Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-270-1076/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: 1A-270-1076/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-01304-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis, Aiva Survilienė
Nuteistasis: J. D.
Advokatai: Mindaugas Dūda

Kategorijos

1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-1076/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01304-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.2.22.1.1; 1.2.22.1.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,nuteistajam J. D. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

– pagal BK 253 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, J. D. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktų nuostatomis, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, kad J. D. privalo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, t. y. 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių, vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. D. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus jei tai susiję su darbu.

J. D. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. D. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 2 d. 8.30 val. iki 2021 m. vasario 12 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. D. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų. J. D., nuo tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai – neturėdamas leidimo ir neįregistravęs, laikė:

1.1. gyvenamojo namo antrame aukšte, šalia miegamojo, einant pro duris į palėpę, šalia seifų esančiame krepšyje 2 (du) vnt. neregistruoto „B“ kategorijos ginklo šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62x63mm (.30-06) kalibro, centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius, skirtus 7,62x63 mm (.30-06) kalibro įvairių modelių šautuvams ir kitiems šaunamiesiems ginklams;

1.2. gyvenamojo namo pirmo aukšto koridoriuje esančios spintos antrame stalčiuje, vaistinėlėje 7 (septynis) vnt. neregistruoto „A“ kategorijos ginklo šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm (.380 Auto) kalibro, centrinio įskėlimo šovinius su ekspansyviosiomis kulkomis, skirtus 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams;

1.3. gyvenamojo namo antrame aukšte, šalia miegamojo, einant pro duris į palėpę, šalia dviejų seifų esančiame maiše 65 (šešiasdešimt penkis) vnt. neregistruoto „B“ kategorijos ginklo šaudmenų – pirmos rūšies pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių 16-o kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų;

1.4. gyvenamojo namo antrame aukšte, šalia miegamojo, einant pro duris į palėpę, šalia dviejų seifų, ant baltos spalvos krepšio, popieriniame juodos spalvos maišelyje su užrašu „Strellson“ 1 (vieną) neregistruoto „B“ kategorijos ginklo šaudmenį – pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį, skirtą įvairių modelių 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams;

1.5. gyvenamajame name, įvairiose vietose – virtuvės stalčiuje, koridoriuje esančios stumdomos spintos stalčiuose, namo antrame aukšte šalia miegamojo prie seifų padėtame krepšyje, namo garaže, medžioklinės striukės kišenėje 50 (penkiasdešimt) vnt. neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 Long Rifle) ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šio kalibro graižtviniams medžiokliniams šautuvams;

1.6. gyvenamojo namo pirmo aukšto koridoriuje, stumdomos spintos lentynoje virš stalčių, juodame krepšyje 1 (vieną) pramoninės gamybos graižtvinį .22 (5,6 mm) kalibro „Margolino“ konstrukcijos pistoletą, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais, žiedinio įskėlimo šoviniais, su pakeista pagrindine „B“ kategorijos šaunamojo ginklo dalimi – pramoniniu būdu pagamintu vamzdžiu;

1.7. prie pirties pastato, ant žemės, mėlynos spalvos maiše, 10 (dešimt) vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x39), skirtų neregistruotiems „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams: karabinams, automatams ir rankiniams kulkosvaidžiams;

1.8. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – neregistruotą „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro „TK“ modelio pistoletą, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro šoviniais (6,35 mm Browning);

1.9. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 8 (aštuonis) vnt. neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 7 mm kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių (7x57), skirtų 7 mm kalibro įvairių modelių šautuvams;

1.10. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 33 (trisdešimt tris) vnt. neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (TT), skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams;

1.11. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 4 (keturis) vnt. neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62 mm Nagant), skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių revolveriams;

1.12. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 12 (dvylika) vnt. neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos .32 kalibro centrinio įskėlimo šovinių (.32 Smith&Wesson Long), skirtų .32 kalibro įvairių modelių revolveriams;

1.13. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 131 (vieną šimtą trisdešimt vieną) neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (PM), skirtą 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir automatiniams pistoletams;

1.14. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 15 (penkiolika) vnt. neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (9 mm Luger), skirtų 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams;

1.15. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos .410 kalibro centrinio įskėlimo šovinį (.410x70), skirtą įvairių modelių .410 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, revolveriams;

1.16. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) vnt. neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (6,35 mm Browning), skirtų 6,35 mm kalibro įvairių modelių pistoletams;

1.17. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 152 (vieną šimtą penkiasdešimt du) vnt. neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,65 mm Browning), skirtų 7,65 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams ir pistoletams-kulkosvaidžiams;

1.18. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 4 (keturis) vnt. neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x53), skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių šautuvams, karabinams, rankiniams kulkosvaidžiams;

1.19. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) neregistruoto „B‘ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 9,3 mm kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį (9,3x62 Mauser), skirtą 9,3 mm kalibro įvairių modelių šautuvams;

1.20. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 33 (trisdešimt tris) vnt. neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x39), skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams;

1.21. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) neregistruoto „A“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (5,45x39), skirtą 5,45 mm kalibro įvairių modelių automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams;

1.22. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 5,7 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (5,7x43), skirtą 5,7 mm kalibro įvairių modelių šautuvams;

1.23. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (5,6x50), skirtą 5,6 mm kalibro įvairių modelių šautuvams;

1.24. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 3 (tris) vnt. neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (9 mm Browning), skirtų 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams;

1.25. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 10 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (.40S&W), skirtą 10 mm kalibro įvairių modelių pistoletams;

1.26. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) neregistruoto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (5,45x18), skirtą 5,45 mm kalibro įvairių modelių pistoletams;

1.27. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) neregistruoto „C“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinį šovinį, skirtą 8 mm kalibro įvairių modelių dujiniams ir garsiniams pistoletams;

1.28. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „4AY31/S/08 D/BAM 4054-BW“ – 128 (vieną šimtą dvidešimt aštuonis) vnt. neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) centrinio įskėlimo šovinių, skirtų įvairiems 5,45 mm kalibro graižtviniams ginklams: automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams;

1.29. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „4AY31/S/08 D/BAM 4054-BW“ – 6 (šešis) vnt. neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x19, 9 mm LUGER) šovinių, skirtų įvairiems 9 mm kalibro graižtviniams pistoletams, pistoletams kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams;

1.30. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ – 1 (vieną) neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9 mm Makarov) šovinį, skirtą įvairiems 9 mm (9 mm Makarov) kalibro pistoletams „PM“ ir pistoletams-kulkosvaidžiams;

1.31. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „14 M2A1 SAC“ – 1 (vieną) savadarbiu būdu pagamintą į šaunamojo ginklo šovinio lizdą įdedamą įdėklą, pritaikytą įtaisyti į 16 kalibro šautuvų šovinio lizdus ir tokiu būdu suteikiantis galimybę iš šių ginklų šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais;

1.32. malkinėje, ant malkų, po plastikiniais baltos spalvos tentais esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ – 2 (du) vnt. neregistruotų „A“ kategorijos šaunamųjų ginklų – pramoninės gamybos (Izraelis) 9 mm kalibro pistoletus-kulkosvaidžius „Uzi“, kurių viename nėra vamzdžio, užrakto, dėtuvės ir buožės, kitame nėra vamzdžio, užrakto ir dėtuvės, ir kurie skirti šaudyti 9 mm kalibro „Luger (9x19)“ šoviniais, 1 (vieną) šiems ginklams skirtą 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „Uzi“ savadarbį vamzdį, 1 (vieną) ginklo priedą – metalinį cilindro formos savadarbiu būdu pagamintą duslintuvą;

1.33. namo priestate – garaže, medinėje dėžėje, esančioje ant grindų – „B“ kategorijos šaunamojo ginklo pramoninės gamybos medžioklinio dvivamzdžio šautuvo, Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pagrindinę dalį, susidedančią iš atramos, 2 nuleistukų, nuleistukų skliautelio, 2 gaidukų, 2 užraktų, atlaužimo svertelio;

1.34. garaže, ant grindų – 1 (vieną) „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo šaudmenį –pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (TT), skirtą 7,62 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams;

1.35. ūkinio pastato viduje, ant sieninės lentynos esančiame maiše – „A“ ir „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenis – 3 (tris) vnt. pramoniniu būdu pagamintų .30 kalibro šovinių „.30-06 Springfield“, skirtų šaudyti iš .30 kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų;

1.36. ūkinio pastato viduje, ant lentynos – 1 (vieną) „A“ ir „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenį – pramoniniu būdu pagamintą 7,62 mm kalibro šovinį 7,62x53R, skirtą šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų;

