- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2S-1567-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01406-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- V. D., K. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-20039-1106/2019 be kita ko nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 14) tarp K. L. – D. (ikisantuokinė pavardė – L.) (toliau – ir pareiškėja) ir V. D. (toliau – ir pareiškėjas) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-20039-1106/2019, nes pareiškėjas išlaikymą nepilnametės dukroms moka be indeksacijos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl 839,56 Eur išlaikymo skolos išieškojimo.
4. Kauno apylinkės teismas, gavęs pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl 2022 m. liepos 21 d. nutarties, 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino 2022 m. liepos 21 d. nutartį ir nutarė pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl 500 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš pareiškėjo.
6. Nurodė, kad pareiškėjas įsipareigojo mokėti nepilnametėms dukroms išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, šią sumą indeksuojant. Pagal sutartį pareiškėjai susitarė, kad tėvas pradės teikti nustatyto dydžio išlaikymą nuo sutarties pateikimo teisme dienos. Teismui pareiškėjų sutartis buvo pateikta 2019 m. liepos 16 d. Pritaikius indeksaciją, kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo būti sumokama po 205 Eur (200 Eur x 102,7 / 100), 2020 m. – po 200 Eur (200 Eur x 100,2 / 100), nuo 2021 m. – po 221 Eur (200 Eur x 110,6 / 100). Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad 2019 m. ir 2020 m. jis mokėjo nustatyto dydžio indeksuotą išlaikymą, o kai kuriais mėnesiais buvo mokamos ir didesnio nei sutarta dydžio sumos, tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d., pasikeitus vartotojų kainų indeksui, vaikams kas mėnesį turėjo būti mokama po 221 Eur, t. y. abiem vaikams po 442 Eur per mėnesį. Skolininkas atskirajame skunde pripažino, jog jo mokėta suma neatitinka visos mokėtinos sumos. Skolininkas 19 mėnesių (nuo 2021 m. sausio 1 d.) moka 30 Eur mažesnį išlaikymą abiem vaikams, bendra nepriemoka sudaro 570 Eur (19 mėn. x 30 Eur). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas pervedė 512 Eur. Įskaičius 70 Eur perviršį, laikytina, kad jo skola vaikams, kurią sudaro indeksacijos nepriemoka, yra 500 Eur.
3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismą panaikinti Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo 500 Eur skolą, remiantis 2021 m. ir 2022 m. vartotojų kainų indeksu (toliau – ir VKI), kadangi 2021 m. turėjo būti indeksuojama pagal 2020 m. VKI, o 2022 m. – pagal 2021 m. VKI.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinis procesas nutrauktinas.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-20039-1106/2019, be kita ko, nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 14) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2 punktu pareiškėjas įsipareigojo nepilnamečių dukrų L. D. ir L. D. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 Eur kiekvienai dukrai nuo šios sutarties pateikimo teisme dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d.
10. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlyga dėl priteisimo, atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
11. CPK XLIV skyriuje, reglamentuojančiame vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, bendrai nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Tokia taisyklė nėra nustatyta ir kitose vykdymo bei kitose procesą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, nėra nustatyta ir norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
12. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtino šalių 2019 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties turinys reglamentuotas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje. Įstatymų leidėjas nurodė, kokie klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo padarinių sutartyje. Pareiškėjų sudarytoje sutartyje, kurią sprendimu patvirtino teismas, klausimas dėl pareiškėjų vaikų išlaikymo išspręstas aiškiai. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju santuokos nutraukimo pasekmių sutartis negali būti prilyginta šalių sudarytai taikos sutarčiai, kuria išsprendžiamas šalių ginčas pagal CK 6 knygos LII skyrių, CPK 140 straipsnio 3, 4 dalis.
13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis vertinimas neprieštarauja Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-182-324/2020, išdėstytai pozicijai, jog savo esme sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prilygsta taikos sutarčiai – ši nutartis priimta byloje dėl antstolės veiksmų, priėmus vykdyti abstraktaus pobūdžio šalių susitarimą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kurio įvykdyti faktiškai neįmanoma; bylos aplinkybės yra kitokios, teismo vertinimas liečia konkretų toje byloje nustatytą atvejį.
14. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimo klausimas galėjo būti išspręstas ir teisėjo rezoliucija, o vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pareiškėja gali teikti vykdomąjį raštą antstoliui, pareiškėjas gintis vykdymo procese. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutartis, kai teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą, nes šia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai.
15. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijama Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas). Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis (Aprašo 8 punktas). Taigi, ne teismui, o antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą, numatyta pareiga indeksuoti periodines išmokas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašus.
19. Kadangi apeliacinis procesas nutrauktinas, todėl teismas nesprendžia dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalis, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.