Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. prevencinį ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių naujienos“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas L. B. palaikė ieškovo prevencinį ieškinį (b.l. 2-11) ir prašė:

1.Uždrausti atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“ per laikraštį „Šiaulių naujienos“ skleisti bet kokią informaciją apie L. D., išskyrus L. D. surašytą tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą,

2. Priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas L. B. paaiškino, kad faktinės aplinkybės yra tokios, kad atsakovas, kaip viešosios informacijos rengėjas, laikraštyje „Šiaulių naujienos“ nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. įvairiuose straipsniuose paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovo L. D. garbę ir orumą. Prevenciniame ieškinyje nurodytuose trylikoje laikraščio publikacijų ir jų antraštėse: 2008-07-17 Nr. 160, 2008-07-28 Nr. 169, 2008-08-21 Nr. 189, 2008-09-05 Nr.202, 2008-10-21 Nr.241, 2008-10-24 Nr.244, 2008-11-13 Nr. 256, 2008-11-24 Nr.268, 2009-07-04, 2009-07-23 Nr.167, 2009-07-28 Nr.171, 2009-08-29 ir 2009-09-05, L. D. įvardijamas “keikūnu”, “rodančiu užpakalį”, kitais garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, rašoma, kad jis yra skolininkas, kalba necenzūriniais žodžiais, publikacijose teikiama neteisinga informacija apie ieškovo išsilavinimą, priklausymą krikščionių demokratų partijai ir taip sistemingai formuojama klaidinga nuomonė visuomenei, siekiama sukurti sensaciją. Priimant sprendimą prašome vertinti straipsnių visumą. Laikraščių analizė rodo, kad nė apie vieną viešą asmenį tiek publikacijų nespausdinama. Apie ieškovą skelbiama neetiška nuomonė prisidengiant aforizmais. Skleidžiami tikrovės neatitinkantys faktai apie narkotikus, nors jokios iškeltos bylos nėra. Atsakovas turi patikrinti informaciją prieš ją paskleisdamas, privalo teikti teisingą ir patikrintą informaciją. UAB “Šiaulių naujienos”, paskleisdamos tikrovės neatitinkančią informaciją, formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą, žemina L. D. kaip viešą asmenį visuomenės akyse, smukdo jo paties savęs vertinimą, kenkia jo reputacijai, daro jam didelę žalą, sukelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus jam ir jo artimiesiems. Atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, nerašo tiesiai šviesiai, jis geba suredaguoti skleidžiamą informaciją taip, kad atskirto teiginio iš jo nepaimsi, skleidžia informaciją neetiškai, todėl ieškovas mano, kad būtina sustabdyti tokios informacijos skleidimą.

2009-12-01 ieškovas dėl atsakovo publikacijų kreipėsi su skundu į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri pripažino, jog atsakovas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir jį įspėjo. Tačiau ir po komisijos sprendimo bei prevencinio ieškinio į teismą padavimo atsakovas toliau skelbia publikacijas apie ieškovą. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovas UAB „Šiaulių naujienos" paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją pažeidė jo teisę į garbę ir orumą ir siekia ją apginti. Ieškovas dėl savo užimamų pareigų bei padėties visuomenėje yra viešas asmuo - Seimo narys, todėl atsakovo žurnalistai, nuo 2008 metų liepos mėnesio rašę straipsnius apie L. D., sistemingai ir tikslingai šmeižė asmenį, pažeidė žmogaus teises ir laisves, klaidino visuomenę pateikdami klaidinančią informaciją apie jį kaip apie viešą asmenį. Atsakovas, kaip viešosios informacijos rengėjas, sistemingai skleidžia tikrovės neatitinkančia informaciją apie ieškovą ir daro jam žalą, todėl ieškovas prevenciniu ieškiniu reikalauja uždrausti atsakovui - UAB „Šiaulių naujienos" skleisti bet kokią informaciją apie L. D., išskyrus L. D. surašytą tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą, nes priešingu atveju, ateityje gali būti padaryta naujos žalos ir pakartotinai pažeista ieškovo garbė ir orumas. Prevencinį ieškinį prašė patenkinti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ atstovas advokatas V. B. palaikė atsakovo pateiktą teismui atsiliepimą į prevencinį ieškinį (b.l.68-91) ir paaiškino, kad atsakovas detaliai atsikirto į visus ieškovo prevencinio ieškinio argumentus, atsakovas prevencinio ieškinio nepripažįsta ir prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti.

Atstovas paaiškino, kad ieškovas prevencinio ieškinio dalyką suformulavo taip, kad toks ieškinys a priori negali būti tenkinamas, kadangi draudimas per laikraštį „Šiaulių naujienos" skleisti bet kokią informaciją apie ieškovą akivaizdžiai pažeistų atsakovo teisę į saviraiškos laisvę. Niekam negalima uždrausti skelbti informacijos, reikšti įsitikinimus, rinkti ir skelbti informacijos tam tikrose ribose. Visuomenės informavimo įstatymo 19 str.1,2,3 d. nustatyti tam tikri apribojimai. Turim tai, kas draudžiama ir turim tai, kas leidžiama skleisti. Uždrausti tą kas galima, negalima. Ieškovas prašo padaryti tai, kas neįmanoma, ką draudžia Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kiti įstatymai, savo sprendimuose dėl spaudos saviraiškos laisvės ne kartą yra pasisakęs Europos žmogaus teisių teismas.

Ieškovas prevenciniame ieškinyje nurodydamas faktines aplinkybes, mini, kad jo nurodytuose trylikoje straipsnių atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo L. D. garbę ir orumą teiginius. Prevencinis ieškinys reikštinas tada, kai ateityje bus padaryta žala, kai yra pakankamai pagrindo manyti, kad ateityje bus padaryta žala. Ieškovas nurodė kas įvyko praeityje, todėl jei ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti, jis turi teisę reikalauti paneigti paskleistus duomenis žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, reikalauti žalos atlyginimo. Ieškinyje nėra reikalavimo pripažinti žinių, neatitinkančių tikrovę paneigimo. Reikalavimo dėl neturtinės žalos taip pat nėra. Daugumoje ieškovo nurodytų straipsnių reiškiama autorių nuomonė, dažnai pagrindas rašiniui būna policijos informaciniai pranešimai, kaip antai: straipsnis „Narkotikai po valdininko stogu“. Straipsnyje nebuvo paskelbta, kad pas ieškovą rasta narkotikų. Narkotikų buvo rasta Max-o klube pas vieną lankytoją. Max-o klubas itin pavojinga vieta, nes žuvo žmogus, kviesta policija. Žurnalistai pasirinko šmaikštų stilių, panaudota daug metaforų, vaizdingų priemonių, kas nėra draudžiama. Apie ieškovą ne kartą rašė įvairūs laikraščiai, rodė televizija, tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik dėl publikacijų „Šiaulių naujienose“. Kas bloga, kad, buvo paskelbta informacija, jog ieškovas neturi aukštojo išsilavinimo, yra baigęs tuometinį K. D. politechnikumą. UAB „Max-o plėtra“ turėjo skolų, skolingas buvo ne ieškovas, o jo vadovaujama bendrovė, nes ieškovas ją valdė. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, ieškovas, būdamas seimo nariu, tebėra vienos bendrovės direktorius. Ieškovas išėjo iš Tautos prisikėlimo partijos ir informacija buvo pateikta visuomenei. Jei ieškovą kas šantažuoja, reikia kreiptis į atitinkamas įstaigas. UAB „Max-o plėtra“ direktorė yra ieškovo žmona. Ieškovui nepatinka nuotraukos laikraštyje, bet koks žmogus yra, toks jis atsispindi ir nuotraukose. Manau, kad kuo aukštesnes pareigas užima asmuo, tuo jo elgesio ribos yra siauresnės. Ši aplinkybė ir leidžia kritikuoti. Ieškovas yra išskirtinė asmenybė, tačiau daug straipsnių rašoma ir apie kitus asmenis. Atsakovas mano, kad nesant ieškovo reikalavimo UAB “Šiaulių naujienos” dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą paneigimo, nėra pagrindo net prielaidai, kad ieškovui atsakovas padarė kokią nors žalą, o juo labiau ieškovo pateikti duomenys neįrodė realaus pavojaus, kad ateityje bus padaryta žalos. Ieškovo prevencinį ieškinį prašė atmesti.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis dirba UAB „Šiaulių naujienos“ yra vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas ir bendrovės direktoriaus pavaduotojas. Ieškovą pažįsta kaip žurnalistas apie 15 metų, užeidavo į Max-o klubą, su ieškovu pabendraudavo asmeniškai, ieškovas pavaišindavo, bet jie nėra verslo partneriai, bičiuliai. Konfliktas kilo po to, kai pasirodė publikacija dėl skolų. Iš Šiaulių miesto savivaldybės pasiekė informacija, kad tuometinio mero padėjėjo įmonė yra skolinga Savivaldybės biudžetui. Jis paskambino Kultūros centro direktoriui V. S., informacija pasitvirtino. Buvo dar viena publikacija – apie skolą pranešė SODRA. Iš miesto savivaldybės S. G. patvirtino, kad ėjo pas L. D. ir įteikė įspėjimą dėl skolų sumokėjimo. Dėl publikacijos apie narkotikus Max-o klube paaiškino, kad žurnalistė, atsakinga už kriminalinį skyrių, pasakė, jog gauta informacija, kad Max-o klube rasta narkotikų. Kadangi žurnalistė buvo naujai priimtas žmogus, šio darbo ėmėsi jis pats. Straipsnį parašė remdamasis iš policijos gautomis suvestinėmis. Dėl informacijos paneigimo niekas nesikreipė. Kas sąlygojo straipsnių kiekį, negali pasakyti. Nemano, kad straipsnių apie ieškovą yra daug, ar jie yra padažnėję, žymiai daugiau straipsnių yra apie kitus valdininkus - G. M., V. J., V. V. ar skelbiamus respublikinėje spaudoje apie A. V.. Kai ieškovas pasitraukė iš politinės veiklos, publikacijų buvo nedaug. Kai ieškovas tapo seimo nariu, grįžo į politiką, publikacijos padažnėjo. Ieškovą vadina viešuoju asmeniu, gal jis supyko, kad jam taikomi kiti reikalavimai. Jis yra Žurnalistų sąjungos narys ir niekas niekur nėra pasisakęs, kiek kartų galima rašyti apie asmenį. Prieš rašant straipsnį, gautą informaciją tikrinama, nes viena iš darbo detalių yra tai, kad visos publikacijos atitinka tikrovę, nors gali ne visai atitikti dėl naudojamos meninės išraiškos priemonių.

Įstatymas numato, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (LR Civilinio kodekso 6.255 str. 1d.).

Ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, LR Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 3 punkte numatytu būdu, reiškia prevencinį ieškinį reikalaudamas uždrausti atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“ per laikraštį „Šiaulių naujienos“ skleisti bet kokią informaciją apie L. D., išskyrus L. D. surašytą tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą. Pateikto prevencinio ieškinio pagrindimui ieškovas remiasi CK 2.24 str., nes trylikoje pateiktų laikraščio publikacijų (1.t.b.l.13-33), atsakovas, jo nuomone, sistemingai ir tikslingai paskleidė žeminančią L. D. garbę ir orumą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, paskelbė iškraipytą informaciją ir taip siekė suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie jį, padarė ieškovui žalą.

Atsakovo atstovas paaiškino ir liudytojas M. D. parodė, kad daugeliu atvejų ieškovo minimi publikacijų fragmentai yra ne žinios, bet publikacijų autorių nuomonė, paremta jų asmeniniu patyrimu, pokalbiais su ieškovu, kitais tarnautojais, paremta viešomis kitų visuomenės informavimo priemonių publikacijomis ar televizijos laidomis, interneto portaluose skelbiama vieša informacija ir kitais informacijos šaltiniais. Iš atsakavo pateiktų duomenų į bylą (1t.b.l. 92-105,113-115,126-128) matyti, kad ieškovas, būdamas seimo nariu, buvo ir UAB “Šiaulių MAXxas”‘vadovu, o straipsniuose skelbta informacija apie klube rastus kvaišalus, konfliktus, muštynes ar kitus nusikaltimus grindžiama Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštu. Šalys pripažįsta, kad ieškovas yra viešas asmuo - seimo narys ir kaip 2010-04-28 nutartyje nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas, viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina, o politikams ir kitiems viešiesiems asmenims (įskaitant valstybės tarnautojus), taikytinos dar platesnės kritikos ribos. Įstatymas nereglamentuoja kaip dažnai ar kaip intensyviai spausdiniuose turi būti pateikta informacija apie privatų ar viešą asmenį, todėl teismo nuomone, perteklinė žiniasklaidos informacija apie ieškovą neįrodo, kad skelbiama informacija daro žalą ar dėl to žala bus padaryta ateityje.