1.37. ūkinio pastato viduje ant sieninės lentynos esančiame maiše – 1 (vieną) „A“ ir „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenį – pramoniniu būdu pagamintą 7 mm kalibro šovinį 7x57R (7 mm Mauser), skirtą šaudyti iš 7 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų,

1.38. Šiuos ginklus ir šaudmenis J. D. laikė iki kol 1.1.-1.4. papunkčiuose nurodytus šaudmenis 2021 m. vasario 2 d. 13 val. 26 min. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, 1.5.-1.6. papunkčiuose nurodytus šaudmenis ir ginklą 2021 m. vasario 2 d. 13 val. 28 min. pagal reikalavimą J. D. pateikė policijos pareigūnams, 1.7. papunktyje nurodytus šaudmenis 2021 m. vasario 2 d. 14 val. 40 min. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, 1.8.-1.32. papunkčiuose nurodytus ginklus, jų dalis ir didelį kiekį šaudmenų 2021 m. vasario 2 d. 16 val. 44 min. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, 1.33.‑1.37. papunkčiuose nurodytus ginklus, jų dalis ir šaudmenis 2021 m. vasario 12 d. 16 val. 30 min. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, J. D. nuteistas ir už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenį: jis, nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. vasario 2 d. 19 val. 55 min., savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte, savo kambaryje, stumdomų konstrukcijų spintoje esančioje metalinėje dėžėje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai – neturėdamas leidimo ir neįregistravęs, laikė:

2.1. „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos .22 kalibro dujinį revolverį „OLYMPIC 6“, kurio gamyklinis numeris panaikintas, į revolverio 7 būgnelių kamerų ertmes įpresuoti minkšto metalo fragmentai, šios būgnelio kameros turi pertvaras, viena revolverio būgnelio kamera pertvaros neturi, ir ją sudaro savadarbiu būdu padaryta kiaurymė, kurios skersmuo 6 mm;

2.2. 1 (vieną) „B“ kategorijos šaunamojo ginklo šaudmenį – pramoninės gamybos .30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (.30-06) medžioklinį šovinį, skirtą .30 kalibro (.30-06) medžiokliniams šautuvams, karabinams ir kitiems ginklams, kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo J. D. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliaciniame skunde pateikti alternatyvūs prašymai:

– panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį dalyje dėl J. D. pripažinimo kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį;

– nusprendus palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį dalyje dėl J. D. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, nuosprendį pakeisti – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už kiekvieną iš veikų paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

3.1. Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei kasacinės instancijos teismo praktika, skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas II nuosprendžio dalyje išvardijo byloje nustatytus įrodymus, tačiau nuosprendžio III dalyje išvadas dėl J. D. kaltės padarant nusikalstamas veikas grindė ne visų byloje esančių įrodymų ir jų analizės pagrindu. Taigi teismo išvados padarytos remiantis spėjimais ir prielaidomis, selektyviai remiantis tik dalimi duomenų, nepagrindžiant tokio vertinimo. Šiame kontekste pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje taip pat buvo nutylėtos svarbios J. D. kaltę dėl atskirų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo paneigiančios aplinkybės, kaip antai bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad būtent liudytojas V. D. anksčiau turėjo jam, kaip girininkui, išduotą TT pistoletą su šoviniais, malkinėje metalinėse dėžėse rasta tūtelė buvo iššauta iš kombinuoto medžioklinio šautuvo „ZH 301 306“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurį J. D. anksčiau buvo įsigijęs iš L. P. ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstą ir nemotyvuotą pirmenybę teikiant J. D. kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšminant atitinkamus tokių įrodymų aspektus. Skundžiamame nuosprendyje, pasak skundo autoriaus, visi neaiškumai vertinami ne J. D. naudai, duomenys interpretuojami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti palankia linkme, tokiu būdu pažeidžiant in dubio pro reo (visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai) principą. Tuo tarpu J. D. bylos nagrinėjimo metu detaliai paaiškino, kad į jo tėvui V. D. priklausančią sodybą laikinai gyventi atvyko tik 2018 metais, o atsikraustęs į sodybą savo tvarkos neįvedė ir tėvui dėl netvarkos, t. y. netvarkingai laikomų šaudmenų, nepriekaištavo. Taip pat anksčiau sodyboje gyveno ir ginklus bei šaudmenis laikė jo tėvas V. D., kartu ir kaimynas L. P.. Be to, sodyboje, iki laikinai apsigyvenant J. D., vykdavo medžiotojų susibūrimai (su ginklais ir šaudmenimis).

3.3. Nuteistojo gynėjas taip pat kelia abejones dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių buvimo J. D. veiksmuose. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad sodyba, kurioje nuo 2018 metų iki kratos atlikimo laikinai gyveno J. D., priklauso jo tėvui V. D., kuris anksčiau joje gyveno ir laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, sodyba ir joje buvę daiktai nebuvo J. D. nuosavybė, todėl jis negalėjo su jais elgtis laisvai bei savo nuožiūra disponuoti. Sodyboje, iki J. D. laikinai apsigyvenant, anksčiau gyveno ir ją prižiūrėjo medžiotojas L. P., kuris, gyvendamas joje, netvarkingai laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, taip pat kiti asmenys netvarkingai laikė ir galimai paliko įvairius šaudmenis. Be to, J. D., laikinai gyvendamas sodyboje, nesinaudojo visa sodyba ir jos priklausiniais, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie sodybos įvairiose vietose, pavyzdžiui, ūkiniame pastate ir malkinėje, kitų asmenų paliktus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

3.4. Skunde akcentuojama, jog kaltinamojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo, pagal BPK 20 straipsnį taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Pasak skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tik formaliai nurodė duomenis, kurie paneigia J. D. parodymus ir išimtinai šių duomenų pagrindu nusprendė nesivadovauti J. D. parodymais, tačiau visai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kurie J. D. parodymus patvirtina, ir nepateikė motyvų, kodėl nusprendė vienais duomenimis remtis, o kitus atmesti. J. D. parodymai, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti liudytojų (V. D., G. K., M. P., V. V.) parodymai.

3.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo R. J. parodymai apie R. K. ir pastarojo sąsajas su J. D. negali patvirtinti jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Aplinkybės, susijusios su R. K., nebuvo tirtos, jis neapklaustas, taip pat neapklausta ir pastarojo sugyventinė apie J. D. informavimą per jo draugę G. K. Šioje byloje vienintelis su R. K. susijęs duomuo yra 2022 m. sausio 7 d. prokuroro nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus, kuris kaip tik paneigia J. D. sąsajas su R. K.

3.6. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje tik formaliai išvardyti kaltinime nurodyti ir specialistų išvadose aprašyti bei kratų metu rasti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, taip pat atsižvelgiant į šių objektų radimo faktą, nepagrįstai formuluojama išvada apie tai, kad J. D. suvokė, jog jis neteisėtai laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų. Vien tai, kad nuteistasis nuo 2018 m. laikinai gyveno V. D. sodyboje, negali patvirtinti rastų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų priklausymo J. D., būtina įrodyti ir subjektyviąją veikos padarymo pusę. Todėl aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. D. atžvilgiu, privalėjo byloje ištirtais įrodymais patikimai nustatyti, kad J. D. žinojo turintis kratų metu rastus ir kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, kad jis juos identifikavo kaip būtent paties neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis ir kad J. D. tą darė sąmoningai.

3.7. Be to, pasak nuteistojo gynėjo, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog J. D. parodymuose trūksta tiek nuoseklumo, tiek ir logiškumo. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindžia liudytojų ir paties J. D. parodymais nustatyta aplinkybe, kad J. D. net tris metus gyveno ir šeimininkavo sodyboje, todėl, pasak pirmosios instancijos teismo, sodyboje įvairiose vietose rasti šaunamieji ginklai, jų pagrindinės dalys ir didelis kiekis šaudmenų buvo J. D. žinioje, taip pat J. D. laikinai gyvenant sodyboje buvo paskelbtas karantinas, todėl pašaliniai asmenys sodyboje beveik nesilankydavo, medžioklės nevykdavo. Tuo tarpu minėta, kad J. D., nuo 2018 metų laikinai gyvendamas jo tėvo V. D. sodyboje, visa sodyba ir jos priklausiniais nesinaudojo, ką patvirtina ir pats nuteistasis bei liudytoja G. K.. Be to, byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad nors jie ir retai lankėsi V. D. sodyboje, tačiau žinojo ir buvo matę, kad joje, dar gerokai iki J. D. pradėjus gyventi, buvo kitų asmenų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų bei patvirtino, kad anksčiau sodyboje rinkdavosi medžiotojai su savo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kuriuos po medžioklės neretai palikdavo. Be to, nuteistojo gynėjas pastebi, jog šioje byloje apklausti J. D. ir liudytojai V. D., G. K., R. B., A. P., R. V., M. P. ir V. V. patvirtino, kad L. P. laikinai gyveno V. D. sodyboje ir gyvendamas joje su savimi laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis.

