Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės P. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei P. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nustatyta, kad ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Ieškovės nuosavybės įgijimo pagrindas yra 2002-12-30 priėmimo–perdavimo aktas (b. l. 38–39). Atsakovė P. S., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, ir Valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės Nr. 4 direktorė 1992-04-02 pasirašė sutartį, kurioje nurodoma, kad P. S. išnuomojamos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 6).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį kvalifikavo kaip panaudos sutartį ir ją nutraukė iškeldindamas atsakovę iš ieškovei priklausančios patalpos.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013-06-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

CK 6.477 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas. Nagrinėjamu atveju 1992-04-02 šalių sudarytos sutarties sąlygos aiškios, atitinka šalių ketinimus ir nėra kurios nors iš šalių atžvilgiu nesąžiningos, tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl sutarties sąlygų bei sutartimi nustatytų šalių teisių ir pareigų, ieškovė neskundė teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo. Apeliantė P. S. ginčija teismo nustatytą šalių sutartinių santykių kvalifikavimą ir nurodo, kad šalių sudaryta sutartis yra ne panaudos, kaip kvalifikavo teismas, o nuomos sutartis. Pažymėtina, kad pagrindinis panaudos ir nuomos sutarčių atskyrimo požymis yra atlygintinumas už perduotą naudotis daiktą (panaudos atveju panaudos gavėjas daiktu naudojasi neatlygintinai; nuomos atveju nuomininkas daiktu naudojasi už tam tikrą atlyginimą). Pagal sutarties turinį ir sąlygas šalių sudaryta sutartis gali būti kvalifikuojama kaip panaudos sutartis (CK 6.629 str.), nes šalių sudarytoje sutartyje nėra esminės nuomos sutarties sąlygos – t. y. nenustatyta atsakovės pareiga mokėti nuomos mokestį.

Įrodinėdama, kad tarp šalių buvo sudaryta ne panaudos, o nuomos sutartis, apeliantė nurodo, kad ji ne tik išlaikė ieškovės turtą, bet ir pagerino jo būklę, todėl naudojimas nebuvo neatlygintinas, tačiau šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.), reikalavimų dėl nuostolių, patirtų išlaikant ir pagerinant turtą, priteisimo iš ieškovės ar įskaitymo kaip nuomos mokesčio nereiškė. Be to, pažymėtina, kad CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Todėl apeliantės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, o apeliantės motyvai, susiję su jos patirtais nuostoliais, jų dydžiu, išlaikant ir pagerinant turtą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2, 4 p., 141 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2009). Ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovę iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Šiuo atveju pareikštu ieškiniu buvo siekiama atlaisvinti ginčo patalpas, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas kvalifikuodamas sutartį kaip panaudos pakeitė ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė neskundė priimto teismo sprendimo, kuriuo teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip panaudos, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad reikalavimas nutraukti sutartį ir iškeldinti atsakovę tenkintinas pagrįstai.

Pažymėtina, kad atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad byloje teismas atliko procesinius pažeidimus, t. y. peržengė ieškinio ribas, nes be ieškovo sutikimo pakeitė juridinį ieškinio pagrindą ir dalyką (ieškovė reikalavo nutraukti nuomos sutartį, o teismas nutraukė panaudos sutartį), tačiau nurodyta aplinkybė negali būti pagrindu teisėtam teismo sprendimui panaikinti, nes apeliantė nepateikia kitų argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), t. y. nenurodo, kitų pagrindų, kuriems esant šalių sudaryta sutartis negali būti nutraukta, o atsakovė iškeldinta. Procesinės teisės pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.), todėl šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti teisėto teismo sprendimo.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, kaip panaudos, nutraukdamas šalių sudarytą sutartį ir iškeldindamas atsakovę, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.