną - 8 valandų darbo dieną ir balandžio mėnesį išmokėjo 1418,-Lt (410,68 Eur) darbo užmokestį, kurio išmokėjimas nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “Kustata” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012 metų kovo ir balandžio mėnesius.

K. B. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB “Kustata” (į.k. 302028567 reg. Kušlėnų g. 51, Kušlėnų k. Reivyčių sen. Mažeikių r.) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, nuo 2012-12-14 iki 2013-06-30 apgaulingai tvarkė UAB „Kustata“ apskaitą, nes pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kadangi apskaitos dokumentais neįformino ir vyr. buhalterei V. K. įrašymui į 2013 metų sausio - birželio mėnesių apskaitą neperdavė dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims nuo 2013-01-01 iki 2013-06-28 parduotų 1050,87 tonų derlingo grunto už 4869,65 Eur sumą, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus.

Kaltinamasis A. A. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir teismo posėdyje parodė, kad nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. lapkričio mėnesio dirbo UAB „Kustata“ direktoriumi. Iki 2011-04-25 jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas, nuo 2011-04-25, pasirašius akcijų pardavimo sutartį, partneriu ir antruoju akcininku tapo P. Z.. V. Š. nuo 2011-07-18 iki 2012-01-16 nedirbo UAB ,,Kustata“, todėl ir darbo užmokesčio jis jam šiuo laikuotarpiu nemokėjo. 2011 metais buvo daromas įvažiavimas į UAB ,,Kustata“ karjerą Kušlėnų k. Šių darbų metu turėjo dirbti lygiagrečiai 3 mechanizmai, tai yra ekskavatorius, kasantis gruntą, darant atodangos gruntą, mažiausiai vienas savivartis, kuris turėjo iš po ekskavatoriaus išvežti tą gruntą į sąvartą ir buldozeris. Tam, kad atlikti šiuos darbus, buvo samdomos rangovinės organizacijas, kurios buvo suinteresuotos karjero medžiagomis. Buvo sutarta su rangovinėmis organizacijomis, kad jos atliks darbus ir už tai didžiąją dalimi bus atsiskaitoma medžiagomis, kurios joms tiktų. Rangovinius darbus, paruošiant karjerą, atliko UAB „Mažeikių keliai“, UAB „VVARFF“ ir UAB „Žemaitijos agroprekyba“. Technika buvo naudojama ir šių organizacijų, ir buvo naudojama UAB „Kustata“ technika. UAB „Kustata“ tada turėjo JCB, JUMZ, KRAZ. UAB „Kustata“ technika dirbo rangovų darbuotojai, nes buvo sudaryta nuomos sutartis ir jie galėjo pasiimti bei naudotis ta technika. Tuo metu UAB ,,Kustata“ savo darbuotojų neturėjo, nes tai buvo nenaudinga. Buvo naudinga, kad darbai būtų atlikti kompleksiškai ir kad su rangovais būtų atsiskaitoma karjero medžiagomis. Tas užskaitas fiksavo rangos, atodangos darbų priėmimo aktais ir tokie dokumentai turi būti tiek rangovų įmonėse, tiek UAB ,,Kustata“. Darbai buvo atliekami pagal parengtą projektą. Šioje vietoje, įrengiant nuvažiavimą, buvo numatyta nuimti dirvožemį, jo kiekis sudarė apie 3062 kubus, 2011 metais atodangos grunto, kurį reikėjo iškasti ir išvežti į sąvartą, sudarė 9028 kubai, o atodangos buvo smulkus, blogos sanklodos smėlis, kuris turi ribotą pritaikymą, pavyzdžiui, plačiam vartotojų ratui nebuvo galima jo pasiūlyti, buvo galima pasiūlyti tik toms organizacijoms, kurios užsiima kelių, gatvių, pėsčiųjų takų, aikštelių įrengimu. Tai yra smulkus smėlis, šitos medžiagos nesitankina ir jos viršutiniams sluoksniams netinka, o tinka tik apatiniams sluoksniams, kur yra reikalaujamas didelis vandens pralaidumo rodiklis tam, kad nebūtų įmirkusios sankasos konstrukcijos. Tai viena iš priežasčių buvo, kad vienu metu buvo reikalingi trys dirbantys mechanizmai. Vienas žmogus, tuo labiau turintis tik 40 procentų darbingumą, tikrai negalėjo padaryti tokio kiekio darbų nuo 2011 metų liepos mėnesio antros pusės iki metų pabaigos. V. Š. nurodė, kad pirmą kartą atėjęs į darbą, jis angare pamatė sunkvežimį MAZ. Tyrimo medžiagoje yra sąskaitos, kurias pateikė P. Z., iš kurių matyti, kad MAZ sunkvežimis buvo įsigytas 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje. Ši aplinkybė paaiškina, kad iš tikrųjų V. Š. atėjo į darbą 2012 m. balandžio mėnesį. V. Š. paaiškino, kad jis du kartus 2012 m. sausio, vasario mėnesiais mokėjo jam pinigus UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ patalpose. Tuo metu jis buvo nedarbingas ir darbovietėje UAB ,, Žemaitijos agroprekyba“ nebuvo nė karto apsilankęs. Garso įraše, kuris buvo perklausytas teismo posėdyje, V. Š. taip pat sakė, kad jis nėra mokėjęs jam nė cento atlyginimogrynais pinigais. Su V. Š. buvo sudaryta darbo sutartis 2012 m. balandžio 2 d., ją pasirašė R. Ž., kuris buvo laikinai pavaduojantis UAB „Kustata“ vadovą, nes jis tuo metu gydėsi Palangoje Kardiologijos ir stresinių ligų klinikos ligoninėje.Ta sutartis buvo pasirašyta jo nurodymu. Dėl darbo sutarties su V. Š. sudarymo jis konsultavosi su Valstybine darbo inspekcija, kadangi turėjo priimti į darbą ribotą darbingumą turintį žmogų. Jam buvo pasakyta, kad žmogus, turintis 40 % darbingumą ir turintis eilę profesinių ligų, gali dirbti per dieną iki 2 valandų, gali bet kokiu momentu pasiimti 1 valandos poilsio pertrauką bet kokiu momentu, jam pareikalavus, jeigu jam per sunku dirbti, pakeisti darbą toje pačioje įmonėje. Dėl to darbo sutartimi buvo nustatytas 0,25 etato darbas, griežto darbų grafiko nebuvo galima nustatyti, kadangi jeigu žmogui pasidaro blogai, atsiranda kažkokios problemos, tai jis turėjo teisę pasiimti poilsio pertraukėlę, todėl jo bendras darbo laikas buvo, kaip ir įmonėje buvo nustatytas darbo laikas, nuo 8 val. iki 17 val. Darbo sutartyje įrašytos kelios pareigybės, kadangi reikalui esant, jeigu jis negalėtų dirbti mechanizatoriumi, tai galėtų dirbti vairuotoju arba galėtų dirbti ekspeditoriumi, paprasčiausiai sėdėti, tvarkyti popierius, rašyti sąrašus ir t. t. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio su SEB banku vyko derybos dėl kredito frontalinio krautuvo, svarbaus karjerui, pirkimui ir bankas išdavė pažymą, kad bus suteiktas kreditas, todėl buvo reikalingas mechanizatorius, kad gautas frontalinis krautuvas Caterpillar nestovėtų be darbo.Kadangi V. Š. kažkada buvo prašęsi priimamas į darbą, jis jam 2012 metų balandžio mėnesio pradžioje paskambino, paaiškino darbo sąlygas, V. Š. sutiko dirbti tokiomis sąlygomis, todėl nusprendė jį priimti į darbą. Tuo metu pasirinkti nebuvo iš ko, mechanizatorių buvo trūkumas. Apie tokias pinigų sumas, kokios nurodytos kaltinime, nebuvo jokios kalbos. R. Ž. buvo pasakyta kokią sudaryti sutartį ir pagal sutartį buvo mokamas toks atlyginimas. Žiniaraščius sudarinėjo bendrovės buhalterė, tuos žiniaraščius pateikdavo jam, jis pasirašydavo ir perduodavo R. Ž., vėliau turbūt P. Z., kad būtų surenkami parašai ir būtų atsiskaitoma su darbuotojais. Jis tiksliai neatsimena, kaip tuo metu vyko atsiskaitymas su darbuotojais. Krautuvas Caterpillar buvo gautas 2012 m. gegužės mėnesį, buvo sumontuota svėrimo įranga šiam krautuvui. 2012 metais toliau vyko karjero paruošimas, atkraunamos medžiagos buvo sveriamos ant frontalinio krautuvo sumontuota įranga. Anksčiau tokios galimybės nebuvo. Svoris buvo skaičiuojamas kaušais, po to įvedamas lyginamasis svoris, ir dar po to buvo matuojamas iškasto kiekio tūris. V. Š. dirbo tiek, kiek nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie yra įsegti buhalterijos dokumentuose. Jis jam rašėpo 2 val. darbo laiko, o V. Š. nereiškė jokių pastabų, kad jis dirbo daugiau.

Dėl kaltinimo, jog 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais ir 2012 m. gegužės, birželio mėnesiais nenuomojo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ ratinio ekskavatoriaus JCB 3CX, frontalinio krautuvo (duomenys neskelbtini), ratinio ekskavatoriaus JUMZ ir automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o suteikė kitas ikiteisminio tyrimo nenustatytas paslaugas paaiškino, kad 2011 m. ir kažkiek 2012 m. UAB „Žemaitijos agroprekyba“ atliko rangos darbusUAB ,,Kustata“ karjere, o vėliau 2012 m. jau pati UAB „Kustata“ savo mechanizmais dirbo, bet dirbo tuos darbus, kurių UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ nebuvo padariusi iki 2011 m. pabaigos. Todėl buvo rašomos sąskaitos mechanizmų nuomai ir už tai UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ darbuotojai atliko karjero paruošimo darbus, su rangovais buvo atsiskaitoma užskaitos būdu. Technika buvo nuomota ir buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Susitarimas buvo būtent dėl to, kad ta technika dirbs UAB ,,Kustata“ karjere. KRAZ nors ir neturėjo galiojančios techninės apžiūros, bet tas sunkvežimis neišvažiuodavo už karjero ribų, dirbo vietoje. Kiti mechanizmai irgi buvo naudojami būtent karjero paruošimui. Karjeras gali būti vadinamas karjeru tik tada, kada į jį galima įvažiuoti ir iš jo paimti išteklius. Kol jis nėra paruoštas išteklių eksploatavimui, tol jis vadinasi iškasenų telkinys.

Kaltinimas, jog jis neįformino apskaitos dokumentais ir vyriausiajai buhalterei V. K. įrašymui į 2012 m. apskaitą nepateikė dokumentų dėl 933,35 tonų smėlio pardavimo nuo 2012-01-05 iki 2012-01-13 ir nuo 2012-04-24 iki 2012-05-25 už 6934,79 Lt gindžiamas tik įrašais V. Š. užrašų knygelėje. Keletas įrašų apie neįformintas biriasias medžiagas, vežamas iš karjero, padaryti tada, t. y. nurodytos datos, kada V. Š. iš viso karjere nedirbo. V. Š. užrašų knygutėje nurodytas parduodamų medžiagų svoris, tonomis, o kaip jis buvo nustatomas visiškai neaišku. Įmonėje nebuvo svarstyklių, didžiojo frontalinio krautuvo taip pat dar nebuvo, t. y. nebuvo galimybių pasverti, taigi svoris parašytas tik V. Š. nuožiūra. V. Š. neturėjo jokio matavimo prietaiso, dirbant ekskavatoriumi JCB ir net pirmą mėnesį dirbdamas frontaliniu krautuvu Caterpillar. Lietuvos metrologijos inspekcija tikrino netiesioginiu būdu, buvo matuojami tūriai, naudojamas lyginamasis svoris, koeficientai. Karjeras negalėjo pradėti eksploatacijos, kol nebuvo patikrintų kalibruotų matavimo prietaisų. Būtent, kada atsirado krautuvas, buvo tikrinamos svarstyklės, buvo prašoma jų patikrinimo rezultatų, protokolų, dokumentų. O prieš tai, kol ekskavatorius JCB buvo naudojamas pakrovimo darbams, jo kaušo tūris birioms medžiagoms pakrauti buvo lygus 1 kubui, ir galima buvo nustatyti, pritaikius lyginamojo svorio koeficientą. Jo manymu, V. Š. tyrimui pateikta užrašų knygutė surašyta gal kokiais 2013 m., vadovaujantis išrašytomis sąskaitomis, P. Z. pateikta informacija, nes 2011 m., 2012 m. visa buhalterinė dokumentacija buvo saugoma biure, kuris buvo nuomojamas iš UAB „Pajeras“, Montuotojų gatvėje, kur duomenis kompiuteryje ir kitą dokumentaciją bet kokiu momentu galėjo gauti partneris, akcininkas P. Z.. Būtent P. Z., jo nuomone, šią informaciją ir perdavė V. Š..

Dėl neįformintų 2430,45 tonų derlingo grunto taip pat kaltės nepripažino ir parodė, kad . derlingas gruntas ne visada buvo rašomas kaip derlingas gruntas. Terminas „derlingas gruntas“ atsirado tik 2013-2014 metais. 2011-2012 metais jis buvo vadinamas kaip priesmėlio gruntas ir šios medžiagos buvo vežamos į Mažeikių m., Žemaitijos gatvės ir Laisvės gatvės viešųjų erdvių sutvarkymui. Ten projektuotojai buvo įrašę, kad yra įrengiama iš priesmėlio grunto ir todėl tas pavadinimas keitėsi keletą kartų. Tiems darbams buvo vežtas priesmėlio gruntas, tai yra augalinis sluoksnis – dirvožemis. V. Š. paprastai nustatė, kad juodžemis yra 1,6 tonos kaušas, smėlis – 1,5 tonos, žvirgždo – 1,8 tonos. Tai neatitinka tikrovės, nes kiekvienas telkinys turi savo medžiagas, savo medžiagų sudėtį, kokybę, ir kiekviename telkinyje skiriasi lyginamasis svoris. Pavyzdžiui, vietoje 1,6 iš tikrųjų 2011-2012 m. dirvožemis, priesmėlio gruntas ir jo lyginamasis svoris buvo 1,38-1,4, o smėlis buvo 1,46-1,48, didžiausias 1,5. Tai paklaida nuo dirvožemio gaunasi 16 %. Žvirgždo iš viso nėra Kušlėnų karjere. Žvirgždas ir žvyras yra skirtingi dalykai, todėl skirtingi ir jų lyginamieji svoriai, išpurenimo koeficientas, sutankinimo koeficientas, todėl jo manymu, V. Š. užrašų knygutėje surašyti neteisingi duomenys. Kušlėnų karjere yra aprobuota smėlio išteklių. Žvyro išteklių išvis nėra, kadangi ten yra labai mažas procentas žvirgždo kiekio smėlyje. Ir šitą kiekvieną kubą įmonė turi pagrįsti arba kažkokiais tai nurašymo aktais ir parodyti iškasimą bei realizaciją 2KN formose. Tą tikrina Geologijos tarnybos specialistai, Aplinkos apsaugos departamento atstovai. 2011 m. 2KN formoje buvo pažymėta, kad yra išvežta 7000 kubų smėlio, tai reiškia, kad tiek ir buvo. Buhalteriškai galėjo skirtis gal 20 kubų, gal 100 kubų, gal truputį daugiau dėl to, kad 2KN formą pildant, Geologijos tarnybai reikalinga suapvalinti duomenis, nes ten rašomi skaičiai, kiekiai tūkstančiais tiktai. Toks skirtumas sekančiais metais automatiškai išsilygina, užsiskaito. Kad tikrai 2011 m išvežta būtent 7000 kubų, patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamentas. Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas yra 2013 m., bet ten yra viskas surašyta, kiek kokiais metais išvežta, užfiksuota ir sumokėta mokesčių. Aplinkos apsaugos departamento atstovai tame telkinyje, skirtame UAB „Kustata“, jau pradėjo lankytis nuo 2009 m. balandžio mėnesio, kadangi jie turėjo derinti pačią pradžią leidimui išimti. Reguliariai buvo tikrinama. 2010 m. taip pat buvo tikrinama, jau tada buvo pateikiama 2KN forma, nors ji tada buvo dar nulinė, bet ji yra ir Geologijos tarnyboje, ir Aplinkos apsaugos departamente. 2011-2012 m. po kelis kartus atvažiuodavo vietiniai agentūros inspektoriai, kurie kontroliuodavo, kad būtų šlaitai, viskas atitiktų reikalavimus, kad nebūtų užteršti šlaitai, kad atodanga nebūtų saugojama būtent šlaito viršuje. Projektą derino ir su Valstybine darbo inspekcija.

Kaltinamasis R. Ž. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir teismo posėdyje parodė, kad UAB „Kustata“ jis pradėj dirbti nuo 2011-08-16. V. Š. tuo metu benrovėje nedirbo. Kai jis pradėjo dirbti, UAB ,,Kustata“ pakrovėju JCB Kušlėnų karjere dirbo rangovinių organizacijų darbuotojai. Tuo metu buvo sudarytos sutartys su UAB „VVARFF“, UAB „Žemaitijos agroprekyba“ ir dirbo kažkas iš jų darbuotojų. Jis dirbo tik 0,5 etato, todėl pastoviai karjere nebūdavo, ir tiksliai pasakyti kas konkrečiai dirbo, tikrai negali. Pakrovėjo JCB užvedimo raktelis buvo paliktas spynelėje ir kas turėjo pasikrauti ar kitus darbus atlikti, tas ir dirbo. Jo pareiga buvo užtikrinti, kad technika būtų tinkama darbams atlikti. UAB „Kustata“ direktoriaus A. A. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012-01-16 iki 2012-04-20 jis laikinai ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. Laikotarpyje nuo 2012-01-16 iki 2012-04-02 V. Š. UAB ,,Kustata“ nedirbo, su juo darbo sutartį jis pasirašė 2012-04-02, būtent V. Š. buvo priimtas į darbą. Jis įdarbino V. Š. 0,25 etato ir leido dirbti mechanizatoriaus-ekspeditoriaus pareigose. Visas darbo sutarties sąlygas aiškinosi ir aptarė direktorius A. A.. Direktorius jam sakė, kad žmogus turi 40 % darbingumą ir jis negali dirbti pilnas darbo valandas. Be to, tada, t. y. 2012 metų balandžio mėnesį dar nebuvo tokios būtinybės kiekvieną dieną 8 valandas dirbti. Jis gal porą kartų pats mokėjo V. Š. atlyginimą pagal žiniaraštį, kiek jam buvo priskaičiuota. Vėliau jam darbo užmokestį tikriausiai mokėjo P. Z.. Tokio dyio darbo užmokestį, koks nurodytas kaltinime V. Š. jis niekuomet nėra mokėjęs.

Iš karjero gabenamas smėlis, buvo apskaitomas ir už jį buvo atsiskaitoma pagal išrašytas sąskaitas faktūras, neapskaitytų pardavimų negalėjo būti. Jo vadovavimo karjeru metu smėlio išvežimą įrašydavo į žurnalą kiek kaušų ir į kokią mašiną pakrovė. Į žurnalą rašydavo tas, kas krovė. Tas žurnalas buvo laikomas JCB ekskavatoriuje.

Kaltinamasis K. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad buhalterinė apskaita UAB ,,Kustata“ yra vykdoma pagal pirminius dokumentus, išrašomos visos PVM sąskaitos faktūros arba pinigų priėmimų kvitai, šie dokumentai perduodami buhalterijai. 2012 metų pabaigoje A. A. paprašė jo ateiti vadovauti UAB ,,Kustata“, kadangi jis pats negalėjo, neturėjo laiko užsiimti karjero reikalais. A. A. planavo bendrovės vadovavimą perduoti kitam akcininkui P. Z., kai šis pilnai atsiskaitys už įmonės akcijas. P. Z. už akcijas visų pinigų pagal susitarimą nemokėjo, o vadovavimą karjere faktiškai perėmė ir darė ten ką norėjo. A. A. paprašė ten padaryti tvarką, sakė, kad reikia prižiūrėti, negalima leisti, kad darytų ką nori. Jam sutikus, buvo įdarbintas 0,5 etato, kad prižiūrėti karjerą. Kai jis pradėjo dirbti, prieš jį karjerui vadovavęs P. Z. ir kai už ankstesnius mėnesius, t. y. už 2012 metų spalį, lapkritį reikėjo išrašyti sąskaitas, jis nerado ne vieno važtaraščio. Visi važtaraščiai buvo pas P. Z.. Jis raštu reikalavo gražinti važtaraščius, nes nežinojo kam išrašyti PVM sąskaitas faktūras. P. Z., kuris nuo 2012 metų gegužės mėnesio praktiškai vadovavo karjero veiklai, nepadavė jo turėtų krovinio važtaraščių buhalterei įrašymui į apskaitą, todėl, jo manynu tyrimo metu nustatyta, kad dalis iškasenų iš Kušlėnų karjero parduota, o pardavimo dokumentai nebuvo išrašyti. P. Z. jam sakė, kad važtaraščiai bus užregistruoti mokesčių inspekcijoje ir tada grąžinti įmonei. Iki šiol jis įmonei važtaraščių negrąžino. P. Z. jam atsiuntė tik suvestines – kokias norėjo, tokias surašė. Jam pradėjus vadovauti UAB ,,Kustata“ ir gruntas, ir kitos iškasenos buvo pardavinėjamos tik išrašant buhalterinės apskaitos dokumentus ir vedant tikslią parduotų iškasenų apskaitą. Visos iškasenos buvo kraunamos pakrovėju Caterpillar, kuriame buvo sumontuotos svarstyklės ir sverdavo krovinį jau jo pakrovimo metu. Pagal markšreiderinių matavimų ataskaitą 2013-02-05 dienai Kušlėnų karjere dirvožemio buvo sukaupta 3744 kubiniai metrai. Taikant koeficientą 1,44 tai atitinka 5391,36 tonoms dirvožemio. Apmatavimai buvo atlikti 2013 m. sausio mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m., tai yra nuo karjero eksploatavimo pradžios iki 2013 m. sausio mėnesio. Mano, kad FNTT specialistės išvadoje 2011 m. derlingo grunto apiforminimo apskaitą neįvertinta, todėl jai gavosi skirtumas. Darydama išvadą, specialistė ėmė už pagrindą tik V. Š. nurodytus 5000 kubų. Kuo pagrįstas V. Š. nurodytas jo tariamai nukasto grunto kiekis 5000 tonų visiškai neaišku. Mano, kad tai yra tiesiog jo išgalvotas skaičius. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daromi papildomi apmatavimai. Jis ir ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad buvo neįvertinti dirvožemio pardavimai fiziniams asmenims 2013 metų birželio mėnesį. Tada jiems buvo parduota 121,80 tonų grunto, atsiskaitant grynais pinigais. Gaunant pinigus buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Pati specialistė, apklausiama teismo posėdyje, patvirtino, kad buvo apskaičiuoti tik 2012 m. ir 2013 m. parduoto derlingo grunto kiekiai, ir kad skirtumas buvo nustatytas paimant už pagrindą V. Š. nurodytas 5000 tonų. Tik kompetentingos įmonės, kurios turi sertifikuotus įrengimus, gali tiksliai matuoti ir apskaičiuoti tūrius. Iš tikrųjų tie matavimai yra daromi taip ir gana tiksliai, net centimetrų tikslumu yra išmatuojami visi reljefai, yra fotografuojami iš oro ir visi kiekiai yra apskaičiuoti tiksliai. Labai tiksliai apskaičiuoti, kaip parduotuvėje cukrų sveriame, neįmanoma, nes gruntas, dirvožemis, kinetinis smėlis, molis turi savybę trauktis. Buvo išvežta atodanga, molis į sąvartą, kur priklauso sandėliuoti tą molį. Buvo suvežtas molis, padaryti markšeideriniai apmatavimai, tai yra toks sklypas. Du metus niekas nejudino to molio ir po dviejų metų palyginus markšeiderinius apmatavimus, pusę metro yra sukritęs, nes jis buvo išpurentas, o per du metus pusę metro sukrenta. Paėmus didelį plotą, tūkstančiai kubinių metrų sumažėja. Tai gi negalima čia skaičiuoti kilogramais, tam yra nustatytos formos 2KN, kur yra apvalinama tūkstančiais kubinių metrų. Ypač anksčiau, dar neturint svarstyklių. Nė viename karjere taip nėra. Kitur pardavinėja kubais, iš akies pasižiūri ir viskas. V. Š. mini, kad jis per mėnesį pakraudavo po 2000-4000 tonų grunto, smėlio ar medžiagos. Karjere pakraunama šiandien per dieną, per 8 valandas virš 2000 tonų vienu ekskavatoriumi. Pagal tokius duomenis galima spręsti ir kiek V. Š. dirbo valandų per dieną.