3.8. Taip pat, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, tai, kad J. D. ir pastarojo artimieji nesikreipė dėl sodyboje esančių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, patvirtina kelias svarbias aplinkybes: sodyboje įvairiose vietose buvusių šaudmenų priklausomybė J. D. ir jo artimiesiems nebuvo žinoma bei J. D., laikinai gyvendamas sodyboje, net nežinojo ir nenutuokė apie įvairiose sodybos vietose paliktus kitų asmenų šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Šios aplinkybės kartu paneigia ir skundžiamame nuosprendyje suformuluotą išvadą apie tai, kad J. D., gyvendamas sodyboje tris metus, turėjo pakankamai laiko imtis teisinių veiksmų šiems objektams likviduoti.

3.9. Aptardamas gyvenamajame name rastus objektus, nuteistojo gynėjas nurodo, kad ginklą, tinkamą šaudyti 7,62x63 (30.06) kalibro šoviniais, turėjo V. D. (t. 2, b. 1. 41 – BRNO 98). V. D. anksčiau gyveno sodyboje, laikė savo ginklus. Kaip nurodė liudytojos R. V., M. P. ir V. V., jis buvo netvarkingas šaudmenų laikymo klausimais. V. D. 2021 m. vasario 2 d. kratos metu pats pripažino, kad namuose rasti šoviniai su žymeniu „16” ir 30.06 (kalibro) yra būtent jo – tokia pastaba parašyta kratos protokole (t. 2, b. 1. 100). Tą V. D. pripažino ir apklausiamas teisme. Be to, prokurorės 2023 m. sausio 16 d. posėdžio metu pateikti detalūs duomenys apie L. P. turėtus šaunamuosius ginklus patvirtina aplinkybę, jog ir L. P. turėjo tokio kalibro šoviniais šaudantį ginklą – graižtvinį šautuvą T1KKA T3.

3.10. Be to, J. D. 9 mm kalibro šovinius laikė teisėtai, nes jie skirti šaudyti jo legaliai ir teisėtai turimu 9 mm kalibro pistoletu „CZ 83“ (t. 2, b. 1. 58). Byloje nustatyta, kad J. D. yra ilgametis medžiotojas, kuris turėjo teisę medžioti – turėjo galiojančius medžiotojo bilietą ir leidimą ginklui. Taigi laikydamas šovinius su ekspansyviomis kulkomis, jokių teisės aktų nepažeidė.

3.11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginklus, tinkamus šaudyti pirmos rūšies pramoninės gamybos 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, turėjo V. D. (t. 2, b. 1. 41 – „TŪLA“ ir „IZH“), taip pat ir L. P. (2023 m. sausio 16 d. posėdžio metu pateikti duomenys apie šaunamuosius ginklus TŪLA ir TOZ). Pažymėtina, kad kratos metu buvo rasti ne 65, kaip nurodyta skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, bet 74 šaudmenys, tačiau 9 iš jų netinkami šaudyti dėl stipriai metalo korozijos paveiktų šovinių tūtelių galvučių (t. 2, b. 1. 151), o tai irgi nurodo į labai tikėtiną galimybę, jog šoviniai jau seniai, dar iki į sodybą atsikraustant J. D., buvo laikomi ne jo, bet V. D. arba L. P. V. D. tą pripažino ir apklausiamas teisme. Tuo tarpu dėl rastų J. D. biologinių pėdsakų (jie rasti būtent nuoplovose nuo dalies šių 16 kalibro šovinių) – pastebėtina, jog J. D. jau kurį laiką gyveno šiose patalpose, todėl galėjo atsirasti natūrali biologinė tarša. Be to, jis paaiškino ir tai, kad galėjo matyti ir liesti bendrai tvarkydamasis, tačiau nekėlė pretenzijų tėvui ir nedarė esminės tvarkos svetimuose namuose, nenorėdamas pyktis. Tokia jo pozicija niekaip nelemia ir negali lemti fakto, jog laikinai gyvendamas svetimuose namuose automatiškai ir sąmoningai laikė visus ten esančius ne savo daiktus. Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu peržiūrėtą kratos metu padarytą „neprocesinį“ vaizdo įrašą, apie kurį skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakyta, ir kuris leidžia daryti dvi svarbias išvadas – (1) radus būtent šiuos šaudmenis, J. D. kratos metu turėjo betarpišką kontaktą su jais ir taip galėjo likti jo DNR pėdsakas; (2) kratos metu pareigūnai šiuos šaudmenis lietė naudodami tas pačias pirštines, kuriomis prieš tai lietė visą eilę kitų objektų, kuriais natūraliai pagal gyvenimo aplinkybes naudojosi J. D., todėl šiuo atveju pirštinių naudojimas apsaugojo nuo pareigūnų DNR taršos, tačiau galėjo paskleisti ir pernešti J. D. DNR.

3.12. Be to, pasak nuteistojo gynėjo, ginklą, tinkamą šaudyti pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 Long Rifle) ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, turėjo V. D. (t. 2, b. 1. 41 – ANSCHUTZ), taip pat ir pats J. D. – jis teisėtai (turėdamas galiojantį leidimą) laikė pistoletą „Margolin“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti būtent tokiais šaudmenimis (t. 2, b. 1. 50- 62). Pagal 2023 m. sausio 16 d. pateiktus duomenis – tokie ginklai buvo ir L. P. žinioje, net keturi – TOZ 1701, MOSSBERG 802 Plinkster, SAVAGE (be modelio numerio/pavadinimo), SAVAGE 24 SE. Be kita ko, J. D. anksčiau turėjo leidimą laikyti ginklą SDM AK-47, kuris skirtas šaudyti būtent pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniais (7,62x39) (t. 2, b. 1. 50-62), kurie buvo rasti prie pirties pastato.

3.13. Dėl malkinėje rastų objektų, apeliaciniame skunde nurodoma, kad, visų pirma, malkinė, kurioje buvo rastos metalinės dėžės su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, yra nerakinama, patekimas į ją laisvas. Kratos protokole nurodyta, kad ji net be durų. Antra, malkinė be pamatų, todėl lengvai galėjo būti kilnojama iš vienos vietos į kitą, bei anksčiau būti kaimyno L. P. teritorijoje, kaip tą ir nurodė liudytoju apklaustas V. D.. Trečia, J. D. nurodė, kad ta malkinė yra ant sklypų (V. D. ir L. P.) ribos, jis pats ta malkine (buvusiu šunų voljeru) nesinaudojo ir net malkų iš ten nenešiojo. Tai patvirtino ir kartu su juo gyvenusi liudytoja G. K. Ketvirta, liudytojas R. J. patvirtino, kad nebuvo praminto takelio nuo gyvenamojo namo iki malkinės. Penkta, nei ant vieno iš malkinėje rastų objektų nėra J. D. biologinių pėdsakų, pirštų atspaudų. Visi tie objektai stipriai paveikti korozijos, kas rodo šių objektų ilgą buvimo laiką vienoje vietoje. Šešta, liudytojo R. J. parodymai teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kad šiose dėžėse buvo rasta tūtelė, kuri tyrimo metu identifikuota kaip iššauta iš J. D. legalaus pistoleto „CZ 83“, yra neteisingi ir neatitinkantys realybės, nes rasta tūtelė yra iššauta iš visai kito ginklo – iš kombinuoto medžioklinio šautuvo „ZH 301 306“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kratos atlikimo metu iš tiesų priklausė J. D., tačiau jis šį ginklą anksčiau buvo įsigijęs iš L. P. (t. 2, b. 1. 71). Šis ginklas anksčiau priklausė L. P. – tai būtent jį identifikuojantis požymis. Pažymima ir tai, kad 1.32. papunktyje nurodomi du šaunamieji ginklai (kurie iš esmės ir lemia kvalifikaciją pagal BK 253 str. 2 d.), pagal specialisto išvadą yra netinkami šaudymui (t. 4 t., b. 1. 88-103), taigi jie nėra BK 253 straipsnio dalyku.

3.14. Dėl garaže rastų objektų, skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta rastos ginklo dalies priklausomybė konkrečiam asmeniui. V. D. ir J. D. davė parodymus apie tai, kad garaže apstu L. P. paliktų daiktų. Byloje nustatyta, kad J. D. nesitvarkė namuose, o tai patvirtina, kad jis apie šį objektą garaže nei matė, nei žinojo jam esant. Be to, 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta aplinkybė, kad būtent V. D. turėjo anksčiau jam, kaip girininkui, išduotą TT pistoletą su šoviniais. Tai patvirtina į bylą pateiktas Valstybinių miškų urėdijos raštas ir paties V. D. parodymai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys yra būtent V. D., o ne J. D.

