Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1885-311/2014 (20-1-00502-13) perduota prokurorui pašalinti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2014 m. gegužės 28 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje O. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. kaltinama tuo, jog 2013 m. liepos 5 d. apie 21.30 val. Kaune, Draugystės g., vairuodama automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 169 punkto reikalavimus tuo, kad būdama eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, prieš įvažiuodama į reguliuojamą šviesoforo sankryžą nesustojo prieš draudžiamą šviesoforo signalą važiavo per sankryžą ir susidūrė su iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje važiavusiu dviračiu Txed, vairuojamu E. V., dėl ko eismo įvykio metu dviratininkui E. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; po eismo įvykio automobilio BMW 320D vairuotoja nesustojo įvykio vietoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti įvykio vietoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 punkto reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi perdavė minėtą baudžiamąją bylą prokurorui esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras visiškai netyrė aplinkybių, kurių išsiaiškinimą 2014 m. kovo 24 d. nutartyje akcentavo Kauno apygardos teismas, po šios Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo apsiribojo tik pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, O. S. pateikimu, ją apklausė įtariamąja, surinko ją charakterizuojančią medžiagą ir surašė kaltinamąjį aktą. Apylinkės teismo nuomone, prokuroras turėjo pareigą išsiaiškinti, kurio iš eismo įvykio dalyvių, t. y. dviratininko ar automobilio vairuotojos, padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti. Pirmosios instancijos teismo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras, nei teismas neturi tokių specialių žinių ir tam tikslinga pasitelkti specialistus ar ekspertus, o, to nepadarydamas, prokuroras akivaizdžiai ignoravo teismo nurodymą išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, t. y. padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Prokuroras skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta kaltinamajame akte. Abejoti nusikalstamos veikos kvalifikacija, nesant specialisto išvados, nėra pagrindo. Pažymi, kad šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartyje buvo išanalizuotas eismo įvykis ir šioje nutartyje konstatuota, kad „jeigu O. S. nebūtų važiavusi degant raudonam šviesoforo signalui, tai nebūtų atsitrenkusi į dviratininką ir jo sužalojusi. Taigi, jeigu ji nebūtų pažeidusi KET, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs, nepaisant to, kad E. V. važiavo degam draudžiamam šviesoforo signalui“. Prokuroro teigimu, logiškai mąstant, yra akivaizdu, kad O. S. veika – važiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui – ir buvo dviratininko sužalojimo būtinoji sąlyga, tai yra, būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras nusprendė, kad O. S. atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas teisme ir surašė kaltinamąjį aktą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nebuvo konkrečiai nurodęs, kokius veiksmus – ar paskirti užduotį specialistui, ar kitus veiksmus – atlikti. Todėl prokuroras pagal savo vidinį įsitikinamą nusprendė, kad, apklausus įtariamąją, bus surinkta pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, dėl ko, surinkus visus reikiamus duomenis, bylą atidavė į teismą. Anot prokuroro, bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat galima paskirti ekspertizę ar užduotį specialistui. Taigi, prokuroro manymu, šioje baudžiamojoje byloje nėra padaryta jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Prokuroro skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėti teisme trukdo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Teismas sprendė, kad nors BPK 287 straipsnyje ir numatyta, jog bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos numatytos BPK 169 straipsnyje, kad, pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba, tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai, neatleidžia ir nuo tinkamo savo funkcijų numatytų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose, atlikimo.

Iš apylinkės teismo nutarties matyti, jog joje tik deklaratyviai konstatuojama, kad yra nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, tačiau konkrečiai nėra nurodytas nei vienas baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, kuris trukdo teismui nagrinėti bylą teisme. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atliekant ikiteisminį tyrimą, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą, nepadaryta.

Vadovaudamasis BPK 242 straipsniu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, taip pat, jei pripažįsta reikalinga, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (BPK 287 str.). Be to, BPK 270 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Taigi, iš paminėtų įstatymų nuostatų seka, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti netikslumai gali būti patikslinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl tai, kad prokuroras pagal savo vidinį įsitikinimą, o ne pasitelkdamas specialistus ar ekspertus, baudžiamojoje byloje nusprendęs, kad byloje yra surinkta pakankamai O. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad jos veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, surašė kaltinamąjį aktą ir bylą atidavė teismui, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Bylą nagrinėjant teisme, kylant neaiškumams, išklausius bylos dalyvių paaiškinimus, įvertinus visą surinktą bylos medžiagą, bei surinkus dar daugiau sprendimui priimti būtinos medžiagos, galima kreiptis į specialistus ar ekspertus.

Esant nustatytai situacijai t.y. tik deklaratyviai konstatuojant buvimą esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tačiau nenurodant konkrečių BPK pažeidimų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Todėl Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.