Nukentėjusysis V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos sveikatos išėjo iš darbo Mažeikių naftos gamykloje irapie porą metų nedirbo. 2011 metų lieposmėnesį, galėjo būti 13-15 dienomis,kaimynas S. G. pasiūlė dirbti ekskavatorininku. Jis sakė, kad darbas karjerepas A. A., kurio jis iki tol nepažinojo. Po to pas jį atvyko A. A., jie kalbėjo apie įdarbinimą, sakė, kad dar turi būti priimti kiti darbuotojai – darbų vadovas ir darbų vykdytojai. Su A. A. sutarė, kad jisekskavatoriumi karjere kraus smėlį, žvyrą, juodžemį, už darbą jam mokės po 10 litų už darbo valandą, dirbant 8 valandas, per dieną jam sakė mokės po 80 litus. A. A. sakė, darbas bus oficialus, įformins darbo sutartį. Su kaimynu S. G. jis nuvažiavo į karjerą, atrakino visus vartus. Jis apžiūrėjo ekskavatorių, jį užvedė. Jis pasakė Sigitui, kad mažai kuro yra. S. G. pasakė, kad kuro atveš ir jau sekmadienį vakare padėjo jo kieme, kad pirmadienį jau galėtų dirbti. 2011-07-18 jis nuvažiavo į Kušlėnų karjerąir pradėjo dirbti. Jo pagrindinis darbas buvo krauti į transporto priemones derlingą gruntą ir esant galimybeišiek tiek daryti atodangas. A. A. jam davė sąrašą organizacijų, su kurioms buvo sudarytos sutartys dėl smėlio, žvyro pardavimo ir leidžiama krauti į jų transporto priemones. Jis pakraudavo smėliu atvykusius nurodytų organizacijų automobilius, betatvažiuodavo ir kitiasmenys, kurie norėjo pirkti smėlį, žvyrą už pinigus. Apie tai, kad smėlį nori įsigyti ir kiti asmenys, jis informavo A. A.. A. A. pasakė, kad jis parduotų, išrašytų krovinio gabenimo važtaraštį, paimtų pinigus. Jis taip ir dirbo. Vėliau, gal rugpjūčio mėnesį, gal šiek tiek vėliau karjere pasirodė R. Ž., bet su juo jis nebendravo, tiesiog dirbo savo darbą kaip ir anksčiau. A. A. jam išdavė darbuotojo pažymėjimą su jo fotonuotrauka,darbo užmokestį mokėdavo pagal kasos išlaidų orderius, ant jų jis pasirašydavo, todėl jis pagrįstai galvojo, kad karjere yra įformintas oficialiai darbo sutartimi. Po Naujų metų A. A. karjere nebepasirodydavo. Visi klausimai, susiję su darbu karjere, buvo sprendžiami su R. Ž.. R. Ž. dirbo 0,5 etato, atvažiuodavo į karjerą ryte 10-11 val., po pietų pasirodydavo apie 14 val. Jis klausdavo R. Ž., kodėl jo neįformina darbo sutartimi, nes pradėjus dirbti V. B., G. A., jie buvo įforminti pagal įstatymą, pasirašius su jais darbo sutartis.Tada R. Ž. jį įformino 0,25 etato. Paklausus, kodėl jo darbo sutartis sudaryta tik 025 etato, R. Ž. liepė aiškintis su A. A.. Darbo užmokestis jam buvo mokamas grynais pinigais. Su juo buvo visiškai atsiskaitoma , todėl jis nereiškė jokiųpretenzijų, kad jam mokėjo pinigus neoficialiai. Tiek A. A. atsiskaitė, kai dirbo, tiek atsiskaitė R. Ž., kai dirbo, paskui sąžiningai už 3 mėnesius atsiskaitė ir P. Z.. Buvo atsiskaitoma pagal kasos išlaidų orderius. O nuo lapkričio mėn., parėjus dirbti K. B., darbo užmokestis buvo pervedamas į sąskaitą banke. Pinigus už 0,25 etato jam pravesdavo jau į sąskaitą. Jis kaip ir anksčiau, pakraudamas mašinas, rašydavo krovinio gabenimo važtaraščius. Jeigu transporto priemonės vairuotojai pirkdavo smėlį už grynus pinigus, jis paimdavo pinigus, išrašydavo krovinio gabenimo važtaraštį, kasos išlaidų orderiai jam nebuvo išduoti. Pinigus jis nuveždavo A. A. į UAB „Žemaitijos agroprekyba“, kur jis dirbo direktoriaus pavaduotoju. Su A. A. susitikdavo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ jo darbo kabinete antrame aukšte. Atidavęs pinigus, išvykdavo į darbą, į karjerą. Dirbdamas jis darė užrašus užrašų knygutėje. Jis įrašydavo kiek į transporto priemonę įpilta kuro, kiek tonų ir į kokią transporto priemonę pakrauta smėlio, žvyro arba derlingo grunto, kiek motovalandų traktorius dirbo kiekvieną dieną. Įrašus jis darė ryte ir vakare. 2012 m.balandžio mėnesį buvo nupirktas frontalinis krautuvas Caterpillar, jis pradėjo dirbti ir šiuo krautuvu. Jis praktiškai dirbo abiem transporto priemonėm, kai kuriuos darbus, pvz. Kasimus dirbo ekskavatoriumi JCB, o krovimo darbus atliko frontaliniu krautuvu Caterpillar. Kol svarstyklės nebuvo sudėtos atkraunamo smėlio, žvyro, kito grunto svorį maždaug parašydavo pagal savo supratimą. Vėliau už smėlio kasybos ribų pradėjo imti iškasenas. Reiškia, yra skirta 8,1 ha sklypas, kur leidžiama kasti iškasenas ir duotas leidimas, bet neužteko to, buvo pasitraukta už sklypo kasybos ribų. 2011 m. iš ten išgauta 4000 kubų naudingų iškasenų, tiek realizuota. Kažkur kovo mėnesį pradėjo valytis tą visą plotą kasimui į kairį šoną, bet su JCB, kadangi ten buvo viršuj drenažas, buvo dar suvežta molio, tas drenažas neužtaisytas, tai nuo to kalno visas vanduo į tą karjerą ir subėgo. Vien todėl jis negalėjo ten iš karto imti iškasenų ir krauti į transporto priemones. Molį, tą viršutinį sluoksnį, kuris netinka prekybai, nukraudavo ir viską nuvarydavo. Ir taip nuo to ploto, kuris sudaro maždaug 40 arų, jis paskaičiavo, kad nuvežė už 500000 litų, bet jie neįskaityti į buhalterinę apskaitą. Jis jau 2011 m. rudenį dalinai nuo gamybinio pastato nemažą plotą buvo nuvalęs nuo derlingo grunto, buvau sustumdęs į šoną, ir nuvalęs nuo molio, o ten molio buvo 40-50 cm sluoksnis. Jis dirbo savo traktoriumi, turėjo priekabą, kadangi ten sunkiai buvo įvažiuoti. Kai nebūdavo mašinų, tai jis atbuliniu kaušu imdavo atodangos molį. Darbams atlikti buvo pasamdytas, UAB „Sarima“ ekskavatorius, kuris krovė smėlį. Jis į transporto priemones nekrovė, bet jis ten važiuodamas krovė ant keliuko visą laiką, nes mašinos negalėjo pravažiuoti. 2012 m. buvo vežamas žvyras, jo buvo daug. Nuo sausio 17 d. jis išėjo atostogų. Nuo 2012 m. lapkričio 11 d. ar 14 d. iki gruodžio 14 d. nebuvo nė vieno viršininko. K. B. pasakė: „Vyrai, yra tokia padėtis, rašote pareiškimus ir išeinate neapmokamų atostogų, kam priklauso, tas išeina apmokamų“. Tai buvo susiję su bloga situacija, nes pirkimų nėra, tai ką ten gali dirbti žiemos metu. Kiti darbuotojai parašė pareiškimus išeiti iš darbo, jis parašė pareiškimą, kad išleistų neapmokamų atostogų. Neapmokamose atostogose jis buvo iki 2013 m. kovo 14 d. Kai grįžo į darbą, buvo padaryta tokia dispečerinė, joje buvo sustatyti baldai, kompiuteris ten buvo ir nuo tada buvo išrašinėjamos sąskaitos. Jis jau neberašė krovinio gabenimo važtaraščių. Kovo mėnesį prasidėjo nesutarimai su K. B., bet jis visviena dirbo visus darbus karjere, nes buvo likęs tik vienas darbininkas. K. B. prašymu balandžio mėnesį jis supjaustė T-130 traktorių. Kadangi nebuvo tepalai išleisti, teritorija buvo apypilta tepalais ir apie tai kažkas informavo aplinkos inspekciją. Buvo atvykęs į karjerą aplinkos inspektorius. Po to Valstybinei darbo inspekcijai buvo pranešta, kad jis dirba faktiškai pilną darbo dieną, nors apiformintas tik 0,25 etato. atvyko inspektorius, jis aiškinosi situaciją, surašė jo paaiškinimą. Jis tada paaiškino tikrą padėtį. 18 dieną K. B. jam pasiūlė keisti d darbo sutartį 8 darbo valandoms per dieną. Jis sutiko su sąlyga, kad jam atlyginimas būtų mokamas 10 litų į valandą. Kadangi jie nesutarė dėl tokio darbo apmokėjimo, jis nutarė nutraukti darbo sutartį. Parašė pareiškimą atleisti iš darbo pagal 125 straipsnį, sąlygos paprastos: kad jam išmokėtų už 2 metus atostogas, kurios priklauso, už 2 metus kad išmokėtų kaip kompensaciją ir 2 metus, kad aš išeina. Susidarė 9600 litų, plius dar buvo skoloje 2856 litus, todėl paprašė sumokėti ir skolą. K. B. nesutiko su jo sąlyga, o jis nesuti išeiti iš darbo jo siūlomomis sąlygomis. Jis parašė raštą Sodrai. Iš tos darbovietės jį atleido už vagystę. Jam jie liko skolingi. Jis palaiko savo civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nurodytą sumą sudaro atostoginiai, vėlavimasis atsiskaityti ir viršvalandinis darbas. Kai jis apskundė Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo balandžio 16 d. aktą, patikrinus iš naujo buvo nustatyta, kad jam turėjo būti skaičiuojami už kiekvieną dieną po 6 darbo valandas viršvalandžiiai. Jis dirbdavo kiekvieną dieną po 8-9 val. ir daugiau, ir šeštadienį dirbdavau. Viršvalandžiai turėjo būti apmokami 1,5 karto daugiau, vaidinasi 30 litų per dieną jam privalėjo mokėti viršvalandžius. Jis dėl to kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Užrašų knygutėje įrašus jis darė savo iniciatyva, dėl savęs apskaita. Parašydavo krovinio gabenimo važtaraštį, pasirašydavo, antrą egzempliorių atiduodavo vairuotojui, pirmą egzempliorių į stalčių gamybinėse patalpose, pinigus ten. Savo knygutėje fiksavo faktiškai išvežtą kiekį ir aš pats važtaraščius išrašydavo, juos padėdavo arkiniame garaže į stalčių, bet jeigu vadovai būdavo, tai jie pasiimdavo. Jis tiesiog fiksuodavo kiekius ir jo nedomino, kokius kiekius jie rodydavo ataskaitose. Jam buvo pateikti už rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir ant jų jis pasirašė už gautą sumą. Jam 921,37 Lt į sąskaitą nebuvo pervesti. Parašai ten yra ne jo. Jam pervedimus pradėjo daryti tik K. B. už lapkričio mėn. padarė lygtai du pervedimus. Užrašų knygutėje įrašydavo duomenis iki buvo įsigytas pakrovėjas su svarstyklėmis. Kai UAB „Kustata“ nupirko antrą pakrovėją, ant pakrovėjo buvo svarstyklės. Jau tada jam nebereikėjo, kadangi ten yra kasos aparatas, iš karto pasveria svorį, užfiksuoja. Tą įrangą sumontavo kažkur gegužės mėn., tai rašyti važtaraščius jis baigė gegužės gale. Iki sumontuojant tą įrangą katerpileryje, vairuotojai patys svėrė krovinį. Būdavo, kad jo prašymu vairuotojai svėrėsi metalo laužo supirktuvėse, bet sakydavo, kad atitinka svoris. Pačiame karjere nebuvo svarstyklių. Visi vairuotojai krovinius vežė į Mažeikius, tai visos metalo laužo supirktuvės yra Mažeikiuose.

Liudytojas S. G. teismo posėdyje parodė, kad jo kaimynas V. Š. sakė, kad nori įsidarbinti ir jis jam ir pasiūlėkreiptis į A. A.. Su A. A. jis daug metų kartu dirbo, A. A. buvo jo vadovas, o jis meistru dirbo. Tuo metu, kai pasiūlė dėl darbo V. Š. kreiptis į A. A., su pastaruoju jau nebedirbo. Jis tik pagalvojo, kad A. A. UAB „ Mažeikių automobiliųkeliai“ dirba, tai gal irgalėtų įdarbinti V. Š..Jis nebeatsimena, ar V. Š. A. A. telefoną davė, ar pats skambino dėl V. Š. A. A.. Jis nežinojo ar susitarė V. Š. su A. A., jų pokalbių negirdėjo, jų susitikimuose nedalyvavo.Jis kelis kartus atveždavo A. A. prašymu degalus V. Š. prie vartų. Jis prašydavo paimti kuro iš kolonėlės ir atvežti porą talpų po 20 litrų prie kaimyno V. Š. namo vartų. Degalus pirkdavau degalinėje,čekius atiduodavo A. A..V. Š. 2014 metais buvo sakęs, kad jam kažkokios problemos dėl atlyginimo buvo, lyg jam nesumokėjo viso uždirbto atlyginimo.

Liudytojas G. A., apklaustas teisme, parodė, kad UAB „Kustata“ pradėjo dirbti 2012 metų ar gegužės, ar birželio mėnesį. Jis dirbo pilną darbo dieną, t. y. 8 val. Kai jis įsidarbino UAB ,,Kustata“ įmonės direktorius buvo R. Ž.,po kiek laiko pradėjo vadovauti P. Z..R. Ž. pasakė, kad P. Z. yra bendrovės akcininkas.Darbo sutartį jis pasirašė su R. Ž. ar A. A., tiksliai neprisimena. UAB „Kustata“ jis dirba iki šiol. Šiuo metu jis dirba traktoriumi krautuvu. UAB ,,Kustata“ dirbo ir kartu su V. Š.. Kai jis pradėjo dirbti, V. Š. jau dirbo UAB ,,Kustata“. Pradžioje jis dirbo MAZ vairuotojuir šiuo automobiliu kur liepdavo ten veždavo smėlį. Į tą mašiną tilpdavo iki 10 tonų. Į automobilį MAZ smėlį pakraudavo V. Š., kuris dirbo ekskavatoriumi JCB, paskui, kai nupirko krautuvąCaterpillar,kraudavo tuo krautuvu.Pakrovus smėlį, buvo pildomi kažkokie važtaraščiai, be jų negalėjo važiuoti. Tuos važtaraščius pradžioje užpildydavo V. Š.. Ant krautuvo buvo uždėtos svarstyklės, taip buvo nustatomas krovinio svoris.Svarstyklės buvo tik frontaliniame krautuve Caterpillar. Jis nežino, kaip nustatydavo krovinio svorį prieš tai, kol įsigijo krautuvą Caterpillar. Į jo automobilį visą laiką krovė tik didžiuoju krautuvu Cterpillar, nepamena, kad jam V. Š. mažuoju ekskavatoriumi JCB būtų krovęs. Kiek pamena, V. Š. pradžioje gal tik 2 val. Karjere tebūdavo. Kai jis nekraudavo, jis ir V. B. garaže tvarkydavosi, remontuodavome, jei kokią techniką reikėjo remontuoti. Detales remontui parveždavo R. Ž.. Gal kokį V. Š. dirbdavo tik 2 val., tiksliainegali pasakyti.Jis nežinojo apie tai, kodėl V. Š. tiek mažai dirba. Kai V. Š. nebūdavo, tai ir jis pakraudavo automobilius.Traktorių JUMZ niekas nevairavo, nes jis visą laiką stovėjo. Jis nematė, kad V. Š. važiuotų JUMZ traktoriumi.Be automobilio MAZ dar buvo du KRAZ automobiliai, kuriais po vietą gruntą, molį reikėdavo vežti. Jam taip pat teko dirbti vienu KRAZ automobiliu. Kitą KRAZ automobilįvairuodavo kitas darbuotojas V. B.. Jis tiksliai negali pasakyti ar tie automobiliai, ekskavatoriai dirbdavo tik karjere, ar važiuodavo ir į Mažeikius, ar V. Š. buvo išvažiavęs ekskavatoriumi iš Kušlėnų karjero teritorijos.Atlyginimus visą laiką gaudavo tvarkingai, pinigai buvo pravedami į jo sąskaitą DnB banke. P. Z. yra davęs tabelius pasirašyti, jis pasirašydavo, už tas dienas pinigai taip pat buvo pervesti į jo sąskaitą banke.Pats P. Z. jam grynųjų pinigų nemokėjo. Jis nėra matęs, kad V. Š. būtų mokamas nelegalus darbo užmokestis grynais pinigais. Į darbą jis važiuodavo ir nuosavu automobiliu, ir V. B. veždavo, ir V. Š. vežė. Būdavo, R. Ž. parveždavo namo, jeigu nebūdavo kam parvežti.