Atsakovo, kaip viešosios informacijos rengėjo veiklą bei atsakomybę, reglamentuoja Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos, LR Visuomenės informavimo įstatymo bei kitų teisės aktų atitinkamos nuostatos, o nagrinėjant šalių ginčus, taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir E. Ž. teisių Teismo praktika. Vis dėlto žurnalistų teisė informuoti visuomenę bendrojo intereso klausimais nėra absoliuti. Kitų asmenų reputacija ir teisės gali būti pagrindais fundamentaliajai žiniasklaidos teisei apriboti. Europos Žmogus T. T. laikosi požiūrio, kad žurnalistai privalo veikti sąžiningai, pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikydamiesi žurnalistinės etikos reikalavimų (žr., R. I. v. Bulgaria, no. 36207/03, § 61, 2008 m. gegužės 14 d. sprendimas; mutatis mutandis, B. T. and Stensaas v. Norway [GC], no. 21980/93, § 65, (duomenys neskelbtini)III). Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo publikacijų jis kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, o 2010-03-03 Žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą, kuriuo atsakovas yra įspėtas, pažeidęs Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 41 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktų reikalavimus (1t.b.l.34-49). Atsakovas neneigė, kad toks sprendimas yra priimtas ir paaiškino, kad jis nėra galutinis, nes yra apskųstas aukštesniam teismui.

Ieškovo atstovo teiginiai, kad atsakovas sistemingai, neetiškai, skleisdamas iškraipytą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, siekia suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie L. D., daro jam žalą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad 2008-2009 metais paskleisti duomenys apie ieškovą pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais jo garbę ir orumą, ar padarė žalą ieškovui, atmestini, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą buvo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, padarė žalą. Tokio reikalavimo ieškovas nekelia ir šiame procese.

Ieškovo prevencinio ieškinio dalykas yra draudimas atsakovui per laikraštį „Šiaulių naujienos" skleisti bet kokią informaciją apie ieškovą, išskyrus ieškovo surašytą tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą. Tokiam reikalavimo pagrindui pagrįsti ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios pateisintų tokio absoliutaus draudimo - skleisti bet kokią informaciją apie ieškovą, taikymą. Europos Žmogus T. T. savo sprendimuose yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismai, ribodami spaudos teisę į saviraiškos laisvę, turi nustatyti, ar apribojimas atitinka primygtinį socialinį poreikį ir ar pateikiami svarbūs ir pakankami motyvai ribojimo priemonėms pateisinti, o šios priemonės yra proporcingos siekiamiems teisėtiems tikslams ( Perna v. Italy, no. 48898/99, § 39, ECHR 2003-V; cituotą sprendimą Cump?n? and Maz?re v. Romania, § 88, Chauvy and Others v. France, no. 64915/01, § 70, ECHR 2004-VI)). Teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendžia, kad ieškovas nenurodė svarbių ir pakankamų motyvų spaudos teisei į saviraiškos laisvę riboti, nes uždraudus atsakovui skleisti bet kokią informaciją apie ieškovą, akivaizdžiai būtų pažeista ne tik atsakovo teisė į saviraiškos laisvę, bet ir visuomenės teisė gauti informaciją, o tai yra socialiai neteisinga ir teismas negali uždrausti daryti tai, kas reglamentuota įstatymu, todėl ieškovo reikalaujamos priemonės nelaikytinos proporcingomis siekiamiems tikslams.

Civilinių teisių gynimo būdą pasirinko ieškovas, pareikšdamas prevencinį ieškinį (CK1.138 str. 1d.3p., 6.255 str. 1d.), kurio esmė yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Teismo nuomone, ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neįrodo, kad yra realus pavojus, kad ateityje atsakovas darys kažką prieštaraujančio įstatymui ir dėl to gali būti padaryta žalos, todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami teismo išvadai, jog yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos ieškovui, todėl ieškovo prevencinis ieškinys atmestinas (LR Civilinio proceso kodekso 177, 178 str. str.).

Priimant sprendimą atsakovo naudai, iš ieškovo UAB “Šiaulių naujienos” priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1d. 6p.). Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus, kad atsakovas UAB “Šiaulių naujienos” už atstovo darbą advokato V. B. kontorai sumokėjo 5747,50 Lt ( su PVM), atsakovo atstovas papildomai rinko įrodymus ir už pažymas iš VĮ Registrų centras sumokėjo 66,00 Lt, šias išlaidas prašė priteisti iš ieškovo. Už advokato teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose priteistinas užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, kurios numato maksimalaus dydžio užmokestį už advokato darbą teikiant teisinę pagalbą. Teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovo atstovo išlaidas renkant įrodymus bei rengiant procesinius dokumentus, šios išlaidos iš esmės atitinka rekomendacijose nustatytiems dydžiams, tačiau išlaidos už advokato dalyvavimą parengiamajame ir teismo procese, akivaizdžiai yra per didelės, neatitinka rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.18 p.), todėl mažintinos proporcingai sugaištam atstovavimo teisme laikui už 8 val. - 960 Lt. Pagrindų, nukrypti nuo šių rekomendacijų dėl bylos sudėtingumo, jos apimties ar kitų aplinkybių, teismo nuomone, nėra. Taigi apskaičiuojant užmokestį už atsakovo advokato darbą pagal rekomendacijas, iš ieškovo priteistina atsakovui 4210,00 Lt be PVM mokesčio, nes atsakovas PVM mokestį turi teisę susigrąžinti per kalendorinių metų PVM mokesčio atskaitą. Iš ieškovo atsakovui taip pat priteistina 66,00 Lt kitų pagrįstų išlaidų – už pažymas (CPK 88 str. 1d. 6, 8 p.).

Iš ieškovo L. D. į Valstybės biudžetą priteistina 27,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1d.3 p., CPK 96 str. ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 str., 269, 270, 271 str., 307 str.1d. teismas ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo L. D. prevencinį ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. D. atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“ 4210,00 Lt ( keturis tūkstančius du šimtus dešimt litų ir 00 centų ) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti ir 66,00 Lt (šešiasdešimt šešis litus ir 00 centų) už pažymas.

Priteisti iš ieškovo L. D. į Valstybės biudžetą 27,30 Lt (dvidešimt septynis litus ir 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

33348/96; 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas byloje Lyashko v. Ukraina, bylos Nr. 21040/02; .2007 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Dyuldin ir Kislov v. Rusija, bylos Nr. 25698/02).

EZTT savo sprendimuose yra nurodęs ir tai, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (EŽTT 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Dalban v. Rumunija, bylos Nr. 28144/95; 1995 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Prager ir Oberschlik v. Austrija, bylos Nr. 15974/90; 2001 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Thoma v. Liuksemburgas, bylos Nr. 38432/97; 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas byloje Lyashko v. Ukraina, bylos Nr. 21040/02; 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje A/S Diena ir gzolinš v. Latvija, bylos Nr. 16657/03).

Šių nuostatų nuosekliai laikomasi ir nacionalinėje teisėje bei teismų praktikoje.

LR VIĮ 2 str. 18 d. nustatyta, kad nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius, o LR VIĮ 2 str. 69 str. nustatyta, kad žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartyje civ. byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006 („Teismų praktika", Nr. 25, 130 - 140 psl.), atribodamas žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės teismas vadovaujasi šiomis sampratomis. Žinia — tai informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė — tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra subjektyvi.

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 13 d. nutartyje civ. byloje R. M. v. UAB "Santarvės laikraštis", bylos Nr. 3K-3-853/2003, skirtingai nei žinių, paskelbtos nuomonės VIĮ nesaisto tiesos kriterijumi, dėl to išreikšdami nuomonę per visuomenės informavimo priemones asmenys yra nevaržomi išsakydami savo vidinį įsitikinimą, kadangi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra konstitucinė vertybė. Nuomonė reiškiama tiek atskleidžiant mintis apie bendro pobūdžio asmens idėjas, tiek išsakant komentarus apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Kasacinis teismas yra konkrečiai pasisakęs dėl žinios ir nuomonės santykio diskusijose viešojo intereso klausimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje D. J. v. UAB „Ekstra" ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2009, nurodė, kad visuomenėje vykstant diskusijai viešojo intereso klausimais, kai valstybės pareigūnai ir žurnalistai turėtų naudotis plačia laisve kritikuoti valdžios veiksmus, net kai pateiktiems teiginiams gali trūkti aiškaus faktinio pagrindo, vis mažiau svarbus tampa faktinių ir vertinamųjų teiginių (žinios ir nuomonės) skirtumas (EŽTT 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Lombardo and others v. Malta, bylos Nr. 7333/06).

Taigi nagrinėjant bylą svarbu kiekvienu atveju atskirti, ar ieškinyje nurodyti publikacijų fragmentai vertintini kaip žinios, ar kaip nuomonė.

Atsiliepimas patogumo dėlei teikiamas laikantis ieškinyje išdėstytos eilės tvarkos ir numeracijos.

l.Dėl 2008 m. liepos 17 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 160 (15680) publikacijos „Mero trubadūras muša dinderį" fragmentų „Kol kas L. D. negali pasigirti visuomenei naudingais darbais, bet jau spėjo parodyti, kad plūstasi ne blogiau už šiaučių (1 psl.) <...> dar žinomas kaip dainininkas ir iš skolų neišbrendančio naktinio klubo savininkas" (1 psl). <...> matyt, pašnekovas turėtų suprasti, koks apsiskaitęs ir protingas valdininkas sėdi priešais (3 psl.). <...> tačiau užuot atsakęs į paprastą

klausimą L. D. užmezga turtingą pokalbi kupiną išvedžiojimų, demagogijos ir elementaraus nusišnekėjimo (3 psl). <...> Kadangi mero padėjėjas leido suprast, kad kiauras dienas stumdo „dūrą" ir neturi kuo pasigirti visuomenei, imamės kitos temos (3 psl). <...> turimi įrodymai rodo, kad L. D. mero pareiškimą rengė ir platino darbo metu. Kad tvarkė asmeninius mero reikalus, pripažino ir pats L. D., tačiau pamėgino meluoti, kad tai darė ne darbo metu (3 psl). Šioje dalyje neaiškus ieškinio pagrindas, kadangi publikacijos fragmente <...> matyt, pašnekovas turėtų suprasti, koks apsiskaitęs ir protingas valdininkas sėdi priešais (3 psl.) nėra jokių paryškinimų, todėl neaišku, ar šis ieškinio fragmentas sudaro ieškinio dalyką, ar ne. Citata „ Kol kas L. D. negali pasigirti visuomenei naudingais darbais, bet jau spėjo

parodyti, kad plūstasi ne blogiau ui šiaučių" paimta iš publikacijos įžangos, kurioje publikacijos autorius, įvertinęs visas tekste išdėstytas aplinkybes, pateikia apibendrintą situacijos vertinimą, t. y. savo subjektyvią nuomonę. Žodžių junginys „Plūstasi ne blogiau už šiaučių" yra sustabarėjęs žodžių junginys, frazeologizmas, metaforiškas pasakymas, kuris neturi būti suprantamas pažodžiui, t. y. šiuo atveju nereikia vertinti, ar ieškovas sugeba keiktis kaip batsiuvys (t. y. šiaučius), ar ne. Šis frazeologizmas buvo panaudotas įvertinant ieškovo kalbėsenos su žurnalistu manierą bei naudojamą leksikoną.

Be to, ieškovas „Šiaulių naujienų" žurnalistą ir du „Respublikos" žurnalistus viešoje vietoje, centrinėje Šiaulių miesto gatvėje pavadino „vištgaidžiais". Žodis višta ir įvairūs junginiai, tokie kaip vištgaidis vartojami asmenį menkinančia, žeminančia prasme (DLKŽ, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993). Keikūnas (ibidem) - tas, kuris yra keikiantis, vartojantis koneveikiančius žodžius. Žodis plūstis (ibidem) reiškia keikti, koneveikti, vadinti bjauriais žodžiais. Taigi palyginantis junginys „plūstasi ne blogiau už šiaučių" pavartotas ieškovo elgesiui, kuris neabejotinai netinka viešajam, tokias aukštas pareigas einančiam savivaldybės tarnautojo (mero padėjėjo) elgesiui įvertinti.

Citata „ matyt, pašnekovas turėtų suprasti, koks apsiskaitęs ir protingas valdininkas sėdi priešais" ištraukta iš konteksto. Tekste tiesiogiai nurodyta, jog tai yra redaktoriaus pastaba -komentaras, pasvarstymas, aiškiai atskiriamas ir žymimas „matyt". Šia pastaba redaktorius išreiškė savo nuomonę apie faktą - tai, kad knygos nusuktos nuo kabineto savininko ir nugarėlėmis su pavadinimais atsuktos į klientą. Paprastai knygos nugarėlėmis su pavadinimais būna atsuktos į jų naudotoją, kad būtų galima matyti, kokia knyga kur padėta, o ne nusuktos nuo jo.

Citatoje „ <...> tačiau užuot atsakęs į paprastą klausimą L. D. užmezga turtingą (turi būti turiningą - A. L. past.) pokalbi kupiną išvedžiojimų, demagogijos ir elementaraus nusišnekėjimo" neaišku, kas konkrečiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Ar kad pokalbis turiningas, ar kad kupinas nekonkretumo. Tokie pasakymai, kaip: „Nekonkretūs

į. klausimas, nesuformuluotas. Suformuluokite klausimą - atsakysiu. <...> Ką tu čia dabar kaip mažvaikis... Aš turiu darbą jūs man trukdote... Varyk..." ir kt., kurie vargu ar dera viešajam asmeniui (aukštas savivaldybės tarnautojas interesantui liepia „mažvaikis, varyk" ir pan.), dirbančiam savivaldybėje, rodo, kad pašnekovas išsisukinėja, užsiima demagogija, kalba niekus. Taigi minėtu žodžių junginiu buvo pateiktas publikacijos autoriaus interviu su ieškovu vertinimas, t. y. nuomonė apie nurodytus faktus. Nuomonė negali būti nei patvirtinta, nei

paneigta.

