Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

jo gynėjui advokato padėjėjui R. J.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nevedęs, dirba Danijoje sandėlio darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK)164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tai yra pagal 2011 m. liepos 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas priteisė materialinį išlaikymą jo sūnui N. V., gim. 2009-11-05, nuo ieškinio padavimo dienos 2010-11-23 iki 2011-06-30 periodinėmis išmokomis po 200 litų, kas sudaro 57,92 eurus, kiekvieną mėnesį, o nuo 2011-07-01 iki sūnaus N. V. pilnametystės po 350 litus, kas sudaro 101,37 eurus, periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise J. V., nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio visiškai nemokėdamas teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui bei neteikdamas vaikui kitos būtinos materialinės paramos, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko 2017 m. spalio 1 d. susidarė 4210,76 eurų įsiskolinimas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. G. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad su nukentėjusiąja J. V. turi bendrą vaiką N. V., daugiau nieko bendro, tarpusavyje nebendrauja. Dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, žinojo apie sprendimą, kad priteistas išlaikymas sūnui N. V. iki pilnametystės. Kiek galėjo tiek išlaikymą teikė. Šiuo metu ketvirtas mėnuo moka po 250 eurų, pinigus pervesdamas į nukentėjusios sąskaitą. Paaiškino, kad kuomet dirbo Lietuvoje, jam atskaitydavo iš užmokesčio, todėl tikėjosi, kad atskaitys ir dirbant Danijoje. Nuo 2011 metų dirbo UAB „Oferta“ apie 1,5 mėnesio. Pamatė, kad iš darbo užmokesčio neišgyvens, todėl išvyko į užsienį. Pradžioje dirbo sezoninius darbus apie pusantrų metų. Nuo 2015 metų rado pastovų darbą. Į rankas šiuo metu uždirba apie 12 000 kronų ( apie 1600 eurų). Žinojo, kad jo darbovietėje UAB „Oferta“ buvo perduotas vykdomasis raštas. Jis pranešė antstoliui, kad išvyksta į Daniją, tačiau konkrečios gyvenamosios vietos, kur išvyksta , nenurodė. Jis galvojo, kad antstoliai žino kur jis gyvena ir dirba, kadangi dirbo oficialiai. Su darboviete turi sudaręs sutartį nuo 2015 metų. Taip pat paaiškino, kad 2011-2012 metai, kuomet buvo išvykęs į Angliją pervesdavo J. V. per Wester Union grynųjų pinigų. Nuo to laiko, kai išvyko į Daniją, jis pinigų nebesiuntė, nes galvojo, kad iš jo bus išskaičiuojami, tačiau nesidomėjo ar iš tikrųjų taip yra. Apklausiamas Danijoje, nesuprato reikalo esmės, nes vertėjas buvo prastas ir jam nieko nepaaiškino, tik sakė, kad jis sės į kalėjimą. Pinigų nemokėjo, nes neturėjo jokios informacijos. Nukentėjusioji irgi jam nieko nesakė, kad negauna pinigų. Jis pats iniciatyvos nerodė. Dirbo legaliai, taip pat ir pradžioje sezoninius darbus, pajamų neslėpė. Pats nesuprato, kad nevykdo teismo sprendimo. Jis sąmoningai nesiekė, kad būtų nevykdomas teismo sprendimas.

Liudytoja J. V. parodė, kad teismo sprendimu, nuo 2011 metų sūnaus N. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas iš kaltinamojo. Kaltinamasis dalyvavo procese ir jam buvo žinomas sprendimas, tačiau M. G. jo neteikė, todėl išieškojimą perdavė antstoliui. Antstoliai taip pat negavo jokių įmokų. Tada parašė prašymą, kad būtų paskelbta M. G. paieška. Paiešką paskelbė, tačiau jo nesurado. Tada policijoje parašė pareiškimą, kad piktybiškai neteikia išlaikymo. Po to praėjus apie 6 mėnesiams kaltinamąjį surado. Šiuo metu jis 4 mėnesis perveda išlaikymą.. Nuo 2013 metų apie kaltinamąjį nieko nežinojo, jokių pinigų negaudavo. Jo mama taip pat jokių pinigų neperduodavo. Su kaltinamuoju nebendravo. Kalbėjo tik su jo motina. Dabar teikia išlaikymą, perveda į jos sąskaitą po 250 eurų. Ji gaudavo paramą iš vaikų fondo visus tuos metus.

J. V. 2017-09-06 protokole-pareiškime užfiksuota, kad jos sūnaus N. V. tėvas M. G. nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio neteikia sūnui materialinio išlaikymo, dėl to yra susidaręs įsiskolinimas (b. 1).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. V. pateikė 2017-09-05 pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą ir 2011-07-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą (b. 1. 29, 30-32, 33).

2011 m. liepos 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad teismas priteisė iš M. G. materialinį išlaikymą jo sūnui N. V., nuo ieškinio padavimo dienos 2010-11-23 iki 2011-06-30 periodinėmis išmokomis po 200 litų (kas sudaro 57,92 eurus), kiekvieną mėnesį, o nuo 2011-07-01 iki sūnaus N. V. pilnametystės po 350 litus (kas sudaro 101,37 eurus), periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise J. V.. Teismo posėdyje dalyvavo M. G. (b. l. 30-32).

Antstolės Astos Lukšienės pažymoje apie priteistų lėšų vaikui mokėjimą nurodyta, kad M. G. neteikia sūnui materialinio išlaikymo nuo 2013 m. rugsėjo mėn., įsiskolinimo suma neįvertinus gautų sumų iš išlaikymo fondo yra 7970,27 eurai..