Liudytojas P. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad su A. A. susipažino per K. B., kuriam 2011 m. spalio mėn. paskolino 12000 eurų be skolos raštelio jo verslo problemoms spręsti. Pinigai buvo paskolinti 2,5 mėnesio iki Naujųjų metų. Po kokių poros savaičių K. B. pradėjo skambinti ir siūlyti nusipirkti karjerą. Jo verslas buvo mėsa, todėl Kostui sakė, kad savo gyvenime niekada nei žvyro, nei smėlio nepardavinėjęs, dabar eisiu pirkti kažkokias akcijas. Jis įvardijo sumas, sakė, kad 1400000 Lt, dar galbūt su savininku pakalbėjęs, nusiderėčiau tą kainą.Jis atsisakė, tada Kostas pasakė, kad jis neturės galimybės grąžinti jam tų 12000 eurų, įkalbinėjo jį pasišnekėti su savininku, kuris buvo jo švogeris A. A.. Kadangi jis apie tą verslą visiškai neišmanė, pasikvietė pasitarti brolį I. Z., nes jis šiek tiek apie statybas nusimano. K. B., kažkur tas galėjo būti 2011 m. lapkričio 20 d., suorganizavo susitikimą su A. A. dėl objekto apžiūrėjimo. Jie tada nupiešė tokius planus, kad ten milijoniniai uždarbiai. Jis tada dar neapsisprendė, sakė dar pagalvos, pasitars. Praėjo kažkiek tai laiko ir jam pradėjo intensyviai skambinti A. A., sakė „Pirk, neatsisakyk, dabar tik pradėtas eksploatuotas karjeras, ten iškasenų labai daug, 20-25 metai į priekį, čia tau bus kaip pensijinis fondas, aš pats padėsiu įeiti į tą ritmą“. Galų gale jo įkalbėtas jis dar kartą su broliu atvažiavo jau gruodžio pradžioje į karjerą. Su A. asausku tada kalbėjo būtent apie 1560000 už tą objektą. Jie apkalbėjo tokią preliminarią kainą, kad jis už 1001050 nuperka 66,5 % tos įmonės akcijų, jis pasilieka mažąjį paketą, sakė „aš konsultuosiu tave visais tais klausimais, tu būsi įmonės vadovu“. Preliminarią sutartį jam atsiuntė elektroniniu paštu gruodžio pabaigoje. Tą sutartį jis pasirašė. 2012 m. sausio 3 d. jis A. A. atvežė grynais pinigais 35000 litų. Jis tada dirbo „Žemaitijos agroprekyboje“ direktoriaus pavaduotoju. Apie kovo mėn.jis jau buvo įmokėjęs kažkur apie 200000 Lt. Pirko Maz markės padėvėtą automobilį ir vis žadėjo pelningą verslą. Jis kiek atvykdavo į karjerą, dirbo V. Š. vienas pats. 2012 m. apie balandžio 15 d. UAB ,,Kustata“ įsigijo pakrovėją Caterpillar. Po to, jis pastebįjo, kad A. A. pradėjo jo vengti, nenorėjo bendrauti, prie įmonės reikalų jo niekas neprileido. 2011 m., kai jie atvažiavo apžiūrėti karjerą, karjere aš pamatė dirbantį krautuvą JCB ir pamačiau dirbantį V. Š.. A. A. aprodė patalpas, namus, garaže stovintį rusišką buldozerį T-130, du KRAZ-ai stovėjo. Tai galėjo būti 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn. Apie 2012 m. birželio pabaigą jis atvažiavo į karjerą, pamatė, kad vartų nėra, dispečerinės nėra, kas ten ką daro, niekas nieko nežino, ten jokios kontrolės. Pasižiūrėjo kaip vedama apskaita, tai juokingai. Matė,kad stalčiuje mėtosi ir pinigai, ir važtaraščiai. Kovo mėn. transporto važtaraščiai be numerių buvo sudėti.V. Š. jam pasakė, kad jam buvo liepta išrašyti važtaraščius, jis išrašydavo ir palikdavo kur buvo nurodyta. Jis tada pasisakė A. A., kad aš ves užrašus, rašys kiekvieną dieną kiek važtaraščių atėjo, užrašys mašinos numerį, įmonės pavadinimą, ką krovė ir kiek pakrovė, kadangi jis čia neatvažiuoja arba atvažiuoja retai, R. Ž. atvažiuoja, susirenka, pinigus pasiima, tuos važtaraščius suplėšo, išmeta, kadangi ten numerio nėra. Jis nuo liepos mėn. pradėjo bent jau rašyti kiek pardavė smėlio, žvyro, dirvožemio, kiek pinigų buvo surinkta. Vieną mėnesį suvedė, tai grynų pinigų buvo 5000-6000 litų. Asauskas kategiškai atsisakė pastatyti kasos aparatą, kad nereikėtų pildyti jokių važtaraščių. Laikui bėgant A. A. vis mažaiau bendravo su juo, jis praktiškai nebendravo, niekada neatsakydavo į telefoninius skambučius. Jis suprato, kad jį tiesiog apgavo. Už 380000 Lt jis galėjo gauti akcijų iki 25 %. Jis suprato, kad ši investicijos jam neatsipirks visą gyvenimą. Nuo 2012 m. iki 2017 m. bendrovės pelnai tik sumažėjo, o apyvartos padidėjo. Tai kur pinigai? Kur jie dingsta? Jis ilgai nežinojo, kur tos iškasenos yra kasamos. Pasirodo, kad tos iškasenos yra iškastos iš tos vietos, kur negalėjo būti kasama. Ten iškasta apie 40000 m³ iškasenų ir parduota, po to užversta moliu. Jis turi padaręs nuotraukų, viskas yra nufotografuota, kaip ten iš tikrųjų buvo. Ten pilnu pajėgumu vyksta nelegali prekyba. Iškasenos yra pavogtos ir užstumtos. Matosi pagal kaimyno tvorą viskas iškasta 10-12 metrų gylyje, paskui rašo, kad tik 4 metrai iškasęs. O ten yra iškasta apie 40 arų žemės, visos iškasenos nukastos ir užverstos. Ir dabar, jeigu darytų tyrimus, darytų gręžinius, ten viską atrastų. Ten būtina daryti, nes tai yra iš valstybės pavogti milžiniški pinigai, panašiai 200000 eurų, kiek jis įsivaizduoja, bet jis mano, kad ten yra pavogta daugiau. Ir jeigu visus padaryti tyrimus, tai ten yra dirvožemis, derlingas gruntas visas yra pavogtas, išvežtas, parduotas, kas pagal įstatymą neleidžiama. Galima išvežti, bet jokiu būdu parduoti negalima. Ten yra viskas išpardavinėta ir viskas išpardavinėta už grynus pinigus. Ten juodžemio nėra. Jeigu ten viską suskaičiuotų, tai reikėtų įpareigoti geologines tarnybas, kad jie turėtų gręžinius daryti, tikrinti, nes čia yra išvogtas valstybės turtas. Jis yrs matęs tiktai krovinio važtaraščius, kuriuos V. Š. pildė. Visus savo pamąstymus jis grindžia tik tuo, ką pats užfiksavo ir ką pastebėjo. Nematė kaip į apskaitą buvo suvedami važtaraščiai. Būdavo taip, kad jis suregistruodavo važtaraščius, bet A. A. neleidžia numerių uždėti, jis įpareigojo Žemeckį nupirkti naujus važtaraščius , kad rašytų ant važtaraščių be numerių. Jam pinigus atiduodavo, o jis važtaraštį išmesdavo, nes jis numerio neturi. Jis kai atvažiavo, pamatė, kad mėtosi 3 mėnesių senumo krovinio važtaraščiai dirbtuvėse. 2013 m. birželio mėnesį jam paskambino V. Š., pasakė, kad rašo į savivaldybę, jam rašo, rašo į Sodrą, rašo į mokesčių inspekciją didelį raštą. Jis kai pradėjo skaityti, išsigando, nes ten viskas apie tuos juodus darbus, kaip buvo mokami pinigai, nors jam A. A. buvo sakęs, kad jis tuos pinigus apskaito buhalterijoje ir juos išmoka oficialiai. Jis taip suprato, kad tarp A. A. ir V. Š. įvyko konfliktas dėl kuro. V. Š. jam sakė, kad 2013 m. vėl prasidėjo ūkininkų kuro pylimas į bakus. Jis paskambino K. B. ir paklausė apie tą ūkininkų kurą, pasakė, kad Vytautas taip šneka. Jam teko V. Š. išmokėti darbo užmokestį darbo vietoje, mokėjao už 2012 m. liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį. Tie pinigai buvo paimti iš ten, kai buvo parduotas, kada jis pamačiau, kad nevyksta nei pinigų apskaita, nei iškasenų apskaita, tada pradėjo juos registruoti į tam tikrą lapą, kiek tų pinigų yra, ir A. A. duodavo komandą, R. Ž. atveždavo žiniaraštį ir pagal žiniaraštį kiek būdavo, pasakydavo kiek reikia sumokėti, tiek jis ir sumokėdavo. Kas likdavo, atiduodavo jam, o dažniausiai nelikdavo. Atlyginimus liepdavo išmokėti pats A. A.. Jis V. Š. pinigus sumokėjau asmeniškai, jis pasirašydavo, kad gauna pinigus. Dokumentus dėl darbo užmokesčio atveždavo R. Ž., porą kartų yra atvežęs neoriginalius dokumentus, atšviestus dokumentus. Sumos būdavo išmokamos kiekvienam darbuotojui įvairiai, galėjo ir 1000 Lt būti, ir daugiau, ir mažiau. V. Š. būdavo daugiausiai išmokama, mažiausiai, atrodo, R. Ž. būdavo išmokama. Tiksliai negali pasakyti, bet darbo užmokesčio sumos būdavo panašiai nuo 600 Lt iki 1700 Lt. Jis girdėjo, kaip V. Š. prašė A. A. įdarbinti jį pagal darbo sutartį, bet tas buvo seniai, galėjo būti 2012 m. rudenį. Visą laiką nuo 2011 m. iki 2012 m. jis matė V. Š. ten dirbantį. Kai iš Rygos grįždavo ir užvažiuodavo vakare 4 val., Vytautas dirbdavo, kitą kartą užvažiuoju 5 val., jau jo nebuvo. Žiemos laikas buvo, nebuvo darbo, tai ką jis ten stovės. Sausio – birželio mėn. iš ryto jis ten nevažiuodavo. Gegužės mėnesį dažniau atvažiuodavo, nes jam pradėjo labai rūpėti viskas, kad jis tokius pinigus įmokėjo, o jokios informacijos negauna, R. Ž. nieko nesako, A. A. nenori bendrauti, tai jam reikėjo pačiam kažką žiūrėti. Ir kada jis jau pamatė, kad ten vyksta tokios slėpynės, niekas nieko nepasakoja, tada daugiau pradėjo su V. Š. bendrauti, kalbėti apie darbą, apie viską. Jis guodėsi, kad ir to trūksta, ir kitko trūksta, kad su kuru prastai, kad atveža kanistrais, nėra normalių sąlygų. V. Š. važtaraščius pildė, matė, kad traktoriuje kažkoks sąsiuvinis buvo padėtas. Jis sakė, kad išrašo transportinius važtaraščius, kažką į sąsiuvinį įsiregistruoja, kiek dirba, kiek valandų atidirba. Kada jau buo įmokėjęs nemažą dalį pinigų, brolis turėjo tokį pažįstamą žmogų, kuris susijęs su karjerais. Jo paprašė, kad atvažiuotų į karjerą ir pasižiūrėtų, kaip tas karjeras iš viso atrodo, kokiame jis lygyje yra. Tada jis atvažiavo, brolis atsivežė fotoaparatą, jis pafilmavo. Tada ir su A. A. buvo, A. A. parodė kiek ten iškasta, kiek ten visko padaryta. Brolis filmavo tik dėl to, kaip vystysis karjeras, kokiame stovyje jis yra. Iš to filmuko matėsi kiek iškasta tų iškasenų yra. Tuo metu, kada buvo atvažiavęs, jis tikrai nebūtų įvertinęs kiekio, bet kadangi keturis mėnesius pabuvo ten, suprato, kaip galima vizualiai apytikriai įvertinti kiekį. Nuotraukose ir filmuke matosi, kad iš po nusileidimo kelio buvo išvežtas smėlis. Ten reikia paskaičiuoti ilgį, plotį, gylį, tai jeigu vizualiai apie 80 m ilgio, vidutiniškai 7-8 m gylis ir plotis 24000 m, tai galima labai nesunkiai paskaičiuoti, kad turėjo būti išvežta apie 15000 m³. Karjeras daugiau ėjo į priekį, tai ten priekyje ir buvo didieji žvyro sluoksniai. Jis matė, kad iš ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris neįeina į 8,1 ha plotą, išvežta apie 40000 m³, ir paskui viskas užversta moliu. Viskas matosi nuotraukose, kaip traktoriai iškasa, kaip užkasa. Jis nežinojo, kad tame 8,1 ha sklypo plote yra du A. A. sklypai. Jis, kaip akcininkas, jokios informacijos apie įmonę negaudavo. Tris sąskaitas, kur atlikti darbai Mažeikių seniūnijai, dvi sąskaitas, kur išnuomoti mechanizmai UAB „Žemaitijos agroprekyba“, jis rado kontoroje ant stalo tarp juodraščių. Jis pasižiūrėjo ir jam buvo keista, kad jos be parašų ir be numerių. Kad jos ten nesimėtytų, jis buvo nunešęs į spintelę prie važtaraščių, nes ten buvo saugiausia vieta. Dabar negali tiksliai pasakyti, kokie mechanizmai buvo išnuomoti, bet buvo išnuomoti netgi tie traktoriai, kurie nevažiuodavo. Jokia technika iš karjero neišvažiuodavo. Jie ir numerių neturėjo, jie išvažiuoti niekur negalėdavo. Tiktai vėliau, jau rudenį R. Ž. prisuko numerius ant tų traktorių. Jis buvo sakęs, kad jeigu būtų daromas auditas, tai jis apmokės už audito atlikimą. Jis buvo užklausęs Aplinkos ministeriją dėl iškastų iš ne kasybai skirtos teritorijos iškasenų, tai jam buvo atsakę, kad ministerija neturi tam lėšų. Jeigu jie neturi, tai jis už savo lėšas padarys tyrimus. O jei pasirodys, kad ten yra pavogta, tai atsakys tie, kurie tuo metu vadovavo. Jis įsitikinęs, kad iš ten yra pavogta, ir tie pinigai yra panaudoti asmeninei gerovei, į įmonę jie nepateko. Jam, kaip akcininkui, yra padarytas didžiulis nuostolis. Jis,padirbęs 4 mėnesius karjere, maždaug įsivaizduoja kiek galima parduoti iškasenų. Parduoti 3000-4000 m³ per mėnesį tuo metu buvo įmanoma. Ir kada gauni atsakymą iš Aplinkos ministerijos, kad per 2011-2012 m. buvo parduota 25000 m³ iškasenų, tai jam žinoma, kad vien iš už kasybos ribų teritorijos iškasta apie 40000 m³. Jis turi nuotraukas, turi įrašus. Jis jau atvažiavęs į karjerą matė, kad karjere galėjo būti iškasta apie 30000-35000 m³. Tai jau 75000 m³, o ten rašo, kad tik 25000 m³ iškasta. Tai vadinasi, kad už 25000 m³ yra sumokama. Už 2012 m. kai buvo daryti markšreideriniai matavimai, ponas A. A. pats važiavo ir pridavinėjo, nors jis jau dirbo savivaldybėje, ir jam raštą parašė, kad markšreiderinius matavimus darant atsirado trūkumai. Jis pats pripažįsta tai.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad UAB „Kustata“ dirba apie 5 metus, pradėjo dirbti 2012 m., tiksliau datos neprisimena. Dirbašaltkalviu traktorininku. Šiuo metu dirba dviese su G. A..V. Š. dirbo UAB „Kustata“karjere, Kušlėnų k. Mažeikių r. kai jis įsidarbino šioje bendrovėje. Nuo kada V. Š. tiksliai UAB ,,Kustata“ pradėjo dirbti jis nežino.V. Š. kasdien dirbo, betpradžioje dirbo po 2 val., paskui ilgiau dirbo, vėliau vėl trumpiau, jo darbo grafiku jis nesidomėjo.Jie visi trys darbą pradėdavo 8 val.Jis daugiau remontuodavo techniką, V. Š. ir kasdavo, ir kraudavo smėlį,žvyrą. Jis dirbo ekskavatoriumi JCB, krautuvu Caterpillar. G. A. automobiliu KRAZ važiuodavo.Kai V. Š. nebudavodarbe ir jis ir G. A. smėlį į automobilius.Karjere nėra taip, kad ištysai reikėtų visą dieną krauti smėlį, gruntą į automobilius. Būna ir tokių dienų, kad iš viso nėra ko krauti. Tada atliekamikiti darbai.Kai kraunirautuvu Caterpillar, ten yra svarstyklės ir žinai pakrautą svorį. Kraunant mažuoju ekskavatoriumi JCB jie skaičiuodavo, kad 1,5 tonos sveria 1 kaušas.Darbo užmokestis jam pravedamas į sąskaitą banke, grynais pinigais niekas jam nėra mokėjęs. Jis nėra matęs, kadatlyginimas kam nors kitam būtų mokamas grynais pinigais.Gal jis neprisimena tiksliai, bet jei ir buvo išmokėtas atlyginimas grynais pinigais, jis turėjo pasirašyti atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje. P. Z. dirbokarjere, vadovavo bendrovėje maždaug apie pusmetį. Jis nurodydavo, kur kelią pakloti, kur kasti, kur dar ką padaryti, ką remontuoti. Jis tuo metu nurodydavo, kam reikia pakrauti smėlį, žvyrą, kiek reikia pakrauti.Kokias tada pareigas jis užėmė UAB „Kustata“, jis negali pasakyti. Jis žino, kad P. Z. buvo UAB ,,Kustata“akcininkas, o kuo jis ten dirbo, nežino.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad 2012 m. vasario mėnesįjį pasikvietė P. Z. per savo brolį dėl konsultacijų į prie Mažeikių esantį žvyro, smėlio karjerą, kadangi žinojo, kad jis 13 metų dirbo viename iš Lietuvosdolomito karjerų, kaip specialistą, kad patartų kaip galima būtų eksploatuoti tą karjerą ir kokios perspektyvos. Atvykus jie apžiūrėjo karjerą, karjeras buvo pradėtas eksploatuoti, matėsi jau arti žvyras, nes tai produktas, kuris yra brangesnis už smėlį. Padiskutavo kokia kryptimi viską daryti, kaip ruošti nuodangą. Tada jis bendravo su broliais Petru ir J. Z. ir A. A.. Kalbėjo apie išteklius, kokie jie ten yra, kokia sudėtis, kokios perspektyvos. Po to dar sykį tų pačių metųvasarą, galėjo būti liepos mėnuo, jis buvo pakviestas į minėtą karjerą. Tuo metu ten jau buvo viskas pažengę į priekį, kadangi buvo nuodanga jau daroma buldozeriu, karjeras buvoeksploatuojamas, tada pasišnekėjosu P. Z. perspektyvą, jis pasakojo kaip reikia paruošti kelius, ką daryti su smėliu, jeigu jis būtų perteklinis, kur jį sandėliuoti. Jis nematė jokiųsutarčių, jokių detalių jam nebuvo atskleista, nei kokie kiekiai realizuojami, šnekėjo tiesiog, kad yra perspektyvos darbui.Tiesiog buvo kalbėta, kad tai yra perspektyvus biznis, o gamtos ištekliai – visada perspektyvus biznis. Buvo kalba apie tai, kad P. Z. tampa vienu iš savininkų, kad jam yra aktualu, kad tas biznis vystytųsi. Jeigu kalbėti apie gamtos išteklius, tai iš principo visada yra galimas biznis, bet šitą biznį riboja tiktai atstumas, kadangi tas produktas nėra brangus ir jį labai toli nenuveši. Reikia galvoti apie tai, ar bus aplink tokių objektų, kuriems jis bus reikalingas. Karjeras eksploatuojamas pagal tam tikras taisykles, kurios žvyro karjerui nėra labai sudėtingos, nes ten nevyksta sprogdinimai, visumoj pati situacija rodė, kad viskas eina teisinga linkme, nes ir nuodanga kryptingai nuimama, produktas ruošiamas pardavimui ir parduodamas, tai viskas tvarkoj. O giluminėje dalyje dėl išteklių jis nesidomėjo ir nesigilino, aš kalba tik apie tą vaizdą, kurį matė.Pirmojo apsilankymo P. Z. brolis Jonas kažką tai filmavo, fotografavo.Kai jis pirmąjį kartą atvyko į karjerą, ten buvo vienas nedidelis ekskavatorius, o antrąjį kartą buvo jau buldozeris ir pakrovėjas. Jau perspektyva buvo į priekį technikos prasme. Lyg tai kitas jau buvo pakrovėjas, ne tas pats, kaip pirmąjį kartą. Jis nepamenaar buvo karjere koksžmogus, dirbęs pakrovėju.

Liudytojas I. Z., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2011 m.lapkričio mėnesįjam paskambino brolis Petrasir pasakė, kad jo pažįstamas K. B. siūlo pirkti karjero akcijų iš jo svainio A. A.. Brolis sakė, kad nori pasitarti, gal reikia nuvažiuoti pasižiūrėti. 2011 metų lapkričio vidurį jie atvažiavo į Mažeikius pas K. B.. Jis supažindino juos su A. A.. Vyko pokalbis, kad nori parduoti arba 100 % karjerą, arba kontrolinį akcijų paketą, didžiąją dalį. Po to jie su A. A. nuvažiavo į karjerą. Jie apžiūrėjo karjerą, ten dirbo JCB traktorius, frontalinis krautuvas. Kaip vėliau paaiškėjo, mašinistas buvo V. Š.. Su broliugruodžio mėnesį jie vėl susitiko su A. A. jo darbe. Brolis klausė jo kodėl, jeigu viskas gerai sekasi karjere, nori jį parduoti?. A. A. sakė, kad turi sveikatos problemų, trūksta apyvartinių lėšų, yra įsipareigojimai bankui. Jis su broliu nuvažiavo pasižiūrėti dar kartąį karjerą. Pačiame karjere JCB dirbo, lygtai mašiną krovė. 2012 m. vasario mėnesį brolis jam paskambino ir pasakė, kad reikėtų su kažkuo pasitarti, kad kažkas iš šalies pakonsultuotų mum apie tą karjerą. Jis paprašė A. B. nuvažiuoti į karjerą ir pažiūrėti kas ten vyksta ir juos pakonsultuoti. Vasario mėnesį susitiko A. A., A. B. ir jis su broliu. Jie apžiūrėjo karjerą, pakonsultavo ką ir kaip reikėtų daryti, sakė, kad reikia atodangas daryti, kad ten dar toli gražu iki gero iškasimo, nes ten buvo ganėtinai mažai atodanga padaryta. Birželio mėnesį brolis sakė, kad negauna jokios informacijos iš karjero savininko A. A., kad reikia važiuoti ir žiūrėti, kas ten darosi, nes investuoti virš pusės milijono litų. Jie su Petru nuvažiavo į karjerą, Petras supažindino su kolektyvu. Kadangi šitiek pinigų buvo investuota,jie dažnai pradėjo ten lankytis. Karjere trūko elementariausios tvarkos, nebuvo nei vartų, nei dispečerinės, nei kuro sandėlio, nuvažiavimas į karjerą buvo labai primityvus. Vasarą jis ten būdavo praktiškai pastoviai. Ten yra gyvenamas namas ir A. A. leidus, kad nereiktų važinėtis, jis mansardoje įsirengė patalpas, kad galėtų ten miegoti. Ir ten būdavo praktiškai nuolat, kartais būdavo brolis, ir kartu su broliu būdavo. Karjere tada dirbo Š. V., B. V., G. A., jie dirbo visą darbo dieną, kartais dirbdavo viršvalandžius, nes būdavo tokių darbų. V. Š. dirbo ant frontalinio krautuvo, V. B. dirbo su buldozeriu atodangas darė ir šaltkalvis buvo tuo pačiu, G. A. buvo vairuotojas. Visi trys dirbo visą darbo dieną. Kad su frontaliniu krautuvu dirbtų kiti asmenys, o ne tik V. Š., praktiškai nebuvo, jis buvo vienintelis, kuris ir dirbo šiuo krautuvu. Darbo laiko apskaitos žurnalą vedė R. Ž.. R. Ž. pagal pareigas buvo energetikas mechanikas, kiek jam žinoma. Kodėl jis tvarkė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, aš nežinau. R. Ž. nebūdavo visą laiką karjere, tai jis galėdavo pasakyti jam kiek kas viršvalandžių dirbo. Angare buvo rašomasis stalas ir ten buvo laikomas darbo laiko apskaitos žurnalas. Keletą kartų teko pasakyti R. Ž., kiek viršvalandžių dirbo koks darbuotojas. Jis nežiūrėdavo, ar R. Ž. užrašydavo kur nors tas valandas. Jis taip pat buvo pradėjęs karjere dirbti, reikėjo betoninę nuovažą padaryti, nuvažiavimą į karjerą, tai padėjo daryti. Jam už tuos darbus nemokėjo, tiesiog aš padėjo broliui. Kai atvažiavo brolis, jis pradėjo vesti išvežamų iškasenų apskaitą, kadangi buvo ir gryni pinigai. Brolis karjere būdavo ganėtinai tankiai, bet būdavo dienų, kad ir nebūdavo. Jis sutraukdavo važtaraščius, o paskui atiduodavo A. A., kad jis perduotų toliau į buhalteriją. Važtaraščiai būdavo rašomajame stale angare. Važtaraščius išrašydavo V. Š., kadangi jis pakraudavo ir išrašydavo, paskui į rašomąjį stalą padėdavo, ten ir grynus pinigus padėdavo. Svoris būdavo nustatomas paprastai, nes frontalinis krautuvas turėjo svarstykles, o iki to kaip būdavo, jis nežino, gal iš akies, nes JCB tokios galimybės pasverti neturėjo. Naujasis turėjo tokią galimybę, bet jis karjere atsirado tik gegužės mėesį. Karjere jie prabuvo iki gruodžio mėnesio, iki akcininkų susirinkimo, kada atvažiavo K. B., prisistatė, kaip naujasis įmonės direktorius. Broliui buvo siūloma tapti direktoriumi, kol dar nebuvo K. B., bet A. A. siūlė jam tapti direktoriumi su tokia sąlyga, kad jis pats valdys buhalteriją. Su tokia sąlyga brolis nesutiko.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad jis dirbo UAB ,,Transgeda“ vairuotoju. 2012 m. teko vežti iš karjero smėlį. Jiems UAB „Transgeda“ vadovas G. B. paskambindavo ir pasakydavo kur važiuoti. Nuvažiavus į karjerą, ten dirbęs traktorininkas pakraudavo smėlį į automobilį. Atsiskaityti jiems nereikėdavo. Aš nepažinojo tų žmonių, kurie dirbo karjere. Jis tada važiavo Mersedes Benz sunkvežimiu, valstybinių numerių neatsimena. Į tą automobilį tilpdavo 10-14 tonų. Ekskavatorius krautuvas karjere buvo nedidelis, pagal karjerą tai mažas. Jis teismo salėje mato žmogų, kuris dirbo tuo krautuvu (liudytojas parodė į nukentėjusįjį V. Š.). Jis gal porą kartų tame karjere buvo, sunku dabar prisiminti. Neatsimena, ar buvo kažkokie dokumentai išrašyti. Jis žinojo, kad į jo mašiną 10-14 tonų telpa ir jis niekur nesisvėrė. Tas svoris buvo nustatomas daugmaž. UAB „Transgeda“Mersedes Benz automobiliu daugiau niekas nedirbo bent jau tuo momentu, kol jis buvo ten. Kad 7 reisus per dieną būtų išvežęs negalėjo taip būti. 2012 m. balandžio, gegužės mėnesiais jis negalėjo nieko vežti vežti iš karjero, nes jis iki 2012 m. vasario ar kovo mėnesio dirbo UAB „Transgeda“. Jis ir dabar veža smėlį iš to karjero. Dabar yra išrašomi krovinio važtaraščiai, pasirašo K. B..

Liudytojas V. Š. (jaunesnysis) teisme parodė, jog žino, kad jo tėvas V. Š. dirbo Kušlėnų karjere. Bendrovės, kurioje dirbo tėvas, pavadinimo jis nežino. Jis tame karjere lankėsi kokius 3-4 kartus . Vieną kartą tėvo pakvietimu, nes problemų ten jam buvo, skendo, reikėjo padėti išsitraukti. O daugiau važiuodavo su sūnumi į karjerą pasivažinėti keturračiu.Su tėvu jis gyvena bendrame name Mažeikiuose. Matydavo, kad tėvas iš ryto išvažiuodavo į darbą, o vakare grįždavo. Mano, kad visą dieną jis ten dirbdavo, nes ne visada matydav, kada jis grįžta, bet ryte išvažiuodavo ir vakare grįždavo. Tėvas dirbo su ekskavatoriumi, pakrovėjudideliu priekyje su kaušu, kasė žvyrą, gruntą. Ekskavatorius mažesnis, kuris buvo pradžioje, o paskui atsirado tas su kaušu didesnis. Matė, kad tėvas važiavotai vienu, tai kitu pakrovėju. Sunku pasakyti, kiek tėvas dirbo, 2-3 metus, gal ir daugiau.

Liudytoja V. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2010-11-11 dirba UAB „Kustata“ vyr. finansininke. Į darbą ją priėmė direktorius A. A.. Sudarė darbo sutartį. Pagal darbo sutartį dirba ne pilną darbo dieną. Buhalterinę apskaitą tvarko pagal pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus. Dokumentus iš pradžiu jai pristatydavo direktorius A. A., o nuo 2012 m. pabaigos – direktorius K. B.. 1-2 kartus pas ją buvo atėjęs jaunas žmogus, o ar tai buvo R. Ž., ar ne R. Ž., ji nežino. Jis pasakė, kad yra iš įmonės „Kustata“, Alfonsas susirgo, todėl jis atvežė dokumentus. Kartą per mėnesį jai direktorius atneša visus finansinius dokumentus, kurie ateidavo į firmą per mėnesį, įskaitant ir banko išrašus, priėmimo kvitus už pakrautą produkciją. Ji apdoroja tik finansinius dokumentus, suveda juos į kompiuterį, pagal pateiktus dokumentus sudaro buhalterinius registrus, ataskaitas ir deklaracijas pateikia mokesčių inspekcijai, Sodrai. Įmonės darbuotojų ji nemato, su niekuo nesusitinka, tik su direktoriumi. Darbo užmokesčius apskaičiuoja, remdamasi tabeliu, vadovaudamasi įsakymu ir žiniaraščius perduoda elektroniniu būdu. 2012-2013 m. ji taip pat tvarkė UAB ,,Kustata“ finansinius dokumentus, kuriuos jai tik direktorius pateikdavo, ji juos tik suvesdavoį registrus. Jai nežinoma, kas surašydavo pirminius dokumentus. Sąskaitos faktūros pas ją patekdavo jau surašytos, nes ji nematė gamybos, nežinojo apie sutartis su klientais. Ji apskaičiuodavo darbo užmokestį ir duomenis perduodavo direktoriui. Direktorius jai žodžiu pasakydavo kas kiek dirbo. Jeigu tai pusė darbo dienos, vadinasi, tai 4 darbo val., jeigu visa darbo diena, tai 8 val.Ji darbo užmokestį gaudavo taip: pasirašydavo tabelyje, kiek tabelyje būdavo priskaičiuota, tiek jai atveždavo ir išmokėdavo grynais pinigais. Iš banko išrašo ji mato, kad visiems darbuotojams darbo užmokestis buvo pervedamas į banko sąskaitas pagal žiniaraštį.2010-2011 m. tikriausiai darbuotojai darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais, o į sąskaitą darbo užmokestis būdavo pervedamas nuo 2012 m., tiksliai ji neatsimena. Iš pradžių ji matydavo, kad žiniaraščiuose yra darbuotojų parašai, tai vaidinasi, jie gaudavo grynais pinigais, bet jie gaudavo savo darbo vietose, ji nematydavo kaip darbuotojams buvo išmokami darbo užmokesčiai, nes pačiame karjere niekada nebuvo. Bendrovėje už kasą, už grynus pinigus buvo atsakingas direktorius, o ji tik tvarkau dokumentaciją, ką ji gaudavio iš direktoriaus, tą ir sutvarkydavo. Į apskaitą ji įtraukia visus dokumentus, kuriuos gauna iš direktoriaus. Visus dokumentus, tame tarpe ir kasos dokumentus, iki 2012 m. pateikdavo tik A. A..Tik tada, kada A. A. stipriai sirgo, dokumentus atvežė kitas žmogus. Ji nepamena kas vykdė direktoriaus pareigas jo ligos metu. Kai susirgo K. B., tai lygtai jį pavadavo R. Ž.. Apskaitos dokumentai dėl žvyro, smėlio realizacijos buvo teikiami tokiu pat principu. Jai nekildavo problemų su apskaita, visi galai sueidavo, nes pas ją patekdavo visi realūs dokumentai. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo jokių pretenzijų iš darbuotojų nebuvo.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad Į UAB „Kustata“ karjerą važiuodavo žvyrą, smėlį vežtissavo automobiliu GAZ 53. Kiek prisimena, į karjerą važiuodavo tik 2012 m., nes 2011 m. gimė sūnus, o sūnų kūdikį į sunkvežimį nesidėdavo. O 2012 m. sūnus jau buvo pusantrų metų, tai jis važiuodavo su juo. Iš karjero smėlį, žvyrą pirko 2012 m. gegužės, birželio, liepos mėnesiais, tada statė ūkinį pastatą. Karjere jis bendraudavo tik su ekskavatorininku, jis ir pakraudavo jam į mašiną smėlį, žvyrą. Tas žmogus vienas būdavo karjere, nei jo vardo, nei pavardės jis nežino. Jisvažiuodavo į karjerąvisą laiką į darbo pabaigą, ekskavatorininkas jam pakraudavo smėlį, žvyrą į automobilį dideliu ekskavatoriumi, bet būdavo ir mažas ekskavatorius. Kažkada vieną važtaraštį, berods, buvo rašęs ekskavatorininkas. Kadangi jis įsigydavo smėlį, žvyrą savo reikmėms, ekskavatorininkas jam ir nerašydavo važtaraščių. Jam vieną važtaraštį išrašydavo ir pasakydavo, kadangi netoli važiuoju, tai užteks keliems reisams ir to vieno važtaraščio. Vieną važtaraštį išrašydavo kokiai savaitei ir su tuo pačiu važiuodavo.Ant to važtaraščio krovinio kiekis būdavo užrašytas tik tos dienos, o ne visos savaitės. Nepamena, ar važtaraštyje datą įrašydavo, ar neįrašydavo.Jis mokėdavo grynus pinigus ir be jokių dokumentų išveždavo krovinį. Kadangi labai arti jam reikėdavo važiuoti, tai tų dokumentų jam ir nereikėdavo.Pagal techninius duomenis jo automobilis GAZ 53 turėjo vežti 4 tonas, bet visada daugiau veždavo. Visada veždavo gal 5 tonas, gal 5,5 tonas. Smėlio, žvyro svorį sužinodavo, kai ekskavatorius pasverdavo, nes jis buvo su svarstyklėmis.Teismo salėje yra tas ekskavatorininkas, kuris dirbo karjere (liudytojas parodė į nukentėjusįjį V. Š.).

