- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-2955-653/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- AB SEB, AB SEB banko
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB SEB apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-614-723/2014 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu prašė priteisti ieškovui iš atsakovo pagal sutartį Nr. 1750718053747-63 – 8 963,16 Lt skolą, kurią sudaro 3 656,82 Lt nesugrąžintas kreditas, 1 412,06 Lt priskaičiuotos palūkanos, 3 894,28 Lt delspinigių; pagal sutartį Nr. 14A1018051598-U3 – 567,90 Lt skolos, kurią sudaro 93,21 Lt priskaičiuotų palūkanų bei 474,69 priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas.
Nurodė, kad su atsakovu buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys. Atsakovas netinkamai vykdė prievoles, todėl remiantis Sutarties Bendrosios dalies 6.1. punktu, ieškovas 2014-01-14 nutraukė Sutartis su atsakovu. Nutraukus sutartį, palūkanų ir delspinigių skaičiavimas sustabdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo G. M. ieškovui AB SEB bankui 4 526,14 Lt įsiskolinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 526,14 Lt) nuo 2014-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 135,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2007-09-03 ieškovas AB SEB bankas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718053747-63, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 10 000 Lt kreditą 60 mėnesių laikotarpiui (Sutarties 2.1, 2.2 p.,), sutartimi nustatyta 10,90 proc. palūkanų norma (Sutarties 2.4. p.), atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti mėnesinėmis įmokomis, mokomomis kiekvieno mėnesio 3 d. (Sutarties 2.6.1.). 2010-11-12 Susitarimu dėl Kredito sutarties Nr. 1750718053747-63 pakeitimo šalys susitarė pakeisti kredito mėnesinių įmokų mokėjimo dieną į kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dieną, o kredito grąžinimo datą nustatyti – 2012-08-15. Kredito sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.3. p.), už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.4. p.). Ieškovas 10 000 Lt kreditą atsakovui pervedė 2007-09-03.
2010-11-12 bylos šalys taip pat sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14A1018051598-U3, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 1 082,56 Lt kreditą 6 mėnesių laikotarpiui (Sutarties 2.1, 2.2.1. p.,), sutartimi nustatyta 14,9 proc. palūkanų norma (Sutarties 2.4.1. p.), atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti mėnesinėmis įmokomis, mokomomis kiekvieno mėnesio 15 d. (Sutarties 2.6.1.). Šia kredito sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.3. p.), už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.4. p.). Ieškovas 1 82,56 Lt kreditą atsakovui pervedė 2010-11-12.
Atsakovas įmokas mokėjo iki 2010-12-15, tačiau su vėlavimais ir ne kiekvieną mėnesį, sekančios įmokos buvo padarytos tik 2011-10-27, 2011-11-09, 2012-07-02, 2012-08-01, 2012-09-05, 2013-12-27, o vėliau atsakovas įmokų už kreditą bei palūkanas nemokėjo visai.2013-10-25 ir 2013-12-05 raštais ieškovas informavo atsakovą apie įsiskolinimus pagal sutartis ir įspėjo apie sutarčių nutraukimą, o 2014-01-17 atsakovui nepadengus įsiskolinimų ieškovas raštu pranešė atsakovui, kad vadovaudamasis Sutarties 6.1. punktu bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis. Atsakovas liko skolingas ieškovui 8 963,16 Lt pagal 2007-09-03 Kredito sutartį Nr. 1750718053747-63, t.y. 3 656,82 Lt negrąžinto kredito, 1 412,06 Lt palūkanų, 3 894,28 Lt delspinigių ir 567,90 Lt pagal 2010-11-12 Kredito sutartį Nr. 14A1018051598-U3, t.y. 93,21 Lt palūkanų, 474,69 Lt delspinigių.
Atsakovas pretenzijų dėl sutarčių vykdymo nepareiškė, sutartimis prisiimtų savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas sutartinių prievolių neįvykdė ir ieškinį dalyje dėl negrąžintos kredito sumos pagal 2007-09-03 Kredito sutartį Nr. 1750718053747-63 tenkino, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 3 656,82 Lt negrąžinto kredito (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.886 str.).