Šalies argumentai

3.15. Ginčydamas J. D. nuteisimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad prie bylos pridėtoje specialisto išvadoje konstatuota, jog dujinis revolveris „OLYMPIC 6“ tirti pateiktoje padėtyje šaudyti nebuvo tinkamas, o tai lemia, kad kratos metu rastas išardytas dujinis revolveris nėra BK 253 straipsnio nusikaltimo dalykas. Dujinis revolveris kratos metu buvo rastas su pažeista vamzdžio apatine dalimi prie rėmo, dujiniam revolveriui trūksta keturių varžtų, būgnelio pasukimo mechanizmo, nuleistuko spyruoklės ir būgnelį išstumiančio strypelio. Specialistui šūvį atlikti pavyko tik atlikus papildomas konstrukcines manipuliacijas, juo labiau panaudojus ir naują dalį – būgnelį išstumiančio strypelio vietoje įstačius atitinkamo skersmens metalinį strypą, o šūvio metu dujinio revolverio būgnelį fiksuojant ranka. Pastebėtina ir tai, kad dujinis revolveris įsigytas visiškai teisėtai, tačiau, dėl užmaršumo ir realaus negyvenimo (duomenys neskelbtini), pasikeitus teisiniam reglamentavimui, J. D. nesiėmė priemonių leidimo gavimui. J. D. dujinį revolverį vertino kaip neveikiantį ir netinkamą šaudyti (minėtos objektyvios aplinkybės iš tiesų leido taip galvoti), todėl aptariamu atveju galima daryti išvadą apie jo užmaršumą ir nerūpestingumą, bet ne apie tiesioginę tyčią, kuri byloje nenustatyta.

3.16. Tuo tarpu dėl (duomenys neskelbtini) rasto šaudmens apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog tai V. D. šovinys, kuris yra likęs dar nuo tada, kai J. D., būdamas vaikas, padėjo jį į metalinę dėžę ir pamiršo kartu su kitais daiktais, o vėliau mama, t. y. R. V., persikraustydama pervežė visą dėžę į (duomenys neskelbtini). Be to, visiškai natūralu, kad pareigūnų vizitas su nutartimi kratai daryti priminė anksčiau užmirštas aplinkybes, kurios ir buvo nurodytos kratos metu.

3.17. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad nagrinėjamu atveju arešto ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju, vadovaujantis bausmės paskirtimi, skirtina švelnesnė bausmė – bauda. J. D. anksčiau nėra teistas, po byloje nagrinėjamų įvykių jis jokių naujų teisės pažeidimų nėra padaręs. Šiuo metu jis vedęs, yra dirbantis asmuo, susisaistęs finansiniais įsipareigojimais įgyjant butą. Daug aplinkybių, charakterizuojančių jį teigiamai, kurias J. D. pats nurodė paskutinio teismo posėdžio metu ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – pažymėtinas išimtinis J. D. aktyvumas įvairiose gyvenimo srityse iki ir po jam inkriminuojamų veikų: jis buvo aktyvus projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis, o nuo karo Ukrainoje pradžios buvo savanoriu (duomenys neskelbtini), labai įvairi J. D. veikla įvairių sporto šakų varžybose, meno kolektyvuose, gamtą puoselėjančiuose renginiuose ir t. t. Universalius, tarp jų ir visuomenei naudingus, J. D. gebėjimus įvairiose srityse patvirtina ir J. D. apdovanojimai – garbės raštai, padėkos, pažymėjimai ir t. t. J. D. 2018 m. įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, studijavo (duomenys neskelbtini). 2022 metais J. D. sukūrė šeimą, sėkmingai dirba. J. D. davė išsamius parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius, tuo palengvindamas teismui nustatyti faktines bylos aplinkybes, žalos nepadaryta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Todėl atsižvelgus į išdėstytus argumentus, yra pakankamas pagrindas J. D. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. D. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. D. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pagal BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalį ir paskyrė jam teisingas bausmes. Tačiau teismas nepagrįstai nustatė, kad dalį gyvenamojoje vietoje rastų šovinių J. D. laikė neteisėtai pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Todėl šios faktinės aplinkybės, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 dalimi, šalinamos iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies. Be to, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. D. nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuojama pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 253 straipsnio 1 dalį kaip švelnesnis baudžiamasis įstatymas.

Dėl J. D. atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

6. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2021 m. sausio 1 d. redakcija, įstatymas Nr. XIII-3231) atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – GŠKĮ) apibrėžto leidimo, laikė šaunamuosius ginklus, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, 2K-77-489/2022 ir kt.).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir įvertinusi J. D. legaliai turimus įregistruotus ginklus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė J. D. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, tačiau neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes.

8. 2022 m. vasario 11 d. pažymoje iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos ir iš šios sistemos pateiktų duomenų matyti, kad J. D. nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). J. D. savo vardu buvo įregistravęs keturis ginklus: lygiavamzdį šautuvą „HAENEL JAEGER 11“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 12x76; kombinuotą šautuvą „ZH 301 306“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 5,6x50 R Magnum ir 12x70; pistoletą „CZ 83“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 9x17; pistoletą „Margolin“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas .22 LR (t. 2, b. l. 43-62).

9. 1.2. ir 1.5. papunkčiuose J. D. yra inkriminuoti 7 (septyni) vienetai neregistruoto „A“ kategorijos ginklo šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm (.380 Auto) kalibro, centrinio įskėlimo šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis, 50 (penkiasdešimt) vienetų neregistruoto „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 Long Rifle) ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių su ekspansyviosiomis kulkomis ir 1 (vienas) 5,6 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (5,6x50). Iš J. D. leidimų laikyti ginklus matyti, kad 7 vienetai 9 mm (.380 Auto arba 9x17 mm) šovinių tinka jo legaliai turimam pistoletui „CZ 83“, 1 vienetas 5,6 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (5,6x50) tinka kombinuotam šautuvui „ZH 301 306“, o .22 LR (Long Rifle) šoviniai – jo turimam pistoletui „Margolin“. Specialistų išvadose atkreipiamas dėmesys, kad šie šoviniai yra su ekspansyviosiomis kulkomis (t. 2, b. l. 134, t. 3, b. l. 80-89), taigi priskiriami „A“ kategorijos šaudmenims (GŠKĮ 3 straipsnio 5 punktas), kurie pagal GŠKĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra draudžiami civilinėje apyvartoje. Be to, specialistai padarė išvadą, kad tarp J. D. priklausančių ginklų nėra medžioklinių šautuvų, kuriems būtų skirti šie šoviniai.

10. Kitaip negu teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 50 vnt. 5,6 mm kalibro (.22 Long Rifle) ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių buvo laikomi neteisėtai. Nors J. D. turėjo leidimą pistoletui „Margolin“, tačiau jo sodyboje turimas ginklas bylos duomenimis buvo neteisėtai perdirbtas (t. 5, b. l. 82–96). Nors leidimas turėti ginklą savaime suteikia ir teisę įgyti jam skirtus šaudmenis, tačiau bendrame bylos kontekste – tai, kad realiai turimas pistoletas buvo perdirbtas, kaip ir tai, jog J. D. sodyboje buvo rasta ir akivaizdžiai ne medžioklei skirtos amunicijos (automatiniai šautuvai „Uzi“), teisėjų kolegijos neįtikina skundo argumentai, kad laikomas pistoletas su šaudmenimis buvo skirtas naudoti medžioklės plotuose pribaigiamajam šūviui.

11. Tuo tarpu bylos duomenimis liko nepaneigta, jog, kitaip negu nustatė pirmosios instancijos teismas, 7 vnt. 9 mm (.380 Auto arba 9x17 mm) ekspansyvieji šoviniai, nuteistojo buvo laikomi teisėtai. Byloje nustatyta, kad J. D. turėjo medžiotojo bilietą ir teisėtai laikė pistoletą „CZ 83“. Nors pagal GKŠĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 7 straipsnio 3 dalį 1 punktą ekspansyviosios kulkos yra priskirtinos A kategorijos ginklams, kurie civilinėje apyvartoje uždrausti, tačiau pagal GŠKĮ 3 straipsnio 5 punktas šių šaudmenų priskyrimui „A“ kategorijos ginklams numato išlygą atvejams, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei naudoja tam teisę turintys asmenys. Tuo tarpu GŠKĮ 34 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad medžioklės plotuose medžioklei skirti ginklai ir šaudmenys naudojami šio įstatymo ir medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Medžioklei taip pat gali būti naudojami teisėtai turimi A, B kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai. Nors J. D. leidime laikyti ginklus nurodyta, kad pistoletai ir revolveriai gali būti laikomi savigynos tikslais, aiškinant GŠKĮ reglamentavimą, lieka nepaneigta, kad atitinkantis įstatymų reikalavimus asmuo medžioklėje gali naudoti trumpuosius šaunamuosius ginklus, juo labiau, kad pagal GŠKĮ 13 straipsnio 4 dalį B kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai yra išduodami savigynai. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2000 birželio 27 d. įsakymo „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (2023 m. vasario 15 d. redakcija) 10.1.1. punktą medžiojant leidžiama naudoti ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Papildomai atsižvelgdama į tai, kad J. D. bylos duomenimis turi medžiotojo bilietą ir užsiima medžiokle, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pas J. D. kratos metu rasti 7 (septyni) vienetai 9 mm (.380 auto arba 9x17 mm) šovinių nėra BK 253 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas.