Liudytojas D. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „Hidrotechniniai statiniai“ vairuotoju ir iš UAB „Kustata“ karjero į Viekšnius vežė smėlį.Jis vairavo 10 tonųautomobilį MAZ.2011-2012 m. į karjerą jis važiavogal 6 kartus, gal dar mažiau kartų, nes įmonės vadovai dažniaukitą vairuotoją, kuris vairavo didesnę mašiną siųsdavo. Koks tai buvo mėnuo jis neprisimena, galėjo būti ruduo.Vasarą dar parkelį Mažeikiuose buvo tvarkomas, veždavosmėlį, žvyrą keliams tvarkyti, bet bet jis ten retai būdavo. Karjere būdavo ekskavatorininkas, kuris pakraudavo smėlį į automobilį, išrašydavo važtaraštį, jis pasirašydavo ir išvažiuodavo. Tada karjere buvo mažiukas geltonas ekskavatorius, vėliau atsirado ir didysis pakrovėjas, bet kokiais metais jis neprsimena. Daug metų dirbdamas tokiu automobiliu jis žinojo kiek kaušų įmetama į mašiną ir taip nustatydavau svorį – mašina MAZ 10 tonų, tai 5 kaušai ir MAZ-as būdavo pakrautas. Didžiuoju ekskavatoriumi kai krovė jau pasverdavo.ETG kartais stovėdavo tikrintojai, jeigu jie pasvertų krovinį, reikėtų atsakyti už tai, kad veža virš leistinos normos, todėl daugiau jis negalėjo vežti.Karjere jis už smėlį neatsiskaitydavo, važtaraščius atiduodavau į UAB „Hidrotechniniai statiniai“ buhalteriją. Visą laiką gaudavau važtaraščius, nėra buvę, kad be važtaraščių išvažiuotų, nes be jų niekas ir neduodavo smėlio, žvyro. Važtaraščiai kiekvienam reisui buvo išrašomi.Kai pradėjo važinėtis į karjerą, žinojo, kad ekskavatorininko vardas buvo Vytautas (liudytojas parodė į nukentėjusįjį V. Š.).

Liudytojas A. R., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad dirba UAB „Hidrotechniniai statiniai“ 20 tonųautomobilio MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Iš UAB ,,Kustata“ Kušlėnų karjero smėlį, žvyrą pradėjo vežti 2011-2012 m., tiksliau laiko nurodyti negali.Smėlį, žvyrą jie tik vasarą veždavo, nes žiemą niekada nevyksta tokie darbai. Negali pasakyti kada tiksliai 2011 m. vasarą pradėjo vežti smėlį iš UAB ,,Kustata“ karjero. 2012 m. irgi daugiau vasarą vežė. 2011-2012 m. kai atvažiuodavoį karjerą, krovinį pakraudavo V. Š.. Kadangi jis pasirašydavo ant važtaraščio, žino jo vardą, pavardę. Smėlį iš pradžių krovėmažiukas ekskavatorius, o vėliau jau didelis ekskavatoriuskrovė, jis buvo su svarstyklėmis. Kai krovė mažu ekskavatoriumi svorį nustatydavo jeigu pilna mašina yra 20 tonų, tai pakraudavo panašiai 18-19 tonų. Tiesiog pasižiūri į mašiną, kai jau pilna būna, tai daugiau ir nebekrauna, tiksliai to svorio kitaip nenustatydavo. Karjere jis bendraudavo tik su ekskavatorininku, nes jis pakrauna, išrašo važtaraštį. Visą laiką išrašydavo važtaraščius, nėra buvę tokių atvejų, kad neišrašytų važtaraščio. Ekskavatorininkui užpildžius važtaraštį, vieną važtaraščio egzempliorių jam atiduodavo, kitą jis pasilikdavo sau. Važtaraštyje jis pasirašydavo, kad gavkrovinį.Važtaraščius parveždavo į UAB „Hidrotechniniai statiniai“ buhalteriją.

Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad daug metų pažįsta A. A.. Su A. A. ir kitais kaltinamaisiais susijęs darbiniais reikalais. 2008 m. su AlfonsuAsausku kalbėjo apie naujo verslokurimą. Kalbėjo, kad gal reikia gaminti gelžbetonio gaminius, kažką daryti su smėliu, su žvyru karjere Kušlėnų kaime. Taip buvo įkurta UAB ,,Kustata“. Įmonės įstatai buvoparuošti įmonėje, kuriužsiima tokiais klausimais. Įstatus jis tvirtino pas notarą. Steigimo dokumentai būtų tvarkomi jo vardu, A. A. planavo tą bendrovę persirašyti savo vardu. Jis buvo tos įmonės akcininkas nuo 2008 m. 1-1,5 metų.Įsteigus įmonę, jis buvo vienasakcininkas.Tiksliai neprisimena kiek jis turėjo UAB „Kustata“ akcijų. 2008 m. jis įnešė pinigus į banką savo vardu per kelis kartus 150000 litų sumą. Ten ne tik jo pinigai buvo, buvo ir A. A. pinigai, kuriuos jis pasiskolino iš Alfonso. Jis buvo tik akcininkas, įmonės veikloje aš nedalyvavo. Vėliau savo akcijas perleido A. A., kadangisu tuo karjerune taip jau ir paprastai buvo, reikėjo leidimų, visokių projektų ir panašiai. Karjerebe technikoskažką su daryti būtų dudetinga, todėl ją reikėjo įsigyti. Prmą įsigijo mažą ratinįekskavatorių JCB.Jis ekskavatoriaus net nematė, tik registravo jį. Iš ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutarties suprato, kad jį pirko kaip fizinis asmuo, o paskui pardavė UAB „Kustata“.Jei iš kažkokių dokumentų matyti, kad ekskavatorių jis pardavė UAB „Kustata“ už 1 litą, tai taip turbūtir buvo. Tam tikslui ir buvo perkamas ekskavatorius, kad jis jį parduotų UAB „Kustata“. Ekskavatorių A. A., o jis tik dokumentus sutvarkė ir realiai jo net nematė.Kas buvoekskavatoriaus savininkas neatsimena.

Liudytojas I. V., apklaustas teisme, parodė, kad dirbo UAB „Transgeda“ vairuotoju. UAB „Transgeda“ pradėjo dirbti 2010 m. ar 2011 m., neprisimena tiksliai. Iš Kušlėnų karjero smėlį, žvyrą pradėjo vežti vėliau, ne ką tik pradėjus dirbti UAB „Transgeda“, bet tikrai neprisimena, kada pirmą kartą nuvažiavo į karjerą. Jis vairavo automobilį „Volvo“ 10 tonų.Karjere tuo metu dirbo ratinis ekskavatorius, kuris pakraudavo smėlį į automobilį, išrašydavo krovinio važtaraštį.Krovinio važtaraščius pildydavo R. Ž.. Į karjerą jis važiuodavo per mėnesį 2-3 kartus ir visą laiką važtaraščius pildydavo R. Ž.. Nėra buvę, kad kitas asmuo užpildydavo važtaraščius, R. Ž.. Ar buvo svarstyklės tame ekskavatoriuje jis nežino, atskirai krovinio nesvėrė.Mašina 10 tonų, daugiau nepakrausi, taip ir buvo nustatomaskrovinio svoris.Krovinio važtaraštyje būdavo įrašoma, kad pakrauta 10 tonų.Kas pakraudavo smėlį ekskavatoriumi jis nežino, su tuo ekskavatorininku nebendraudavo, jo nepažįsta. Liudytojas patvirtino savo ikteisminio tyrimo metu duotus parodymus,jogsmėlį ar žvyrą į jo automobilį pakraudavo nedidelis ekskavatorius su kaušu, kuris atrodo buvo naujas, geltonos spalvos ir šį ekskavatorių valdė pagyvenęs vyriškis, kurio vardo nežino, nes su juo nebendraudavo.

Liudytoja K. D. teisme parodė, kad 2010 m. žiemą kelias savaitesdirbo ekskavatorininkuUAB „Kustata“,po to išvažiavo į užsienį.Aš UAB „Kustata“ karjere ekskavatorininku dirbo vienas,krovė smėlį, žvyrą į sunkvežimius.Karjerui vadovavo A. A., su juo bendraudavo telefonu. Būdavo, kad savaitėje ne visas dienas dirbdavo, dirbo 2-3 dienas. Nėra buvę taip, kad visas savaitės penkias dienas dirbtų karjere. Jam iš vakaro A. A. paskambindavo ir pasakydavo, kad kitą dieną reikės atvažiuoti dirbti. Jis dirbo pagal darbo sutartį. Darbo užmokestį, kiek pamena, jam į banko sąskaitą pervesdavo. Kai pakraudavo žvyrą, smėlį, jis pildydavo krovinio dokumentus. Karjere buvo kažkoks žurnalas, į kurį įrašydavo transporto priemonės numerius, kiek tonų ar kubų pakraudavo smėlio, žvyro. Atvažiuodavo UAB „Mažeikių keliai“ transportas ir fiziniaiasmenys pirkdavo smėlį, žvyrą. Kai atvažiuodavo UAB „Mažeikių keliai“ transportas, jis rašydavo tik mašinų numerius, jokių dokumentų vairuotojams neduodavo, o fiziniams asmenims rašydavo kaina kažkokiame blanke, kuri jis užpildydavo ir pasirašydavo. Neatsimena, ar antrą egzempliorių pas save pasilikdavo, bet į žurnalą irgi įrašydavo pinigų sumą, kiek iš to žmogaus paėmė.Privatus asmenysatsiskaitydavo grynais pinigais ir juos atiduodavo asmeniškai A. A.. Pinigus ne kiekvieną dieną atiduodavo, o tik tada, kai jų būdavo, fiziniai asmenys ne dažnai atvažiuodavo.

Liudytojas P. Š. teisme parodė, kad vadovavo UAB „Visvilas“, kurią siejo komerciniai ryšiai su UAB „Kustata“. Su UAB „Kustata“ buvo sudaryta sutartis degalų pardavimui, atsiskaitymas vykdavo tik bankinis pavedimais, grynais pinigais niekuomet neatsiskaitydavo. Atvažiuodavo bendrovės įgalioti darbuotojai su lapeliais, kuriuose būdavo nurodyta kokį kuro kiekį įpilti. Kuras buvo užpilamas bendrovės degalinėje Tirkšlių kaime. Supylus leistiną kiekįkuro, užregistruodavo žurnale, kuriame pasirašydavo vairuotojas, gavęs kurą. Žurnalebuvo nurodytas vardas, pavardė to žmogaus, kuris atvažiuodavo, jo parašas, kiek litrų įpilta. Pagal tuos įrašus išrašydavo PVM sąskaitas faktūrasir UAB ,,Kustata“ apmokėdavo už kurą.Jis, kaip įmonės vadovas, nematydavokas konkrečiai ir kokiu transportu atvažiuodavo kuro.V. Š. jis nepažįsta.

Liudytojas Vaclovas F. Ž. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „Mažeikių keliai“ direktoriumi, prieš jį įmonėsdirektoriumi dirbo A. A.. Tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo labai sunki, įmonėturėjo virš 3 milijonų litų skolos.Pirmiausia jo darbas buvo surasti priežastį dėl ko yra tokia situacija, nes įmonė užsiiminėja europiniais projektais. Pagal tokią specifiką įmonės rezultatai turi būti visiškai ne tokie. Buvo nutrauktos visos sutartys, nes visa technika buvo nuomojama, kai tuo tarpu sava technika patvoriuose stovėdavo, niekas jos netvarkydavo ir įmonė mokėdavo virš 150000 Lt kiekvieną mėnesį nuomai. Nutraukiant sutartis jokių prieštaravimų nebuvo, todėl sprendžia, jog viskądarė teisingai. Su UAB „Kustata“ buvo sudarytos sutartys dėl automobilio ir priekabos nuomos, ta sutartis irgi buvo nutraukta. Su UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Darstamas“ buvo sudarytos sutartysžalingos UAB „Mažeikių keliai“, bet kadangi projektai buvo jau vykdomi, tų sutarčių nutraukinėti ar kažką pakeisti nebegalėjo, tiesiog sustiprino kontrolę dėl atsiskaitymo, dėl darbų atlikimo ir panašiai. Iš UAB ,,Kustata“ karjero žvyronebepirko, pirko iš kitų karjerų. UAB ,,Kustata“ karjere pirmą kartą jis lankėsi, kai akcininkai paprašė pažiūrėti kelią, ten privažiavimas yra padarytas, ar asfaltuotas jis, ar ne. Tada nuvažiavo su komisija ten pasižiūrėti, išmatuoti. Karjeras tuo metu buvo eksploatuojamas ir technika ten buvo, matė pakrovėją, darbuotojų tuo metu nebuvo.

Specialistu teismo posėdyje, apklaustas UAB „GJ Magma“ atstovas G. J., paaiškino kaip turėtų būti įmonės veikla vykdoma karjero kasyboje. Įmonės, kurios nori eksploatuoti naudingąsias iškasenas, turi detalųjį telkinį pagal tam tikras taisykles, Geologijos tarnyba aprobuoja tuos išteklius, tas kiekis yra toks, kuris gamtiniame kūne jis yra. Tada įmonė turi atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, įrodyti, kad ūkinė veikla reikšmingo poveikio aplinkai nesukels. Jeigu priima išvada, kad ūkinė veikla galima, tada Geologijos tarnyba išduoda leidimą. Gavusi leidimą, įmonė rengia teritorijos detalųjį planą, anksčiau taip būdavo, dabar kitaip truputį, ir suformuoja žemės sklypą, pakeičia jo paskirti į naudingų išteklių teritoriją. Tada tame sklype jų įmonė parengia šitam karjerui telkinio naudojimo, kasybos ir rekultivavimo projektą. Jis nustatyta tvarka yra derinamas su eile institucijų, tame tarpe su Regiono aplinkos apsaugos departamentu, ir tvirtina Geologijos tarnyba. Projektas – tai yra sąlygos kaip, kur, kada galima kasti. Tai yra pagrindinis dokumentas, jokio kito dokumento nėra, nes jis suderintas su visomis institucijomis ir pagal jį turi veikti. Jam yra žinoma, kad įmonei buvo reikšti priekaištai, kad įmonė iškasė už kasybos sklypo ribų. Kasybos sklypas – tai yra erdvė, kurioje patvirtinti ištekliai, tačiau ištekliai neužsibaigia vertikaliai, ir jeigu yra žemės sklypas į šoną toliau, jie, projektuotojai, projektuoja visada maksimaliai išgauti, laikantis saugos taisyklių, išteklius. Ir jeigu yra, kaip šituo atveju, trys pakopos ir dar dangos, tai jie projektuoja šlaitą, jeigu žemės yra, į kitą pusę, nes jie turi maksimaliai iškasti toje vietoje esančių išteklių. Todėl buvotokių pastabų , kad kasė už kasybos sklypo ribų. Jie kasė pagal projektą ir privalėjo taip veikti, tai yra už išteklių kontūro į išorę. Nusileisti į gilų karjerą, jeigu tik yra vietos ir galimybės, jie projektuojakelią iš toliau, kad jis pasiektų karjero apačią toje vietoje, kur jau ištekliai aprobuoti. Tai reiškia, kad visos įvažiavimo tranšėjos, visi šlaistai, kur tiktai įmanoma, yra projektuojami į išorę. Todėl čia nusižengimo absoliučiai jokio nėra. Dangos sąvartas, kadangi šiuo atveju buvo vietos, projektuojama supilti už išteklių kontūro, kad nemaišytų kasti. Dirvožemis taip pat yra nuvalomas pilnas palei pakraštį tų išteklių kontūro toje vietoje, kur net galima pasiekti. Tada dar už jo būna dangos sąvarta, kad ji nemaišytų. Dirvožemis sukaupiamas tam procesui, kad reikalinga bus atstatyti dirvožemį virš vandens iškilusioje iškasto karjero vietoje. Šiuo atveju pas juos visas ežeras liks dugne, dirvožemio yra didžiulis perteklius ir projekte yra numatyta, apskaičiuoti kiekiai, kokį kiekį jie gali išvežti ir realizuoti kitų pažeistų teritorijų sutvarkymui. Jie nenusižengė, kad pardavinėjo išteklius, dirvožemį iš karjero neužbaigus visos kasybos, nes jokiame teisės akte tokių sąlygų nėra numatyta. Jo nėra kur susandėliuoti, ilgai laikomas krūvose dirvožemis genda, ir kodėl jį reikia laikyti ir nepanaudoti dirvožemio, kai jis čia niekada nebus reikalingas. Jie yra suprojektavę karjerą, kuris 100 metų kas, tai negi 100 metų kas nors laikys dirvožemį. Šitie priekaištai neišplaukia iš teisės aktų reikalavimų ir jie yra apskritai nelogiški. Naudingų iškasenų gavybos karjeruose apskaita vyksta tiktai markšeiderinių apmatavimų procese. Markšeiderinius apmatavimus vykdo įmonės, turinčios licenciją geologiniams tyrimams atlikti, kitų naudingų iškasenų žvalgybai ir paieškai, bei specialistai, turintys geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą. Markšeiderinius apmatavimus tikrina ir priima Geologijos tarnyba. Šita institucija kontroliuoja markšeiderinių darbų ir kasybos apimtis karjeruose. Jų įmonė teikia paslaugas ir matuoja, nes įmonė turi visus reikalingus kvalifikacijos pažymėjimus ir licencijas. UAB ,,Kustata“ karjere taip pat atliko visus sumatavimus. Matavimų rezultatai pateikiami Geologijos tarnybai, tada jie pagal tuos iškastus iš kūno kiekius moka mokesčius. Kada jie geologinį kūną žvalgo gręžiniais, turi paviršių, reljefą, tai gręžiniuose fiksuojapriemolio, kuris yra naudingas, storį, tą dangą atima, ir kada jau atvažiuoja matuoti, jie mato duobę. Tai lygina buvusį paviršių su dabartine duobe. Yra nauji prietaisai, jie jau naudoja skraidančius bepiločius orlaivius, labai tiksliai, kas 5 cm gauna taškus ir gali kiekvieną ekskavatoriaus grybšnį pamatuoti kur buvo kiek iškasta. Šitie du skirtumai dviejų paviršių, yra sumodeliuojamas kraigas tarp dirvožemio ir dangos, dirvožemio storį apmatuoja pagal storio vidurkį, nes nėra kaip pamatuoti, ką nustumia, o paskui dar krūvas apmatuoja, nes kai skraidyklė skraido, tai mato krūvos apačią ir viršų, jie tą visą kūną gali tiksliai paskaičiuoti, kiek yra supilta į krūvą arba kiek iškasta. Ir tai yra pagrindas mokesčiams mokėti ir atsiskaityti su valstybe bei kontroliuoti kasybą. Toks visas procesas vyksta geologijos srityje karjero eksploatavime.Tokie skaičiavimaiUAB ,,Kustata“ šiame karjere buvo atliekami jų įmonės. Matuojamas iškasimas, markšeideriniai matavimai yra kartojami, kai įmonėje iškasta daugiau kaip 10000 kubų. Tada jie vėl apmatuoja, ir taip patikslina tą kiekį, nes įmonė gali pagal kažkokius tai kitus savo rodiklius paskaičiuoti kiek iškasė, o konkretus skaičius yra būtent kada geodeziniais matavimais fiksuojamas paviršius ir apskaičiuojama kiek iškasta iš tūrio. Viskas kitkas yra jau realizacija, pardavimai, jau tas geologus nedomina ir naudingų iškasenų apskaita vykdoma pagal iškasimą.Markšeideriniai apmatavimai atliekami ir jų rezultatai teikiami Geologijos tarnybai, kuri kaupia visą informaciją savo fonduose. Atlikusmarkšeiderinius apmatavimus, vienas egzempliorius duodamas užsakovui, kasėjui, kitas – Geologijos tarnybai, kuri yra įpareigota kontroliuoti markšeiderinių darbų atlikimo teisingumą, tikslumą ir panašiai. Geologijos tarnyboje yra kontrolės grupė, kuri priima tuos darbus ir netgi važiuoja į vietas, turi planinius tikrinimus ir, esant skundui, taip pat važiuoja. Kiekvieni apmatavimai jiems pateikiami ir jie jais disponuoja, valdo, tikrina ir kontroliuoja. Jo įmonė UAB „Kustata“ matavimus atliko gal 3-4 kartus, kai iškasa 10000, tai tada ir daro matavimus. Šiuo atveju jie turiapmatavimus 2013 m. ir 2014 m. Anksčiau buvo daryta teritorijos topografinė nuotrauka. Projekto metu markšeiderinis planas taip pat yra sudarytas 2011 m. pagal ankstesnę topografinę nuotrauką. Jau pagal šitą 2011 m. planą pirmas matavimas 2013 m. buvo darytas, kai tikėjosi, kad iškasta daugiau kaip 10000, tai tada jau lygino tuos du paviršius, fiksuojo tai dienai karjero padėtį ir karjere iškastų gruntų kiekį. Jeigu kažką ir užpylė, tai vis tiek iš to paties karjero užsipylė, vis tiek ertmė lieka ta pati. Jeigu iš vienos vietos paimsime ir į kitą padėsime, tai matysime tą patį iškastą kiekį. Žvalgybą karjere atliko jo įmonė. Topografinius darbus darė kažkokie vietiniai topografai, o jie gręžinius darė, skaičiavo išteklius, modeliavo telkinio formą ir Geologijos tarnybai teikė ataskaitą, Geologijos tarnyba patvirtino išteklius. Kasybos rekultivavimo projektą taip pat rengė jo įmonė, todėl jam žinoma, kad šlaitas išorėje suprojektuotas buvo, kad iškasti kuo daugiau, kad karjero dugnas sutaptų su išteklių kontūru, jeigu yra žemės, kad šlaitas išliktų stabilus, nenugriūtų į kaimyno žemę, į karjero dugną. Projektas suderintas ir patvirtintas 2011 m. Kada buvo pradėti karjero eksploatacijos darbai datos jis nežino, jo darbuotojai buvo iškviesti 2013 m.atlikti apmatavimus, kai įmonė jau tam tikrą kiekį buvo iškasusi. Jie karjero atidarymo procese nedalyvauja. 2011 m. jis karjere nesilankė, to daryti nereikėjo, jie gavotopografinę nuotrauką, o karjere jiemsc nėra ką daryti. Karjero eksploatacijos pradžia yra tokia, kaip numatyta projekte: pirmiausia turi būti nuvalomas dirvožemis, parengiama aikštelė. Projekte yra numatyti darbai: dirvožemio nuėmimas pirmiems metams, plotas apskaičiuojamas, kuris reikalingas. Pirmais metais apskaičiuota, kad apie 21000 m³ reikėjo nuvalyti nuo šitos teritorijos. Dirvožemis, juodžemis, augalinis sluoksnis – tai yra tas pats. Toliau eina pirmųjų metų priemolio ir priesmėlio nuėmimo planas. Pirmais metais priemolio nuimama 21200m³. Kartu ir nusileidimas formuojamas, jau priemolio danga nuimta. Priemolio šlaitas, nusileidimas į karjerą ir iškasama pirmoji tranšėja, nuo kurios prasideda jau gavyba stacionariai. Kai pasiekiamas smėlis, tada iš viršaus kasamas jau smėlis ir gilinama pirmoji pakopa, nes storis didelis, tai yra trys pakopos – dvi sausos, viena apvandeninta. Tokia yra sistema. Ir čia kapitaliniai kasybos darbai šioje pakopoje jau išsilieja į stacionarius gavybos darbus pirmoje pakopoje. Čia skaitosi kaip paruošiamieji darbai. Kai nusikasa pirma pakopa, tada galima eiti į antrą pakopą, bet galima modeliuoti ir truputį kitaip, kada atsidengus tam tikrai daliai, lendi į pirmą pakopą, lendi į antrą pakopą, jeigu yra vietos, kur sunkvežimiui apsisukti. Bet čia yra ne esminiai nukrypimai, nes pagal Projekto rengimo taisykles tolerancija kasybos darbų fronto, greičiau jis eina ar lėčiau, priklauso kiek įmonė gali realizuoti, tai yra nuo rinkos, iki 10 metų duodama tolerancija. Jeigu 10 metų frontas pagal sudarytus kalendorinius planus nueina greičiau, daugiau iškasama, tada reikia tikslinti projektą, o jeigu atsilieka 10 metų, lėčiau kasama, tada vėl tikslinamas. Tokie kalendoriniai planai yra, kaip turi kasti. Kelio įrengimas vyksta pradiniame etape, nes reikia nusileisti į karjerą. Nukasama 3-4 metrai, įvažiavimą į karjerą turi daryti iš toliau. Tam ir yra suprojektuoti kapitaliniai kasybos darbai: pasirenki tą vietą, kad būtų saugus darbas, sunkvežimio apsisukimas, privažiavimas ir kt. Kapitalinės kasybos darbai iš karto perauga į eksploatavimo darbus. Čia negali taip pasakyti, kad iškasei iki tos sienos, tai jau pasibaigė kapitaliniai darbai. Tu jau kasi ir karjere naudoji iškastą žaliavą, realizuoji ją, ir tai jau yra nepertraukiamas procesas. Yra tik tokie projektiniai sprendimai, kad žinoti, jog tiek minimaliai reikia padaryti, o paskui jau pradeda eiti tolyn. Projekte yra numatyta, kiek pradžioje reikia nukasti ir kur reikia padėti, viskas yra suskaičiuota. Apmatavimuose yra tas pats. Apmatavimuose nukasta danga yra skaičiuojama pagal dangos storių planą ir kontroliuojama suverstomis krūvomis. Suversta krūva yra išsipurenusi, truputį neatitinka, bet tai yra kontroliniai du skaičiai. Tai jeigu priemones supylti į krūvą, matosi duobę, iš kurios jas ėmė, šiuo atveju skaičiuojama pagal suprojektuotą naudingo klodo kraigą ir pagal viršų. Tas sluoksnis nėra gamtoje tiksliai matyti, nes tiktai pagal gręžinius ir pagal storį galimajį pamatyti. Jų paklaida ir bus tiek priemonių nukasta. Bet kito kelio nėra. Kiek bendras kiekis iškasamas, tiksliai paskaičiuotas, nes buvo reljefas, paskui duobė. Tačiau santykis gali turėti tam tikras paklaidas, bet čia nieko nepadarysi. Geologijos tarnyba apskaito dėl to visas iškasenas 1000 kubų tikslumo, o ne 1 kubo tikslumu, kadangi gamta yra gamta.Projektas rengiamas pagal užsakovo užduotą techninę užduotį. Techninėje užduotyje yra nurodoma technika, kurią jie naudos, bet mes nebekontroliuojame toliau, ar tikrai tą pačią markę naudoja jie. Projekte numatyta skaičiavimą atlikti pagal techninėje užduotyje nurodytas technikos markes, o skaičiavimus mes atliekame pagal tos technikos (buldozerio, ekskavatoriaus) technines galimybes, skaičiuojamas našumas ir pagal tą našumą skaičiuojame kiek laiko jiems reikės užtrukti karjerui įrengti, kiek laiko reikės užtrukti dirvožemiui nuimti tame plote, kurį mes suprojektavome, kad pirmais metais reikia nuimti. Be abejo, kad šiuo atveju tai buvo apskaičiuota. Skaičiuojama yra visam laikui, kalendoriniai planai apima visą laiką iki pat kol rekultivuos. Kiekviena darbų rūšis yra apskaitoma pagal tuos pačius principus, nes įmonė techninėje užduotyje nurodo, kokį vidutinį kiekį jie tikisi iškasti. Pagal vidutinį kiekį skaičiuojami kalendoriniai planai. Be abejo, kad markšeideriniuose matavimuose galima paklaida. Kadangi reikalas yra su gamtiniais kūnais, kurių formą matosi tik pagal gręžinius, tai dėl to visa apskaita, visi ištekliai Geologijos tarnyboje apskaitomi 1000 kubų tikslumu. Gavybos apskaitą ir kontrolę vykdo tiktai Geologijos tarnyba. Mokesčių inspekcija prašo kubo tikslumo, bet čia yra kontorų nesusišnekėjimas. Iškasti, išvežti, parduoti naudingų iškasenų daugiau, negu atsispindi dokumentuose, būtų galima nebent jeigu iš šono kur nors iškasti, iš patvorės, o užrašyti, kad iš to karjero. Kiek išvežta jų įmonė neskaičiuoja. Jie apmatuoja, kiek yra iškasta. Labai dažnai kasama, sijojamas žvyras, molis nuplaunamas ir išveža visiškai kitą kiekį, bet apskaitai imama kiek iškasta iš klodo neišpurento. Kada iškasa, tada gruntas išsipurena, maždaug 15 procentų netgi tūris gali padidėti, priklauso nuo sudėties. Išpurentas tūris ir klode esantis tūris yra skirtingi dalykai. Jis matė aktus, kuriais buvo nustatyta, kad UAB „Kustata“ pažeidė eksploatavimo taisykles, bet jam, kaip specialistui, tie aktai nevisai suvokiami, nes ten buvo parašyta, kad neteisėtai kasė už kasybos sklypo ribų, nors projekte numatyta. Visa apskaita, visi mokesčiai, kurie remiasi markšeideriniais matavimais, yra už iškastą kiekį klode neišpurentą. Ir tas kiekis gali skirtis nuo parduodamo išvežto kiekio. Karjero projektas jo įmonėje buvo padarytas padarytas 2011 m. ir pradėtas derinti. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriussuderino 2011-11-23. Šiaulių regiono aplinkos departamentas suderino 2011-11-25. Darbo inspekcija 2011-12-05, Geologijos tarnybos vadovas patvirtino 2012-01-10.