Citatoje „Kadangi mero padėjėjas leido suprast, kad kiauras dienas stumdo „dūrą" ir neturi kuo pasigirti visuomenei, imamės kitos temos" pavartotos tokios stiliaus figūros, kaip liaudyje vartojamas frazeologizmai, hiperbolizavimas, kuriais siekta rašiniui suteikti specifinio atspalvio, adekvačiai atspindint pašnekovo laikyseną ir kalbėseną. Sakinys pateikiamas kaip metafora, apibendrinanti aukščiau publikacijoje išdėstytus faktus. Iš to, kad kalendoriumi nesinaudojama, tarnautojas negali pasakyti, kokie dokumentai jo spintose, negali įvardyti nuveiktų darbų, už kuriuos mokesčių mokėtojai moka atlyginimą, prieinama prie nuomonės, kad pašnekovas savivaldybėje nepersidirba, nežinia ką veikia. Žodžių junginys su antruoju dėmeniu -kabutėse žymima svetimybe „dūra" - naudojamas kaip frazeologizmas, turintis perkeltinę reikšmę. Panašiais frazeologizmais durnių volioti, durnių klijuoti (kvailioti, pokštauti, tingėti ir -<t. pateikiamas subjektyvus asmens vertinimas kalbama apie kalbamą objektą (Frazeologijos žodynas. Vilnius. Lietuvių kalbos institutas, 2001). Be to, Frazeologijos žodyno (ibidem) sudarytojai įvadiniame žodyje pažymi, kad į žodyną įtraukti toli gražu ne visi šnekamojoje ar grožinėje literatūroje vartojami žodžiai.

Pažymėtina, kad ieškovo pareiškimai dėl neva publikacijose esamų kalbos kultūros pažeidimų („stumdo dūrą", „savivaldybę išdūręs") yra niekuo nepagrįsti. Svetimybės (jos atsakovo publikacijose griežtai išskiriami kabutėmis) dažnai publicistikoje naudojamos buitiniam stiliui imituoti, siekiant tekstui suteikti specifinio atspalvio arba tiksliau pateikti pašnekovo kalbėseną, elgseną. Be kita ko, žodis „išdurti" yra net ne svetimybė, o lietuviškas darinys, neretai vartojamas viešajame kontekste perkeltine prasme.

Citatoje „ turimi įrodymai rodo, kad L. D. mero pareiškimą rengė ir platino darbo metu. Kad tvarkė asmeninius mero reikalus, pripažino ir pats L. D., tačiau pamėgino meluoti, kad tai darė ne darbo metu" tiksliai nenurodoma, kas neatitinka tikrovės ar žeidžia * garbę ir orumą. Be to, ieškovo pretenzijos visiškai nepagrįstos. Publikacijoje aprašyta, kad tuometinio Šiaulių miesto mero G. M. vardu, kaip privataus asmens, parašytą viešą pareiškimą ieškovas išplatino darbo metu. Kad tvarkė mero asmeninius reikalus, yra pripažinęs ir pats ieškovas, tačiau neigia tai daręs darbo metu. Tačiau elektroninio laiško su mero pareiškimu išsiuntimo data liepos 9 d., 13 vai. 13 min. rodo, kad šie veiksmai buvo atlikti darbo metu. Todėl autorius ir susidarė nuomonę, kad savivaldybės tarnautojas sako netiesą, t. y. pamėgino meluoti, kad tai darė ne darbo metu. Publikacijos autorius tik pateikė subjektyvų aplinkybių vertinimą, t. y. pareiškė nuomonę, kuri negali būti nei patvirtinta, nei paneigta.

2. Dėl 2008 m. liepos 28 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 169 (15689) publikacijos „Narkotikai po valdininko stogu" - antraštės „Narkotikai po valdininko stogu" ir paantraštės „Pareigūnai mero padėjėjui priklausančiame klube aptiko narkotikų".

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartyje civ. byloje UAB "Klevo lapas" v. UAB „Respublikos leidiniai" ir kt., bylos Nr. 3K-3-1092/2001, straipsnio pavadinimas yra straipsnyje analizuojamos temos pristatymas koncentruota forma, o detalesnė analizė pateikiama pačiame straipsnyje; pavadinimui sukurti gali būti panaudotos literatūrinės išraiškos priemonės, siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį.

Iš skundžiamų citatų nėra aišku, kas, ieškovo autoriaus nuomone, neatitinka tikrovės. Straipsnio pavadinimas, susidedantis iš dviejų dalių - metaforiškai pateikiamo pavadinimo ir paantraštės - yra publikacijoje išvardytų aplinkybių apibendrinimas. Šiuo atveju publikacijos pavadinimas išplaukia iš publikacijoje aprašomų faktinių aplinkybių, kurių neneigia ir pats ieškovas: publikacijos pasirodymo metu ieškovas savo vardu turėjo klubą valdančios bendrovės akcijų (klubą valdančios bendrovės UAB „Šiaulių MAX'o plėtra" akcijos tuo metu priklausė ieškovui ir jo žmonai, kuri oficialiai vadovavo bendrovei ir klubui), klube lankėsi policija, kuri pas vieną iš klubo lankytojų rado narkotinių medžiagų. Taigi žinia, kad pareigūnai klube, kurį valdančios bendrovės akcijų turėjo ieškovas ir jo žmona ir kuriai vadovavo jo žmona, pas vieną iš lankytojų rado narkotinių medžiagų ir sulaikė tą asmenį, atitinka tikrovę. Publikacijoje nėra jokių teiginių ar bent užuominų, kad pats ieškovas užsiimtų nusikalstama veika (disponuotų narkotinėmis medžiagomis ar jas platintų, bendrininkautų tai darant ir pan.). Zinutė policijos suvestinėse žurnalistų dėmesio sulaukė dėl klubo savininko išskirtinumo - tuo metu jis dirbo

Šiaulių miesto mero padėjėju, t. y. žurnalistą sudomino personalijos ir vietos (Šiaulių miesto =ero padėjo šeimai priklausantis klubas) ir veiksmo (sulaikytas narkotinių medžiagų turėjęs asmuo) neatitikimas. Informaciją apie šiame klube buvusius įvairius pažeidimus ir policijos reidus buvo gauta iš Šiaulių apskrities VPK, t. y. tai yra oficiali valstybinės institucijos informacija, s

3. Dėl 2008 m. rugpjūčio 21 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 189 (15709) publikacijos „ Valdininkai - kaip inkstai taukuose" parašo po nuotrauka Neatsakingumu pagarsėjęs keikūnas mero padėjėjas L. D. gauna 3,6 tūkstančio litų algą. Nors net pats negali paaiškinti, ką dirba savivaldybėje. " (1 psl.) <...> ir publikacijos fragmento „Taigi ne tiek ir mažai autošaltkalvlo Išsimokslinimą teturinčiam Ir įspūdingą keiksmažodžių arsenalą valdančiam valdininkui." (3 psl.).

Šioje publikacijoje visuomenei buvo pateikti faktiniai duomenys apie Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojų atlyginimus bei publikacijos autoriaus vertinimai, pasvarstymai, ar atlyginimų dydžiai pamatuoti ir atitinka darbo rezultatus, ypač vidutinio darbo užmokesčio Šiaulių apskrityje kontekste. Žinant tai, kad kai kurie aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, vyresn. specialistai ir kai kurie vyriaus, specialistai, kurie turi atitikti valstybės (savivaldybės) tarnautojams keliamus A lygio reikalavimus (inter alia turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą), gaudavo žymiai mažesnius atlyginimus, nei ieškovas, ir buvo padaryta išvada, kad aukštojo išsilavinimo neturinčiam mero padėjėjui 3,6 tūkstančio litų atlyginimas - iš tiesų nėra mažas. Taigi skundžiama citata pateiktas autoriaus vertinimas, nuomonė apie faktus. Kad buvo išdėstyta nuomonė, spręstina ir iš žodžio „taigi". Vertinant ieškovo darbą ir atlyginimą buvo remtasi ir ankstesniu pokalbiu su ieškovu (aprašytu 2008 m. liepos 17 d. Nr. 160 publikacijoje), kurio metu ieškovas nesugebėjo pasakyti, ką konkrečiai dirba. Ieškovas turėjo galimybę redakcijai savo paaiškinimus ir darbų įrodymus pateikti vėliau, kadangi teoriškai turėjo būti suinteresuotas, kad visuomenė apie jį, kaip apie tarnautoją ir politiką, turėtų kuo palankesnę f nuomonę, tačiau to nepadarė.

Ieškovo atlyginimo dydis nurodytas remiantis oficialiais Šiaulių miesto savivaldybės

administracijos pateiktais duomenimis, jo neginčija ir ieškovas, todėl lieka neaišku, kodėl

ieškovas reiškia pretenzijas dėl šios publikacijos dalies.

Asmens atsakingumo sąvoką suponuoja jo santykis su visuomenėje pripažintomis vertybėmis, apie atsakingumo lygį sprendžiama iš to, kaip asmuo atlieka savo darbą, pareigas visuomenei, šeimai ir kt. Iš pokalbių Šiaulių televizijos, kurioje ieškovas vedė autorines laidas, laidose, iš to, kad su ieškovu nebebuvo pratęsta sutartis, iš aukščiau aprašyto ieškovo požiūrio į darbą, pareigas, iš to, kad ieškovo ir jo šeimos valdyta bendrovė nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų, žurnalistas susidarė nuomonę, kad ieškovas elgiasi nepakankamai atsakingai. Tai patvirtina ir turėta, Šiauliuose plačiai aptarinėta, tik spaudoje neviešinta informacija apie galimus nesantuokinius ryšius su viena šiauliete (ši istorija plačiai aprašyta žurnale "Ekstra" ir 2009-07-07 13:37 vai. publikuota www.lrytas.lt, pavadinimu „Seimo narį „prisikėlėlį" iš Šiaulių klupdo aistra jaunai moteriai" bei 2010-01-18 10:47 vai. publikuota www.lrytas.lt, pavadinimu „Parlamentarui L. D. - išbandymai skolų, meilės ir mokslų frontuose (nuotraukos), su

nuorodomis, kad santykiai trunka jau kelerius metus - priedai pridedami).

Abejones dėl ieškovo patikimumo sustiprina ir kita Šiauliuose keliolika metų žinoma

istorija apie teisminius ieškovo ginčus su Šiaulių apskrities P. Višinskio biblioteka. „Šiaulių naujienos", matydamos, kad Šiaulių kultūros centras neišsireikalauja nuomos mokesčio, priminė istoriją, kaip biblioteka vargo išieškodama skolą iš ieškovo individualios įmonės, nuomojusios bibliotekos patalpas (ši istorija aprašyta ir publikacijoje „Paskui politiką - skolų šleifas", „Šiaulių naujienos", 2009 m. rugsėjo 12 d. Nr. 210 (16028)).

Ieškinyje neatskleidžiama, kodėl ieškovo garbę ir orumą žemina žodžiai „autošaltkalvio

usimokslinimą teturinčiam". Pripažinti, kad toks apibūdinimas žemina asmens garbę ir orumą būtų galima tik tuo atveju, jeigu autošaltkalviai įprastai būtų labai baisūs ir blogi žmonės, dėl ko žmogaus, nesančio autošaltkalviu, pavadinimas autošaltkalviu a priori pažemintų juo nesantį

žmogų. Tačiau autošaltkalvio specialybė yra normali ir netgi populiari, paprastai gerai apmokama specialybė, todėl, net nevertinant šio žodžio santykio su tikrove ieškinio kontekste, asmens pavadinimas autošaltkalviu negali pažeminti asmens garbės ir orumo, todėl ieškovui

Į nebuvo jokio pagrindo įsižeisti dėl tokios identifikacijos.

Beje, ieškovo pavadinimas autošaltkalviu iš viso vertintinas kaip neesminis netikslumas, kadangi pats ieškovas savo biografijoje, kuri buvo skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos tnterneto svetainėje, nurodė, kad jis yra baigęs tuometinį K. D. politechnikumą ir turi automobilių remonto ir technikos inžinieriaus specialybę bei aukštesnįjį išsilavinimą. Manytina, kad nėra esminio skirtumo tarp autošaltkalvio ir autoinžinieriaus su aukštesniuoju išsilavinimu.

Apie keiksmažodžių vartojimą pasisakyta aukščiau.

4. Dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 202 (15722) publikacijos „Nuo

skolų sprunka į Seimą" antraštės „Nuo skolų sprunka į Seimą", paantraštės

"Savivaldybę „išdūręs" mero padėjėjas L. D. prasiskolino ir valstybei", m publikacijos fragmentų „/ Seimą susiruošęs Šiaulių mero G. M. padėjėjasL. D. beviltiškai prasiskolino valstybės biudžetui ir savivaldybei. <...> Tiesa, V L. D. apie teisę nusimano ne daugiau kaip kiaulė apie debesis — iki šios (turėtų būti B „iki šiol" - A. L. past.) po daugybės bandymų „metuose" esantis L. D. taip ir W nesugebėjo užbaigti aukštųjų mokslų, todėl negalėjo tapti patarėju. Taigi teko tenkintis mm mero padėjėjo „antpečiais", tačiau solidžia daugiau kaip trijų tūkstančių litų alga. " (1 m psl.) <...> „Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad jis buvo priimtas rengti mero W G. M. rinkimų į Seimą kampaniją Joniškio rajone". <...> Jau ne vieneri m metai L. D. iš valstybės institucijų sulaukia grasinimų sumokėti mokesčius W valstybei, antraip bus atimta licencija prekybai alkoholiu ir tabako gaminiais (tokiu m atveju politikui - verslininkui nebeliktų nieko kito, kaip užrakinti savo „kroselį" (turėtų m būti „ kromelį"- A. L. past.) ir ant tvoros džiautis (turėtų būti „ džiauti" - A. L. past.) I batus). <...> Štai jau dabar L. D. įmonei „Modus operandi", veikiančiai po m. „Šiaulių max'o" iškaba, jau prikapsėjo daugiau kaip 16 tūkstančių litų skola. <...> ?* Pastaruoju metu L. D. sunkiai valdosi kalbėdamas su šių eilučių autoriumi, W nevengdamas demonstruoti savo keiksmažodžių „lobynus". <...> Anksčiau ganėtinai i- draugiškai besielgęs L. D. nevengia ne tik keiksmažodžių, bet ir atvirų įžeidinėjimų. \~ Vieną dieną jam sutriko ir atmintis - pareiškė, kad „Šiaulių naujienų" žurnalisto, su I kuriuo bendravo pastaruosius keliolika metų, „nebepažįstąs". <...> Straipsnio dalies I pavadinimas - „ Politikui „ važiuoja stogelis". Pro lauko kavinėje sėdinčius Šiaulių ir i Vilniaus žurnalistus praeidamas mero padėjėjas į pasisveikinimą nei iš šio nei iš to atrėžė I garsiai riktelėdamas: „ Kaip gyvenat, vištgaidžiai" ir nuliuoksėjo bulvaru ".

Citatos: „Nuo skolų sprunka į Seimą. Savivaldybę „išdūręs" mero padėjėjas L. D. prasiskolino ir valstybei. Į Seimą susiruošęs Šiaulių mero G. M. padėjėjas L. D. beviltiškai prasiskolino valstybės biudžetui ir savivaldybei." Antrašte „Nuo skolų sprunka į Seimą " ir paantrašte „ Savivaldybę „išdūręs" mero padėjėjas L. D. prasiskolino ir valstybei" pateikiama publikacijos autoriaus nuomonė, susiklosčiusi įvertinus straipsnyje pateiktas aplinkybes. Publikacijoje, priešingai nei ieškinyje skundžiasi ieškovas, nebuvo teigiama, kad ieškovas kam nors skolingas asmeniškai, o aiškiai nurodoma, kad valstybei skolinga ieškovo šeimai priklausanti įmonė. Tuo tarpu ieškovo sąsajumas su prasiskolinusia feidrove akivaizdus. Nors pagal ABĮ uždaroji akcinė bendrove yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, straipsnyje akcentuojama savivaldybės darbuotojo ir išrinktojo Seimo nario, valdžiusio smvaldybei ir valstybei įsiskolinusios bendrovę, atsakomybė. Kad rūpinosi klubo veikla kito Siaubų miesto dienraščio „Šiaulių kraštas" 2008 spalio 23 d. publikacijoje „L. D. -Seime, „MAX'as" - duobėje" patvirtino ir pats ieškovas (citata: „Šiaulių mero padėjėjo L. D. vadovaujama UAB „Max'o plėtra" pasirengusi uždaryti laisvalaikio ir m-amogų centrą "Max'as". Bankrotą L. D. kategoriškai neigia ir aiškina, kad jam išvykus į Seimą tiesiog nebus kam pasirūpinti pramogų centru. Į Seimą patekusio politiko įmonė skolinga mž patalpų nuomą, bet tai netrukdo politikui prašyti kompensacijos" (žr. taip pat: inp://wwvy.skrastas.lt/?data=2008-10-23y

Dėl citatos: „Stai jau dabar L. D. įmonei „Modus operandi", veikiančiai po ^Šiaulių max'o" iškaba, jauprikapsėjo daugiau kaip 16 tūkstančių litų skola" - duomenis apie UAB „Šiaulių MAX'o" skolas, grasinimus atimti licencijas redakcija gavo iš oficialių šaltinių: Šiaulių miesto kultūros centro (iš kurio subnuomojamos patalpas) direktoriaus V. S., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjo St. Gurėjevo, kuris asmeniškai ieškovui įteikė įspėjimą ir reikalavimą sumokėti skolas ir kurie gali patvirtinti skelbtų žinių ir aplinkybių tikslumą.

Kaip matyti iš SbĮ Šiaulių kultūros centras 2010 m. balandžio 27 d. rašto. UAB „MAX'o plėtra" 2010 m. kovo 31 d. buvo skolinga jau 54740,48 Lt.

Kad ieškovas susijęs su UAB „Modus operandi", t. y. kad buvo UAB „Modus operandi" direktorius ir akcininkas, buvo skelbiama ir Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje skelbtoje ieškovo biografijoje. Ieškovas nurodo, kad akcijas perleido žmonai (apie ieškovo ir jo žmonos bendrąją jungtinę nuosavybę pasisakoma atskirai) 2008 m. spalio mėn., o publikacija paskelbta 2008 m. rugsėjo 9 d., t. y. iki formalaus akcijų perleidimo.

Pažymėtina, kad ir ieškinyje ieškovas neneigia, kad jo ir jo šeimos įmonės buvo ir/ar yra skolingos, tik nurodo, kad tai yra eilinio juridinio asmens įsipareigojimai ir konfidenciali informacija bei ginčija viešąjį visuomenės interesą žinoti apie tokis skolas. Tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti, kadangi buvo ir yra viešasis interesas visuomenei žinoti apie ieškovo ir jo šeimos įmonių skolas. Viešąjį interesą suponuoja net dvi aplinkybės. Visų pirma, nuomotojas yra viešasis juridinis asmuo - Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Šiaulių kultūros centras, t. y. tai yra iš savivaldybės mokesčių mokėtojų išlaikoma, taip pat iš savo veiklos pajamas gaunanti biudžetinė įstaiga. Nuo įstaigos užsidirbamų pinigų sumos priklauso, kokia dalimi įstaigos veikla bus remiama iš miesto biudžeto. Kadangi UAB „Šiaulių Max'o plėtra" ilgą laiką nemokėjo nuomos mokesčio, kol galiausiai praėjusių metų vasaros pradžioje uždarė klubą, kilo pagrindas nuogąstauti, kad susikaupus itin didelei skolų sumai nuomininkas gali nebepajėgti susimokėti nuomos, gali bankrutuoti, dėl kurio visuomenei būtų padaryta žala. Be to, ieškovas ilgą laiką dirbo Šiaulių miesto mero padėjėju, 2008 m. kėlė savo kandidatūrą į Seimą, o savivaldybės įstaigos skolininkas buvo bendrovė, kurios akcijų dalis iki 2008 m. spalio priklausė ieškovui, o po to jo žmonai, kuri buvo ir įmonės vadovė. Taigi viešasis interesas žinoti tokią informaciją akivaizdus, kadangi neabejotinai visuomeninės reikšmės turėjo informacija apie tai, kaip viešasis asmuo, pretenduojantis į valstybės valdymą, tvarkė savo įmonės reikalus, kokiais principais grindė santykius su viešuoju juridiniu asmeniu ir pan.

Citata: „Tiesa, L. D. apie teisę nusimano ne daugiau kaip kiaulė apie debesis - iki šios (turėtų būti „ iki šiol" - A. L. past.) po daugybės bandymų „ metuose " esantis L. D. taip ir nesugebėjo užbaigti aukštųjų mokslų, todėl negalėjo tapti patarėju. Taigi teko tenkintis mero padėjėjo „antpečiais", tačiau solidžia daugiau kaip trijų tūkstančių litų alga."

Šiuo atveju išreikšta publikacijos autoriaus nuomonė apie ieškovo teisines žinias, paremta faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas buvo pašalintas iš Šiaulių universiteto, nebaigė M. Lomonosovo universiteto Rusijoje, neturi teisininko diplomo, todėl tikrai negali pretenduoti į gilias teisines zimas, kas ir turėta omenyje ir metaforiškai pateikta. Frazeologizmas „kaip kiaulė apie debesis" (Frazeologijos žodynas. (2001). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas) reiškia kurios nors srities neišmanymą, pvz. „Apie žemės ūkį išmanau kaip kiaulė apie debesis" (Mik.) .eškovas iki Nepriklausomybės atkūrimo yra baigęs K. D. politechnikumą. Tuo metu aukštojo mokslo diplomą suteikdavo tik Vilniaus universitetas ir institutai ar akademijos. Tiek ruo metu, tiek dabar to laikotarpio karta politechnikumo nelaikė ir nelaiko aukštąja mokykla, o jo diplomo - aukštojo mokslo diplomu. Tik atkūrus nepriklausomybę, po 1992-jųjų buvusio K. D. politechnikumo bazėje buvo įkurta Šiaulių kolegija, kuri įvykdė kvalifikacinius reikalavimus ir šiuo metu suteikia neuniversitetinio aukštojo mokslo diplomus. Kadangi ieškovas neturėjo aukštojo mokslo diplomo, jis negalėjo užimti Savivaldybėje mero patarėjo posto kadangi mero patarėjas pagal pareigybės aprašymą turi atitikti A lygio reikalavimus, inter alia turėti aukštąjį universitetinė ar jam prilygintą išsilavinimą), todėl buvo susidaryta nuomonė, kad specialiai ieškovui buvo sukurtas padėjėjo etatas, kuris, pažymėtina, ieškovą išrinkus į Seimą, buvo panaikintas. Apie tai, kad ieškovas neturėjo aukštojo mokslo diplomo skelbė ir kitos žiniasklaidos priemonės: Autošaltkalvio specialybę turintis parlamentaras jau du kartus buvo išmestas iš Šiaulių universiteto už nepažangumą, tačiau šiemet vėl pradėjo studijuoti...'''' (http://ww\v.lrvtas.lt/-12558009061254169894-frakciios-viena-lietuva-seni%C5%ABnas-l-iinius-du-kartus-buvo-i%C5%A 1 mestas-i%C5%Al -universiteto.htm), o vienas laikraštis citavo netgi patį ieškovą: „Kalbant formaliai, pripažįstu, kad diplomo (paryškinta mūsą - A. L.) neturėjimas yra mano minusas. Dabar Šiaulių universitete studijuoju ekonomiką, šias studijas baigsiu. Pabaigsiu ir visus kitus mokslus. Viskas bus gerai" (2008 m. gruodžio 19 d.. ?ublikiK)ta:htt£]//^^ 20450.).

Be to, kaip nurodyta aukščiau, pats ieškovas savo biografijoje, kuri buvo skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, nurodė, kad jis yra baigęs tuometinį K. D. politechnikumą ir turi automobilių remonto ir technikos inžinieriaus specialybę bei aukštesnįjį išsilavinimą, t. y. oficialioje savo biografijoje pats ieškovas nurodė, kad neturi aukštojo išsilavinimo.

Pažymėtina ir tai, kad ieškinyje neatskleidžiama, kodėl paskelbimas, kad asmuo neturi aukštojo išsilavinimo, žemina to asmens garbę ir orumą. Tokiu atveju reikėtų pripažinti, kad visi asmenys, neturintys aukštojo išsilavinimo, yra labai blogi žmonės, dėl ko žmogaus pavadinimas neturinčiu aukštojo išsilavinimo, a priori žemina to žmogaus garbę ir orumą. Tačiau tokia ieškovo pozicija visiškai neteisinga.

Citata: „Jau ne vieni (turi būti - „vieneri" - A. L. past.) metai L. D. iš valstybės institucijų sulaukia grasinimų sumokėti mokesčius valstybei, antraip bus atimta licencija prekybai alkoholiu ir tabako gaminiais (tokiu atveju politikui - verslininkui nebeliktų nieko kito, kaip užrakinti savo „kroselį" (turi būti „kromelį" -A. L. past.) ir ant tvoros džiautis (turėtų būti „džiauti" -A. L. past.) batus").

Kaip jau minėta, informacija apie ieškovo ir jo šeimos narių valdytas įmones ir tų įmonių skolas gauta iš oficialių šaltinių. Autorius, remdamasis oficialia informacija apie L. D. ir jo šeimos įmonių skolas, pareiškė savo subjektyvią nuomonę, kas gali nutikti su tomis įmonėmis, jeigu jos nelikviduos įsiskolinimų. Kaip matyti iš cituotos „Šiaulių krašto" publikacijos, pats ieškovas kito leidinio žurnalistams kalbėjo įmonės uždarymą. Frazeologizmų „ uždaryti kromelį" ir „džiauti batus" perkeltinė reikšmė yra nesėkmė, veiklos užbaigimas, uždarymas. Šiais frazeologizmais buvo įvertintos faktinės aplinkybės apie ieškovo įmonių nesėkmingą veiklą.

