Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant ieškovės atstovei Odetai Garjonienei, atsakovės atstovėms advokatei Valerijai Gusakovskajai ir M. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei P. S., dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja Danguolė Lygutienė nurodė, kad 2013-06-19 ji, kaip VšĮ „Klaipėdos butai“ vadybininkė, tikrino Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą dokumentą duris atidarė P. S., kuri pripažino, kad minėtame bute gyvena be teisinio pagrindo, jos teigimu šiame name jai nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4, tačiau jame gyvena jos marti M. S. (b.l. 15).

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės įgijimo pagrindas 2002-12-30 priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 38, 39, 40). Bute adresu (duomenys neskelbtini), asmenų deklaravusių gyvenamąją vietą nėra (b.l.12). Atsakovei P. S., kaip buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkei buvo leista naudotis papildomai patalpomis esančiomis (duomenys neskelbtini). (b.l. 6).

Dėl ieškovės reikalavimų nutraukti sutartį, iškeldinti atsakovę ir priteisti nuompinigius

Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipnio 1 dalis).

Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93, 4.98 straipsniai). Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Šios teisės pažeidimo atveju jos apsaugą užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje įvardytais civilinių teisių gynimo būdais.

Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutaries nutraukimo ir nuompinigių priteisimo. Iš byloje esančių įrodymų, teismo posėdyje šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad 1992-04-02 ieškovė su atsakove, gyvenančia (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį, kuria ieškovė išnuomojo (kaip nurodyta sutartyje) atsakovei negyvenamąsias patalpas adresu Rumpiškės g. 13-2, Klaipėda, naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b.l. 6). Nors ieškovė ir prašo ieškiniu priteisti iš atsakovės 5382,70 Lt nuomos mokestį už patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2004 birželio mėnesio iki 2013 metų liepos mėnesio, tačiau šalys susitartimi nuomos mokesčio nebuvo numačiusios, be to teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad sąskaitos už patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą atsakovei nebuvo pateikiamos. Taip pat pažymėtina, kad sutartimi ieškovė suteikė atsakovei teisę naudotis negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kaip pagalbinėmis patalpomis, kai tuo tarpu ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, t.y. aplikybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus. Tai reiškia, kad įstatymas nereikalauja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisės normą pagal faktines ieškinio aplinkybes parenka ir pritaiko, t.y. teisiškai kvalifikuoja ginčą, teismas. Atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos sutarties turinį, susiklosčiusius faktinius santykius dėl daiktinių teisių į patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos panaudos teisiniai santykiai. Nors 1992-04-02 sutartyje nurodyta, išnuomojamų patalpų paskirtis - negyvenamosios patalpos, tačiau šias aplinkybes paneigia kitas dokumentas, t.y. VĮ registrų centro išrašas, iš kurio matyti, kad patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra butas- gyvenamoji patalpa. Tai, kad patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra butas- gyvenamoji patalpa, pagrindža ir kiti įrodymai, t.y. aktas ( b.l.15) ir liudytojos D. L. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties nutraukimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse priklauso nuo sutarties pobūdžio t.y. ar sutartis sudaryta atitinkamam terminui (terminuota) ar neterminuota. Terminuota sutartis pasibaigia pasibaigus terminui, jeigu panaudos davėjas nesutinka termino pratęsti. VĮ Registrų centre nėra įregistruotos tarp šalių sudarytos panaudos sutarties. Šiuo atveju nei viena iš šalių neįrodinėjo, jog ginčo panaudos sutartis buvo terminuota, patalpų adresu Rumpiškės g. 13-2, Klaipėda, rašytinėje sutartyje panaudos sutarties terminas taip pat nenustatytas, todėl laikytina, kad tarp ieškovės ir atsakovės 1992-04-02 tarp šalių sudaryta buto panaudos sutartis buvo neterminuota. Įstatymas numato supaprastintą (palengvintą) abiejų sutarties šalių teisę atsisakyti neterminuotos daikto neatlygintinio naudojimo sutarties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas ir termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys turto panaudos sutartį. Tačiau įstatymas nereglamentuoja įspėjimo formos. Praktikoje dažniausiai toks įspėjimas siunčiamas registruotu laišku, perduodamas per notarą, advokatą, kadangi pasirinkus tokią įspėjimo formą lengviausia įrodyti, kad įspėjimas buvo įteiktas atitinkamu laiku. Ieškovė teigia, jog reikalavo atsakovės ne kartą išsikelti, tačiau ji ir toliau gyvena jai priklausančiame bute. Iki kreipiantis į teismą, tikėtina, kad kaip teigia ieškovė, ji iš pradžių siekė, jog atsakovė išsikeltų geruoju, tačiau į bylą pateiktas tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-07 reikalavimas Nr. 2396 atsakovės sūnui A. S. dėl gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo ir buto raktų grąžinimo (b.l. 14). Kaip jau minėta neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus į įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir gražinti tai ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, daikto perdavimui, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė tame, kad atsakovė turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas, jai priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013-11-12, todėl laikytina, kad atsakovė jau keturis mėnesius yra informuota apie ieškovės valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl įspėjimo nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti.

Nustatyta, jog atsakovė ir toliau neatlaisvina ginčo patalpų ir po to kai ieškovė kreipėsi į teismą, todėl netgi laikant, kad ieškovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą, toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovei nesukėlė, nes ji ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo kreipimosi į teismą (kai atsakovei tapo oficialiai žinoma apie ieškovės valią sutartį nutraukti) neatlaisvino patalpų. Dėl to ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovę iš jai priklausančios gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas 50 procentų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Už ieškovės reikalavimus dėl panaudos sutarties tarp šalių nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo mokamas 144,00 Lt žyminis mokestis, už ieškovės reikalavimą dėl 5382,70 Lt nuomos mokesčio priteisimo mokamas 161,00 Lt žyminis mokestis. Kadangi ieškinys tenkintinas 50 procentų, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, valstybei iš atsakovės priteistina 152,50 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei P. S., dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp šalių sudarytą 1992-04-02 panaudos sutartį dėl 23,60 kv.m. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), panaudos.

Iškeldinti atsakovę P. S. iš ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti atsakovei P. S..

Priteisti valstybei iš atsakovės P. S. 152,50 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.