Liudytojas D. S. teismo posėdyje parodė, kad 2011 metų liepos mėnesį jam pradėjus dirbti UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ vadovu, ši bendrovė jau buvo užmezgusi komercinius ryšius su UAB ,,Kustata“, tai yra pirko iš šios bendrovės smėlį, žvyrą arba augalinį gruntą pagal poreikį.Tarp įmonių sudarytos sutartys. Su UAB ,,Kustata“ už medžiagas atsiskaitydavomokėjimo pavedimais, užskaitomis, darbais.UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“darbų vykdytojai, pavaduotojai, žmonės, atsakingi už savo objektus ir jų vykdymą, tiesiog užsakinėdavo smėlį, žvyrą ir prekę gaudavo į objektus. Įmonė savo transporto, kuris atvežtų medžiagas į objektus, neturėjo, todėlbuvo nuomojamas transportas ir iš šalies, ir iš UAB „Kustata“, įvairiais būdais atveždavo medžiagas. Jam nežinoma, ar tastransportas buvo UAB „Kustata“, ar irginuomojamas. Smėlio ir kitų iškasenų pakrovimus, jo manymu, organizuodavo UAB „Kustata“, jis asmeniškai UAB ,,Kustata“ karjere nėra buvęs. UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ tokios technikossavivarčių ar traktorių, kuria galėtų pasikrauti iškasenas, neturėjo. Sutartis dėl mechanizmų nuomos su UAB „Kustata“ buvo sudaryta, aš 2011-2012 m., tiksliai jis neprisimena kada. Kad UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ nuomojo įvairią techniką iš kitų bendrovių buvo įprasta praktika.

Liudytoja J. P. teismo posėdyje parodė, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesį pradėjo dirbti UAB „Žemaitijos agroprekyba“ buhalterės pareigose, josdarbas 2011 m. – 2012 m. buvo sutraukti į apskaitą jai pateiktus dokumentus, išrašyti pardavimo PVM sąskaitas faktūras.UAB „Žemaitijos agroprekyba“ iš UAB „Kustata“ pirko smėlį, gruntą kurie yra reikalingi bendrovės veikloje,kadangi įmonės tokia specifika – aplinkos apželdinimas.Atsiskaitymai vyko pagal sąskaitas faktūras.Iš buhalterinių dokumentų pagrinde sąskaitos būdavo pateikiamos už mėnesį iš to objekto išvežtą smėlį, žvyrą.Prie kiekvienos sąskaitos buvo segami patvirtinimo lapai, kuriuos pasirašydavo direktorius, buhalterė ir tas, kas atnešė. Bet dažniausiai tie lapai likdavo nepasirašyti, nes būdavo, kad nesutinki tą kas atnešė, vis tiek tų sąskaitų ne viena ir ne dvi būna įmonėje, taip tiesiog ir lieka nepasirašyti patvirtinimo lapai, kadangi jie buvo tiesiog įmonės direktoriaus pasitvirtinti. Direktorius taip norėjo, kad visiškai visos sąskaitos būtų jam matomos, todėl jis būtent tas sąskaitas norėdavo matyti su tais lapais, kad jis pats ant to lapo pasirašo, kad jis tikrai ją peržiūrėjo.Konkrečiai ji negali išvardinti žmonių, kurie teikdavo pirkimo iš UAB „Kustata“ dokumentus, bet pagrinde tai darė darbų vadovai. Būdavo netgi tokių atvejų, kad išeini iš savo kabineto ir grįžusi randi krūvą dokumentų, tiesiog juos išsiskirstai ir tiek. Ji patikrindavo, ar teisinga kaina, jeigu buvo smėlis, žvyras buvo pirktas, nes buvo sudaryta sutartis su UAB „Kustata“, tai ji tiesiog patikrindavo, ar teisinga kaina yra išrašyta pagal sutartį.Buhalterinių neatitikimų dėl smėlio, žvyro, grunto pirkimo-pardavimo iš UAB „Kustata“ nebūdavo, nes jau darbų vadovai susižiūrėdavo tarpusavyje, vieni kitus kontroliuodavo, tai atnešdavo tvarkingus dokumentus. Jos prašydavo, kad važtaraščius atvežtų, bet kartais ateidavo su sąskaita tie važtaraščiai, kartais vėliau pateikdavo. Kada jau gaudavo tuos važtaraščius, tai įsisegdavo šalia sąskaitos. Visaip galėjo būti su važtaraščiais, jie galėjo būti ir vėliau pateikti. Tikrai būdavo ir taip, kad sąskaita jau buvo, o važtaraščiai pateikiami ir po kelių mėnesių, ir po metų yra buvę kad atsirado kiti važtaraščiai.Pavyzdžiui, jeigu jai 2013 metais atnešė 2011 metų važtaraštį, tai jį dedavo ne prie 2013 m., o prie 2011 m. sąskaitų. Ant važtaraščio būdavo data ir ant sąskaitos data ta pati, jeigu dokumentai susiję.Kai yra išrašomas krovinio važtaraštis, tai sąskaita faktūra gali būti išrašoma vėliau. Tikrai ne prie visų sąskaitų yra nurodyta, koks krovinys pagal važtaraštį buvo gabentas ir už kokį krovinį išrašyta sąskaita. Iš pradžių rašo važtaraščius, o paskui gale mėnesio pateikia sąskaitą. Čia jau priklauso nuo to, kaip yra sutartis sudaryta, vieną kartą per mėnesį sąskaita būna ir viskas.Dažniausia buvo, kad į sąskaitą sutraukiami keli pirkimai, keli važtaraščiai. Ar buvo Švelnio pavardė ant važtaraščio, nes ji neskaitydav tų važtaraščių.

Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. dirbo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ Iveco markės, 3,5 tonų automobilio vairuotoju, vežė žvyrą iš karjero. Kušlėnų karjere buvo technika su kaušu priekyje, ekskavatorius, jo spalva buvo geltona, kuris pakraudavo į jo automobilį smėlį, žvyrą. Pakrovus krovinį, jam jokių dokumentų niekas neduodavo, jokių važtaraščių jis negaudavo. Žvyrą, smėlį jis veždavo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ trinkelių klojimui. Jis negali paaiškinti, kodėl be dokumentų veždavo įvairias medžiagas, tiesiog liepdavo ir veždavo. Kad reikia važiuoti žvyro parvežti, pasakydavo darbų vadovas Rimantas, kurio pavardės nebeatsimena. Jam priklausydavo technika, jis darbus skirstydavo.Jo sunkvežimio bendra masė buvo 3,5 tonos. Žvyro ir smėlio veždavo 0,5-0,8 kubo. Per dieną išeidavo 3-4 reisai, bet ne kiekvieną dieną veždavo, kas antrą ir kas trečią dieną veždavo. Daugiau kaip 0,5-0,8 kubų smėlio, žvyro nekraudavo, nes negalėdavo viršyti bendros masės. Niekada bendros masės neviršydavo.Ekskavatorininko, dirbusio karjere, jis neprisimena, nepamenakaip jis atrodė, gal vyresnis už jį, bet tiksliai negali nepasakyti,kuo vardu jis buvo nežino.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad 6 metus, panašiai nuo 2012 m.,gyvena šalia karjero Kušlėnų k.Kai karjere prasidėjo darbai, jis ten darnegyveno. Jokių reikalų su karjero darbuotojais jis neturėjo. Karjere buvo kažkoks žmogus, bet jis nežino kas tas žmogus. Parodžiu į nukentėjusįjį V. Š. paaiškino, kadkonkrečiai šito žmogaus neprisimena, su juo neteko bendrauti.Vieną kartą šalia jo namų jam kombainą padėjo ištraukti kažkoks žmogus iš karjero, bet tiksliai to žmogaus jis neprisimena. Tas žmogus atvažiavo kombaino ištraukti ekskavatoriumi, kuris buvo kaip traktorius su kaušu, geltonos spalvos.

Liudytojas N. Ž. teisme parodė, kad nuo 2011 m.rugpjūčio mėn. dirbo UAB „Žemaitijos agroprekyba“darbų vadovu . Dirbo gal 3-4 mėnesius, nesgavo pasiūlymą vykti į užsienį ir išvažiavo. Jia buvo atsakingas už dviejų brigadų darbą – trinkelių klojimo brigadą ir aplinkos apželdinimo brigadą. Šitiems darbams būdavo reikalingas smėlis, kurį veždavo iš UAB „Mažeikių automobilių keliai“, o kai jo trūkdavo, tada atveždavo iš UAB „Kustata“. Jis nepamena, kieno transporto priemonės atveždavo smėlį, kiek reisų per dieną reikėdavo vežti smėlį, žvyrą. Smėlį užsakinėdavojis, sąskaitas pateikdavo A. A., kuris tada buvoUAB „Žemaitijos agroprekyba“ gal plėtros direktorius, ar direktoriaus pavaduotojas. Jis žinojo, kad A. A. buvo susijęs su Kušlėnų karjeru, gal akcininkas buvo, tiksliai nežino. Ne A. A. nurodydavo, iš kur vežti žvyrą, smėlį, tiesiog jeigu jiems trūkdavo žvyro ir UAB „Mažeikių automobilių keliai“ neturėdavo, tada vbeždavo iš Kušlėnų karjero.Jis dabar neatsimena, kokios tikslia medžiagos buvo vežamos iš Kušlėnų karjero ir jų kainų neatsimena. Jis pasirašydavo ant sąskaitų. Kas ir kur pateikdavovažtaraščius, taip pat neatsimena.

Liudytojas V. U. teismo posėdyje parodė, kad jis atstovauja statybinei įmonei, iš UAB ,,Kustata“ nuo 2010 metų pagal sudarytą sutartį perka smėlį,žvyrą iš karjero. Jieturėjosavo savivartįMAN 10 tonų,nusiųsdavo į karjerą, ten pakraudavo ir parveždavo krovinį.Dažniausiai kraudavopilną sunkvežimį, kadangi jų mašina buvo nedidelė,10 tonų, pavertus išeina 6 kubai. Jis pats karjere yra buvęs užvažiavęs gal 1-2 kartus,bet nėra dalyvavęs kraunat smėlį, žvyrą.Atsiskaitymai vykdavo taip, kad mėnesio gale išrašydavo sąskaitą už medžiagas, kurias išvežė, ir ją apmokėdavo. Sąskaitas faktūras išrašydavo UAB „Kustata“ direktorius ir perduodavo mums. Kai pradėjo dirbti, UAB „Kustata“ direktorius buvo A. A., o šiuo metu su K. B. bendrauja. Sutartys taip ir buvo pasirašytos – pirmoji su A. A., o dabartinė sutartis jau su K. B..Visą laiką smėlį, žvyrą iš Kušlėnų karjero veždavo savo transportu, kurį vairavo V. S..

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad nuo 2009 m. birželio mėn. dirba UAB „Transgeda“ Volvo automobilio 8-10 tonų. vairuotoju. UAB „Transgeda“ nuomoja transporto priemones įvairioms įmonėms.Jie gaudavo užsakymus iš firmų, kurios nuomojo transportą, ir važiuodavo į UAB „Kustata“ karjerą.Jis važiavo į karjerąlabai retai gal 2012-2013 metais.2011 m. jis negalėjo vežtiiš Kušlėnų karjero smėlį, žvyrą, nes tuo metu automobilis, kuriuo jis dirbo buvo išnuomotas Naftos gamyklai.Krovinį iš karjero veždavo užsakovams. Krovinio važtaraščius išrašydavo ekskavatorininkas, kuris yra teismo salėje (liudytojas parodė į nukentėjusįjį V. Š.). Visą laiką užpildydavo krovinio važtaraščius, jis važtaraštyje pasirašydavo. Jisnebeatsimena, kaip pasverdavo smėlį, žvyrą, tiesiog ekskavatoriaus kaušu pakraudavo, taip ir žinodavokiek telpa.

Liudytojas S. V. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesioiki rugsėjo mėnesio jis buvo UAB „Kustata“ direktorius. A. A. atvažiavo, jis kūrė įmonę ir neturėjo įmonė adreso, todėl paprašė leidimo įregistruoti įmonę adresu, kuriuo buvo įregistruota jo įmonėUAB „Sigerta“Troškučių g. 1, Mažeikiuose. Jis leido registruoti įmonę minėtu adresu. Ta įmonė ir buvo UAB „Kustata“. Tada ir pašto dėžutę pridėjo, kad būtų kur gauti spaudą, nes reikėjo susirašinėti su savivaldybe, su kitomis institucijoms. Jokių dokumentų jis nematė, o akcininkas turbūt buvo A. A.. Jis dar atidarėįmonei PVM sąskaitą, ėjo į mokesčių inspekciją. Darbo sutartis su juo buvo sudaryta nuo balandžio mėn. iki rugsėjo mėn.Jam už darbą buvo sumokėtas darbo užmokestis. Jam nebuvo žinoma, kokie ten darbuotojai dirba, kokią techniką įmonė turi. Jis neprisimena, ar pasirašydavo kažkokius dokumentusdėlekskavatoriaus JCB,bet jeigu akcininkas sakė, kad tas traktorius yra, kad jį perdavė,tai jis irpasirašė sutartį bei aktą dėl šito ekskavatoriaus perdavimo UAB „Kustata“.Galėjo būti, kad A. A. jam padavė tą sutartį pasirašyti.Paties ekskavatoriaus jis nematė, tik dokumentus. JisUAB „Kustata“ vardu jokių sutarčių nesudarinėjo.Jeigu A. A. jam atvežė sutartį pasirašyti, tai ten galėjo būti jo parašas.Du automobilius KRAZ jis įsigijo iš UAB „Mažeikių automobilių keliai“savo įmonei,o paskui vieną automobilį pardavė UAB „Kustata“. Automobilius jis pirkodėl to, kad UAB „Mažeikių automobilių keliai“ gręsė bankrotas, tai buvo galimybė nebrangiai nusipirkti.Antras automobilis KRAZ yrajo nuosavybė, jis tik stovi UAB „Kustata“ teritorijoje dėl to, kad sugedo UAB ,,Kustata“ priklausančio automobilio KRAZ lygtai greičių dėžę ir jis leido iš savo KRAZ automobilio išsiimti greičio dėžę. Automobilio jis neišnuomojo.

Liudytoja D. Š. teisme parodė, kad jai būnant Mažeikių rajono tarybos nare, į ją kreipėsi V. Š. ir jie tada kalbėjoapie UAB „Kustata“. Tas pokalbis vykogal 2012-2013 m.Kiek pamena,V. Š. jau buvo gal išėjęs iš darbo, kažkokį laikotarpį lygtai jau nebedirbo UAB „Kustata“.Jai tuo metu lygtai jau buvo žinoma, kad UAB „Kustata“ buvo laimėjusi konkursą valyti miesto gatves. Būtent ji, kaip tarybos narė, dėl gatvių valymo kreipiausi pagal Mažeikių rajono savivaldybės audito kontrolės išvadas į prokuratūrą dėl UAB „Kustata“ atliekamų darbų. Ji V. Š. pasakė, kad dėl jo darbinių santykių toje firmoje, dėl galimai nesąžiningai mokamo jam atlyginimo, kitų jo nurodomų pažeidimų,ji, kaip tarybos narė, neturi galimybės kreiptis, kadangi tai nėra savivaldybės įmonė. Aš neatsimena, bet lygtai jam davėpatarimą, kad galima kreiptis į mokesčių inspekciją, jeigu yra neteisingai atlyginimas mokamas. O dėl viso kito irgi pasiūlė jam kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad būtų konkrečiai ištirta UAB „Kustata“ ar buhalterinė veikla, ar dėl neteisingai mokamų atlyginimų darbuotojams, ar dėl žvyro pardavomų, jeigu iškilo kokių abejonių, nes ji, kaip tarybos narė, tikrai negali kreiptis į tas institucijas, ji galėjo kreiptis tik dėl gatvių valymo, kadangi jie atliko viešus darbus.

Liudytojas T. D. teisme parodė, kad 2011 metais, tai turėjo būti žiemos galas apie 2012 m.,tiksliai negaliu pasakyti,gal 4 mėnesiusjis dirbo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ direktoriumi.UAB „Žemaitijos agroprekyba“ tuo metu buvo nusipirkusi dalį „Lokio“ alaus gamyklos ir jis buvo atsakingas už alaus prekybą, kadangi UAB „Žemaitijos agroprekyba“ planavo užsiimti būtent distribucija ir platinimu. Dirbdamas UAB „Žemaitijos agroprekyba“ direktoriumi jis pasirašydavo įvairias sutartis. Tas sutartis ar sąskaitas jis gaudavo iš D. S., į jas nesigilindavo.Įmonės strategija užsiiminėdavo ir sprendimus priiminėdavo daugiau D. S., kuris buvo įmonės akcininkas. Jis vykdė tik administracinį darbą toje įmonėje. Galėjo būti, kad jis pasirašinėjo kažkokias mechanizmų nuomos sutartis, nes jis ir savo parašą matė ant jų, bet nei derybose dėl pirkimo ar nuomos, nei kažkokiuose susitikimuose dėl pirkimo ar nuomos jis nedalyvavo. Greičiausiai, kad D. S. tarėsi dėl tos nuomos ar pirkimo, nes jis, kaip akcininkas, priiminėdavo tokius sprendimus. Jis tuo metu buvo tik vykdytojas ir visiškai nesidomėjoUAB „Kustata“ mechanizmų nuoma, nežino kas tai per technika, nesidomėjo kokiems darbams reikia technikos, sutartyje tik parašas jo. Pasirašyti jo prašydavo D. S., nes jis buvo bendrovės akcininkas ar vienas iš akcininkų. Sutarties kitos šalies atstovo jis nematė, susitikimuose su juo jis nedalyvavoir nematė tų išnuomotų transporto priemonių..

Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2006 metų jis dirbo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ darbų vadovu. UAB „Žemaitijos agroprekyba“ tuo laikotarpiu vadovavo lygtai D. S..Jam nieko nežinoma apie UAB „Žemaitijos agroprekyba“ ir UAB „Kustata“ santykius.Lygtai UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ iš UAB ,,Kustata“ perka smėlį ir juodžemį. Jis, kaip darbų vadovas, daugiau rūpinosi gerbūvio sutvarkymu privačiose sodybose,su miesto gatvių rekonstrukcija, vykusia, kiek pamena,2011-2012 m.,jis nebuvo susijęs. Ten darbų vadovas buvo visai kitas asmuo.Jis neprsimena, ar buvo pasirašęs kokią sąskaitą, sąskaitasjis į įmonę parveždavo. Jei įmonės direktorius nurodydavo užsakyti žemės ar smėlį iš UAB „Kustata“ jis paskambindavo R. Ž. ir užsakydavo. Jam nežinoma buvo kokias pareigas ėjo R. Ž., buvo pasakyta jam skambinti ir jis skambindavo, jokių kitų kontaktų su UAB ,,Kustata“ jis neturėjo. Smėlį, žemęjie įsigydavo iš įvairių bendrovių, tame tarpe ir iš UAB ,,Kustata“ Kušlėnų karjero.Jis tame karjere buvo vieną kartą, tiesiog nuvažiavo apsižiūrėtitą karjerą. Kai jis buvo karjere, jamenebuvo jokios technikos. Juodžemį iš karjero jie savo transportu parsiveždavo, jis buvo siuntęs į karjerą įmonės traktorininką, būdavo, kad ir UAB ,,Kustata“ transportu buvo atvežama žemė.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad pagrindinė UAB,,VVARFF“ vykdoma veikla - kelių tiesimas.Darbe naudojamos įvairios inertinės medžiagos: žvyras, smėlis, gruntas. Prieš daugelį metų UAB ,,Kustata“ reikėjo paruošti eksploatacijos pradžiai smėlio karjerą Kušlėnų kaime, Mažeikių rajone, o UAB ,,VVARFF“ reikėjo medžiagų kelių tiesimui. 2010 metais jie įsipareigojo UAB ,,Kustata“atlikti darbusatskleisti karjerąsu sąlyga, kad naudosjų žvyrą, smėlį, buvo pasirašytaUAB ,,VVARFF“ ir UAB ,,Kustata“ sutartis. Sutartįdėl technikos nuomos UAB ,,VVARFF“vardu jis pasirašė,vieną egzempliorių atidavė UAB „Kustata“, kitas egzempliorius UAB „Vvarff“ pasiliko. UAB „Kustata“ direktorius buvo A. A.. UAB ,,VVARFF“tuos darbus atliko, UAB ,,Kustata“ išrašė sąskaitą už žvyrą, smėlį, o UAB „VVARFF“ išrašė sąskaitą už karjero atidengimo, keliuko įrengimo darbus. Tiesa, dar buvo ir transporto paslaugos.Kušlėnų karjeras buvo ruožiamas eksploatacijai UAB,,Kustata“ nuomojamais mechanizmais.Buvo nuomojami, kiek pamena, ekskavatorinis krautuvas, savivartis,kita technika buvoUAB ,,VVARFF“.UAB „Kustata“ekskavatorinį krautuvątuo metu valdė UAB ,,VVARFF“ darbuotojas A. R.. UAB ,,VVARFF“ darbuotojai patys krovė žvyrą, smėlį. Jie dirbo ne tik UAB ,,Kustata“ekskavatoriumi JCB, bet jie krovėir savo technika.UAB „Kustata“ tuo metu galimai neturėjo kas tą ekskavatorių valdytų, jeigu dirbo jų darbuotojas. Tai buvo 2010 m. rudenį.Su UAB „Kustata“UAB „VVARFF“pilnai atsiskaitė, jokių skolų nėra. VėliauUAB,,VVARFF“pirkdavo iš UAB ,,Kustata“žvyrą, smėlį, pasirašydavo sutartis, bendradarbiauja iki šiol.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad galimai, nes tiksliai neprisimena, 2008 m. ar net 2010 metais UAB „VVARFF“, kurioje jis dirbo mechanizatoriumi, atliko karjero atidengimo darbus Mažeikių rajone, Kušlėnų kaime. Karjere jis dirboUAB ,,VVARFF“priklausančiu greideriu ir ekskavatoriumi JCB, kuris buvo karjere, bet jam nežinoma kokios įmonės tas ekskavatorius buvo. Jis stumdė augalines velėnas, molį.Jis neprisimena ar tuo metu jis vienas dirbo, ar dar kokia technika dirbo. Tame karjere jis dirbo apie 2-3 mėnesius. Kasi jis atvyko dirbti į karjerą, darė keliąį karjerą, stumdė, pylėžvyrą. Jis neprisimena, kad karjere dirbtų dar koks buldozeris ar kita technika iš kitų firmų. Jis karjere ekskavatoriumi JCB krovė smėlį į savo bendrovės, o taip pat kitų bendrovių sunkvežimius, teko krauti ir į UAB „Kustata“ transporto priemones vežimui į UAB ,,VVARFF“objektus. Krovė į sunkvežimius, kurių markės neprisimena. Kai dirbi karjere, jis nematė ten V. Š..