Citata: „Savivaldybės Muaruose kalbama, kad jis buvo priimtas rengti mero G. M. rinkimų į Seimą kampaniją Joniškio rajone".

„Šiaulių naujienos" rėmėsi šaltinio Šiaulių savivaldybėje informacija, kuri taip pat buvo patvirtinta ir prieš ieškinio dalyku esančios publikacijos išspausdinimą pasirodžiusioje dienraščio

meras „Šiaulių kraštui" neigė, kad Savivaldybėje algą gaunantis L. D. talkins jam ir rinkimų kampanijoje. Tačiau L. D. kartu su G. M. jau važinėja po Joniškio rajoną, už kurio rinkėjų balsus kovoja Šiaulių meras. Kol kas tik savaitgaliais — abu politikus drauge galima buvo išvysti per Žagarės miesto šventę" (žr- http://www.skrastas.lt/7rub rai=l 140535316&pried=2008-02-12&rub=1065924812&id= 1217340522).

Dėl^ straipsnio dalies pavadinimo - „ Politikui „ važiuoja stogelis". Pro lauko kavinėje sėdinčius Šiaulių ir Vilniaus žurnalistus praeidamas mero padėjėjas l pasisveikinimą nei iš šio nei iš to atrėžė garsiai riktelėdamas: „Kaip gyvenat, vištgaidžiai" ir nuliuoksėjo bulvaru" (3 psl).

Ieškovas iškraipo publikacijos turinį ir ieškinio pagrindu nurodo ne publikacijos fragmentus tokius, kokie yra, bet pateikia savo interpretacijas, kurias vėliau pats negailestingai sukritikuoja. Iškraipoma paantraštė „Politikui „važiuoja stogas?", pateikiant ją be klaustuko, t. y. ne kaip klausiamąjį sakinį, bet kaip teiginį, be to, vietoj žodžio „stogas" atsirado žodis „stogelis". Šiuo atveju publikacijos autorius, apibendrindamas žemiau nurodomas aplinkybes, klausia, kas galėjo paskatinti keistą politiko elgseną: pyktis dėl domėjimosi jam priklausančių įmonių skolomis, pačios skolos, artėjantys rinkimai į Seimą ar kokios kitos aplinkybės, kadangi, pavyzdžiui, po pirmųjų publikacijų apie ieškovą, kaip naująjį mero padėjėją, kuriose buvo suabejota jo kompetencija ir gebėjimais, ieškovas iš publikacijos autoriaus M. D. ėmė reikalauti tarnybinio pažymėjimo, dokumentų, įrodančių jo tapatybę, dėl ko tokie veiksmai buvo metaforiškai įvertinti frazeologizmu „sutriko atmintis" (cit: „<...> Anksčiau ganėtinai draugiškai besielgęs L. D. nevengia ne tik keiksmažodžių, bet ir atvirų įžeidinėjimų. Vieną dieną jam sutriko ir atmintis - pareiškė, kad „Šiaulių naujienų" žurnalisto, su kuriuo bendravo pastaruosius keliolika metų, „ nebepažįstąs ").

Dėl keiksmažodžių ir įžeidžiančios reikšmės žodžių, skirtų žurnalistams, buvo pasisakyta aukščiau, įžeidžiantį ieškovo elgesį patvirtina ir kaip atsiliepimo priedas pateikiamas „Respublikos" laikraščio žurnalisto S. A. el. laiškas.

5. Dėl 2008 m. spalio 21 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 241 (15761) publikacijos „Mero padėjėjui - rūgštu" fragmentų „Politiko įmonė įsiskolino ne tik savivaldybei, ji jau kuris laikas nemoka mokesčių ir į valstybės, kurią ketina valdyti politikas, biudžetą. (1 psl), antraštės (turėtų būti „parašas" - A. L. past.) - Ateinančius ketverius metus į Seimą patekęs į Seimą Šiaulių mero padėjėjas L. D. galės nesukti sau galvos už ką nusipirkti duonos. Verslas ritasi į bankrotą o skolos savivaldybei ir valstybei auga." „Tačiau ir šiai bendrovei gresia krachas. Licencijas grasinama atimti už skolas. <...> Telefonu atsiliepęs mero padėjėjas pareikalavo klausimus pateikti raštu. Nors pagal įstatymą L. D. negali kelti tokių reikalavimų, klausimus nusiuntėme elektroniniu paštu ir faksu." <...> Savivaldybėje kalbama, kad meras padėjėju jį pasikvietė organizuoti savo rinkimų kampaniją".

Dėl citatos „Politiko įmonė įsiskolino ne tik savivaldybei, ji jau kuris laikas nemoka mokesčių ir į valstybės, kurią ketina valdyti politikas, biudžetą" pasisakyta aukščiau ir, kaip jau buvo nurodyta, tuo metu, kai pradėjo kauptis įsiskolinimas, ieškovas buvo UAB „Šiaulių Max'o plėtra" dalyvis - akcininkas, o direktore buvo jo žmona. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas nurodo, kad pramogų klubo Max'as ir UAB „Modus operandi" akcijų jis neturi nuo 2008 m. spalio mėnesį. Tačiau akcijų perleidimas žmonai nepakeitė nuosavybės teisinių santykių, todėl tiek žurnalistai, tiek visuomenė ieškovo žmonos valdomą įmonę turi teisę laikyti jos ir ieškovo bendru turtu, kadangi pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrąją sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Taigi nepriklausomai nuo to, kieno vardu registruoti vertybiniai popieriai, jie yra bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, ieškovas apie akcijų pardavimą neinformavo nei visuomenės, nei laikraščio „Šiaulių naujienos", o dėl straipsnyje jam jKiskiriamo klubo nuosavybės teisės niekada pretenzijų nereiškė.

Citata: Ateinančius ketverius metus į Seimą patekęs į Seimą Šiaulių mero padėjėjas L. D. galės nesukti sau galvos už ką nusipirkti duonos. Verslas ritasi į bankrotą o skolos savivaldybei ir valstybei auga. „Tačiau ir šiai bendrovei gresia krachas. Licencijas i grasinama atimti už skolas. "

Pirmajame sakinyje konstatuojamas faktas, kad L. D., tapęs Seimo nariu, gaus didesnį atlyginimą ir geresnes socialines garantijas. Be to, nesuprantama, kas šioje citatoje gali neatitikti tikrovės ar žeminti ieškovo garbę ir orumą. Dėl antrosios citatos dalies pasisakyta aukščiau, be to ją patvirtina dabartinės faktinės aplinkybės - klubas Max'as daugiau kaip pusmetį uždarytas, o skolos Šiaulių miesto kultūros centrui siekia keliasdešimt tūkstančius litų. Be to, savaime suprantama, kad nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų nemokančiai bendrovei iš tiesų gresia bankrotas ir licencijų praradimas. Beje, šis klubas nuo 2009 m. vasaros uždarė duris kir neveikia bei nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų.

™ Citata: ,JJors pagal įstatymą L. D. negali kelti tokių reikalavimų, klausimus ^nusiuntėme elektroniniu paštu ir faksu. "

Neaišku, kas ir kodėl šioje citatoje neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, f LR VIĮ 6 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų ( dokumentus,(kopijas). Šioje normoje nėra nustatyta, kad informacijos gali būti prašoma tik raštu (tame tarpe elektroniniu paštu ar telefaksu). Kadangi įstatymų leidėjas konkrečiai nenurodo, kad informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų galima prašyti tik raštu, ir kadangi nedraudžia tokios informacijos prašyti žodžiu (interviu, spaudos konferencijose ar pan.), šioje citatoje buvo pateikta straipsnio autoriaus nuomonė, kad ieškovas kėlė įstatymuose nenumatytus , reikalavimus prašymo pateikti informaciją formai. Taigi šioje citatoje nėra neatitinkančių tikrovės, ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių, o buvo pareikšta tik publikacijos autoriaus nuomonė.

6. Dėl 2008 m. spalio 24 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 244 (15764) publikacijos „Valdininkai išsigando keikūno būsimo seimūno" antraštės „Valdininkai išsigando keikūno būsimo seimūno" ir publikacijos fragmento „Šiaulių valdininkai eilinį kartą išbučiavo kojas arogantiškajam mero padėjėjui L. D.. Nežinia, ar L. D. keiksmažodžiais užmėtė valdininkus, ar pastarieji išsigando būsimojo seimūno antpečių. <...> Nors sakoma, kad popierius viską iškęs, patarėjo kliedesių vis dėlto neskelbsime." Antraštė po nuotrauka - „Arogantiškas keiksmažodžių virtuozas, mero patarėjas L. D. privertė išbučiuoti jam kojas - užuot dėl skolų nutraukę sutarti valdininkai toliau mykia ir nieko nedaro " (1 psl.).

Dėl publikacijos pavadinimo ypatumų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartimi civ. byloje UAB "Klevo lapas" v. UAB „Respublikos leidiniai" ir fa., bylos Nr. 3K-3-1092/2001, jau pasisakyta aukščiau, todėl nesikartojama.

PvfAV'Sl?e PubllkaciJ°Je aprašyta situacija, kai žinodami apie sutarties su UAB „Šiaulių I MAA o plėtra pažeidimus savivaldybės tarnautojai nesiėmė aktyvių veiksmų skoloms išieškoti skolas ar dalį skolos minėta įmonė, nemokėjusi nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų apie metus, padengė tik po to, kai prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, ar valstybės tarnautojų veiksmuose^ delsiant išieškoti skolas nebuvo nusikaltimo sudėties. Ši publikacija padėjo susigrąžinti savivaldybės biudžetinei įstaigai apie 70 000 Lt įsiskolinimo. CK 6.487 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti numos mokestį, o pagal CK 6.497 str. 1 d. 3 p. nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas "emoka nuomos mokesčio, t. y. jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, tai laikoma esminiu nuomos sutarties pažeidimu ir gali būti pagrindu nuomos sutarčiai nutraukti. Šiuo atveju nuoma, Šiaulių kultūros centro direktoriaus V. S. teigimu, buvo nemokama kelis mėnesius. Be to, CK 6.490 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išnuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis, tuo tarpu iš Sbį Šiaulių kultūros centras 2010 m. balandžio 27 d. rašto matyti, kad su UAB „Modus operandi", kurios akcininkas ir direktorius buvo ieškovas, Šiaulių kultūros centras neturi jokių reikalų. Kadangi tuo metu ieškovas Šiaulių miesto savivaldybėje buvo įtakingas asmuo - mero padėjėjas, įvertinęs faktines aplinkybes ir tarnautojų elgesį, tiksliau - neveikimą, žurnalistas susidarė nuomonę, kad savivaldybės tarnautojai bijojo imtis griežtesnių sankcijų prieš ieškovo įmones, nieko nedarė, kad nuomininkas sumokėtų skolą ar nutrauktų neteisėtą subnuomą. Todėl apibendrinta išvada buvo pateikta pavadinime ir metaforiškoje paantraštėje („ Valdininkai išsigando keikūno būsimo seimūno". Šiaulių valdininkai eilinį kartą išbučiavo kojas arogantiškajam mero padėjėjui L. D.). Bučiuoti kojas yra frazeologizmas, perkeltinės reikšmės sustabarėjęs žodžių junginys, kuris reiškia pataikauti, nuolaidžiauti kt.

Citata „Nežinia, ar L. D. keiksmažodžiais užmėtė valdininkus, ar pastarieji išsigando būsimojo seimūno antpečių" yra stiliaus figūra - retorinis klausimas, kuriuo retoriškai svarstoma, klausiama, kas galėjo paskatinti savivaldybės tarnautojų nuolaidžiavimą Tuo metu jau buvo skelbiami preliminarūs rinkimų rezultatai, palankūs ieškovui, todėl jis ir buvo įvardintas būsimuoju seimūnu. Žodis antpečiai pavartotas visuotinai suprantama perkeltine prasme, reiškiančią pareigas, rangą postą ir pan. Pastebėtina, kad ieškinyje neatskleidžiama, kodėl žmogaus pavadinimas būsimu seimūnu žemina to žmogaus garbę ir orumą. Seimas yra aukščiausia atstovaujamosios valdžios institucija, todėl ten patekti turėtų būti didelė garbė. Bet kuriuo atveju ši žinia atitiko tikrovę, kadangi ieškovas tikrai buvo išrinktas į Seimą.

Citatoje „Arogantiškas keiksmažodžių virtuozas, mero patarėjas L. D. privertė išbučiuoti jam kojas - užuot dėl skolų nutraukę sutartį, valdininkai toliau mykia ir nieko nedaro" skelbiama žinia, jog valdininkai nieko nedaro - neišieško pinigų, nenutraukia sutarties ir subjektyvus metaforiškai išreikštas aplinkybių vertinimas „išbučiuoti kojas". Kaip jau nurodyta aukščiau, ši žinia atitinka tikrovę, kadangi savivaldybės tarnautojai nieko nedarė, kad nuomininkas sumokėtų skolą.