12. Kaip nustatyta bylos duomenimis, 1 (vienas) vienetas pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (5,6x50) yra skirtas 5,6 mm kalibro įvairių modelių šautuvams , be kita ko ir nuteistojo legaliai laikytam kombinuotam šautuvui „ZH 301 306“, todėl jo laikymas taip pat negali būti traktuojamas kaip neteisėtas.

13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 7,62 mm (7,62x39 mm) kalibro centrinio įskėlimo šoviniai buvo skirti jo anksčiau teisėtai turėtam šaunamajam ginklui S.D.M. AK-47, ką patvirtina ir policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenys (t. 2, b. l. 56). Tačiau pagal minėtus duomenis leidimas šiam ginklui buvo panaikintas 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. dvejais metais anksčiau nei nuteistojo gyvenamojoje vietoje atlikta krata, kurios metu ir buvo surasti minėto kalibro šoviniai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 7,62 mm (7,62x39 mm) kalibro centrinio įskėlimo šovinių laikymas, neturint įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo jiems tinkamam naudoti šaunamajam ginklui, yra nusikalstamas, taigi šio kalibro šoviniai nagrinėjamu atveju yra BK 253 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas.

14. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje liko nepašalintos abejonės dėl J. D. subjektyviosios pusės laikant 16 ir .30-06 kalibro šaudmenis. 2021 m. lapkričio 3 d. pažymoje iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos nustatyta, kad nuteistojo tėvui V. D. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai) (t. 2, b. l. 41–49). V. D. savo vardu buvo įregistravęs, be kita ko, lygiavamzdžius šautuvus „TULA“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir „IZH 27“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurių šovinio tipas 16x70, taip pat graižtvinį šautuvą „BRNO 98“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šovinio tipas .30-06. Kratos metu (duomenys neskelbtini) buvo rasti 2 (du) vienetai pramoninės gamybos 7,62x63 mm (.30-06) kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, 3 (trys) vienetai pramoniniu būdu pagamintų .30 kalibro šovinių „.30-06 Springfield“, 65 (šešiasdešimt penki) vienetai pirmos rūšies pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių ir 1 (vienas) pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinis šovinys. Sulyginus minėtus duomenis matyti, kad kratos metu rasti nurodytų kalibrų šoviniai tinka liudytojo V. D. teisėtai įregistruotiems ir laikomiems ginklams. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. D. viso proceso metu negalėjo įvardinti, kam priklausė minėti šoviniai: 2021 m. vasario 2 d. kratos protokole užfiksuota, kad 13.00 val. į kratos atlikimo vietą atvyko V. D., kuris nurodė, kad namuose atliktos kratos metu rasti šoviniai su žymeniu „16“ ir „.30-06“ priklauso jam (2 t., b. l. 100), tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo pozicija pasikeitė, ir V. D. parodė, kad šio kalibro šoviniai jam nepriklauso; savo šaudmenis laikydavo tik seife, kiti galėjo priklausyti L. P., o ar galėjo priklausyti jo sūnui, parodyti atsisako (t. 1, b. l. 98-101). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. D. vėl užsiminė, kad gal kelis šovinius buvo ir pats palikęs (7 t., b. l. 155–159). Taigi iš surinktų duomenų viseto nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, kad J. D. kaip laikytojui gali būti priskirti tėvui priklausančioje sodyboje pastarojo legaliai turimų ginklų šaudmenys. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, byloje liko nenustatyta, kad J. D. neteisėtai laikė 16 ir .30-06 kalibro šaudmenis.

15. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad ant dalies 16 kalibro šovinių buvo nustatytas J. D. DNR genotipas. Specialistui ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta užduotis ištirti 75 šaudmenis, kuriuos specialistas sugrupavo į 7 grupes. Kratos protokole užfiksuota, jog visi 75 šoviniai buvo viename maiše (t. 2, b. l. 99). Tuo tarpu J. D. DNR genotipas nustatytas būtent grupėje Nr. 7, kuri sudaryta iš penkiolikos šovinių (t. 2, b. l. 166-170). Be to, neatmestina tikimybė, kad tai galėjo būti ir vienas šovinys su J. D. genotipu, kadangi specialistas nuoplovas darė nuo visų atitinkamoje grupėje esančių šaudmenų, t. y. grupės Nr. 7 atveju nuo 15 šovinių. Nors visi šoviniai buvo viename maiše, visose kitose šaudmenų grupėse nebuvo žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti. Be kita ko, kratos metu darytame vaizdo įraše matyti, kad kratą atliekantys pareigūnai, nors ir naudojo pirštines, kurios apsaugo liečiamus objektus nuo pareigūnų biologinės taršos, visgi su tomis pačiomis pirštinėmis liesdami daugelį J. D. buityje naudojamų daiktų ir vietų, atitinkamai lietė ir surastus šovinius. Todėl neatmetama galimybė, kad tokiu būdu ant dalies šovinių ar vieno šovinio galėjo būti pernešti J. D. biologiniai pėdsakai. Su DNR užteršimo galimybe teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu sutiko ir prokuroras. Tačiau, prokuroro teigimu, rastas DNR genotipas kaip tik patvirtina, jog J. D. visus šaudmenis laikė savo asmeniniais ir juos maišė (t. 9, b. l. 25). Teisėjų kolegija tokios galimybės neatmeta, tačiau pažymi, kad ji be konkrečių tai patvirtinančių duomenų lieka tik prielaida, kuria, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai), negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

16. Apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad kratos metu namo garaže rastas 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys buvo nuteistojo tėvo V. D., kadangi jam, kaip girininkui, buvo išduotas pistoletas „TT“. Pastarąją aplinkybę patvirtina 2022 m. lapkričio 29 d. Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovo T. B. pateiktas raštas, kad V. D., pagal jo darbo pobūdį, buvo išduotas šaunamasis ginklas pistoletas TT ir šoviniai. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad jokios papildomos informacijos apie ginklo numerį, išduotų šovinių skaičių, rūšį ir išdavimo metus pateikti negali dėl neišlikusių archyvinių dokumentų (8 t., b. l. 126). Kadangi bylos duomenimis lieka neatmestina, jog šovinys galėjo priklausyti V. D. (tuo tarpu dėl malkinėje buvusių šaudmenų liudytojas teisiamojo posėdžio metu kategoriškai paneigė, kad malkine naudojosi ar kažką buvo uždengęs tentais), atitinkamas nuteistojo disponavimas šiuo šoviniu lieka neįrodytas.

17. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, kad J. D. turėjo galiojantį leidimą laikyti pistoletą „Margolin“, Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir bylos medžiaga (t. 2, b. l. 56). Tačiau 2021 m. kovo 16 d. – 2021 m. kovo 17 d. daiktų apžiūros protokole nustatyta, kad pistoleto „Margolin“, Nr. (duomenys neskelbtini), vamzdžio kanalas turi 4 graižtvas, nebūdingas pistoleto „Margolin“ konstrukcijai. Pasak specialisto, vamzdžio gamybos būdas bei gamybai panaudotos medžiagos leidžia teigti, kad vamzdis pagamintas savadarbiu būdu (t. 5, b. l. 82–96). Tuo tarpu originalus šio pistoleto vamzdis buvo surastas ir pateiktas specialistui atskirai. Pagal GŠKĮ 26 straipsnio 1 dalį Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys taisyti visų kategorijų ginklus, ginklų priedėlius ir jų dalis, perdirbti ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis, privalo gauti licenciją ar rašytinį sutikimą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, neturint ginklo perdirbimui reikalaujamos licencijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks net ir teisėtai įgyto ginklo perdirbimas nepaisant teisės aktų nustatytų reikalavimų, pažeidžia disponavimo ginklais tvarką ir kelią grėsmę visuomenės saugumui, todėl laikytinas BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku.

18. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama, kad kratos metu rasti du pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletai-kulkosvaidžiai „Uzi“ buvo netinkami šaudyti, todėl negali būti BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje iš tiesų nustatyta, kad du 9 mm pistoletai-kulkosvaidžiai Uzi yra be vamzdžių (pagrindinė šaunamojo ginklo dalis), užraktų (pagrindinė šaunamojo ginklo dalis), dėtuvių, o viename iš jų nėra buožės. Dėl šių priežasčių specialistas nurodė, kad pateikti pistoletai-kulkosvaidžiai „Uzi“ yra netinkami šaudyti (t. 4, b. l. 88-103). Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis GŠKĮ 2 straipsnio 15 punktu, visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kratos metu rasti išrinkti pistoletai-kulkosvaidžiai „Uzi“ nebuvo paveikti taip, kad jų pagrindinių dalių nebūtų galima pakeisti. Apart trūkstamų ginklų dalių, tyrimo metu nenustatyti jokie kiti pažeidimai ar sugadinimai, kurie keltų pagristų abejonių dėl nurodomų pistoletų-kulkosvaidžių tinkamumo šaudyti. Šiuos teiginius patvirtina ir tai, kad kartu su nurodytais šaunamaisiais ginklais buvo rastos ir jiems tinkančios dalys – savadarbiu būdu pagamintas vamzdis ir buožė. Todėl atlikus atitinkamas manipuliacijas, t. y. pridėjus trūkstamas dalis, šie ginklai galėjo būti panaudoti pagal paskirtį, dėl to taip pat yra BK 253 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas.

19. Dėl kratos malkinėje metu rastų ir šio sprendimo 1.8.-1.32. papunkčiuose nurodytų objektų apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis, pasak jo parodymų, malkine nesinaudojo, ji buvo nerakinama ir lengvai galėjo būti kilnojama, taigi anksčiau galėjo būti mirusio kaimyno L. P. teritorijoje. Teisiamojo posėdžio metu nuteistojo tėvas liudytojas V. D. parodė, kad buvo malkinę paskolinęs L. P., kuris ja naudojosi kaip voljeru šunims, vėliau malkinę liudytojas susigrąžino. Malkine jis nesinaudojo, jokių užtiesalų ar tentų ten neklojo (t. 7, b. l. 155-159). Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu, nupiešdamas sodybos schemą (t. 1, b. l. 85-86; 88). Taigi liudytojo parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs, ir jais netikėti kolegija nemato pagrindo. Be to, pasak liudytojo R. J., kratos malkinėje metu atėjus J. D., jo tėvas klausė, ką nuteistasis yra čia parsinešęs ir kas čia per objektai, o J. D. veide matėsi įtampa (t. 7, b. l. 149). Nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. iš šunų voljero perdaryta malkinė buvo V. D. sodyboje, ja naudojosi V. D., taigi būtų pastebėjęs, jeigu šioje malkinėje L. P. būtų palikęs šovinių ar šaunamųjų ginklų, ypatingai karinės amunicijos dėžėse. Be to, V. D. nuo 2018 m. į sodybą atvykdavo retai (paties V. D. parodymai, liudytojų I. P., R. B. parodymai). Tuo tarpu amunicijos dėžės su šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų buvo rastos uždengtos užtiesalais, o V. D. parodė, kad šias dėžes matė pirmą kartą. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad malkinėje buvusios amunicijos dėžės ir jų turinys buvo būtent sodyboje faktiškai gyvenusio J. D. žinioje. Taip pat ir skunde nurodoma aplinkybė, kad, pasak liudytojo R. J. parodymų, iš sodybos į malkinę nebuvo praminto takelio, savaime nepaneigia fakto, kad inkriminuotus daiktus malkinėje laikė būtent J. D.

20. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad R. K. sąsajos su J. D. savaime nepatvirtina BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginklų ir šaudmenų buvimo J. D. žinioje, kaip tai patvirtinantį argumentą nurodė, kad, be kita ko, kratos pas J. D. buvo atliekamos kilus įtarimams dėl J. D. neteisėtų veiksmų, sekant R. K., pastarąjį įtariant disponavimu šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų. Teisėjų kolegijos nuomone, šie pirmosios instancijos teismo argumentai remiasi prielaidomis, kadangi jokie konkretūs būtent J. D. ir R. K. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nebuvo. Iš Kriminalinės žvalgybos medžiagos ir policijos pareigūno liudytojo R. J. parodymų teisiamajame posėdyje galima spręsti tiek, kad 2020 m. balandžio 3 d. J. D. lankėsi pas R. K., kuris Klaipėdoje turi metalo dirbtuvę ir be kita ko gamina detales ginklams, ir iš jo kažką įsigijo, kaip ir tai, jog bendravime R. K. laikėsi konspiracijos (t. 1, b. l. 72-73; t. 7, b. l. 164-167). Tačiau šie duomenys įrodyti J. D. inkriminuotą nusikalstamą veiką nėra pakankami, jais taip pat liko nepaneigti nuteistojo parodymai apeliacinės instancijos teisme, kad jo apsilankymo pas R. K. tikslas buvo patobulinti nuteistojo legaliai laikomą 12 kalibro ginklą, kad uždėtų buožę ir specialų optinį taikiklį – kolimatorių. Tačiau BK 253 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviuosius požymius patvirtina kitos aptartos aplinkybės, kurios yra pakankamos išvadai dėl J. D. disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. D. dar gyvenant sodyboje, pas jį dažnai lankydavosi L. P., pats medžiotojas, kuris galėjo joje palikti amunicijos. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad L. P. nakvodavo V. D. sodyboje, tačiau priešingai nei teigiama skunde, tokie apsistojimai buvo laikini. Nuteistasis (t. 7, b. l. 133) ir liudytojai V. D. (t. 7, b. l. 156-157), R. V. (184-188), V. V. (t. 7, b. l. 191-193), M. P. (t. 7, b. l. 188-191) parodė, kad L. P. apsistodavo V. D. sodyboje. Tuo tarpu liudytojas S. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad buvo J. D. ir L. P. kaimynas, juos pažinojo, tačiau nematė L. P. gyvenant V. D. sodyboje, o L. P. gyveno tėvo pastatytame name (t. 7, b. l. 182-183). Taip pat jis patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad L. P. pažinojo 14 metų ir niekada nėra matęs, jog pastarasis gyventų V. D. sodyboje. Be to, L. P., pasak liudytojo, gyveno pas tėvą A. P., o prieš 10 metų tėvas jam pastatė naujus namus (t. 1, b. l. 111-112). Liudytojas R. B., V. D. ir L. P. kaimynas, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, kad žinojo, jog L. P. lankydavosi pas V. D. sodyboje ir kartais ten nakvodavo, gyveno ten du ar tris metus, tačiau nematė, kad L. P. neštųsi ginklus ar šaudmenis į V. D. sodybą (t. 7, b. L. 159-161), o ikiteisminio tyrimo metu liudytojas dar neigė žinąs apie tokius ryšius (t. 1, b. l. 108-109). L. P. žmona liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bent jau jų santuokos laikotarpiu jos vyras nebuvo minėjęs, jog būtų prižiūrėjęs ar nakvojęs V. D. sodyboje, be to, vyras jai nėra minėjęs, kad buvo palikęs daiktų V. D. šeimos sodyboje, o pastarieji dėl paliktų daiktų niekada nesikreipė. L. P. sodyba buvo sutvarkyta 2007-2008 m., ir joje jau buvo galima gyventi. Savo ginklus L. P. laikė tvarkingai (t. 7, b. l.170-172). Pastebėtina ir tai, kad po L. P. mirties, policijos pareigūnai atliko ginklų laikymo sąlygų tikrinimą, ir pažeidimų nenustatė, pareigūnams L. P. žmonos perduoti vyro laikyti šaudmenų kiekiai nebuvo dideli (t. 2, b. l. 65-75; 79-82).