Liudytojas J. M. teisme parodė, kad dirbo UAB „Transgeda“ automobilioVolvo vairuotoju. Iš UAB ,,Kustata“ karjero jis veždavo žvyrą, smėlį.Į sunkvežimį, kuriuo jis dirbo, tilpdavo 20-24 tonos. Kai jam pasakydavo, nuvažiuodavo į karjerą, pasikraudavo, karjere jam išrašydavo važtaraštį.Važtaraščius išrašydavo Remigijus. Karjere būdavo dar traktorininkas, kuris pakraudavo žvyrą, smėlį, daugiau nieko ten nematydavo. Karjere dirbo technika, kuri pakraudavo žvyrą. Važtaraščius visą laiką jam išrašydavo Remigijus, o jeigu jo nebūdavo, tada išrašydavo Kostas. Į važtaraštį įrašydavo svorį, adresą, kur reikia nuvežti krovinį. Krovinio svorį žinodavome, nes pakrovėjas buvo su svarstyklėmis.Visuomet mašina pakraudavo pilnai, bet daugiau negu 20-24 tonos nebūdavo, nes inspekcija dažnai juos tikrindavo. Būdavo, kad jis per dieną 1-2 reisus padarydavo. UAB ,,Kustata“ ekskavatorininko vardo, pavardės jis nežino, jo nepažįsta. Ekskavatorininkas jam duodavo lapelį, kur pažymėdavo kokį svorį pakrovė ir ką pakrovė. Su tuo lapeliu išrašydavo važtaraštį. Teismo salėje jis nemato to ekskavatorininko, kuris kraudavo smėlį, žvyrą, jo nėra.Ar jis vežė iš karjero smėlį, žvyrą būtent 2011 m., neprisimena, bet į sunkvežimįjam smėlį, žvyrą krovė didžiuoju ekskavatoriumi ir 2011 m. jis dirbo UAB „Transgeda“. Į jo 24 tonų sunkvežimį didžiuoju ekskavatoriumi 3-4 kaušai tilpdavo. Jis matė, kad karjere buvo ir mažesnis ratinis ekskavatorius.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad dirbo traktorininku UAB „Alpaka“. Pagal pavedimus jam teko važiuoti į Kušlėnų karjerą parvežti žvyrą, smėlį.Jis vairavo traktorių MTZ -82 su 6 tonų priekaba. Į karjerą važiuodavo per mėnesį porą kartų, nes įmonei tiek tereikėdavo smėlio, žvyro. Per dieną jis važiuodavovieną reisą.Priekabą visą laiką pilną prikraudavo. Visą laiką dokumentai už smėlį, žvyrą būdavo išrašyti. Dokumentus išrašydavo karjere, nebuvo tokio atvejo, kad be važtaraščio važiuotų.Karjere visą laiką buvo pakrovėjas, kuriuo ir krovė žvyrą, smėlį. Ekskavatoriaus markės jis nežino, jis buvo geltonos spalvos. Kas tuo pakrovėju dirbo, nežino, tą žmogų pažinojoiš matymo, bet nei jo vardo, nei pavardės nežino. Jis abejoja, kad galėtų atpažinti tąekskavatorininką. Teismo salėje jis nurodė į nukentėjusįjį V. Š., kaip karjere matytą žmogų.

Specialistė N. S., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad atliko UAB ,,Kustata“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal užduotus klausimus ir pateikė specialisto išvadą 2017 m. vasario 22 d. Nr.5-4/16 bei patvirtino savo 2017-02-22 specialisto išvadoje Nr. 5-4/16 nurodytas aplinkybes. Jiparodė, kaddarė išvadą dėl bendrovės derlingo grunto paėmimo apskaitos. Išvada yra būtent tokia todėl, kad buvo pateikta 20 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „Kustata“, buvo pateikti markšeideriniai apmatavimai, kur nustatyta derlingo dirvožemio likutis ir kiek nuskasta. Taip pat tyrimui buvo pateikti V. Š. parodymai, kuriuose jis teigia, kad nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio pakrovė apie 5000 tonų derlingo grunto. Visą šitą įvertinus, buvo apskaičiuota kiek tonų derlingo grunto neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tyrimui buvo pateiktas 2017 m. sausio 12 d. V. Š. skundas, kuriame jis teigė, kad savo darbo UAB „Kustata“ Kušlėnų karjere laikotarpiu pakrovė apie 5000 tonų derlingo grunto. Čia yra tiktai jo teiginys. Specialisto išvada parašyta, įvertinus UAB „Kustata“ laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio išrašytas 12 PVM sąskaitų faktūrų ir įvertinus atliktų markšeiderinių apmatavimų duomenis. Kažkokių pagrindžiančių dokumentų tiems skunde nurodytiems teiginiams dėl 5000 tonų grunto nebuvo pateikta. Tai buvo tik skunde nurodytas teiginys ir jokių papildomų dokumentų tyrimui dėl 5000 tonų grunto nebuvo pateikta. Derlingas gruntas buvo apskaičiuotas pagal UAB „Kustata“ išrašytas sąskaitas ir atliktus markšeiderinius apmatavimus. Tyrimui buvo pateikti UAB „GJ Magma“ 2013 m. atlikti Mažeikių rajono Kušlėnų žvyro ir smėlio telkinio dalies, skirtos UAB „Kustata“, markšeideriniai apmatavimai. Ji lygino markšeiderinius apmatavimus, kuriuos atliko minėta bendrovė, su išrašytomis sąskaitomis. Išrašyta sąskaitų faktūrų iš viso 1370,88 tonoms. Dar buvo papildoma apklausa atliekama dėl šituose apmatavimuose padarytos klaidos likučių, kadangi likutis buvo 3744 m³, o ne 3069 m³. Specialisto išvadoje paimtas markšeiderinių apmatavimų likutis yra 3069 m³ dirvožemio, bet perskaičiavus tuos apmatavimus, įvertinus ten padarytą klaidą, tas likutis yra 3744 m³. Atliekant pirmą tyrimą buvo vertintas skaičius, kuris buvo nurodytas apmatavimuose. Klaidą patvirtino ir kad tas likutis yra klaidingas pasakė K. B.. Tuo remiantis buvo vertinama klaida ir buvo perskaičiuojami likučiai, nustatyti klaidingai markšeideriniuose apmatavimuose. Tuomet, perskaičiavus tą likutį, gavosi 3493,32 tonos derlingo grunto už 53450 litų. Tas skaičius gavosi pagal skirtumą tarp faktinio kiekio ir kiekio, nurodyto sąskaitose faktūrose. Laikotarpiai sutampa, tai yra UAB „Kustata“ už 2011 m. – 2012 m. ataskaita. 2011 m. – 2012 m., paimtas tas likutis, palyginus nukasto dirvožemio kiekį su nustatytu likučiu, kad UAB „Kustata“ iki 2013 m. vasario 5 d. nukasto dirvožemio kiekis. Markšeideriniuose apmatavimuose yra nurodyti kubiniai metrai ir tyrimo metu pagal svetainės www.de2.lt įvairių medžiagų kubinio metro svorio pateiktą informaciją buvo perskaičiuota į tonas. Tyrimo metu buvo remtasis tiktai V. Š. parodymais, todėl buvo duota tiktai sąlyginė išvada. Jeigu liudytojo V. Š. parodymų duomenimis ten buvo tos tonos, ir jeigu teismas patvirtins tas tonas, tai išvada nesikeis. Buvo vertinami tik tie apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotas derlingas gruntas. Priesmėlio gruntas buvo atskirai ir jis toje išvadoje nefigūruoja. 2011 m. kitoms įmonėms parduotas priesmėlio gruntas nevertintas. Buvo vertinamas tik derlingas gruntas.

D. Š. (24 tomas b.l. 108), A. J. (24 tomas b.l. 112), V. Š. (24 tomas b.l.142), A. M. (25 tomas b.l. 73), J. M. (tomas Nr.26, bylos lapas 31) ikiteisminio tyrimo metu pagal fotonuotrauką atpažino V. Š.,

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (2 tomas b.l. 147, 148) nustatyta, kad V. Š. 2013-06-14, 2013-10-02 pateikė ikiteisminiam tyrimui užrašų knygutę ,,ECO DESIGN BOOK“ su jo padarytais įrašais ( ranka rašyti 24 lapai) apie iškasenų pakrovimą, 14 krovinio važtaraščių,2012m. 08 mėn. ir 10 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių originalus – 1 lapą, 2012-09 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB „Kustata“ direktorius K. B. ikiteisminiam tyrimui pateiktė V. Š. darbo sutartioes kopiją, tarnybinių pranešimų, raginimo, komisijos tyrimo akto, pranešimųapie atleidimą iš darbo UAB „Kustata“ kopijas (3 tomas b.l. 186-194).

2014-01-20 raštu Nr. (7)-17-227 (3 tomas b.l. 34) nustatyta, kad Lietuvos Geologijos tarnyba pateikė Kušlėnų karjero markšreiderinių matavimų ataskaitas.

VSDFV Mažeikių skyriaus 2016-03-03 Nr. KA_P21-1144 pažyma nustatyta, jog A. A. 2012 metais turėjo nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiais nuo 2012-01-16 iki 2012-03-02, nuo 2012-03-05 iki 2012-04-20 (15 tomas b.l. 38).

UAB „Žemaitijos agroprekyba“ pateikė 2012-04-20 mechanizmų nuomos sutartį Nr.N120420 su UAB „Kustata“ bei PVM sąskaitas faktūras dėl iškasenų pirkimo iš UAB „Kustata“ 2011 m. 08 - 10 mėnesiais (19 tomas b.l. 96-102).

2016-10-12 iš UAB „Kustata“ buvo išreikalauti 2011 metų liepos – gruodžio mėnesių pirkimų-pardavimų registrai ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos (23 tomas b. l. 103-152).

2016-10-13 FNTT Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtos palydovinės fotonuotraukos iš „Google maps“ tinklapio, kuriose matosi Kušlėnų karjero būklė 2009 - 2010 metais ir 2012 - 2015 metais (23 tomas b.l. 153),

Iš 2016-10-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos V. Š. pateiktos kompaktinės plokštelės su informacija apie Kušlėnų karjero būklę 2012-02-25. Fotonuotraukoje užfiksuotas su P. Z. Kušlėnų karjere bendraujantis A. A. (23 tomas b. l. 156).

Raštu Nr. 180-4-45(23 tomas b.l. 163) UAB „VVARFF“ pateikė 2010-08-01 rangos sutarties su UAB ,,Kustata“, 2010-08-30 mechanizmų nuonos sutarties Nr. N100830-1, 2011-07-01 medžiagų pardavimo sutarties Nr.110701, taip pat 2011-08-01 sutarties priedo Nr.110701, surašytą dėl UAB „Kustata“ smėlio pardavimo bendrovei „VVARFF“, kopijas (23 tomas, b. l. 164-167), 2013-04-17 medžiagų pardavimo sutarties Nr. 130417 ir 2014-10-28 šios sutarties papildymo, PVM sąskaitų fakturų, mokėjimo nurodymų kopijas beibanko sąskaitos išrašų kopijas, krovinio važtaraščių suvestinių kopijas ( 23 tomas b. l. 168-200, 24 tomas b.l. 1-7).

Iš UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ 2016-11-14 rašto Nr. 16 matyti, kad UAB „Kustata“ sunkvežimio KRAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra paskutinį kartą atlikta 2008-09-19 ir galiojo iki 2009-09-19 (24 tomas b.l. 9),

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Mažeikių rajono agentūros UAB „Kustata“ patikrinimo medžiagos matyti, kad objektas – Kušlėnų karjeras pradėtas eksploatuoti 2011 metais. Tais metais iškasta 7 000 kub. metrų išteklių (24 tomas b.l. 12),

Iš 2017-04-05 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus UAB „Transgeda“ transporto priemonių nuomos aktus nustatyta, kad jau nuo 2011-08-04 UAB „Transgeda“ sunkvežimiai įvairių užsakovų UAB „Budinks“, UAB „SMD“, UAB „Žemaitijos agroprekyba“, UAB „Merko“, UAB „Virdaleka“, UAB „Telšių statyba“ buvo nuomojami smėlio bei žvirgždo vežimui iš Kušlėnų karjero, nuomos aktų kopijos prijungtos prie apžiūros protokolų (tomas Nr.25, bylos lapas 81).

Iš 2017-05-17 reikalaujamų daiktų, dokumetų pateikimo, 2017-05-17 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti ir ažiūrėti dokumentai yra V. Š. išrašyti ir jo bei smėlį vežusių vairuotojų pasirašyti smėlio gabenimo krovinio važtaraščiai, taip pat A. A. patvirtinti transporto priemonių nuomos aktai pagal kuriuos UAB „Transgeda“ sunkvežimiai vežė smėlį į UAB „Žemaitijos agroprekyba“ (tomas 25, b. l. 175,188-193).

Iš 2017-02-22 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės išvados Nr. 5-4/16 ,, Dėl UAB ,,Kustata“ ūkinės finansinės veiklos“ (tomas 24, b.l. 167) matyti, kad: UAB ,, Kustata“ 2008-10-14 buvo įregistruota Juridinių asmenų registre adresu Kušlėnų kg. 51, Kušlėnų k., Reiyčių sen.,Mažeikių rajono sav. Bendrovės registruota veikla: smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; molio ir kaolino kasyba;

jeigu bendrovė „Kustata“ ratinį ekskavatorių JCB 3CX įsigijo ne iš V. M., tai bendrovė „Kustata“ 2011 m. kovo mėn. apskaitos registro „Didžioji knyga“ sąskaitoje Nr.261 „Skola darbuotojams pagal avanso apyskaitas“ užfiksavo kitą nei faktiškai įvykusią ūkinę operaciją apie ratinio ekskavatoriaus JCB 3CX įsigijimą nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 dalies - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 str. 1 d. 4 p. - ūkinės operacijos turinys yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas, ir 13 str. 3 dalies - įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, nuostatų;

jeigu liudytojų parodymų duomenimis 133 t smėlio už 665,00 Lt ir 300 t žvyro už 5 730,00 Lt pardavė bendrovė „Kustata“, tai bendrovė pardavimų už 6 395,00 Lt (665,00+5730,00), t.y. 1 852,12 Eur, neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į 2011 m. ir 2012 m. buhalterinę apskaitą, iš jų: 2011 m. – 73 t smėlio už 365,00 Lt, t.y. 105,71 Eur, 2012 m. – 60 t smėlio ir 300 t žvyro iš viso už 6 030,00 Lt, t.y. 1 746,41 Eur, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuostatų;

liudytojų parodymų duomenimis iš bendrovės „Kustata“ karjero Kušlėnų kaime V. Š. 2011 m. per du kartus įsigijo 13 t smėlio už 65,00 Lt, V. Š. 2011 m., 2012 m. vežė 120 t smėlio už 600,00 Lt ir UAB „Mažeikių gelžbetonis“ 2012 m. pavasarį išvežė 300 t žvyro už 5 730,00 Lt.

Palyginus bendrovės „Kustata“ laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2012-05-25 išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščių suvestinėse užfiksuotus duomenis apie pirkėjus, parduotą prekių kiekį, vežėjus ir transporto priemones su užrašų knygelės įrašais nustatyta, kad dalis knygelės įrašų sutampa su bendrovės nuo 2012-01-05 iki 2012-05-25 išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, t.y. 2012-01-05 iki 2012-05-25 PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščių suvestinėse įrašyti duomenys apie parduotų medžiagų kiekį ir jų pirkėjus sutapo su užrašų knygelės įrašais apie 5295,8 t smėlio pakrovimą. Palyginus taip pat nustatyta, kad bendrovės 2012 m. balandžio 10, 17 ir 20 d. bei gegužės 25 d. išrašytuose krovinio važtaraščiuose užfiksuota 34,1 t krovinio daugiau negu užrašų knygelėje minėtomis datomis pažymėtas pakrauto smėlio kiekis ir užrašų knygelės duomenimis bendrovės „Kustata“ apskaitoje neužfiksuotos 1173,35 t (6469,15-5295,80) pakrauto į automašinas smėlio. Bendrovės „Kustata“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščiuose užfiksuotų duomenų palyginimas su

V. Š. pateiktos užrašų knygelės duomenimis parodytas priede Nr.9;

Pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras nustačius smėlio tonos vidutinę kainą, kuri 2012 m. sausio-gegužės mėn. m. buvo lygi 7,43 Lt už toną, apskaičiuota, kad liudytojo pateiktos užrašų knygelės duomenimis bendrovės „Kustata“ apskaitoje neužfiksuotos 1173,35 t iškasto ir pakrauto į automašinas smėlio už 8 717,99 Lt;

jeigu liudytojo parodymų duomenimis 1173,35 t smėlio už 8 717,99 Lt nuo 2012-01-05 iki 2012-05-25 pardavė bendrovė „Kustata“, tai bendrovė pardavimų už 8 717,99 Lt, t.y. 2 524,90 Eur, neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į 2012 m. buhalterinę apskaitą ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatų;

neišrašydama 1173,35 t smėlio už 8 717,99 Lt, t.y. 2 524,90 Eur, pardavimui PVM sąskaitų faktūrų ir neįrašydama į 2012 m. veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už 8 717,99 Lt, jų nedeklaruodama 2012 m. laikotarpio PVM deklaracijose, UAB „Kustata“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr.IX-751) 79 str. 1 dalies nuostatos nurodančios, kad prekių tiekimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM sąskaita faktūra. Tiriamoji įmonė nesilaikė LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. ir 19 str. 1 d. nuostatų, nes 2012 m. neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 1 513,00 Lt, t.y. 438,00 Eur,. Bendrovė pateiktose 2012 m. sausio-gegužės mėn. PVM deklaracijų 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie gautus PVM apmokestinamuosius tiekimus iš viso 7 205,00 Lt, t.y. 2 087,00 Eur, t.y. juos sumažino 2012 m. sausio mėn. 1 219,00 Lt, t.y. 353,00 Eur, vasario mėn. – 112,00 Lt, t.y. 32,00 Eur, kovo mėn. – 257,00 Lt, t.y. 74,00 Eur, balandžio mėn. – 1 412,00 Lt, t.y. 409,00 Eur, ir gegužės mėn. – 4 205,00 Lt, t.y. 1 219,00 Eur;

jeigu 1173,35 t smėlio už 8 717,99 Lt nuo 2012-01-05 iki 2012-05-25 pardavė bendrovė „Kustata“, tai nuo neapskaitytų ir nedeklaruotų už parduotą smėlį 7 205,00 Lt, t.y. 2 087,00 Eur, pajamų tyrimo metu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr.IX-675) įstatymo 5 str.1 dalies 1 p. nuostatą papildomai būtų apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokesčio 1 081,00 Lt, t.y. 313,00 Eur, už 2012 veiklos metus;

jei bendrovė „Kustata“ gavo 7 205,00 Lt, t.y. 2 087,00 Eur, pajamų, neužfiksuotų dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, tai tiriamoji bendrovė Šiaulių apskrities VMI pateikė neteisingus duomenis apie 2012 m. veiklos pajamas ir pelną. UAB „Kustata“ 2014-06-12 užpildytoje ir pateiktoje VMI Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) už 2012 metus III dalies 44 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, nes II dalies „Mokesčio bazė“ 18 eilutėje nedeklaravo 7 205,00 Lt pajamų ir taip sumažindama deklaruotą mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną 7 205,00 Lt, t.y. 2 087,00 Eur, nesivadovavo LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-67) 4 str. 1 dalies nuostata;

jeigu bendrovė „Kustata“ ratinio ekskavatoriaus JCB 3CX, frontalinio krautuvo (duomenys neskelbtini), ratinio ekskavatoriaus JUMZ ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst.. Nr.(duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir 2012 m. gegužės, birželio mėn. nenuomojo bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“, o suteikė kitas neįvardytas paslaugas, tiriamoji bendrovė 2011-08-31, 2011-09-30, 2012-06-30 išrašytose bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“ 3 PVM sąskaitose faktūrose Nr.00073, Nr.00079 ir Nr.00144 užfiksavo kitas nei faktiškai įvykusias ūkines operacijas už 103 571,16 Lt, t.y. 29 996,28 Eur, ir įrašė šiuos dokumentus į 2011m., 2012 m. buhalterinę apskaitą taip nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. 4 p. ir 3 d. nuostatų;

už technikos nuomą UAB „Žemaitijos agroprekyba“ grynais pinigais neatsiskaitė. Įvertinus bendrovės „Kustata“ išrašytose bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“ ir tiriamosios bendrovės gautose iš bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“ PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotas sumas nustatyta, kad UAB „Žemaitijos agroprekyba“ atsiskaitė už transporto priemonių nuomos paslaugas su bendrove „Kustata“ užskaitos būdu. Duomenys apie lėšų užskaitas parodyti priedo Nr.6 lentelėje.

UAB „Kustata“ pagal 2011-08-31, 2011-09-30 ir 2012-06-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr.00073, Nr.00079 ir Nr.00144 sumai iš viso 103 571,16 Lt užfiksavo pajamų apskaitoje už technikos nuomą 2011 m. – 23 080,00 Lt (14180,00+8900,00), 2012 m. – 62 516,00 Lt.

Tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. ir 2012 metus, jeigu:

bendrovė „Kustata“ ratinį ekskavatorių JCB 3CX įsigijo ne iš V. M., tai dėl bendrovės „Kustata“ 2011 m. kovo mėn. apskaitos registro „Didžioji knyga“ sąskaitoje Nr.261 „Skola darbuotojams pagal avanso apyskaitas“ užfiksuotos ūkinės operacijos, kuria įforminta kita nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija apie ratinio ekskavatoriaus JCB 3CXįsigijimą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. 4 p., ir 13 str. 3 d. nuostatų;

bendrovė „Kustata“ ratinio ekskavatoriaus JCB 3CX, frontalinio krautuvo (duomenys neskelbtini), ratinio ekskavatoriaus JUMZ ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir 2012 m. gegužės, birželio mėn. nenuomojo bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“, o suteikė kitas neįvardytas paslaugas, tai dėl bendrovės „Kustata“ 2011-08-31, 2011-09-30, 2012-06-30 išrašytų 3 PVM sąskaitų faktūrų serijos KUS Nr.00073, Nr.00079 ir Nr.00144, kuriose įformintos kitos nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos už 103 571,16 Lt, t.y. 29 996,28 Eur, įrašymo į bendrovės 2011m., 2012 m. buhalterinę apskaitą nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 dalies, 13 str. 1 d. 4 punkto ir 3 dalies nuostatų,

133 t smėlio už 665,00 Lt ir 300 t žvyro už 5 730,00 Lt pardavė bendrovė „Kustata“, tai dėl parduoto 2011 m. 73 t smėlio už 365,00 Lt, t.y. 105,71 Eur, 2012 m. – 60 t smėlio ir 300 t žvyro už 6 030,00 Lt, t.y. 1 746,41 Eur, neįforminto apskaitos dokumentais ir neįrašyto į 2011 m. ir 2012 m. buhalterinę apskaitą nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų;

jei bendrovė „Kustata“ gavo 50 451,00 Lt (5285,00+45166,00), t.y. 14 612,00 Eur (1531,00+13081,00), pajamų, neužfiksuotų dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą dėl 133 t smėlio už 665,00 Lt, 300 t žvyro už 5 730,00 Lt ir 3629,12 t derlingo grunto už 54 651,47 Lt pardavimų, tai tiriamoji bendrovė Šiaulių apskrities VMI pateikė neteisingus duomenis apie 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. veiklos pajamas ir pelną. UAB „Kustata“ 2012-02-02, 2014-06-12, 2014-03-04 užpildytose ir pateiktoje VMI Metinėse pelno mokesčio deklaracijose ((duomenys neskelbtini) už 2011 m., 2012 m. ir 2013 metus III dalies 44 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, nes II dalies „Mokesčio bazė“ 18 eilutėje nedeklaravo atitinkamai 302,00 Lt, 47 311,00 Lt (4983,00+42328,00) ir 2 838,00 Lt pajamų ir taip sumažindama deklaruotą mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną atitinkamai 302,00 Lt, t.y. 87,00 Eur, 47 311,00 Lt, t.y. 13 703,00 Eur, ir 2 838,00 Lt, t.y. 822,00 Eur nesivadovavo LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-67) 4 str. 1 dalies nuostata.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr.IX-675) 5 str.1 dalies 1 punktu – Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita, nuo neapskaitytų ir nedeklaruotų už parduotą smėlį, žvyrą ir derlingą gruntą 50 451,00 Lt pajamų, tyrimo metu papildomai būtų apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį 45,30 Lt, t.y. 13,00 Eur už 2011 veiklos metus, 7 096,35 Lt, t.y. 2 056,00 Eur už 2012 veiklos metus ir 426,00 Lt, t.y. 123,00 Eur, už 2013 metus, iš viso 7 567,65 Lt, t.y. 2 192,00 Eur.

Neišrašydama 133 t smėlio už 665,00 Lt, 300 t žvyro už 5 730,00 Lt ir 3629,12 t derlingo grunto už 54 651,47 Lt pardavimui PVM sąskaitų faktūrų ir neįrašydama į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų 2011 m. už 365,00 Lt ir 2012 m. – už 57 246,75 Lt (6030,00+51216,75) ir 2013 m. – 3 434,72 Lt, jų nedeklaruodama 2011 m., 2012 m., 2013 m. laikotarpio PVM deklaracijose, UAB „Kustata“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 str. 1 dalies nuostatos. Tiriamoji bendrovė nesilaikė LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., 14 str. 2 d., 15 str. 1 d., 19 str. 1 d. nuostatų, nes 2011 m., 2012 m., 2013 m. neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio iš viso 10 595,00 Lt (1110,00+9485,00), t.y. 3 068,00 Eur, iš jų: 2011 m. – 63,00 Lt, t.y. 18,00 Eur, 2012 m. – 9 936,00 Lt (1047,00+8889), t.y. 2 877,00 Eur (303,00+2574) ir 2013 m. – 596,00 Lt, t.y. 173,00 Eur. Bendrovė pateiktose 2011 m., 2012 m. PVM deklaracijų 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie gautus PVM apmokestinamuosius tiekimus iš viso 50 451,00 Lt (5285,00+45166,00), t.y. 14 612,00 Eur, t.y. juos sumažino 2011 m. 302,00 Lt, t.y. 87,00 Eur ir 2012 m. – 47 311,00 Lt (4983,00+42328,00), t.y. 13 703,00 Eur (1444,00+12259,00), ir 2013 m. – 2 838,00 Lt, t.y. 822,00 Eur.