Teismas atsižvelgė į CK 6.73 str. 2 d. reglamentavimą dėl netesybų sumažinimo, į kasacinio teismo praktiką, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį sudarė prisijungdamas prie parengtų standartinių sutarčių sąlygų, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius, į pagrindinės skolos dydį. Dėl to teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, vertino, kad prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas pagal vartojimo kredito sutartis įsipareigojo kreditą grąžinti atitinkamai iki 2012-08-15 ir 2011-04-15, atliko tik 6 įmokas po 2010-12-15, tačiau ieškovas visą šį laikotarpį delsė kreiptis į teismą, sutartį nutraukė tik 2014-01-14, toliau skaičiavo kuo didesnes palūkanas ir delspinigius, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-03-10. Teismas konstatavo, kad delspinigiai didesni už palūkanas, kas akivaizdu dėl ko delsiama kreiptis į teismą ilgą laiką be jokios objektyvios priežasties (CPK 7 str.). Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl juos sumažino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 398,59 Lt palūkanų už vienų metų laikotarpį (3 656,82 Lt x 10,9 proc.) ir 369,04 Lt delspinigių ((3 656,82 Lt + 398,59 Lt) x 0,05 proc. x 182 d.) pagal 2007-09-03 Kredito sutartį Nr. 1750718053747-63 bei prašomas priteisti 93,21 Lt palūkanas ir 8,48 Lt delspinigių (93,21 Lt x 0,05 proc. x 182 d.) pagal 2010-11-12 Kredito sutartį Nr. 14A1018051598-U3. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteista 4 526,14 Lt įsiskolinimo (3656,82 Lt + 398,59 Lt + 369,04 Lt + 93,05 Lt + 8,48 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.75-76), kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl 1 013,47 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo. Klausimą išspręsti iš esmės, iš atsakovo papildomai priteisti 1 013,47 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei papildomai priteisti 30,37 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skrundžiamą sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip: “priteisti iš atsakovo ieškovui 5 539,61 Lt įsiskolinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 539,61 Lt) nuo 2014-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 166,19 Lt bylinėjimosi išlaidų”. Iš atsakovo priteisti 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje teismo instancijoje (žyminį mokestį už apeliacinį skundą).
Nurodė, jog kredito sutarties Nr. 1750718053747-63 2.4 p. kredito sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjas bankui mokės 10,900 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies. Pagal skundžiamą sprendimą, sutartinės palūkanos priteistos už vienus metus. Tačiau atsakovas palūkanas privalėjo mokėti ne tik nuo dabartiniu metu esančios negrąžintos kredito sumos (dalies), o nuo visos negrąžintos kredito sumos už visą naudojimosi banko pinigais laikotarpį. Palūkanų dydį, išreikštą procentais, apsprendė kreditoriaus padidinta rizika, nes prievolių įvykdymas nebuvo užtikrinta jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėms. Prievolių įvykdymo terminas pagal minėtą kredito sutartį suėjo 2012-09-02. Bankas turėjo lūkesčių, kad skolininkas prievolę įvykdys gera valia. Nedelsiant inicijuodamas skolos išieškojimą, kreditorius tik dar labiau padidintų skolininko skolos naštą, todėl bankas siekė bendradarbiauti, aiškinosi prievolių nevykdymo priežastis. Reaguodamas į banko raginimus, skolininkas įmokas mokėjo, nors ir ne laiku, iki 2013-12-27. Tik po to, kai bendradarbiavimas nutrūko dėl atsakovo kaltės, bankas inicijavo priverstinį skolos išieškojimą. Palūkanų skaičiavimas sustabdyta 2014-01-14. Mano, jog bankas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo per protingą terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-09-03 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718053747-63, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2012-09-02 ( po pakeitimo – 2012-08-15). Šalys taip pat 2010-11-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14A1018051598-U3, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 082,56 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2011-04-15.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar sutartinės palūkanos galėjo būti sumažintos pagal sutartį Nr. 1750718053747-63, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas į teismą kreipėsi praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo kredito grąžinimo datos. Pažymėtinas, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju priteisė palūkanas už vienų metų laikotarpį, taikant ieškovo nurodytą palūkanų dydį, t.y. 10,9 proc.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kredito sutarties Nr. 1750718053747-63 2.4 punktu kredito sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjas bankui mokės 10,900 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (b.l.8-9). Skundžiamu sprendimu teismas, nurodydamas, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovo paskaičiuotos palūkanos yra nepagrįstai didelės, priteistinas palūkanas sumažino, jas priteisdamas už vienerius metus.