22. Iš šių duomenų matyti, kad L. P. lankydavosi ir protarpiais gyvendavo pas V. D., tačiau ne pastoviai, kaip nurodė nuteistojo tėvas V. D. – pagal poreikį. Be to, L. P. anksčiau pastoviai gyvendavo pas savo tėvą, o su laiku įsirengė nuosavą namą (pasak I. P., apie 2007-2008 m.). Tačiau iš šių duomenų nematyti, kad tarpiniais gyvenimo V. D. sodyboje epizodais L. P. galėjo palikti didelį kiekį šaudmenų, ko, beje, neparodė ir byloje apklausti liudytojai. Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat pažymi, kad BK 253 straipsnyje numatyto neteisėto disponavimo ginklais ar šaudmenimis požymiams nustatyti nėra svarbu, kam ginklai ar šaudmenys priklauso nuosavybės teise. Kadangi BK 253 straipsnis yra priskirtinas nusikaltimams visuomenės saugumui, laikymo požymiui įgyvendinti pakanka, jei asmuo save priskiria kaip uždrausto daikto turėtoją. Tik jeigu daiktas pagal bylos aplinkybes yra priskirtinas kitam asmeniui kaip turėtojui, arba dėl to kyla abejonių, tuomet nusikaltimo požymiai neįgyvendinami. Taigi jei L. P. mirė 2018 m., o tais pačiais metais nuteistasis įsikraustė į sodybą, ir ilgą laikotarpį iki 2021 m. nesiėmė atsikratyti, galimai ir gerokai anksčiau trečiųjų asmenų galimai paliktos amunicijos (J. D. motina ir seserys teisiamajame posėdyje parodė, kad šeimai dar gyvenant kartu, sodyboje reguliariai vykdavo audringi medžiotojų susibūrimai), tai tuo pačiu reiškia, kad J. D. priskyrė save sodyboje buvusių daiktų turėtoju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad J. D. gyvenimo tėvo sodyboje metu visa sodyba ir jos priklausiniais nesinaudojo, o toje sodybos dalyje, kuria naudojosi, nors ir matė tėvo V. D. netvarkingai laikomus šaudmenis, tačiau jų netvarkė ir tėvui dėl netvarkos nepriekaištavo, nes sodyboje laikomi daiktai nepriklausė J. D. nuosavybės teise, taigi negalėjo disponuoti jais savo nuožiūra, todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Kadangi nuteistasis ilgą laiką sodyba ir ten esančiais daiktais naudojosi kaip savo (tėvas buvo išsikėlęs gyventi kitur), tie objektai, kurie negali būti išskirtinai identifikuojami kaip kito turėtojo arba dėl to kyla pagrįstų abejonių, kurios, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principu, aiškintinos kaltinamojo naudai (kaip dėl šioje nutartyje jau aukščiau aptartų objektų), J. D. kvalifikuotini kaip jo paties laikymas. Be to, teismo neįtikina nuteistojo pozicija, kad turėdamas ilgametę patirtį su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei žinodamas jų laikymo taisykles, trejus metus savarankiškai gyvendamas sodyboje, kurioje tėvas V. D. pasirodydavo tik epizodiškai, matydamas ten galimai jau buvusius šaudmenis, ginklų dalis ir ginklus, nesuvokė, kad jais disponuoja. Pastebėtina ir tai, kad, tokie sodyboje kratos metu rasti objektai, kaip, pvz., malkinėje po tentais padėti „Uzi“ automatiniai šautuvai bei „TK“ pistoletas kartu su kita amunicija metalinėse dėžutėse, kokiais nors medžiotojų susibūrimais apskritai nėra paaiškinami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. D., neturėdamas leidimo, savo faktinėje gyvenamojoje vietoje laikydamas šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, kurie netinka nei jo, nei tėvo V. D. teisėtai laikomiems šaunamiesiems ginklams, veikė tiesiogine tyčia.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

23. J. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), spintoje, metalinėje dėžėje, neteisėtai – neturėdamas leidimo ir neįregistravęs, laikė „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 22 kalibro dujinį revolverį „OLYMPIC 6“ ir vieną „B“ kategorijos šaunamojo ginklo šaudmenį – pramoninės gamybos .30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (.30-06) medžioklinį šovinį. Kadangi 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 253 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta papildoma alternatyvi sankcija – bauda, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas laikytinas švelninančiu nuteistojo teisinę padėtį, todėl veika perkvalifikuojama pagal naujos redakcijos BK 253 straipsnio 1 dalį.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog dujinis revolveris negali būti laikomas tinkamu nusikaltimo dalyku, nes tinkamas šaudymui jis tampa tik atlikus papildomas technines manipuliacijas. Be to, nuteistasis, išsikeldamas iš (duomenys neskelbtini), pamiršo apie turimą revolverį ir vertino jį kaip neveikiantį ir netinkamą šaudyti, kas paneigia jo tiesioginę tyčią. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis, kas konstatuotina atsižvelgiant į išdėstytas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) nuteistasis J. D. persikėlė gyventi 2008 metais (nuteistojo J. D. parodymai (7 t. b. l. 128-129), liudytojos R. V. parodymai (7 t. b. l. 183-188), liudytojos V. V. parodymai (7 t. b. l. 191‑193). 2021 m. vasario 2 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą J. D. deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kuriuo naudojosi J. D., spintoje esančioje dėžėje rastas ir paimtas, be kita ko, galimai išardytas revolveris ir šovinys (5 t., b. l. 4–6, 7–14). Ištyrus minėtus objektus, 2021 m. gegužės 20 d. specialisto išvadoje Nr. IBS-V-1142220-21 konstatuota, kad minėtas revolveris yra pramoninės gamybos .22 kalibro dujinis revolveris „OLYMPIC 6”, kurio gamyklinis numeris panaikintas, o tirti pateiktas šovinys –pramoninės gamybos .30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (.30-06) medžioklinis šovinys (5 t., b. l. 18–28).

26. Nuteistasis J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki persikraustymo į (duomenys neskelbtini) jis turėjo dėžę, kurią įsigijo parduotuvėje „Armijai ir civiliams“. Dėžėje jis laikė kratos metu rastus daiktus. Šie daiktai, pasak nuteistojo, gulėjo dėžėje prieš persikraustymą, jo mama pervežė dėžę su kitais jo daiktais, o jis apie ją buvo pamiršęs, kadangi (duomenys neskelbtini) būdavo tik periodiškai. Nuteistojo teigimu, dujinį revolverį jis, dar būdamas jaunas, prieš pat persikraustant į (duomenys neskelbtini) 2008 metais, buvo atėmęs iš jį užpuolusio asmens ir įmetęs į dėžę. Norėjo juo atsikratyti, bet pamiršo. Be to, pasak nuteistojo, įstatymai tuo metu dujiniam revolveriui nereikalavo leidimo, jis buvo neregistruojamas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad GŠKĮ 5 straipsnio 6 punkte (2011 m. kovo 1 d. redakcija, pagal naują redakciją 2 punkte) įtvirtinta, jog „C“ kategorijos ginklams, kuriems, be kita ko, priskiriami ir dujiniai pistoletai, laikyti reikalingas leidimas (12, 13 straipsniai). Pagal minėto teisės akto priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalėjo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokius ginklus. Taigi J. D. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu, turėjo pareigą pateikti prašymą, kad gautų leidimą laikyti turimą pramoninės gamybos .22 kalibro dujinį revolverį „OLYMPIC 6”, kuris nuo 2014 m. sausio 1 d. priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Negavus reikalingo leidimo, šio šaunamojo ginklo tolesnis laikymas atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį.

28. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nuteistojo tyčią. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmasis leidimas laikyti šaunamąjį ginklą J. D. išduotas 2011 m. spalio 4 d., t. y. jam būnant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Iki 2021 m. vasario 5 d. J. D. iš viso buvo išduoti leidimai 7 ginklams, o pastaruoju metu jis turėjo galiojančius leidimus 4 šaunamiesiems ginklams (t. 2, b. l. 56, 57). Taip pat nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. jam buvo išduotas Europos šaunamojo ginklo leidimas (t. 2, b. l. 58). Be to, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme J. D. parodė, kad augo tarp medžiotojų, su kuriais daug bendravo, pats užaugęs įgijo medžiotojo bilietą, o ginklų laikymo ir įgijimo taisyklės jam buvo žinomos. Šie duomenys patvirtina, kad J. D. neabejotinai buvo susipažinęs su šaunamųjų ginklų laikymo reglamentavimu, žinojo apie reikalavimą gauti leidimą atitinkamos kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginklo savininkas, būdamas atsakingas už turimą ribotos civilinės apyvartos daiktą, privalo domėtis kintančiais tokių daiktų įgijimo ar laikymo reikalavimais ir juolab, žinodamas apie pasikeitimus šioje srityje, patikrinti, ar jie neliečia ir jo turimos nuosavybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016). Kaip minėta, pareiga dujiniams pistoletams (revolveriams) įgyti leidimą atsirado nuo 2011 m. kovo 1 d. ir buvo numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2014 m. sausio 1 d. Apie šiuos GŠKĮ pakeitimus buvo skelbta daugelyje visuomenės informavimo priemonių. Šiuo laikotarpiu J. D. buvo išduoti 2 leidimai laikyti kitus šaunamuosius ginklus. Be to, tuo metu dar buvo praėję pakankamai mažai laiko nuo J. D. nurodomo dujinio revolverio „OLYMPIC 6“ įgijimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad J. D., išmanydamas reikalavimus, susijusius su šaunamųjų ginklų laikymu, suprato, jog turi pareigą vienaip ar kitaip pasirūpinti minėtu revolveriu (arba juo atsikratyti perduodant pareigūnams, arba legalizuojant). Taip pat ir tai, kad išsikraustydamas iš (duomenys neskelbtini) J. D. galimai užmiršo apie turimą ginklą, jo tyčios nepaneigia, kadangi daiktų laikymas nereikalauja, jog asmuo visą laiką pozityviai „galvotų“ apie turimą objektą, bendro žinojimo, kad daiktas buvo įgytas ir (vis dar) yra kaltininko žinioje, pakanka. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laikydamas šaunamąjį ginklą „OLYMPIC 6“ ir neįgydamas leidimo, J. D. veikė tiesiogine tyčia.

29. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kadangi dujinis revolveris „OLYMPIC 6“ tirti pateiktoje padėtyje nebuvo tinkamas šaudyti, nes buvo išardytas, jis negali būti laikomas BK 253 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyku. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio 2021 m. gegužės 20 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad revolverio dalys, skirtos šūviams atlikti, yra surinktos pilnai, deformacijų neturi. Tirti pateiktas revolveris „OLYMPIC 6“, šaudymui tinkamas atskirais, pavieniais šūviais (t. 5, b. l. 20-21). Taigi pagrindinės šaunamojo ginklo dalys buvo tinkamos naudoti, o pridėjus trūkstamas dalis, buvo galima šį ginklą padaryti vėl tinkamu šaudyti, kas ir buvo padaryta specialisto tyrime. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl dujinio revolverio „OLYMPIC 6“ tinkamumo naudoti pagal tiesioginę paskirtį, taigi šis ginklas laikomas BK 253 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyku.

30. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. D. turėjo didelę patirtį šaunamųjų ginklų atžvilgiu, kaip ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jis sodyboje, kurioje gyveno neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų, taip pat šaunamuosius ginklus, teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo nuteistojo įgyvendintą nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laikyti nedidelio pavojingumo, neužtraukiančio baudžiamosios atsakomybės, kaip to prašoma skunde.

31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pas J. D. rastas vienas „B“ kategorijos pramoninės gamybos .30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (.30-06) medžioklinis šovinys nėra tinkamas šaudymui iš jo įregistruotų teisėtai įsigytų ir laikytų ginklų. Taigi vadovaujantis GŠKĮ 32 straipsnio 2 dalimi, neturėdamas nustatyta tvarka įregistruoto teisėtai laikomo ginklo ir tai patvirtinančio ginklo pažymėjimo su jame konkrečiai nurodytu atitinkamu ginklu, kuris būtų tinkamas šaudyti .30-6 kalibro šaudmenimis, J. D. suvokė, kad toks šio šovinio laikymas yra neteisėtas.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. D. veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl 2021 m. vasario 2 d. kratos, atliktos nuteistojo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastų objektų, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl bausmės

33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja sąlygos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti J. D. švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, kadangi paskirta aiškiai prieštarauja teisingumo principui. BK 253 straipsnio 2 dalis numato išimtinai laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Nors iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinami viso 80 vienetų šaudmenų, šis nuosprendžio dalies pakeitimas neturi esminės įtakos nei sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nei vertinant paskirtą bausmę, kadangi kitų J. D. neteisėtai laikytų šaudmenų kiekis išlieka didelis (721 vienetai šaudmenų), be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis laikė ir 7 šaunamuosius ginklus bei jų pagrindines dalis (B kategorijos neteisėtai perdirbtą pistoletą „Margolin“, B kategorijos „TK“ modelio pistoletą, du A kategorijos pistoletus-kulkosvaidžius „Uzi“ ir tris pagrindines šaunamųjų ginklų dalis). Pirmosios instancijos teismas J. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė 50 parų arešto, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį arti minimalios bausmės – 4 (ketverių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrintos galutinės 4 (ketverių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėjo 2 (dviem) metams 6 mėnesiams (numatydamas), paskirdamas 6 (šešis) mėnesius atlikti nedelsiant.

34. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad švelnesnė bausmė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, paprastai gali būti skiriama, jei dėl ypatingų bylos aplinkybių įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018, 2K-167-303/2022).

35. Apeliaciniame skunde nurodoma į teigiamai nuteistojo J. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo iniciatyvas įvairiuose projektuose, savanoriško pobūdžio veiklą, apdovanojimus, padėkas, darbines ir šeimines aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikalstama veika nepadaryta žalos. Be to, J. D. anksčiau nebuvo teistas. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodomos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pavojingumas yra kur kas mažesnis negu rūšinis šių nusikalstamų veikų pavojingumas, o jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir, subendrinus jas tarpusavyje, paskirtos galutinės subendrintos bausmės yra neteisingos ir neproporcingos nuteistojo J. D. asmenybei bei jo padarytiems tyčiniams apysunkiams ir sunkiems nusikaltimams. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam J. D. bausmę, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes: nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra vedęs, 2018 m. baigė (duomenys neskelbtini) studijas (duomenys neskelbtini), 2020 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), aktyviai kelia kvalifikaciją, dalyvauja įvairiose bendruomeninėse veiklose (t. 8, b. l. 1; 12-17; 19; 20-23; 127; 128-192). Tačiau greta minėtų teigiamų aplinkybių, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad J. D. sodyboje neteisėtai laikė itin didelį kiekį amunicijos, be kita ko ir neteisėtai perdirbtą pistoletą „Margolin“ bei du automatinius šautuvus „Uzi“, kas rodo pakankamai didelį jo nusikalstamos veikos pavojingumą. Neigiamai atsiliepia ir aplinkybė, kad nuteistasis, turėdamas kelis leidimus šaunamiesiems ginklams, gerai nusimanė jų laikymo taisykles, taigi atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą jo nusikalstamos veikos negali būti traktuojamos kaip atsitiktinės. Be to, J. D. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, be kita ko ir už medžioklės bei žvejybos taisyklių pažeidimus (t. 6, b. l. 80-88). Taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo J. D. nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojama pagal naują 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakciją, teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nemato pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, negu ją paskyrė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, jog pagal sankciją nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo visas bylos aplinkybes, ir J. D. paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra pernelyg griežta.

Dėl daiktų likimo

36. Dalis iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinų daiktų yra priskirtini J. D. kaip nusikalstamos veikos padarymo metu teisėtam turėtojui, t. y. 7 (septyni) vienetai 9 mm (.380 auto arba 9x17 mm) kalibro šovinių ir 1 (vienas) pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (5,6x50). Tačiau grąžinti šių šaudmenų nuteistajam teisėjų kolegija nemato pagrindo, kadangi, nuosprendžiui įsiteisėjus, bus sprendžiamas klausimas dėl J. D. ginklų leidimo panaikinimo: pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu be kita ko nelaikomas įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką asmuo, taip pat teistumą turintis asmuo. Todėl šie daiktai paliktini saugojimui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl jų likimo.

37. Dalis daiktų kaip laikytojui priskirtini nuteistojo J. D. tėvui V. D., t. y. 2 (du) vienetai pramoninės gamybos 7,62x63mm (.30-06) kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, 65 (šešiasdešimt penki) vienetai pirmos rūšies pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių, 1 (vienas) pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinis šovinys, 1 (vienas) „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo šaudmuo – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (TT) bei 3 (trys) vienetai pramoniniu būdu pagamintų .30 kalibro šovinių „.30-06 Springfield“. Kadangi V. D. šioje byloje nebuvo kaltinamas, ir jo atžvilgiu nepriimtas joks procesinis sprendimas, minėti objektai taip pat paliktini saugojimui, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl galimo jų grąžinimo ar kitokio jų likimo, atsižvelgiant į V. D. turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:

J. D. nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu J. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės bei sprendimo iš dalies atidėti bausmės vykdymą nekeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl J. D. pripažinimo kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pašalinti faktines aplinkybes, kad J. D. neteisėtai laikė:

2 (du) vienetus pramoninės gamybos 7,62x63mm (.30-06) kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių,

7 (septynis) vienetus 9 mm (.380 auto arba 9x17 mm) kalibro šovinių,

65 (šešiasdešimt penkis) vienetus pirmos rūšies pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių,

1 (vieną) pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį,1 (vieną) pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (5,6x50),

1 (vieną) „A“ ir „B“ kategorijos šaunamojo ginklo šaudmenį – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (TT),

3 (tris) vienetus pramoniniu būdu pagamintų .30 kalibro šovinių „.30-06 Springfield“.

Kauno apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl daiktų konfiskavimo pagal BK 72 straipsnio 2, 3 dalį pakeisti, ir šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus daiktus palikti saugojimui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, iki bus priimtas sprendimas dėl jų likimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Justas NamavičiusErnestas RimšelisAiva Survilienė