Epitetu (kas jau savaime yra vertinimas) „arogantiškas" (arogantas - išdidus, pasipūtęs, nemandagus žmogus, akižara; arogantiškas - išdidus, nemandagus, atžarus, akiplėšiškas, Tarptautinių žodžių žodynas, V. V., Vilnius, leidykla „Žodynas", 2002, 104 psl.) bei publikacijos fragmentu „Nors sakoma, kad popierius viską iškęs, patarėjo kliedesių vis dėlto neskelbsime" nusakoma ieškovo būdo savybė, pateikiamas ieškovo veiksmų, tokių kaip atsisakymas bendrauti žodžiu, reikalavimas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento iš seniai pažįstamo žurnalisto, aukščiau prašytas elgesys žurnalistus išvadinant vištgaidžiais, bendravimo tonas, taip pat ieškovo pasisakymų vertinimas, t. y. šioje dalyje pateikta publikacijos autoriaus nuomonė.

7. Dęl 2008 m. lapkričio 13 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 256 (15779) publikacijos „Auksiniai politiko puodai, arba Seimūne L. D., išsiplauk puodynę" fragmento „Nežinia koks puodas skamba ant politiko pečių, tačiau cinizmas verčiasi per kraštus. Atrodo, kad būsimasis seimūnas jau užmigo ant laurų ir pamiršo, kad jis pats turėjo būti seniausiai išmestas it musė iš barščių. Plikas ir basas. Šiauliečiai žino, kad L. D. pažadais jau seniai buvo galima bulvarą išgrįsti. <...> Ir iš ko mokės būsimasis seimūnas? <...> Seimo nario algos neužteks. Ypač kai smaugia dar ir skolos valstybės biudžetui, siuntinėjami grasinimai atimti licencijas. <...> sunku įsivaizduoti, koks mėšlas turi veistis puodynėje, kad rastųsi tiek naivaus įžūlumo. Pagal sutartį su savivaldybės Kultūros centru, L. D. jau seniai turėjo būti išvytas laukan, kadangi jau seniai nebevykdo savo įsipareigojimų. <...> Sprendžiant iš to, ką žurnalistams apie mero kelionę į Lenkiją yra pasakojęs politikos cinikas, G. M. nelieka nieko kito kaip ir toliau popinti nevykėlį verslininką. <...> todėl tikėtina, kad miesto valdžia pati iššveis politinio ciniko puodus. <...> kalbėti apie tokių seimūnu moralę neapsiverčia liežuvis (2 psl).

R. M. (Marcinkevičienė R. (2008). Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. Vilnius: Versus aureus).

8. Dėl 2008 m. lapkričio 24 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 268 (15788) publikacijos „Seimūnui - „politinė karštinė" antraštės - „Seimūnui politinė karštinė", paantraštės „Politikas švaistosi Ieškinyje nurodyti publikacijos fragmentai yra ištraukti iš konteksto, be kurio jų vertinti negalima. Skundžiamas rašinys yra komentaras (laikraštyje aiškiai nurodoma rubrika -Komentaras"), autoriaus asmeninė pozicija, įvykių, aplinkybių vertinimai, svarstymai, pamąstymai. Komentare vertinama situacija susijusi su ieškovui ir jo šeimai priklausančiomis bendrovėmis ir jų pasiūlymu savivaldybei už skolas perimti „Max'o" virtuvės įrangą su visais rakandais. Komentare nurodoma, kad tokį pasiūlymą pateikė ieškovo žmona, o ieškovas Įvardijamas kaip netiesioginis savivaldybei skolų turinčios įmonės savininkas. Šeimos turto sąvoka įtvirtinta Civiliniame kodekse, kuriame išvardijama, kas gali būti ir yra sutuotkinių turtas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK Šeimos teisė, III dalis, 6 skyrius, 2 skirsnis, 3.88 str. ir kt.). Remdamasis bendros sutuoktinių nuosavybės supratimu komentaro autorius akcentuoja moralinę ieškovo atsakomybę už jo šeimos valdomos įmonės skolas. Juo labiau, kad ieškovas pripažįsta nenusišalinąs nuo įmonės reikalų. Kad ieškovas aktyviai dalyvavo UAB „Šiaulių Max'o plėtra" valdyme ir šios bendrovės ateitį sieja su savo politine veikla, ieškovas patvirtino ir cituotoje dienraščio „Šiaulių kraštas" 2008 m. spalio 23 d. publikacijoje, kur tiesiogiai įvardijo, kad jam išėjus į Seimą nebebus kam rūpintis įmonės veikla. Iš to galima susidaryti nuomonę, kad ieškovo žmonos vadovavimas įmonei tebuvo formalus, o įmonės reikalais rūpinosi ieškovas, net ir dirbdamas Šiaulių miesto savivaldybėje, ir tik išrinkus jį į Seimą, apleido šią bendrovę. Naudojant literatūrines išraiškos priemones perkeltine prasme rašoma, kad ieškovo šeimai priklausanti įmonė turėjo būti iškraustyta iš nuomojamų patalpų. Žodžių junginys „plikas ir basas" yra hiperbolizavimas, metafora, kurios nereikėtų suprasti tiesiogiai, kad ieškovas iš nuomojamų patalpų turi išeiti neapsirengęs ir neapsiavęs.

Neaišku, kaip žemina ieškovo garbę ir orumą retorinis klausimas Jr iš ko mokės būsimasis seimūnas?" Publikacijoje aiškiai įvardijamos finansinės įmonės problemos. Šeimos verslo ir Seimo nario pajamos yra šeimos pajamos, o kitų oficialių pajamų, sprendžiant iš ieškovo deklaracijų, šeima neturi. Kadangi verslas nesisekė, logiška išvada, kad šeima turės tenkintis Seimo nario alga, kuri yra ribota ir kurios negali pakakti įmonės veiklai finansuoti ir šeimos socialiniams ir fiziologiniams poreikiams tenkinti.

Citata „sunku įsivaizduoti, koks mėšlas turi veistis puodynėje, kad rastųsi tiek naivaus įžūlumo" reiškiama nuomonė apie aukščiau išdėstytus faktus, kad savivaldybei už skolas vietoj pinigų siūlomi seni, nudėvėti puodai. Beje, puodai šiame komentare vartojami ir tiesiogine, ir apibendrinančia, perkeltine prasmėmis. Frazeologijos žodyne (Frazeologijos žodynas. (2001). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas) puodas, puodynė perkeltine reikšmę nusako mąstymo budą. Išsiplauti puodus suprantama, kaip susitvarkyti savo reikalus, atsitokėti, atsikvošėti ir pan.

Autorius išsako savo asmeninę nuomonę, pilietinę poziciją apie politiko ir jo šeimos įmonės veiksmus bei anksčiau „Šiaulių naujienų" publikacijose aprašytus veiksmus ir aplinkybes laikydamas juos nederamais, įžūliais, ciniškais.

Citatoje „Sprendžiant iš to, ką žurnalistams apie mero kelionę į Lenkiją yra pasakojęs politikos cinikas, G. M. nelieka nieko kito kaip ir toliau popinti nevykėlį verslininką" pateikiamas aplinkybių vertinimas. Ieškovas žurnalistams girdint yra pasakojęs apie galimai nederamą tuometinio Šiaulių miesto mero G. M. elgesį. Žinant, kad meras esant sunkiai situacijai ištiesė pagalbos ranką - suteikė darbo - žurnalistas ieškovo elgesį palaikė nedėkingu ir cinišku. Tai pat daro prielaidą, prognozę, aiškiai nurodydamas, kad tai yra jo asmeninė nuomonė, kad meras galėjo būti ieškovui įsipareigojęs.

Citata „Todėl tikėtina, kad miesto valdžia pati iššveis politinio ciniko puodus" metaforiškai pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė, išvada. Komentaras yra priskiriamas vertinamajam žanrui. „Vertinamieji, arba komentarų, žanrai yra tiesioginė priešprieša informaciniams žanrams, nes pagrindinis jų požymis yra nuomonės ir subjektyvumo raiška," -teigia dr. viešais „kliedesiais", parašo po nuotrauka - „Seimūnas L. D. garsėja skandalais. Jo įmonė ne tik uždelsė mokėti mokesčius, bet ir, panašu, skatina vaikus nusižengti bendrajai tvarkai", publikacijos fragmentų „Arogantiški kliedesiai - vietoj atsakymų į paprastus klausimus. <...> į telefono skambutį atsiliepęs politikas nesugebėjo suregzti logiško sakinio. Susidarė įspūdis, kad politikas apsvaigęs iš pasitenkinimo savimi dar nuo kai ko" (1 psl.). „Politikasprisvaigęs?"' <...> / telefono skambutį atsiliepė pats „Max'o" savininkas, liūdnai skolomis garsėjantis L. D.. <...> Kalbantis su L. D., susidarė įspūdis, kad mero patarėjas „apspangęs".

Dėl publikacijos pavadinimo ypatumų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartimi civ. byloje UAB "Klevo lapas" v. UAB .Respublikos leidiniai" ir kt., bylos Nr. 3K-3-1092/2001, jau pasisakyta aukščiau, todėl nesikartojama.

Citatoje: „Jo įmonė ne tik uždelsė mokėti mokesčius, bet ir, panašu, skatina vaikus nusižengti bendrajai tvarkai" pateikiama apibendrinta mintis, subjektyvi autorės nuomonė, kad aunuoliai gali būti skatinami pažeisti tvarką. Skundžiama citatos dalis nėra žinia, o nuomonė apie faktą, kad jaunuoliai klijuoja „Max'o" plakatus (žr. publikacijos nuotrauką), tuo nusižengdami viešajai tvarkai. Siekiant tai išsiaiškinti ir buvo kreiptasi į ieškovą, kurio, kaip ..Max'e" veiklą vykdančios įmonės vadovo telefoną skelbė informacinės tarnybos (internete esančiuose įmonių kataloguose mobiliojo telefono numeris skelbiamas iki šiol).

Citatose: „Arogantiški kliedesiai - vietoj atsakymų į paprastus klausimus. <...>/ telefono skambutį atsiliepęs politikas nesugebėjo suregzti logiško sakinio. Susidarė įspūdis, kad politikas apsvaigęs iš pasitenkinimo savimi dar nuo kai ko" pateikiami žurnalistės vertinimai apie faktus. Ieškovas pripažino savo sąsajas su įmone (cit: „Mes nekabiname jokių plakatų. Ir mes nesame ..promoteriai"). Klausimų kilo dėl ieškovo atsakymų, kadangi publikacijos autoriui pasidarė neaišku, ar ieškovas dėjosi nesuprantąs, kas vyksta, ko jo klausiama, ar nenorėjo atsakinėti dėl arogancijos, o gal buvo apsvaigęs, pavyzdžiui, nuovargio, pasipūtimo ar pan. Žodis „kliedesiai" vartojamas kabutėse, o tai rodo perkeltinę prasmę. Kliedesius galima suprasti kaip nerišlius pasakymus (žr. skundžiamos publikacijos pokalbio stenogramą), neprotingus kalbėjimus. Tai yra

ieškovo atsakymų vertinimas, publikacijos autoriaus nuomonė, nes iš tiesų kėlė nuostabą, kad apie „Max'o" renginius ir galimus darbinius ar nedarbinius santykius su plakatus klijavusiais jaunuoliais ieškovas kažkodėl pasiūlė žurnalistei klausti „Šiaulių naujienų" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo M. D., nors nei atsakovas, nei M. D. su tuo buvo visiškai nesusiję. Todėl publikacijos pavadinimas pateikiamas kaip apibendrinta išvada apie straipsnyje minimas aplinkybes. Straipsnio pavadinime sustabarėjęs žodžių junginys „politinė karštinė" pateikiamas perkeltine prasme, ką papildomai nurodo ir kabutės.

9. Dėl 2009 m. liepos 4 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 152 (15970) publikacijos „...Seimo narys gaudo kaifą" antraštės „...Seimo narys gauto kaifą" ir publikacijos fragmento „Nežinome, kokiu automobiliu L. D. važinėja dabar, tačiau paskutinis matytas - į grabovežį panašus juodas mersedesas.

Dėl publikacijos pavadinimo ypatumų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartimi civ. byloje UAB "Klevo lapas" v. UAB „Respublikos leidiniai" ir kt., bylos Nr. 3K-3-1092/2001, jau pasisakyta aukščiau, todėl nesikartojama.

