Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1304-910/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-13
Bylos Nr.
e2S-1304-910/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14775-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Monarch LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1304-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14775-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monarch LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monarch LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti ieškovės ir atsakovės 2016 m. gegužės 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu; 2) taikyti restituciją – grąžinant ieškovei nuosavybės teise figūrinį prekės ženklą „MONARCH (EINES MONARCHEN WÜRDIG)“ (registracijos numeriai Lietuvoje Nr. 69494 ir Nr. 69176, Europoje Nr. 010838209, Vokietijoje Nr. 302011063948) (toliu – Prekės ženklas), o atsakovei suteikti 500 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę.

2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei naudoti Prekės ženklą bet kokiai produkcijai žymėti iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje; 2) uždrausti atsakovei parduoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims bet kokią produkciją, pažymėtą Prekės ženklu; 3) areštuoti atsakovės turimus bet kokių formų etikečių, pažymėtų Prekės ženklu, likučius, taip pat bet kokių formų dangtelius ir tarą; 4) įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokias reklamas, kitus viešus pranešimus, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimus internetiniuose portaluose, kuriais skelbiami informaciniai pranešimai ir / ar prekių vaizdai, kuriais vaizduojama produkcija, pažymėta Prekės ženklu.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies: 1) uždraudė atsakovei naudoti Prekės ženklą bet kokiai produkcijai žymėti iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje; 2) uždraudė atsakovei parduoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims bet kokią produkciją, pažymėtą Prekės ženklu; 3) įpareigojo atsakovę nutraukti bet kokias reklamas, kitus viešus pranešimus, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimus internetiniuose portaluose, kuriais skelbiami informaciniai pranešimai ir / ar prekių vaizdai, kuriais vaizduojama produkcija, pažymėta Prekės ženklu; kitos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies netenkino.

4. Įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad S. B. (atsakovės vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas bei buvęs ieškovės vadovas) yra padidintos rizikos asmuo, kuris eidamas kitų susijusių įmonių vadovo pareigas nuolat neatlygintai ar už mažareikšmę sumą perleisdavo jo vadovaujamos įmonės turtą kitai susijusiai įmonei, o šiuo atveju ieškovė ginčija analogišką sandorį, kuriuo atsakovė perleido prekės ženklą už rinkos vertės kainos neatitinkančią kainą, teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės gali pasunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimą bei sukelti materialinę žalą ieškovei.

5. Teismas prašymą areštuoti atsakovės turimus bet kokių formų etikečių, pažymėtų Prekės ženklu, likučius, taip pat bet kokių formų dangtelius ir tarą laikė pertekliniu ir tiesiogiai nesusijusiu su pagrindiniais ieškinio reikalavimais, todėl šį prašymą atmetė, o likusią prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas 1 ir 3 punktuose; apeliacinės instancijos teismui laikinąsias apsaugos priemones palikus galioti, įpareigoti ieškovę sumokėti į teismo depozitine sąskaitą 70 000 Eur užstatą galimiems nuostoliams užtikrinti; skirti ieškovės bankroto administratorės MB „Nemokumo advokatas“ atstovui J. V. 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas neįvertino neigiamų pasekmių, kurias sukels skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos 1 ir 3 punktuose (uždrausti atsakovei naudoti Prekės ženklą bet kokiai produkcijai žymėti iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje; įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokias reklamas, kitus viešus pranešimus, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimus internetiniuose portaluose, kuriais skelbiami informaciniai pranešimai ir / ar prekių vaizdai, kuriais vaizduojama produkcija, pažymėta Prekės ženklu.

6.2. Nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neturi jokio ryšio su ieškinio reikalavimais. Pritaikius šias priemones, atsakovė bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų pašalinta iš rinkos ir tokiu būdu patirtų finansinius nuostolius, nes negalėtų pagal sudarytas sutartis tiekti pirkėjams prekių, pažymėtų Prekės ženklu.

6.3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti visiškai užtenka pritaikyto draudimo parduoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims bet kokią produkciją, pažymėtą Prekės ženklu.

6.4. Ieškovė, teikdama prašymą dėl neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių elgiasi neatsakingai, procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, todėl jai skirtina maksimali 5000 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

11. Aptariamu atveju atsakovė (apeliantė) neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo vienos iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atžvilgiu, būtent – atsakovei nustatytam draudimui parduoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims bet kokią produkciją, pažymėtą Prekės ženklu. Atsakovės nuomone, ieškinio reikalavimams užtikrinti visiškai užtenka nurodyto draudimo, tuo tarpu kitos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas naudoti Prekės ženklą bet kokiai produkcijai žymėti bei įpareigojimas nutraukti bet kokias reklamas ir kitus viešus pranešimus, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimus internetiniuose portaluose, kuriais skelbiami informaciniai pranešimai ir / ar prekių vaizdai, kuriais vaizduojama produkcija, pažymėta Prekės ženklu) neturi jokio ryšio su ieškinio reikalavimais, be to, yra neproporcingos.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010; 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614/2014; 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715/2014; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-316-381/2018).

13. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti šalių 2016 m. gegužės 2 d. sudarytą Prekės ženklo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovei nuosavybės teise Prekės ženklą, o atsakovei suteikiant 500 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašytos ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos priemonės – draudimas naudoti Prekės ženklą produkcijai žymėti bei įpareigojimas nutraukti bet kokias reklamas ir kitus viešus pranešimus, kuriais skelbiami informaciniai pranešimai ir / ar prekių vaizdai, kuriuose vaizduojama Prekės ženklu pažymėta produkcija, – yra nesusijusios su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad dėl Prekės ženklo naudojimo ir juo pažymėtos produkcijos reklamavimo bei kitų panašių veiksmų atlikimo nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo ar jo vykdymas pasunkėtų, jeigu būtų nuspręsta šalių sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia ir grąžinti Prekės ženklą ieškovei.

14. Pažymėtina, kad, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Darytina išvada, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios priemonės, ribojančios atsakovės teises, susijusias su Prekės ženklo naudojimu, negali užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, taigi šios priemonės nebuvo būtinos.

15. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, nevertino prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumo su ieškinio dalyku ir nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą visa apimti. Dėl to apskųsta teismo nutarties dalis, kuria nutarta uždrausti atsakovei naudoti Prekės ženklą bet kokiai produkcijai žymėti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje ir įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokias reklamas, kitus viešus pranešimus, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimus internetiniuose portaluose, kuriais skelbiami informaciniai pranešimai ir / ar prekių vaizdai, kuriais vaizduojama produkcija, pažymėta Prekės ženklu, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

16. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde prašo skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovės nuomone, ieškovė, teikdama prašymą dėl neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo elgėsi neatsakingai, procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama užtikrinti pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymą, pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė šį prašymą motyvavo, pateikė teismui jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimas priskirtinas teismo diskrecijai, todėl vien tai, kad ieškovė prašė taikyti ir tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios apeliacinės instancijos teismo pripažintos nebūtinomis, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Dėl to atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monarch LT“ naudoti figūrinį prekės ženklą „MONARCH (EINES MONARCHEN WÜRDIG)“ bet kokiai produkcijai žymėti iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje bei įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokias reklamas, kitus viešus pranešimus, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimus internetiniuose portaluose, kuriais skelbiami informaciniai pranešimai ir / ar prekių vaizdai, kuriais vaizduojama produkcija, pažymėta figūriniu prekės ženklu „MONARCH (EINES MONARCHEN WÜRDIG)“, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ prašymą dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atmesti atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Teisėja Laima Ribokaitė