Įvertinus bendrovės „Kustata“ nuo 2012-05-31 iki 2012-10-31 išrašytose 12 PVM sąskaitų faktūrų užfiksuotą 1063,95 t derlingo grunto pardavimą už 18 841,09 Lt, nustatyta, kad bendrovė 3414,45 t (4478,4-1063,95) derlingo grunto už 51 216,75 Lt (3414,45x15,00, kur 15,00 Lt - tonos derlingo grunto 2011 m. vidutinė kaina nustatyta pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras), t.y. 14 833,40 Eur, nustatyto pagal pateiktą UAB „GJ Magma“ 2013 m. atliktą Mažeikių rajono Kušlėnų žvyro ir smėlio telkinio dalies skirtos UAB „Kustata“ markšeiderinių apmatavimų už 2011-2012 m. ataskaitą, iki 2013-02-05 nedokumentavo ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

Tyrimui pateiktas 2017-01-12 V. Š. skundas, kuriame jis teigė, kad savo darbo UAB „Kustata“ Kušlėnų karjere laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2013-06-10 pakrovė apie 5000 t derlingo grunto ir kuris buvo realizuotas neapskaičius bendrovės „Kustata“ apskaitoje.

Įvertinus bendrovės „Kustata“ nuo 2013-04-30 iki 2013-06-28 išrašytose 8 PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotą 306,93 t derlingo grunto pardavimą už 5 213,94 Lt, nustatyta, kad jeigu V. Š. nuo 2011-07-18 iki 2013-06-10 dirbdamas UAB „Kustata“ pakrovė apie 5000 t derlingo grunto, tai bendrovė iki 2012-06-28 panaudojo 214,67 t (5000-4478,40-306,93) derlingo grunto už 3 434,72 Lt (214,67x16,00, kur 16,00 Lt - tonos derlingo grunto 2012 m. vidutinė kaina pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras), t.y. 994,76 Eur, kurio panaudojimo nedokumentavo ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

Jeigu V. Š. teigimu bendrovė „Kustata“ 3629,12 t derlingo grunto už 54 651,47 Lt pardavė, tai bendrovė 3629,12 t derlingo grunto pardavimų už 54 651,47 Lt, t.y. 15 828,16 Eur, neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į 2011 m. ir 2012 m. buhalterinę apskaitą, iš jų: 2012 m. – 3414,45 t už 51 216,75 Lt, t.y. 14 833,40 Eur, ir 2013 m. 214,76 t už 3 434,72 Lt, t.y. 994,76 Eur nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatų.

Jeigu V. Š. teigimu bendrovė „Kustata“ 3629,12 t derlingo grunto už 54 651,47 Lt, t.y. 15 828,16 Eur, pardavė, tai dėl parduoto derlingo grunto 2012 m. 3414,45 t už 51 216,75 Lt, t.y. 14 833,40 Eur, 2013 m. – 214,67 t už 3 434,72 Lt, t.y. 994,76 Eur, neįforminto apskaitos dokumentais ir neįrašyto į 2011 m. ir 2012 m. buhalterinę apskaitą nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. ir 2013 metus.

Specialisto išvados priede Nr.8 užfiksuoti UAB „Kustata“ smėlio pardavimai nuo 2011-07-26, kurie sulyginti su pirkėjų gautomis PVM sąskaitomis faktūromis (tomas 25, b.l. 12), priede Nr.9 išanalizuoti ir su iškasenų pardavimo buhalterinės apskaitos dokumentais sulyginti V. Š. vesti ir tyrimui pateikti užrašai už laikotarpį nuo 2012-01-05 iki 2012-05-25 (tomas 25, b. l. 14).

Iš 2014-02-03 specialisto išvados Nr.5-4/7 matyti, kad V. Š. už darbą 2012 metų kovo mėnesį buvo išmokėta 830 Lt , o balandžio mėnesį išmokėta 1418 Lt darbo užmokesčio, kurio išmokėjimas nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “Kustata” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012 metų kovo ir balandžio mėnesius. Tikslaus laikotarpio nurodyti nėra galimybės, nes nenustatyta neoficialaus atlyginimo išmokėjimo data (tomas Nr. 25, bylos lapas 161)

Jeigu liudytojo V. Š. parodymų duomenimis už 2012 m. balandžio - rugpjūčio mėn. darbą bendrovėje „Kustata“ V. Š. neišmokėti iš viso 921,37 Lt (182,00x4+193,37) (266,85 Eur), tai bendrovės „Kustata“ buhalterinėje apskaitoje įrašyti 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn. 5 atsiskaitymo žiniaraščiai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus darbuotojui 921,37 Lt (266,85 Eur), t.y. nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, iš jų: 2012 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. – po 182,00 Lt (52,71 Eur) ir rugpjūčio mėn. – 193,37 Lt (56,00 Eur).

Tokiu būdu UAB ,,Kustata“, įformindama 5 atsiskaitymo žiniaraščius, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį už 921,37 Lt (266,85 Eur) ir šiuos 5 apskaitos dokumentus įrašydama į 2012 m. buhalterinę apskaitą nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 13 str. 1 dalies, kurioje nurodyta, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, ir 13 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, nuostatomis.

Dėl UAB „Kustata“ surašytų dokumentų 5 atsiskaitymo žiniaraščių, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn.

Jeigu liudytojo parodymų duomenimis 2012 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymų žiniaraštyje už gautus 187,46 Lt V. Š. nepasirašė, tai UAB „Kustata“ įformindama 2012 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymo žiniaraštį dėl išmokėtų darbuotojui V,Švelniui 187,46 Lt (54,29 Eur) nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių (2000-02-17 Nr.179) patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto-pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas, nuostatos, nes darbuotojui V. Š. išmokėtus 187,46 Lt (54,29 Eur) pagrindė ne pinigus gavusio asmens parašu.

Dėl 2012 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymo žiniaraštyje užfiksuoto ne to pinigų gavėjo parašo išmokant V. Š. 187,46 Lt nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu "Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių (2000-02-17 Nr.179) patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 4 punkto nuostatos tyrimo metu galima nustatyti UAB „Kustata“ veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2012 m. rugsėjo mėn.

Dėl UAB „Kustata“ surašytų dokumentų 5 atsiskaitymo žiniaraščių, kuriose nurodyti tikrovės neatiti nkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn.(tomas 26, b. l. 130).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt.

Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pažymėtina, jog apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvada, jog objektyvių faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad A. A., nesudaręs darbo sutarties nuo 2011-07-18 iki 2012-01-16 leido V. Š. dirbti UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis Nr.1580TL, operatoriumi, žodžiu sutarė ir mokėjo V. Š. 80,00 Lt (23,17 Eur) darbo užmokestį už darbo dieną, nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012-11-12, pagal 2012-04-02 sudarytą su V. Š. darbo sutartį, įdarbinus V. Š. 0,25 etato vairuotoju-mechanizatoriumi-ekspeditoriumi, leido V. Š. dirbti UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis Nr.1580TL operatoriumi 8 valandų darbo dieną ir viso V. Š. išmokėjo 21934,80 Lt (6.352,76 Eur) darbo užmokesčio, kurio priskaičiavimo neįformino darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiais, o jų išmokėjimų kasos išlaidų orderiais bei nepateikė šių dokumentų buhalterei V. K. įtraukimui į buhalterinę apskaitą. išmokėtų sumų užfiksavimui suvestiniame registre Didžiojoje knygoje, dėl ko už laikotarpį nuo 2011-07-18 iki 2012-01-16 ir nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012-11-12 negalima iš dalies nustatyti UAB “Kustata” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taip pat, jis žinodamas, kad V. Š. už darbą UAB „Kustata“ yra mokamas ne darbo sutartyje numatytas ir atsiskaitymo žiniaraščiuose įrašytas, o didesnis – 10 Lt už darbo valandą arba 80 Lt (23,17 Eur) už darbo dieną atlyginimas, UAB „Kustata“ vyr. buhalterės V. K. pagal jo pateiktus duomenis pagamintuose 2012 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių atsiskaitymo žiniaraščiuose, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – V. Š. tariamai išmokėtą, pagal 2012-04-02 darbo sutartyje nurodytas sąlygas paskaičiuotą darbo užmokestį - 921,37 Lt (266,85 Eur) ir šiuos atsiskaitymo žiniaraščius perdavė vyr. buhalterei V. K. įrašymui į 2012 m. buhalterinę apskaitą. Dėl UAB „Kustata“ surašytų dokumentų – 5 atsiskaitymo žiniaraščių, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje taip pat negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn.

R. Ž., nesudaręs darbo sutarties, nuo 2012-01-16 iki 2012-04-01 leido V. Š. dirbti UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis numeris Nr.1580TL operatoriaus pareigose, už šį darbą 2012 metų kovo mėnesį išmokėjo 830,-Lt (240,38 Eur) darbo užmokestį, kurio išmokėjimas nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, o 2012-04-02 sudaręs su V. Š. darbo sutartį ir įdarbinęs V. Š. 0,25 etato vairuotojo-mechanizatoriaus-ekspeditoriaus pareigose, leido pastarajam dirbti UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis numeris Nr.1580TL operatoriaus pareigose pilną - 8 valandų darbo dieną ir balandžio mėnesį išmokėjo 1418,-Lt (410,68 Eur) darbo užmokestį, kurio išmokėjimas nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “Kustata” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012 metų kovo ir balandžio mėnesius.

Nagrinėjant bylą A. A. savo kaltės nepripažino ir aiškino, kad UAB ,,Kustata“ buhalterinė apskaita tikrai nebuvo tvarkoma apgaulingai, V. Š. 2011 metais UAB ,,Kustata“ karjere nedirbo ir jis jam jokio atlyginimo negalėjo mokėti, nes 2011 metais buvo tik paruošiamas karjeras, daromas įvažiavimas į karjerą. Karjero paruošimo darbus tuo metu atliko rangovinių įmonių UAB „Mažeikių keliai“, UAB „VVARFF“ ir UAB „Žemaitijos agroprekyba“ darbuotojai. V. Š. pradėjo darbą karjere 2012 m. balandžio mėn. Darbo sutartis su V. Š. dėl darbo 0,25 etato buvo sudaryta 2012 m. balandžio 2 d. ir tuo metu įmonei vadovavo R. Ž., kuris ir pasirašė darbo sutartį.

R. Ž. teisiamajame posėdyje taip pat kaltės nepripažino ir paaiškino, kad UAB „Kustata“ veiklą vykdė ir buhalteriją vedė laikantis įstatymų reikalavimų. Jis direktoriaus A. A. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012-01-16 iki 2012-04-20 vadovavo bendrovei. Nuo 2012-01-16 iki 2012-04-02 V. Š. UAB ,,Kustata“ nedirbo, su juo darbo sutartį jis pasirašė 2012-04-02, būtent tada V. Š. buvo priimtas į darbą 0,25 etato. Jis gal porą kartų pats mokėjo V. Š. atlyginimą pagal darbo užmokesčio žiniaraštį. Vėliau jam darbo užmokestį tikriausiai mokėjo P. Z..

Teismas A. A., R. Ž. parodymus, kad jie jiems inkriminuojamų minėtų nusikaltimų nepadarė, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes kaltinamųjų parodymai yra paneigti byloje objektyviais bylos faktiniais duomenimis, ištirtų įrodymų visuma.

Liudytojų P. Z., I. Z. parodymais nustatyta, kad jie pirmą kartą UAB ,,Kustata“ karjere Kušlėnų kaime, Mažeikių rajone apsilankė 2011-11-22. Tada karjere dirbo ekskavatorius JCB, kurį vairavo V. Š.. 2012 metų sausio mėnesį P. Z. su juo susipažino, jis vėl dirbo UAB ,,Kustata“ karjere. V. Š. sunkvežimių vairuotojams išrašydavo krovinio važtaraščius, paimdavo grynus pinigus už parduodama smėlį, žvyrą.

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metų vasarą V. Š. patarė kreiptis į A. A. dėl priėmimo į darbą. Teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kelis kartus atveždavo A. A. prašymu degalus V. Š. prie vartų.

Liudytojas V. Š. (jaunesnysis) parodė, kad jo tėvas V. Š. 2011 metų vasarą įsidarbino UAB ,,Kustata“ Kušlėnų karjere ekskavatorininku. Jis tiksliai žino, jog tai buvo būtent 2011 metų vasara, nes tų pačių metų žiemą pradėjo važinėti į objektą Klaipėdos mieste.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme iš UAB ,,Kustata“ karjero Kušlėnų k, įvairiais laikotarpiais 2011-2012 metais vėžę smėlį ir žvyrą kitų įmonių vairuotojai nuosekliai aiškino, jog jiems į transporto priemones įgyjamas medžiagas pakraudavo ekskavatorininkas V. Š..

Liudytojas A. R. parodė, kad 2011, 2012 metais vežė smėlį ir žvyrą iš UAB „Kustata“ karjero Kušlėnų kaime, Mažeikių rajone. Prieš pradedant krauti smėlį ar žvyrą Vytautui, šiame karjere iki Vytauto krovimo darbus atlikdavo gerokai jaunesnis už Vytautą vyriškis, kuris karjere dirbo trumpai. V. Š. išrašydavo krovinio važtaraščius, turėjo jų blankus. Vieną važtaraščio egzempliorių Vytautas pasilikdavo sau, o kitą jis parveždavo ir atiduodavau į savo bendrovės buhalteriją. Liudytojas A. R. teisme kategoriškai ir nuosekliai nurodė, kad iš UAB ,,Kustata“ Kušlėnų karjero smėlį, žvyrą pradėjo vežti 2011 m. vasarą. 2012 m. irgi daugiau vasarą vežė. 2011-2012 m. kai atvažiuodavoį karjerą, krovinį pakraudavo V. Š.. Kadangi jis pasirašydavo ant važtaraščio, žino jo vardą, pavardę.

Liudytojo A. M. teisme duotais parodymais nustatyta, kad dirbo UAB „Transgeda“ iki 2012 metų vasario ar kovo mėnesio, jis vežė iš karjero smėlį. Ekskavatorius krautuvas karjere buvo nedidelis, pagal karjerą mažas. Jis teismo posėdyje atpažino V. Š., kuris dirbo tuo krautuvu (liudytojas parodė į nukentėjusįjį). 2012 m. balandžio, gegužės mėnesiais jis negalėjo vežti krovinį iš minėto karjero. Jis atpažino V. Š. ir pagal fotonuotrauką.

Liudytojo D. Š. parodymais nustatyta, kad 2012 metų pradžioje, ar 2011 metų pabaigoje, tai yra 2011 metų žiema arba 2012 metų ankstyvą pavasarį, jis vežė smėlį iš UAB ,,Kustata“ karjero. Smėlį nedideliu pakrovėju pakraudavo pagyvenęs vyriškis vardu Vytautas. Ekskavatorininkas, kuris pakraudavo smėlį į automobilį, išrašydavo važtaraštį, kurį jis pasirašydavo. D. Š. atpažino V. Š. pagal fotonuotrauką.

Liudytojas E. B. parodė, kad 2011 m. vežė smėlį, žvyrą iš Kušlėnų karjero. Krovinius pakraudavo geltonos spalvos ekskavatoriumi pagyvenęs, virš 60 metų, vyriškis.

Liudytojas J. M. parodė, kad 2011 metais teko vežti smėlį iš UAB „Kustata“ karjero, esančio Kušlėnų kaime. Prisimena, kad smėlį ten kurį tai laiką krovė jaunuolis, kurio nepažįsta, o vėliau smėlį krovė pagyvenęs vyriškis, t. y. V. Š., kurį jis atpažino pagal fotonuotrauką.

2014-02-03 specialisto išvada Nr.5-4/7 nustatyta, kad UAB „Kustata” direktoriumi nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2009-09-08 buvo S. V., nuo 2010-06-22 iki 2012-01-16, t. y. iki nedarbingumo laikotarpio pradžios, ir nuo 2012-04-21 iki 2012-11-12 – A. A., nuo 2012-01-16 iki 2012-04-20 laikinai direktoriaus pareigas vykdė R. Ž., nuo 2012-12-14 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos – K. B.. Laikotarpiais nuo 2009-09-09 iki 2010-06-21 ir nuo 2012-11-13 iki 2012-12-13 UAB „Kustata“ vadovo pareigybės nebuvo.

V. Š. už darbą 2012 metų kovo mėnesį buvo išmokėta 830 Lt, o balandžio mėnesį išmokėta 1418 Lt darbo užmokesčio, kurio išmokėjimas nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “Kustata” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012 metų kovo ir balandžio mėnesius. Tikslaus laikotarpio nurodyti nėra galimybės, nes nenustatyta neoficialaus atlyginimo išmokėjimo data (tomas Nr. 25, bylos lapas 161). Specialisto išvada Nr. 5-4/16 dėl UAB „Kustata“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ( 24 tomas, b. l. 167-185) nustatyta, kad nukentėjusiojo V. Š. parodymų duomenimis už 2012 m. balandžio - rugpjūčio mėn. darbą bendrovėje „Kustata“ V. Š. neišmokėti iš viso 921,37 Lt (182,00x4+193,37) (266,85 Eur), tai bendrovės „Kustata“ buhalterinėje apskaitoje įrašyti 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn. 5 atsiskaitymo žiniaraščiai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus darbuotojui 921,37 Lt (266,85 Eur), t.y. nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, iš jų: 2012 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. – po 182,00 Lt (52,71 Eur) ir rugpjūčio mėn. – 193,37 Lt (56,00 Eur). Tokiu būdu UAB ,,Kustata“, įformindama 5 atsiskaitymo žiniaraščius, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį už 921,37 Lt (266,85 Eur). Jeigu liudytojo parodymų duomenimis 2012 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymų žiniaraštyje už gautus 187,46 Lt V. Š. nepasirašė, tai UAB „Kustata“ įformindama 2012 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymo žiniaraštį dėl išmokėtų darbuotojui V. Š. 187,46 Lt (54,29 Eur) nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių (2000-02-17 Nr.179) patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto-pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas, nuostatos, nes darbuotojui V. Š. išmokėtus 187,46 Lt (54,29 Eur) pagrindė ne pinigus gavusio asmens parašu. Dėl 2012 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymo žiniaraštyje užfiksuoto ne to pinigų gavėjo parašo išmokant V. Š. 187,46 Lt nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu "Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių (2000-02-17 Nr.179) patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 4 punkto nuostatos tyrimo metu galima nustatyti UAB „Kustata“ veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2012 m. rugsėjo mėn. Dėl UAB „Kustata“ surašytų dokumentų 5 atsiskaitymo žiniaraščių, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn.(tomas 26, bylos lapo Nr.130).

Teismas sprendžia, kad liudytojų duoti paaiškinimai, jog nuo 2011 metų vasaros UAB ,,Kustata“ Kušlenų karjere ekskavatorininku dirbo V. Š., atitinka tikras faktines aplinkybes. Byloje nėra duomenų, o teismas taip pat nenustatė, kad liudytojai siektų apkalbėti kaltinamuosius ar nepalankius kaltinamiesiems parodymus davė būdami suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Taigi, šių liudytojų parodymais, specilaisto išvados duomenimis nustatyta, kad kad UAB „Kustata“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. V. Š. nuo 2011-07-18 iki 2012-01-16, nesudaręs darbo sutarties, dirbo UAB „Kustata“ priklausančiame Kušlėnų karjere ekskavatoriaus JCB 3CX valstybinis Nr.1580TL operatoriumi ir nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012-11-12 pagal 2012-04-02 sudarytą darbo sutartį, įdarbintas 0,25 etato vairuotoju-mechanizatoriumi-ekspeditoriumi, 8 valandų darbo dieną ir jam buvo mokamas ne darbo sutartyje numatytas ir atsiskaitymo žiniaraščiuose įrašytas, o didesnis 80 Lt (23,17Eur) už darbo dieną atlyginimas, pateikiant tikrovei neatitinkančius atsiskaitymo žiniaraščius, į kuriuos buvo įrašytos mažesnes darbo užmokesčio sumos, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei V. K. įrašymui į buhalterinę apskaitą, nors realiai V. Š. buvo išmokamas didesnis darbo užmokestis. Ir būtent dėl šių kaltinime nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Kustata“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

K. B. kaltinamas tuo, kad jis apskaitos dokumentais neįformino ir vyr. buhalterei V. K. įrašymui į 2013 metų sausio - birželio mėnesių apskaitą neperdavė dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims nuo 2013-01-01 iki 2013-06-28 parduotų 1050,87 tonų derlingo grunto už 4869,65 Eur sumą, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. K. B. UAB ,,Kustata“ direktorius nuo 2012-12-14 .

K. B. kaltu neprisipažino. Nagrinėjamu atveju kaltinimas K. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį grindžiamas tuo, kad 2017-01-12 V. Š. skunde teigė, kad savo darbo UAB „Kustata“ Kušlėnų karjere laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2013-06-10 pakrovė apie 5000 t derlingo grunto ir kuris buvo realizuotas neapskaičius bendrovės „Kustata“ apskaitoje. Tikrindama UAB ,,Kustata“ ūkinę-finansinę veiklą specialistė vertino bendrovės „Kustata“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotą derlingo grunto pardavimą su V. Š. nurodyta aplinkybe, jog jis , dirbdamas UAB „Kustata“ pakrovė apie 5000 t derlingo grunto ir padarė išvadą, jog derlingo grunto panaudojimo K. B. nedokumentavo ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Byloje nėra jokių įrodymų, kokiu būdu patikimai buvo nustatyti realizuojamo derlingo grunto kiekiai, nes ir paties V. Š. ir liudytojų, apklaustų teisme parodymais svorį fiksavo ekskavatiriaus kaušais.V. Š. teigimas, jog jo darbo UAB ,,Kustata“ metu buvo pakrauta 5000 t derlingo grunto visiškai nepatvirtintas jokias objektyviais, neabejotinais faktiniais įrodymais. Be to FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė N. S. teismo posėdyje paaiškino dokumentų, pagrindžiančių V. Š. nurodytius teiginius dėl 5000 tonų grunto pateikta nebuvo. Tyrimui buvo pateikti UAB „GJ Magma“ 2013 m. atlikti Mažeikių rajono Kušlėnų žvyro ir smėlio telkinio dalies, skirtos UAB „Kustata“, markšeideriniai apmatavimai ir ji lygino markšeiderinius apmatavimus, kuriuos atliko minėta bendrovė, su išrašytomis sąskaitomis. Be to nebuvo įvertintas priesmėlio gruntas, tik delgingas gruntas. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad K. B. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, nuo 2012-12-14 iki 2013-06-30 apgaulingai tvarkė UAB „Kustata“ apskaitą, nes pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir K. B. išteisintinas.

A. A. buvo kaltinamas be to tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1d. 4 p. ir 3 d. nuostatas, žinodamas, kad UAB „Kustata“ 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais ir 2012 m. gegužės, birželio mėnesiais ratinio ekskavatoriaus JCB 3CX valst. Nr.1580TL, frontalinio krautuvo (duomenys neskelbtini), ratinio ekskavatoriaus JUMZ ir automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „Žemaitijos agroprekyba“ nenuomojo, o suteikė kitas ikiteisminio tyrimo nenustatytas paslaugas, PVM sąskaitomis faktūromis: 2011-08-31 serijos KUS Nr.00073, 2011-09-30 serijos KUS Nr.00079, 2012-06-30 serijos KUS Nr.00144 išrašytomis bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“ dėl tariamos mechanizmų nuomos įformino kitas, nei faktiškai įvykusias ūkinės operacijas už 103.571,16 Lt, t.y. 29.996,28 Eur ir perdavė šiuos dokumentus vyr. buhalterei V. K., nežinojusiai apie A. A. nusikalstamus ketinimus įrašymui į 2011m., 2012 m. buhalterinę apskaitą,

be to, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatas, apskaitos dokumentais neįformino ir vyr. buhalterei V. K. įrašymui į 2012 metų apskaitą nepateikė dokumentų dėl 933,35 tonų smėlio pardavimo nuo 2012-01-05 iki 2012-01-13 ir nuo 2012-04-24 iki 2012-05-25 už 6 934,79 Lt (2008,45 Eur), kurio pakrovimo faktas nustatytas pagal V. Š. vestus užrašus :

2012-01-05 krovinio važtaraščiu Nr.120105/2 įformino 126 tonų smėlio pardavimą UAB „Antakalnio statyba“ (įmonės kodas 125278898), nors pardavė 144 tonas, tai yra neįformino 18 tonų;

2012-01-10 krovinio važtaraščiu KUS 00098 įformino 3,5 tonų smėlio pardavimą A. P., nors pardavė 16 tonų, tai yra neįformino 12,5 tonų;

2012-01-11 neįformino 24 tonų smėlio pardavimo A. P.;

2012-01-12 neįformino 18 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Virdaleka“ (įmonės kodas 180890472) sunkvežimiu VOLVO v/n (duomenys neskelbtini)

2012-01-13 neįformino 50 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas166909477) sunkvežimiu VOLVO v/n (duomenys neskelbtini)

2012-04-24 neįformino 19 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini);

2012-04-26 neįformino 54 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini);

2012-04-26 neįformino 36 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MERCEDES BENZ v/n (duomenys neskelbtini)

2012-04-30 neįformino 17 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MERCEDES BENZ v/n (duomenys neskelbtini)

2012-05-02 neįformino 10 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Omesta“ (įmonės kodas 166796588) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini)

2012-05-03 neįformino 30 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini);

2012-05-08 neįformino 41,9 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu VOLVO v/n (duomenys neskelbtini)

2012-05-09 neįformino 14,35 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu VOLVO v/n (duomenys neskelbtini)

2012-05-09 neįformino 15,75 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini);

2012-05-11 neįformino 27 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui;

2012-05-15 neįformino 241,25 tonų smėlio pardavimo UAB „Sarima“ (įm. kodas 301577673), kuriai smėlis buvo gabenamas ikiteisminio tyrimo nenustatytu sunkvežimiu;

2012-05-16 neįformino 212,05 tonų smėlio pardavimo UAB „Sarima“ (įm. kodas 301577673), kuriai smėlis buvo gabenamas ikiteisminio tyrimo nenustatytu sunkvežimiu;

2012-05-16 neįformino 15 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti;

2012-05-17 neįformino 16 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti;

2012-05-21 neįformino 13,5 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu VOLVO FL10, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti;

2012-05-25 neįformino 48,05 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „AR10“ (įmonės kodas 145904587) sunkvežimiu, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti,

2012 metais, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis datomis, apskaitos dokumentais neįformino ir vyr. buhalterei V. K., įrašymui į 2012 metų apskaitą neperdavė dokumentų dėl 2430,45 tonų derlingo grunto pardavimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems pirkėjams už 36456,75 Lt (10558,60 Eur) sumą, taip dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. 4 p. ir 3 d. reikalavimų pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2012-01-13 ir nuo 2012-04-24 iki 2012-05-25.