Iš antstolės A.Lukšinės 2017-10-05 pažymos matyti, kad M. G. neteikė išlaikymo vaikui pagal teismo sprendimą Įsiskolinimas 2017-10-01 - 4210,76 eurų, kadangi 3869,51 eurus padengė vaiko išlaikymo fondas. Taip pat matyti, kad patvarkymas dėl išieškojimo į darbovietę „RV Oferta“ išsiųstas 2013-08-21, 2013-09-12 kaltinamasis iš darbo atleistas Darbo kodekso 127 str. 1d. pagrindu( darbo sutartis nutraukta darbuotojo pareiškimu) (b. l. 36-39).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM pažymoje nurodyta, kad J. V. iš Vaikų išlaikymo fondo yra išmokėtos išmokos nuo 2011-12-28 iki 2017-09-21 (b. l. 42-43). M. G. nuo 2013-08-22 niekur nedirba (b. l. 59) Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) neregistruotas nuo 2010-03-17 (b. l. 60).

UAB "RV Oferta" pateikta informacija, kad M. G. UAB "RV Oferta" dirbo nuo 2013-08-07 iki 2013-09-12. Iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuotos lėšos vaiko išlaikymui (225 eurai) ir pervestos į J. V. sąskaitą (b. l. 63).

BK 164 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdo. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-699/2017, 2K-246/2016, 2K-9/2014). Atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis gali būti pripažįstama priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. G., žinodamas apie teismo priimtą sprendimą, kuriuo iš jo nepilnamečio sūnaus N. V. naudai buvo priteistas išlaikymas, sąmoningai nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio visiškai nemokėdamas teismo priteistų lėšų bei neteikdamas vaikui jokios kitos materialinės paramos, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko 2017 m. spalio 1 d. viso nesumokėjo 8080, 27 eurų, nukentėjusiai įsiskolinimas susidarė- 4210,76 eurų.

Kaltinamasis nurodė, kad kaltės nepripažįsta, aiškindamas, kad nežinojo, jog teismo sprendimas yra nevykdomas. Tai yra neigė tyčios buvimą veikoje. Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertiną kaip siekimą išvengti atsakomybės. Jis paneigtas bylos duomenų, kurie yra įrodymai visuma.

Tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu M. G. patvirtino, kad jis žinojo, jog pagal įsiteisėjusį 2011 m. liepos 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje jis privalėjo mokėti išlaikymą savo sūnui N. V.. Tai, kad kaltinamasis nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio jokio išlaikymo neteikė, neabejotinai nustatyta tiek nukentėjusios parodymais, tiek byloje esančiais, ištirtais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad kaltinamasis pats patvirtino, jog išvykęs iš Lietuvos į Daniją, iš pradžių turėjo sezoninį darbą, po to, nuo 2015 metų įsidarbino pastoviame darbe ir gavo nuolatines pajamas. Vertinant tokius M. G. parodymus, neabejotina, kad kaltinamasis turėjo realią galimybę išlaikymą teikti, tai yra nėra svarbių priežasčių, dėl kurių sprendimo nevykdymą būtų galima pripažinti pateisinamu.

Pažymėtina, kad vykdymo procese buvo skelbiama kaltinamojo paieška, tačiau rezultatų nedavė, pats kaltinamasis paaiškino, kad išvykdamas antstoliui nenurodė, jokio konkretaus adreso, kaip matyti iš jo parodymų turinio ir toliau su antstoliu visiškai nebendradarbiavo, žinių neteikė. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis deklaravęs gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, jokių oficialių duomenų apie savo išvykimą ir naują gyvenamą vietą nedeklaravo(b.l. 52-55), ši aplinkybė taip pat patvirtina kaltinamojo nenorą būti surastam. Pažymėtina, kad kaltinamasis Danijos Karalystėje dirbo ir gavo pajamas ilgą laiką, neabejotina, kad jam buvo žinoma atlyginimo mokėjimo tvarka ir jo dydis, atskaitomi mokesčiai. M. G. nuo vykdomojo rašto pateikimo priverstiniam vykdymui iš viso nesumokėjęs daugiau kaip 8080 eurų, akivaizdu, kad tai yra didelė suma, kurios periodinis atskaitymas, gaunant darbo užmokestį, būtų akivaizdžiai pastebimas ir jaučiamas, teismas kaltinamojo aiškinimą, jog nesuprato, kad išieškojimas nevykdomas, vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Nuosekliai, susietai vertinant aplinkybes apie susidariusį įsiskolinimo dydį, kaltinamojo Danijos Karalystėje dirbtą laiką, gyvenamosios vietos pakeitimo nedeklaravimą, tai, kad kaltinamasis visiškai nebendradarbiavo su antstoliu, teismas neabejoja, kad kaltinamasis turėdamas galimybę teikti išlaikymą, tai daryti sąmoningai vengė.

Vertinant išdėstytus įrodymus teigti, jog M. G. išlaikymo nemokėjo dėl objektyvių priežasčių nėra jokio pagrindo. M. G. elgesys, kuomet jis – sveikas, dirbantis asmuo – gana ilgą laikotarpį nemokėjo savo nepilnamečiam vaikui jokio išlaikymo, rodo kaltinamojo sąmoningą vengimą vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str. Atitinka visus šios nusiklastamos veikos požymius.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su vaiko interesais, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu dirba. Nors nustatyta, kad kaltinamasis vengė mokėti išlaikymą vaikui, tačiau dabartinis kaltinamojo elgesys rodo, jog gali keisti savo elgesį teigiama linkme, M. G. pradėjo mokėti išlaikymą vaikui, ateityje taip pat žada nevengti ir toliau mokėti pinigus vaiko išlaikymui bei rūpintis vaiku. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis, nustatytinas žemesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo įsitikinimu šie įpareigojimai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.