Skundžiama publikacija yra feljetonas - įprasta „Šiaulių naujienų" rubrika, vadinama „Šiauliuose kalbama, kad...u Žodis feljetonas reiškia - grožinės literatūros ir publicistikos žanras: trumpas humoristinis arba satyrinis kūrinys aktualiomis politinėmis, moralinėmis ar kultūrinėmis temomis (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, leidykla „Žodynas", 2002); gyvai ir sąmojingai parašytas aktualus straipsnis, išjuokiantis trūkumus (DLKŽ, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000). Šio žanro kūriniuose gausiai naudojamos literatūrinės išraiškos priemonės (groteskas, hiperbolizacija, metafora ir kt.), gali būti atvaizduojami konkretūs asmenys, įvykiai, faktai, tačiau gali ir nebūti faktų apibūdinimo, o tik feljetonisto išmonė. Tai reiškia, kad feljetonui netaikomi tokie patys reikalavimai bei žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijai, kaip konkrečių įvykių aprašymui ar kitokiam realistinio pobūdžio straipsniui. Šiame feljetone remtasi konkrečiomis žiniomis apie ieškovo kanceliarines išlaidas ir ši informacija literatūriškai, naudojantis meninės išraiškos priemonėmis „apžaista", interpretuota. „A ta ta, kaip gera leisti valdiškus pinigėlius. Kaifas..." - šiuo prierašu po nuotrauka (kurio ieškovas nemini) įvardijama, kas turėta omenyje vartojant žodį „kaifas". Šio žodžio perkeltinė reikšmė - malonumas. Feljetone išdėsčius argumentus ir buvo išreikšta autoriaus nuomonė, kad leisti ne savo asmeninius pinigus, netaupyti mokesčių mokėtojų pinigų - malonu.

Ieškinyje neatskleidžiama, kodėl paskelbimas, kad asmuo važinėja juodu „Mercedes" markės automobiliu žemina to asmens garbę ir orumą. Priešingai, „Mercedes" automobiliai tradiciškai laikomi prestižiniais automobiliais, todėl paskelbimas, kad asmuo važinėja „Mercedes" automobiliu a priori negali žeminti to asmens garbės ir orumo. Be to, ieškovas, redakcijos duomenimis, kaip tik tuo metu važinėjo nenauju universalo kėbulo tipo „M. B." automobiliu. Tiesa, tokie automobiliai liaudyje dėl kylančiu asociacijų, kampuotų formų dar vadinami grabovežiais. Bet kuriuo atveju žodis „grabovežis" nėra nei necenzūrinis žodis, nei keiksmažodis, nei žeminantis garbę ir orumą. Citatoje pažymimas tik išorinis automobilio panašumas į tam tikrą specializuotą automobilį. Be to, jeigu pats ieškovas važinėja tokiu automobiliu, darytina išvada, kad j am pačiam tai neatrodo gėdinga.

10. Dėl 2009 m. liepos 23 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 167 (15985) publikacijos „Po „Šiaulių naujienų" publikacijos - ikiteisminis tyrimas" parašo po nuotrauka „Sprendžiant iš to, kaip atsakingi savivaldybės valdininkai piktybiškai vengia išieškoti skolas iš Seimo nario L. D. šeimos valdomo pramogų centro, susidaro nuomonė, kad jo bijoma tarsi kokios pabaisos ".

Publikacijoje informuojama, kad po „Šiaulių naujienų" publikacijų apie tai, kad ieškovo šeimos įmonė neatsiskaito su savivaldybės Kultūros centru, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šioje citatoje žinia, kad skolos neišieškomos su vertinamojo pobūdžio pastaba „piktybiškai", atskirtos nuo straipsnio autorės komentaro - nuomonės. Nuomonė aiškiai pažymima žodžiais „ nuomonė ", „įspūdis", kurie rodo vidinį publikacijos autorės santykį su publikacijos turiniu. Tikrovę atitinkantis faktas, kad savivaldybės tarnautojai ar savivaldybės įstaigos darbuotojai ilgą laiką neišieškodavo skolų negali pažeisti ieškovo garbės ir orumo. Mėginimas riboti autorės saviraišką, teisę į asmeninius įsitikinimus ir jų skleidimą reikštų privačią cenzūrą. Be to, šioje citatoje rašome ne apie ieškovą ar kokius jo nederamus veiksmus, o apie atsakingus savivaldybės tarnautojus, kurie formaliai galėtų reikšti pretenzijas, tačiau tai daryti nėra įgalioję ieškovą.

11. Dėl 2009 m. liepos 28 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 171 (15989) publikacijos „Supratome: einame teisingu keliu" fragmento „Dar vienas žmogus, „Šiaulių naujienų" atžvilgiu svaidęsis prakeiksmo žaibais, tai garsiausias Šiaulių automechanikas ir Seimo narys L. D.. Ne vienas žmogus sakė girdėjęs, jog Seimo narys žadėjo susitvarkyti su „Šiaulių naujienomis", Šiaulių prokurorus net buvo pasiekęs kažkoks skundas, tačiau kol politikas galando kirvį, pats buvo išmestas iš Tautos prisikėlimo partijos. <...> L. D. jau seniai įrodė, kad sugeba tik pliaukšti liežuviu, o rimtais darbais pasigirti nelabai tegali. "

aiškinęsi tarpusavio santykius ir užpuldinėję lankytojus?" yra retorinis klausimas, kurį žymi klausiamam sakiniui būdinga konstrukcija, žodis „kodėl" ir skyryba - klaustukas sakinio gale. Tai, kad klube vyko muštynės, buvo sužaloti žinomi nusikalstamo pasaulio autoritetai, rodo, kad tie asmenys į klubą iš tiesų patekdavo, nors klubo savininkai ir vadovai turi teisę neįleisti į klubą agresyvių, girtų ar nusikalstamam pasauliui priskiriamų asmenų, juolab, kad, kaip nurodo pats ieškovas, klube nuolat būdavo apsauga. Todėl ir retoriškai klausiama, kodėl taip atsitikdavo.

Citata: „Įtarimų, ar L. D. neslepia pajamų ir tikrosios turto vertės, kyla dar ir dėl to, kad ir 2007-aisiasi, ir 2008-aisiais deklaravo identišką pajamų sumą - 4265 litus." Straipsnio autoriui kilo klausimų, iš kur galą su galu vos sudurianti ieškovo šeimos narių valdoma įmonė surado pakankamai didelę pinigų sumą - apie 70 tūkstančių litų - skolai sumokėti. Juoba, kad nuo 2009-ųjų vasaros pradžios pramogų klubo veikla nutraukta. Iš tiesų straipsnyje įsipainiojo korektūros klaida nurodant metus - turėjo būti 2008-ieji - 2009-eji, tačiau tai esmės nekeičia. Pagrindinė mintis - kad dviejų metų deklaracijose nurodoma ta pati pinigų suma. Kilusios

-» "7 X V*-V l ^-į UUVX11W;

klausimą reiškiančių skyrybos ženklų žodžio „ įtarimų" vartojimas.

13. Dėl 2009 m Skundžiamos citatos iš laikraščio „Šiaulių naujienos" vyr. redaktoriaus pasirašyto komentaro. Redakcijos darbuotojai buvo sukrėsti incidento, kai redakcijoje buvo gauti laiškai su gyvsidabriu, o vienai darbuotojai, prisikvėpavusiai nuodingų garų, teko vykti į gydymo įstaigą. Todėl ir komentare išsakyta emocinė reakcija į įvykį yra natūrali ir adekvati. Komentare nėra įvardijama, kad ieškovas atnešė ar kitaip organizavo vokų su gyvsidabriu pristatymą į redakciją, taip pat niekur nėra teigiama, kad ieškovas buvo ar yra įtariamas dėl vokuose rasto gyvsidabrio. Pagrindinė mintis - kad dėl savo pilietinės pozicijos ir aštraus žodžio redakcijos darbuotojai turi daug priešų. Kaip vienas iš tokių nedraugiškai nusiteikusių asmenų įvardytas ir ieškovas. Frazeologizmo ^vaidytis prakeiksmo žaibais" perkeltinės reikšmės yra pykti, būti nepatenkintam, piktai dėbčioti ir pan. Suprantama, kad dėl kritinių publikacijų apie šeimos įmonės skolas savivaldybei ir kt. ieškovas negalėjo būti patenkintas „Šiaulių naujienų" žurnalistų dėmesiu ir jų veikla. Frazeologizmas galąsti kirvį yra pykčio, nepasitenkinimo, ruošimosi kovai, galvojimo, kaip atsilyginti, atsiteisti metafora.

Tai, kad ieškovas buvo pašalintas iš Tautos prisikėlimo partijos - viešai, daugelio informacijos priemonių skelbta, nenuginčyta žinia, kuri vertintina kaip visuotinai žinoma aplinkybė CPK 182 str. 1 p. prasme (taip pat žr.: www.balsas.lt/naui iena/301937/pasalintasjjSi tpp-laimontas-dinius-tebelaik.o-save-partiios-nariu-atnauiinta'). Esama tam tikro prieštaravimo dėl ginčijamos citatos „L. D. jau seniai įrodė, kad sugeba tik pliaukšti liežuviu, o rimtais darbais pasigirti nelabai tegali." Sprendžiant iš pajuodinimo, ieškovas neginčija, kad „rimtais darbais pasigirti nelabai tegali", tačiau dėl nesuvokiamų priežasčių ginčija frazeologizmą „sugeba tik pliaukšti liežuviu" turintį tapačią reikšmę. Šioje citatoje autorius apie ieškovo veiklą etiškai, neįžeidžiančiomis išraiškos priemonėmis išsakė savo nuomonę, kurios įrodinėti nereikia.

12. Dėl 2009 m. rugpjūčio 29 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 198 (16016) publikacijos „Kas Seimo narį sieja su banditais?" antraštės „Kas Seimo narį sieja su banditais? ir publikacijos fragmentų <...> Šiauliuose yra daugybė studenčių, kurios tėvams meluoja, kad studijuoja, o naktimis eina šokti. Eina pas Dinių... <...> „Max'o" klubas dar prieš dešimtmetį pagarsėjo kaip nusikalstamo pasaulio atstovų susibūrimų vieta. <...> Kodėl kubui vadovavęs L. D. nepadarė nieko, kad į vidų nepatektų banditai, aiškinęsi tarpusavio santykius ir užpuldinėję lankytojus? <...> įtarimų, ar L. D. neslepia pajamų ir tikrosios turto vertės, kyla dar ir dėl to, kad ir 2007-aisiai, ir 2008-aisiais deklaravo identišką pajamų sumą - 4265 litus. Kitaip tariant, laiko pagalvėje užsiuvęs popieriniais ir žvangančiais?

Dėl publikacijos pavadinimo ypatumų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartimi civ. byloje UAB "Klevo lapas" v. UAB „Respublikos leidiniai" ir kt., bylos Nr. 3K-3-1092/2001, jau pasisakyta aukščiau, todėl nesikartojama.

Publikacijos antraštėje „Kas Seimo narį sieja su banditais?" keliamas retorinis klausimas, o klausimą žymi sakinio struktūra bei skyrybos ženklas - klaustukas. Publikacijoje nėra teigiama, kad ieškovą kas nors sieja su nusikaltėliais, juo labiau nebuvo teigiama, kaip nurodoma ieškinyje, kad ieškovas priklauso nusikalstamoms grupuotėms.

Publikacijoje tik keliamas visuomenei aktualus klausimas, kodėl nusikalstamo pasaulio autoritetai laisvai elgiasi pramogų klube. Apie tai buvo plačiai rašyta vietinėje spaudoje, pavyzdžiui aprašant su „princų" grupuote siejamo V. B. sumušimo bylą (pvz. „Šiaulių krašto" 2001 m. rugsėjo 13 d. publikacija „ V. B. mušimo byloje - dar trys įtariamieji", žr. http://www.skrastas.lt/?rub= 1143711027 &data=2001-09-13). Publikacijoje, kurios citata skundžiama, nurodomi plačiai Šiaulių vietinėje spaudoje dešimtmečio eigoje aprašyti incidentai susiję su „Max'u", kurių neneigia ir pats ieškovas. Be to, plačiai vietinėje spaudoje nuskambėjo buvusio Šiaulių karinių oro pajėgų vado E. M. užpuolimas „Max'o" pramogų klube.

Citatoje „Šiauliuose yra daugybė studenčių, kurios tėvams meluoja, kad studijuoja, o naktimis eina šokti Eina pas Dinių..." skundžiami „Šiaulių naujienų" šaltinio teiginiai, kurie niekuo nesusiję su ieškovo garbe ir orumu. Pašnekovas pateikia visuotinai žinomą faktą, kad studentės eina pramogauti į pramogų klubą. Tai, kad kažkas eina „pas Dinių" (t. y. į jo vadovaujamą klubą) šokti, nėra nusikaltimas, todėl tai a priori negali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkanti, garbę ir orumą žeminanti žinia. Ieškinyje neatskleidžiama, kodėl žinia, kad į ieškovo šeimos įmonės valdomą klubą eidavo studentės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Palaikant ieškovo poziciją, reikėtų pripažinti, kad studentės yra labai baisūs ir blogi žmonės, dėl ko paskelbimas, kad pas ką nors ar kur nors apsilankė studentės, žemina to asmens garbę ir orumą ar juridinio asmens dalykinę reputaciją. Laimei, tokia ieškovo pozicija neteisinga.

Publikacijoje, priešingai nei nurodoma ieškinyje, nebuvo rašoma, kad ieškovas sąvadauja ar kaip nors kitaip negražiai elgiasi, todėl ieškovas be jokio pagrindo tiek dėmesio ir pastangų skyrė dalyko, kuris net neegzistuoja, kritikai.