A. A. neigia padaręs šias nusikalstamas veikas ir parodė, kad UAB ,,Kustata“ ir UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ buvo pasirašęmechanizmų nuomos sutartį pagal kurią UAB ,,Kustata“ nuomojo“ UAB ,,Žemaitijos prekyba“ savo tranportą, o UAB ,,Žemaitijos prekyba atsiskaitė su UAB ,,Kustata‘ užskaitos būdu. 2011 m.- 2012 m. pradžioje UAB „Žemaitijos agroprekyba“ atliko rangos darbus UAB ,,Kustata“ karjere, o vėliau 2012 m. jau pati UAB „Kustata“ mechanizmais dirbo, bet dirbo tuos darbus, kurių UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ nebuvo padariusi iki 2011 m. pabaigos. Todėl buvo rašomos sąskaitos mechanizmų nuomai ir už tai jie atliko karjero paruošimo darbus. Technika buvo nuomota ir buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Susitarimas buvo būtent dėl to, kad ta technika dirbs UAB ,,Kustata“ karjere. KRAZ nors ir neturėjo galiojančios techninės apžiūros, bet tas sunkvežimis neišvažiuodavo už karjero ribų, dirbo vietoje. Kiti mechanizmai irgi buvo naudojami būtent karjero paruošimui. Kaltinimas, jog jis neįformino apskaitos dokumentais ir vyriausiajai buhalterei V. K. įrašymui į 2012 m. apskaitą nepateikiau dokumentų dėl 933,35 tonų smėlio pardavimo nuo 2012-01-05 iki 2012-01-13 ir nuo 2012-04-24 iki 2012-05-25 už 6934,79 Lt gindžiamas tik įrašais V. Š. užrašų knygelėje. Visiškai neaišku kaip buvo nustatomas iškasenų svoris. Įmonėje nebuvo svarstyklių, didžiojo frontalinio krautuvo taip pat dar nebuvo, t. y. nebuvo galimybių pasverti, taigi svoris parašytas tik V. Š. nuožiūra.

R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatas, apskaitos dokumentais neįformino ir vyr. buhalterei V. K. įrašymui į 2012 metų 01-04 mėnesių apskaitą neperdavė dokumentų dėl 240 tonų smėlio pardavimo už 1783,20 Lt (516,45 Eur) nuo 2012-01-18 iki 2012-04-19, kurio pakrovimo faktas nustatytas pagal V. Š. vestus užrašus:

2012-01-18 neįformino 60 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Mažeikių vandenys“ (įmonės kodas 166486116) sunkvežimiu MAZ v/n (duomenys neskelbtini)

2012-01-20 neįformino 16 tonų smėlio pardavimo UAB „Merko statyba“ (įmonės kodas 111610080), kuriai smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas166909477) sunkvežimiu Mercedes Benz v/n (duomenys neskelbtini)

2012-01-27 neįformino 18 tonų smėlio pardavimo UAB „Hidrotechniniai statiniai“ (įmonės kodas 166636338), kuriai smėlis buvo gabenamas UAB „Hidrotechniniai statiniai“ (įmonės kodas 166636338) sunkvežimiu MAZ v/n (duomenys neskelbtini)

2012-03-09 neįformino 18 tonų smėlio pardavimo UAB „Darstamas“(įmonės kodas 167368829), kuriai smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas166909477) sunkvežimiu VOLVO v/n (duomenys neskelbtini)

2012-04-02 neįformino 24 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Mažeikių vandenys“ (įm.kodas 166486116) priklausančiu sunkvežimiu MAZ v/n (duomenys neskelbtini)

2012-04-11 neįformino 24 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu VOLVO v/n (duomenys neskelbtini)

2012-04-13 neįformino 14 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu Mercedes Benz v/n (duomenys neskelbtini)

2012-04-16 neįformino 15 tonų smėlio pardavimo UAB „SMD“ (įmonės kodas 301152028), kuriai smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“(įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini);

2012-04-18 neįformino 15 tonų smėlio pardavimo UAB „SMD“ (įmonės kodas 301152028), kuriai smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini);

2012-04-18 neįformino 12 tonų smėlio pardavimo UAB „Ekovalis“ (įmonės kodas 167392890), kuriai smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini);

2012-04-19 neįformino 12 tonų smėlio pardavimo nenustatytam pirkėjui, kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini);

2012-04-19 neįformino 12 tonų smėlio pardavimo UAB „Ekovalis“(įmonės kodas 167392890), kuriam smėlis buvo gabenamas UAB „Transgeda“ (įmonės kodas 166909477) sunkvežimiu MAN v/n (duomenys neskelbtini) ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metų sausio - balandžio mėnesius.

R. Ž. teismo posėdyje neigė padaręs jam inkriminuojama veika ir analogiškai paaiškino, kad šis kaltinimas grindžiamas išskirtinai V. Š. užrašų knygutės duomenimis, kurie negali būti pripažinti objektyviais įrodymais.

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad byloje trūksta įrodymų, kad A. A. ir R. Ž. padarė šias kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas.

Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad UAB ,,Kustata“, atstovaujama direktoriaus A. A. ir UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“, atstovaujama direktoriaus T. D. 2011-05-02 sudarė mechanizmų nuomos sutartį Nr. N110502 , pagal kurią UAB ,,Kustata“ išnuomojo UAB ,,Žemaitijos agroprekyba“ ratinį ekskavatorių JCB 3CX už 280 Lt d. d. +PVM, ratinį ekskavatoriį JUMZ už 240,00 Lt/d.d.+PVM ir savivarčio automobilį (duomenys neskelbtini) už 150,00 Lt/d.d.+PVM. Šios sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2011-05-02 iki 2011-12-31 ir Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad nuomotojas UAB „Kustata" įsipareigojo pagal galimybes pateikti techniškai tvarkingą mechanizmą be mechanizatoriaus, vairuotojo. UAB „Kustata“, atstovaujama direktoriaus A. A., ir UAB „Žemaitijos agroprekyba“, atstovaujama direktoriaus D. S., 2012-04-20 sudarė mechanizmų nuomos sutartį Nr. Nl20420 dėl sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2012-05-02 iki 2012-12-31 išnuomojimo bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“ ratinio ekskavatoriaus JCB 3CX už 290,00 Lt/d.d.+PVM, ratinio ekskavatoriaus JUMZ už 260,00 Lt/d.d.+PVM, savivarčio automobilio (duomenys neskelbtini) už 180,00 Lt/d.d.+PVM ir frontalinio krautuvo (duomenys neskelbtini) už 218,00 Lt/motoval.+PVM. Šios sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad nuomotojas UAB „Kustata“ įsipareigojo pagal galimybes pateikti techniškai tvarkingą mechanizmą be mechanizatoriaus, vairuotojo, išskyrus frontalinį krautuvą (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys apie PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotus nuomotus mechanizmus, jų nuomos datą, dirbtų darbo dienų skaičių, kainą ( žr. Specialisto išvadą priedas Nr. 5). Laikotarpiais 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir 2012 m. birželio mėn. - 2013 m. birželio mėn. UAB „Kustata“ suteikė bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“ paslaugų ir pardavė smėlio, grunto už 341 643,71 Lt bei pervedė į UAB „Žemaitijos agroprekyba“ banko sąskaitą 15 095,00 Lt, 356 738,71 Lt. Minėtu laikotarpiu UAB „Žemaitijos agroprekyba“ UAB „Kustata“ suteikė paslaugų bei pardavė prekių iš viso už 531 019,00 Lt bei sumokėjo 5 508,89 Lt į UAB ,,Kustata“ banko sąskaitą iš viso 536 527,89 Lt. Įvertinus UAB „Kustata“ išrašytose UAB „Žemaitijos agroprekyba“ ir UAB ,,Kustata“ gautose iš UAB „Žemaitijos agroprekyba“ PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotas sumas nustatyta, kad UAB „Žemaitijos agroprekyba“ atsiskaitė už transporto priemonių nuomos paslaugas su UAB „Kustata“ užskaitos būdu. V. Š. parodė, kad UAB „Kustata“ ekskavatoriumi JCB 3CX dirbo tik jis nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2012 m. balandžio mėnesio, kol buvo jam perduotas dirbti naujas frontalinis krautuvas (duomenys neskelbtini). Liudytojo V. Š. parodymų duomenimis padaryta išvada kad UAB „Kustata“ ratinio ekskavatoriaus JCB 3CX, frontalinio krautuvo CAT 93 8H, ratinio ekskavatoriaus JUMZ ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir 2012 m. gegužės, birželio mėn. nenuomojo bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“, o suteikė kitas neįvardytas paslaugas ir įvertinus tai, kad vairuotojas-mechanizatorius-ekspeditorius V. Š. pateiktoje užrašų knygelėje „ECO DESIGN BOOK užfiksavo darbą krautuvu (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės mėn. 23 dienas po 8 vai. per dieną kad transporto priemonės KRAZ, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paskutinė privalomoji techninė apžiūra atlikta 2008-09-19 ir galiojo iki 2009-09-19, ir kad bendrovė „Kustata" nesurašė mechanizmų nuomos aktų ar pažymų apie įvykdytas nuomos paslaugas už 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir 2012 m. gegužės, birželio mėn. dėl vertės taip užsakovo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ ir vykdytojo UAB „Kustata“ suderinimo, tai bendrovė 2011-08-31, 2011-09-30 ir 2012-06-30 išrašytose PVM sąskaitose faktūrose Nr.00073, Nr.00079 ir Nr.00144 užfiksavo kitą nei faktiškai įvykusią ūkinę operaciją iš viso už 103 571,16 Lt (17157,80+10769,00+75644,36), t.y. 29 996,28 Eur.

Kaltinamųjų A. A. ir R. Ž. parodymai byloje nėra paneigti, o aplinkybę, kad pagrindiniai įrodymai išvadai pateikti buvo V. Š. parodymai ir jo įrašai užrašų knygutėje patvirtino teismo posėdyje apklausta specialistė, tikrinusi UAB ,,Kustata“ ūkinę- finasinę veiklą ir byloje pateikusi išvadą N. S.. Ji nurodė, kad apskaičiuodama kiek tonų derlingo grunto neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje ji vertino markšeiderinių apmatavimų, kur nustatyta derlingo dirvožemio likutis ir kiek nuskasta, duomenis ir V. Š. skundą, kuriame jis teigė, kad savo darbo UAB „Kustata“ Kušlėnų karjere laikotarpiu pakrovė apie 5000 tonų derlingo grunto. Jokių papildomų dokumentų tyrimui dėl 5000 tonų iškasto grunto nebuvo pateikta. UAB „GJ Magma“ markšeideriniai apmatavimai padaryti už 2011 m. – 2012 m. 2011 m. nebuvo skaičiuojami derlingo grunto kiekiai. Ataskaitoje už 2011 m. – 2012 m. buvo parašyta kiek bendrovė nukasė derlingo grunto, o sąskaitos faktūros paimtos 2012 m. 10 mėn. ir dar paimta 12 pinigų priėmimo kvitų už 2013 m. 2013 m. buvo 8 PVM sąskaitos faktūros, 2012 m. buvo 12 PVM sąskaitų faktūrų, o 2011 m. nebuvo sąskaitų faktūrų. Tyrimo metu buvo vertinami tik tie apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotas derlingas gruntas. Priesmėlio gruntas buvo atskirai ir jis toje išvadoje nefigūruoja. Buvo vertinamas tik derlingas gruntas. Tyrimo metu buvo remtasis tik V. Š. parodymais, todėl buvo duota tik sąlyginė išvada. Be to, byloje nustatyta, jog parduodamo grunto, smėlio kiekiai buvo nustatomi V. Š. nuožiūra, niekas pakraunamų į automobilius iškasenų nesverdavo iki UAB ,,Kustata“ įsigijo pakrovėją su svarstyklėmis, t. y. iki 2012 metų gegužės mėnesio anksčiausiai.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtnt tokie kiekiai smėlio grunto, kokie nurodyti V. Š. užrašų knygelėje iš tiesų buvo realizuoti, tai yra tik prielaidos, kuriomis grįsti kaltinimo A. A. ir R. Ž. teismas negali. Nesant neginčijamų įrodymų, teismas neturi pagrindo remtis specialisto išvadoje (t. 6, b. l. 55-164) nurodytais teiginiais, kad UAB „Kustata“ nuo 2011-07-01 iki 2012-05-25 apskaitytas ne visas iškasto smėlio ir žvirgždo kiekis. Taigi, visų šių aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad valstybinis kaltinimas neįrodė, kad A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatas, apskaitos dokumentais neįformino ir vyr. buhalterei V. K. įrašymui į 2012 metų apskaitą nepateikė dokumentų dėl 933,35 tonų smėlio pardavimo nuo 2012-01-05 iki 2012-01-13 ir nuo 2012-04-24 iki 2012-05-25 už 6 934,79 Lt (2008,45 Eur), kurio pakrovimo faktas nustatytas pagal V. Š. vestus užrašus; pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1d. 4 p. ir 3 d. nuostatas, žinodamas, kad UAB „Kustata“ 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais ir 2012 m. gegužės, birželio mėnesiais ratinio ekskavatoriaus JCB 3CX valst. Nr.1580TL, frontalinio krautuvo (duomenys neskelbtini), ratinio ekskavatoriaus JUMZ ir automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „Žemaitijos agroprekyba“ nenuomojo, o suteikė kitas ikiteisminio tyrimo nenustatytas paslaugas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2012-01-13 ir nuo 2012-04-24 iki 2012-05-25 bei už laikotarpį 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn., todėl ši kaltinimo dalis iš kaltinimo A. A. šalintina. R. Ž. iš kaltinimo šalintina dalis kaltinimo dėl to, kad jie pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatas, apskaitos dokumentais neįformino ir vyr. buhalterei V. K. įrašymui į 2012 metų 01-04 mėnesių apskaitą neperdavė dokumentų dėl 240 tonų smėlio pardavimo už 1783,20 Lt (516,45 Eur) nuo 2012-01-18 iki 2012-04-19, kurio pakrovimo faktas nustatytas pagal V. Š. vestus užrašus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Kustata“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metų sausio - balandžio mėnesius.

Dėl civilinių ieškinių

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis pirminiu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltininkų 17047,00 Eurturtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (27 tomas, b. l. 105-108). Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltininkų 33166,36 Eur žalos atlyginimui (31 tomas, b. l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Mažeikių skyrius pateikė ieškinį valstybinio socialinio draudimo biudžetui žalai atlyginti 4158,67 Eur sumai (26 tomas, b. l.154-162),

Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį žalai atlyginti dėl nesumokėtų mokesęių valstybei 6696,94 Eur sumai (26 tomas, b.l.164-169),

Baudžiamosiose bylose civilinis ieškinys reiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Aktualu šiai bylai yra tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Todėl iš esmės nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėta veika tik tada, kai pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos, kuris dangstomas apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, o tai šioje byloje nėra nustatyta. Su šiuo teiginiu galima būtų sutikti tik tuo aspektu, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas dažniausiai yra susijęs su neteisėtu siekimu mokesčių pavidalu įgyti, pasisavinti turtą, pinigines lėšas ar teisę į jas arba panaikinti pinigines prievoles. Tais atvejais, kai yra įgyjamas ar pasisavinamas turtas ar teisė į jį, piniginės lėšos ar panaikinamos piniginės prievolės, tokios veikos, remiantis atliktų veiksmų pobūdžiu, yra kvalifikuojamos ne tik pagal BK 220 ar 222 straipsnius, bet ir pagal atitinkamus BK straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą turto įgijimą ar pasisavinimą.

BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š., VSDFV Mažeikių skyrius, Klaipėdos AVMI civiliniai ieškiniai atmestini.

Dėl bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė

BK 55 straipsnyje nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalies sankciją, už šią veiką galima skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą.

Kaltinamieji A. A. ir R. Ž., padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkiu nusikaltuimų kategorijai. Padaryti nusikaltimai tyčiniai, padaryti finansų sistemai. Kaltinamieji A. A. ir R. Ž. savo kaltės nepripažino. Jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. A., R. Ž. anksčiau neteisti, nebausti administracinėmis nuobaudomis, abu dirbantys. Atsižvelgdamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teisinga ir pagrįsta bausmė A. A. ir R. Ž., padariusiems nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje yra bauda, baudos dydis nustatytinas mažesnis už jos vidurkį, nustatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 3 punkte.

Dėl nuosavybės teisių apribojimo taikymo

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Nagrinėjamoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas kaltinamųjų A. A. (27 tomas, bylos lapai Nr.66-67,79-82) ir K. B. (27 tomas, bylos lapai Nr.71-72,83-86). turtui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. A. tutrui paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. B. turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Dėl daiktinių įrodymų

V. Š. pateikta užrašų knygelė su įrašais apie iškasenų atkrovimus nuo 2012-01-05 pakete Nr.1, UAB "Kustata" dokumentų originalai (prašymai, darbo sutartys), kurie buvo patekti LTEC, rašysenos tyrimui pakete Nr.2, dokumentų originalai su P. Z. parašais, kurie buvo patekti LTEC, rašysenos tyrimui pakete Nr.3, V. Š. pateiktos kompaktinės plokštelės (12vnt.) su Kušlėnų karjero vaizdu 2012-02-25, patvirtinančiu, kad karjeras buvo pilnai eksploatuojamas pakete Nr.4, UAB "Kustata" pateikti 2012 metų 04-10 mėnesių atsiskaitymo žiniaraščiai (originalai) su galimai suklastotais V. Š. parašais pakete Nr.5, iš UAB "Žemaitijos agroprekyba" išreikalauti krovinio važtaraščiai (originalai) apie iškasenų pirkimą iš UAB "Kustata" nuo 2011-11-02 iki 2012-12-01 su V. Š. parašais pakete Nr.6, K. B. pateikta kompaktinė plokštelė su įrašytu pokalbiu tarp jo ir V. Š. pakete Nr.7, paliktini isu byla.

UAB „Hidrotechniniai statiniai“ pateikė UAB „Kustata“ karjero vadovo R. Ž. pasirašytą 2012 metų 01-04 mėnesių krovinio važtaraščių suvestinę, iš kurios matosi, kad nuo 2012-01-12 iki 2012-04-30 pagal 33 krovinio važtaraščius ši bendrovė atsigabeno 1219 tonų smėlio iš UAB „Kustata“ už 11062,43 Lt (3203,90 Eur), kurio įsigijimas įformintas UAB „Kustata“ išrašyta PVM sąskaita faktūra 2012-04-30 KUS Nr.00115 (tomas Nr.14, b.l.117),

UAB „Antakalnio statyba“ pateikė UAB „Kustata“ išrašytos 2012-02-08 PVM sąskaitos faktūros KUS Nr.00103 kopiją dėl 1206 tonų smėlio įsigijimo, pasirašytą A. A., pateikė 2012-04-30 PVM sąskaitos faktūros KUS Nr.00118 kopiją dėl 51 tonos smėlio ir 60 tonų statybinio grunto įsigijimo , pateikė 2012 metų 03-04 mėnesių krovinio važtaraščių suvestinę, iš kurios matosi, kad 2012-03-30 ir 2012-04-20 pagal važtaraščius Nr.120330 ir Nr.120402 įsigijo 51 toną smėlio, taip pat įsigijo 60 tonų statybinio grunto (tomas Nr.14, b.l.152),

UAB „Omesta“ pateikė UAB „Kustata“ karjero vadovo R. Ž. pasirašytą 2012 metų 04-05 mėnesių krovinio važtaraščių suvestinę, iš kurios matosi, kad nuo 2012-04-12 iki 2012-05-31 pagal 46 krovinio važtaraščius ši bendrovė atsigabeno 987 tonas smėlio iš UAB „Kustata“, kurio įsigijimas įformintas UAB „Kustata“ išrašyta PVM sąskaita faktūra 2012-05-31 KUS Nr.00121, pasirašyta R. Ž. (tomas Nr.14, b.l.167),

S. G. IĮ pateikė UAB „Kustata“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 2012-01-25 KUS Nr.00100, kuria įformintas 414 tonų smėlio pardavimas šiai įmonei už 3757,05 Lt (1088,11Eur) sumą (tomas Nr.14, b.l.181),

UAB „Virdaleka“ pateikė dokumentų kopijas dėl smėlio ir biraus mišinio įsigijimo iš UAB „Kustata“ nuo 2012 metų vasario mėnesio(tomas Nr.14, b.l. 189),

UAB „Žemaitijos agroprekyba“ pateikė 2012-04-20 mechanizmų nuomos sutarties kopiją dėl mechanizmų nuomos iš UAB „Kustata“, taip pat PVM sąskaitas faktūras dėl smėlio ir kitų iškasenų pirkimo iš UAB „Kustata“ nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio (tomas Nr.19, b.l. 96),

UAB „Kustata“ pateikė dokumentus registrus ir PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias smėlio ir kitų iškasenų pardavimą nuo 2011-07-26 (tomas Nr.23, b.l.103),

VSDFV Mažeikių skyrius pateikė informaciją apie A. A. ir V. Š. nedarbingumą (15 tomas, b.l. 37),

FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje yra saugomi 2012 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 3 lapai, pateikti 2013-10-02 (2 tomas b.l.148),

UAB „VVARFF“ pateikė dokumentus dėl smėlio pirkimo iš UAB „Kustata“ nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio (23 tomas b.l. 163),

UAB „Palverkas“ pateikė dokumentų kopijas, susijusias su smėlio pirkimu iš UAB "Kustata" nuo 2011 metų liepos mėnesio 8 lapus (24 tomas b.l.66),

2017-02-02 UAB „Kustata“ pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus (originalus), kurie iki atskiro nurodymo yra saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje adresu Varpo g.29, Šiauliuose, (25 tomas, b.l. 53,54).

Dokumentų kopijos saugomos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, originalai- perduotini suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms( BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta A. A. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti bauda 200 MGL (7532 Eur) dydžio.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti bauda 100 MGL (3766 Eur) dydžio.

K. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikiti nuosprenžiui įsiteisėjus.

Civilinių ieškovų V. Š., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, VSDFV Mažeikių skyriaus pareikštus civilinius ieškinius atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą paskirtą K. B. turtui – 1/2 buto daliai adresu Ventos g. 63-63, Mažeikiuose, kas sudaro 3.163 Eur vertės, garažui adresu Skuodo g.10D-34, Mažeikiuose, 1.270 Eur vertės, transporto priemonei „Toyota Yaris XP9F(a)“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2.780,00 Eur vertės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną apribojimą paskirtą A. A. žemės sklypams Kušlėnų k., Reivyčių sen., Mažeikių r. sav., 9,00 ha 8.775 Eur vertės, 2,2198 ha 1.998 Eur vertės palikti galioiti iki nuosprendžio įvykdymo dienos.

Daiktinius įrodymus: V. Š. pateikta užrašų knygelę su įrašais apie iškasenų atkrovimus nuo 2012-01-05 pakete Nr.1, UAB ,,Kustata“ dokumentų originalai (prašymai, darbo sutartys), dokumentų originalus su P. Z. parašais, V. Š. pateiktos kompaktines plokšteles (12 vnt.), iš UAB "Žemaitijos agroprekyba" išreikalauti krovinio važtaraščius (originalus) su V. Š. parašais pakete Nr.6, K. B. pateikta kompaktinė plokštelė su įrašytu pokalbiu tarp jo ir V. Š. pakete Nr.7, saugoti su byla.

UAB „Kustata“ karjero vadovo R. Ž. pasirašytą 2012 metų 01-04 mėnesių krovinio važtaraščių suvestinę, išrašytas 2012-02-08 PVM sąskaitas faktūras KUS Nr.00103 kopiją dėl 1206 tonų smėlio įsigijimo, pasirašytą A. A., pateikė 2012-04-30 PVM sąskaitos faktūros KUS Nr.00118 kopiją, 2012 metų 03-04 mėnesių krovinio važtaraščių suvestinę, saugoti su byla.

UAB „Kustata“ karjero vadovo R. Ž. pasirašytą 2012 metų 04-05 mėnesių krovinio važtaraščių suvestinę, PVM sąskaitą faktūrą 2012-01-25 KUS Nr.00100, UAB „Virdaleka“ pateiktų dokumentų kopijas dėl smėlio ir biraus mišinio įsigijimo iš UAB „Kustata“ nuo 2012 metų vasario mėnesio, 2012-04-20 mechanizmų nuomos sutarties kopiją, PVM sąskaitas faktūras dėl smėlio ir kitų iškasenų pirkimo iš UAB „Kustata“ nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio, informaciją apie A. A. ir V. Š. nedarbingumą, UAB „VVARFF“ pateiktus dokumentus dėl smėlio pirkimo iš UAB „Kustata“ nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio saugoti su bylą.

UAB „Kustata“ registrus ir PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias smėlio ir kitų iškasenų pardavimą nuo 2011-07-26, 2012 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB ,,Kustata“.

UAB „Palverkas“ pateiktus dokumentų kopijas, susijusias su smėlio pirkimu iš UAB "Kustata" nuo 2011 metų liepos mėnesio saugoti byloje.

UAB „Kustata“ pateikus tyrimui reikšmingus dokumentus (originalus), nuosprendžiui įsiteisėju, grąžinti UAB ,,Kustata“

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismoMažeikių rūmus.