Citata „Kodėl klubui vadovavęs L. D. nepadarė nieko, kad į vidų nepatektų banditai,. rugsėjo 5 d. „Šiaulių naujienų" Nr. 204 (16022) publikacijos „Kam Seimas įstums ragus, arba Rekomendacinis laiškas seimūnui L. D." „Lankstosi ir dabar. Tiesa, Valinskui rodo užpakalį, bet tai - tik dėl lankstumo ".

abejones išreikštos klausimu „Kitaip tariant, laiko pagalvėje užsiuvąs popieriniais ir =vanganciais? Tai yra žinia apie subjektyvias autoriui kylančias abejones, klausimus Citatos esme - ne konkrečios sumos ir datos, o klausimas, ar ieškovas teisingai užpildė deklaracijas, skundžiamos citatos yra autoriaus nuomonė, subjektyvus požiūris į aplinkybes, ji gali būti kritiška ir jai netaikomi tikslumo kriterijai. Kad tai nuomonė, patvirtina ne tik pačių duomenų pobūdis, bet ir pateikimas, klausimą reiškiančių skyrybos ženklu žodžio .. Įtarimu" vartoiima^

Citatos - iš komentaro, kuris yra asmeninė autoriaus nuomonė, pažymėta specialia tai nurodančia rubrika „Pozicija". Nuomonė yra subjektyvus vertinimas, ji gali būti nepalankaus turinio, itin kritiška, tačiau jai netaikomi tiesos, tikslumo kriterijai. Nepaisant to, skundžiamosios citatos, vertinant visame komentaro kontekste yra visuotinai žinomų žinių apie ieškovo politinę veiklą Seime komentaras. Žodžius naudojant perkeltinėmis reikšmėmis, pasitelkiant sąskambius („lankstumas", „lankstosi" ir kt), hiperbolizuojant ironizuojama ieškovo veikla, o būtent tai kad jis nusigręžė nuo A. V., su kurio vadovaujama tautos prisikėlimo partija pagal rinkimų sąrašą atėjo į Seimą. Per lankstumo metaforą siekta išsakyti nuomonę, jog ieškovas neturi pastovios krypties - iš pradžių paliko tuometinio Šiaulių miesto mero G. M. vadovaujamus Šiaulių liberalcentristus, po to paliko A. V., o dabar dairosi į naujas politines jėgas (ką rodo ir paskutiniai įvykiai, tapimas G. V. vadovaujamos krikščionių partijos - nariu). Atsukti (sinonimas žodžiui „rodyti") Frazeologijos žodyne nurodoma reikšme nusako aplinkybę, kai asmuo nusisuka, palieka. Šiuo atveju kalbama apie tai, kad ieškovas nusisuko nuo A. V., paliko jo vadovaujamą partiją.

Ieškovo teiginiai, kad atsakovas pažeidė LR VIŠ 20 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą draudimą kurstyti karą, tautinę, religinę, rasinę, socialinę bei lyčių neapykantą, vertintini kaip rašymo apsirikimas, o jeigu ne, tai kaip, švelniai tariant, visiškai nepagrįsti teiginiai. Nepaisant ieškovo susireikšminimo laipsnio, teiginiai, kad pareiškiant kritišką nuomonę apie ieškovą šmeižiama „valstybės institucijų veikla bei Seimo narių ir kitų valstybės tarnautojų garbė ir orumas", yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas tikrai neturėtų savęs vertinti kaip visos Lietuvos valstybės pareigūnų bei tarnautojų personifikacija. Beje, neaišku, kaip šie teiginiai koreliuoja su prevenciniu ieškiniu. Jeigu ieškovas įžvelgia, kad atsakovas kursto karą, tautinę nesantaiką ar pan., tai jis kuo greičiau turėtų kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas.

Niekuo nepagrįstas ir ieškovo reiškiamas kaltinimas asmeninių sąskaitų suvedinėjimu. Kaip paaiškino M. D., jis su ieškovu niekuomet nebuvo artimas draugas, neturėjo bendrų verslo reikalų ar pan., todėl dėl ieškovo nebendravimo nepatyrė kokių nors asmeninių išgyvenimų ar pan.

Nepagrįstas ir kaltiniams dėl Valstybinės kalbos įstatymų pažeidimų ir pan. Publikacijose nenaudojamos vulgarybės, o barbarizmai nėra pateikiami kaip teiktini žodžiai. Publikacijose stiliaus sumetimais vartojamos visuomenėje žinomos ir suprantamos svetimybės, frazeologizmai specialiai išskiriami kabutėse. Ieškovo siekis riboti kūrybinę publikacijų autorių išmonę niekuo nepagrįstas. Publicistikoje, siekiant paryškinti santykį su kultūrine, tarmine, geografine ir kt. aplinka nedraudžiama vartoti šnekamąjį, buitinį stilių ar jų kombinacijas. Beje, neaišku, kaip šie teiginiai koreliuoja su prevenciniu ieškiniu. Jeigu ieškovas įžvelgia, kad atsakovas nusižengia Valstybinės kalbos įstatymui, tai jis kuo greičiau turėtų kreiptis į atitinkamas valstybes institucijas - Valstybinės kalbos inspekciją ir kt.

Nepagristas kaltinimas ir Kodekso 59 str. pažeidimu. Nė vienoje publikacijoje ^skelbiamos sudarkytos, iškraipytos ieškovo nuotraukos. Visos publikuotos ieškovo nuotraukos yra darytos viešose, oficialiose vietose (savivaldybėje), jose - nepakeistas ieškovo | veidas. Už tai, kad ieškovui nepatinka jo paties išvaizda atsakovas negali būti atsakingas. Nežinia ! kuo ieškovas grindžia teiginį, kad atsakovas ieškovo nuotraukos sąmoningai įkeldavo sulenkimo vietoje, nenurodo konkrečių atvejų ir nepaaiškina, kuo tai apskritai galėtų žeisti jo garbę ir orumą. Lietuvoje leidžiamų laikraščių įprastas formatas yra toks, kad neretai nuotraukos gali būti perlenkiamos, tačiau maketuojant neįmanoma iš anksto žinoti, kaip skaitytojas laikraštį lankstys. Ieškovas, nors ir nurodo, kad nuotraukos neteisėtai paimtos „iš kito konteksto", nenurodo, nei j *ok>o konteksto jos buvo paimtos, kodėl jos negalėjo būti paimtos, kokiame išimtiniame kontekste gali būti naudojamos ir pan.

pažeisdami jo teises yra niekuo nepagrįsti. „Šiaulių naujienų" žurnalistai visuomet rėmėsi oficialiais dokumentais, publikacijomis žiniasklaidoje, informacijos šaltiniais Šiaulių savivaldybėje, Šiaulių kultūros centre ir kt. Informacijos šaltiniai paprastai būdavo nurodomi | publikacijose.

Žurnalistai sąžiningai atliko pareigą ir visuomet stengėsi išklausyti antrąją pusę, tačiau pats ieškovas, kaip matyti iš susirašinėjimų, pateikiamų publikacijose, nerodė intereso atvirai bendrauti su žurnalistais, išsakyti savo poziciją, pateikti atsakymus į užduodamus klausimus bei paaiškinimus ir kt. Rašydami apie ieškovą, „Šiaulių naujienų" žurnalistai nesiekė kokių nors asmeninių tikslų, o žurnalistų dėmesio ieškovas sulaukė būtent kaip viešasis asmuo, kuriam priklausanti įmonė nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Būtina pabrėžti, jog žurnalistų tikslas iš esmės buvo pasiektas - po „Šiaulių naujienų" publikacijų ieškovo šeimos įmonės skolomis ėmė domėti ne tik vietinė, bet ir nacionalinė žiniasklaida, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, po ko UAB „Šiaulių Max'o plėtra" Šiaulių miesto kultūros centrui sumokėjo skolą - apie septyniasdešimt tūkstančių litų. Taigi „Šiaulių naujienų" žurnalistai rašydami apie ieškovą ir jo šeimos įmones atstovavo visuomenės interesą. Deja, šiuo metu „Šiaulių Max'o" plėtra ir vėl nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų. Kaip nurodyta Šiaulių kultūros centras 2010 m. kovo 31 d. rašte, ši įmonė 2010 m. kovo 31 d. jau buvo skolinga 54740,48 Lt.

Ieškovas, ieškinyje atstovaudamas ir privatų juridinį asmenį, kerštauja ir persekioja už kritiką, kas griežtai draudžiama.

Ieškovas siekia suklaidinti teismą teigdamas, kad laikraštyje po nuotraukomis buvo parašyti parašai (ne antraštės, kas suprantama kaip straipsnio pavadiniams) „...Seimo narys gaudo kaifą". Vienintelis parašas po nuotrauka buvo: „A ta ta, kaip gera leisti valdiškus pinigėlius. Kaifas...". Perfrazuojant - malonumas leisti ne savo pinigus.

Ieškovas neteisingai interpretuoja savo susirašinėjimą su laikraščio „Šiaulių naujienos" žurnalistu M. D. ir nepagrįstai kaltina atsakovą Kodekso 11 str. pažeidimu. Atsakovo žurnalistui tapo žinoma apie tam tikras aplinkybes, galimai susijusias su ieškovu. LR VIĮ ir Kodeksas įpareigoja žurnalistus tikrinti informaciją, išklausyti kiek įmanoma daugiau šalių, todėl šiuo atveju žurnalistas kaip tik tai ir siekė padaryti - patikrinti informaciją, o tuo pačiu ieškovo žmonos pasiteirauti ir apie jos vadovaujamos įmonės skolas Šiaulių miesto kultūros centrui. Kadangi įvykdyti LR VIĮ ir Kodekso reikalavimų nepavyko, ši informacija laikraštyje „Šiaulių naujienose" nebuvo skelbiama, kol nebuvo paskelbta nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse. Ieškinys vertintinas kaip persekiojimas už kritiką ir akivaizdus siekis už kritiką atkeršyti konkretiems, jį labiausiai kritikavusiems žurnalistams M. D. ir L. J..

Dėl nurodytų motyvų ieškinys atmestinas.

Byloje atsakovą atstovaus advokatas V. B. (Vokiečių g. 12-5. LT-01130 Vilnius).

Iš ieškovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos priteistinos didesnės, nei nurodyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų 8 p. nurodyti maksimalūs dydžiai, kadangi byla sudėtinga, ieškinys didelės apimties, atsiliepimo į ieškinį parengimas susijęs su EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analize.

Ieškovas mini Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. SPR-23, Į fcūpprima facie^įrodymą, esą atsakovas pažeidė ieškovo teises.

Tačiau Žurnalistų etikos inspektorius nėra subjektas, turintis teisę spręsti, ar buvo pažeista asmens garbė ir orumas. Asmens teisė į garbės ir orumo gynimą yra asmeninė neturtinė teisė, priskiriama privatinės teisės sričiai. Pripažinimas, kad asmuo paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią kito asmens garbę ir orumą, reiškia teisingumo vykdymą. Žurnalistų etikos inspektorius, pripažindamas, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą ir Įpareigodamas atsakovą šią informaciją paneigti, veikė kaip kvaziteisminė institucija. Tačiau tokios teisės, t. y. veikti kaip kvaziteismas - Žurnalistų etikos inspektorius niekada neturėjo ir turi.

LR Konstitucijos 109 str. 1 d. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. LR ABTĮ 6 str. nustatyta, kad teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai. LR CPK 6 str. nustatyta, kad teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai. Žurnalistų etikos inspektorius nėra teismas nei LR Konstitucijos 109 str. 1 d., nei LR ABTĮ 5 str. 1 d., nei CPK 5 str. 1 d. prasme. Kadangi LR VIĮ 49 str. 1 d. nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, jis ex offitio yra ne teisminės, bet vykdomosios valdžios dalis. Būdamas vykdomosios valdžios dalis, Žurnalistų etikos inspektorius neturi teisės spręsti, ar buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, ar ji žemina kito asmens garbę ir orumą ir pan.

Nors šiuo atveju įžiūrėtina tam tikra kolizija tarp LR VIĮ 50 str. 1 d. 1 p., kur nustatyta, ₁ kad Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, LR VIĮ 50 str. 2 d. 2 p., kur nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą, ir CK 2.24 str., taikytinas CK, kadangi CK 1.3 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Šiuo atveju CK nesuteikia pirmenybės LR VIĮ ar kitų įstatymų normoms. Priešingai, pačiame LR VIĮ įtvirtintas CK prioritetas. LR VIĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos, o 44 str. 6 d. nustatyta, kad atsisakymas išspausdinti ar kitokiu būdu paskelbti šio straipsnio 2 d. nurodytą paneigimą šio straipsnio 3-5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Paneigimą surašyti ir pareikalauti, kad informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų turi asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti (LR VIĮ 44 str. 2 d.). CK 2.24 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Kaip jau nurodyta aukščiau, šia įstatymų suteikta teise ieškovas nepasinaudojo.

Taigi galiojančios teisės normos konkrečiai ir aiškiai nustato ginčų tarp ieškovo ir visuomenės informavimo priemonės valdytojo - atsakovo - nagrinėjimo tvarką, o būtent civilinės bylos nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Beje, pažymėtina, kad Žurnalistų etikos inspektorius absoliučią daugumą ieškovo pretenzijų atmetė.

Iš esmės tas pats iš esmės pasakytina ir apie Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2010 m. sausio 25 d. sprendimą. Be to, šis sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. bylaNr. I-1352-602/2010).