Kai šalys susitaria dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 6.37 str. 3, 4 dalys, 1.5 str.). Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu. Teismas turi užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-192/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-09 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-509/2010 taip pat yra išaiškinęs, kad sutartyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais tuo pačiu gali atlikti ir atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, ir kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, o kreditoriui kreipiantis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, jos tokiu atveju priteisiamos kaip procesinės palūkanos. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą sutartyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais tuo pačiu gali atlikti ir atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, ir kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimo funkciją. Taip pat minėtoje nutartyje išaiškinta, kad sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas.
Vadovaujantis minėta suformuota teismų praktika, CK 6.221 str. 3 d., 6.881 str., 6.872 str., 6.874 str. 1 d., darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas prisiėmė dvi tarpusavio susijusias pareigas – grąžinti kreditą ir mokėti sutartyse nurodytą atlyginimą už gautą kreditą (palūkanas) ir tai yra esminiai įsipareigojimai, kurie galioja nepriklausomai net ir nuo kredito sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog sutartyje nustatytas palūkanas atsakovas turi pareigą mokėti ir po sutarties nutraukimo, ir palūkanos turėtų būti mokamos iki atsakovo skolinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau šiuo atveju ieškovas pagal sutarties Bendrosios dalies 6.1 p. palūkanas skaičiavo tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2014-01-14). Taigi akivaizdu, kad palūkanų mokėjimas šiuo atveju atlieka tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, tiek ieškovo minimalių nuostolių, kompensavimo funkciją. Priešingas ginčo sutarties nuostatų dėl palūkanų mokėjimo aiškinimas iškreiptų sutartų mokėti palūkanų esmę ir prieštarautų CK 6.872 str. 2 d. ir CK 6.874 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismui iš atsakovo priteisus palūkanas tik už vienerius metus, susidarė tokia situacija, kad pažeidus prievolę, atsakovas pagal priimtą teismo sprendimą nepagrįstai turėtų mokėti ieškovui mažesnio dydžio palūkanas nei buvo mokamos atsakovui vykdant sutartinius įsipareigojimus iki sutartos kredito grąžinimo datos bei iki ieškovui nutraukiant kreditavimo sutartį.
Svarbu paminėti ir tai, jog šioje byloje atsakovas užėmė pasyvią poziciją bei, procese galiojant rungimosi principui, neprašė sumažinti mokėjimo palūkanų.
Kita svarbi aplinkybė yra ta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pagal abi vartojimo kredito sutartis įsipareigojo kreditą grąžinti atitinkamai iki 2011-04-15 ir 2012-08-15, atliko tik 6 įmokas po 2010-12-15, tačiau ieškovas visą šį laikotarpį delsė kreiptis į teismą, sutartį nutraukė tik 2014-01-14, toliau skaičiavo kuo didesnes palūkanas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog ieškovas, siekdamas bendradarbiauti, sudarė sąlygas atsakovui vykdyti savo prievoles (du kartus siuntė raginimus įvykdyti prievoles), o atsakovas, reaguodamas į banko raginimus, įmokas mokėjo (nors ne laiku ir ne periodiškai) iki 2013-12-27. Sutartį ieškovas nutraukė 2014-01-14 (b.l.28), t.y. praėjus truputį daugiau nei dviems savaitėms po paskutinės atsakovo įmokos ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog negalima daryti išvados, kad pasibaigus paskolų grąžinimo terminams, ieškovas ilgą laiką nereikalavo grąžinti skolas, nes, kaip minėta, 2013-10-25 atsakovui išsiuntė įspėjimo raštą dėl sutarties sąlygų nevykdymo, reikalaujant pašalinti pažeidimus iki 2013-11-25, 2013-12-05 ieškovas pakartotinai atsakovui išsiuntė įspėjimo raštą dėl Sutarties sąlygų nevykdymo, reikalaujant pašalinti pasirašytos Sutarties pažeidimus iki 2014-01-05 (b.l.18;19). Atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad ieškovas su atsakovu buvo sudaręs dvi paskolos sutartis ir, jau suėjus paskolų grąžinimo terminui, atsakovas pagal abi paskolos sutartis atliko ieškovui įmokas 2011-10-27, 2011-11-09, 2012-07-02, 2012-08-01, 2012-09-05 (t.y. iki ieškovo raginimų išsiuntimo), 2013-12-27 (po ieškovo raginimų išsiuntimo). Šios aplinkybės sudarė pagrindą ieškovui turėti pagrįstų lūkesčių, kad atsakovas visgi vykdys savo prievoles pagal abi sutartis, todėl ieškovo kreipimasis į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo 2014-03-10, šiuo atveju nelaikytinas delsimu kreiptis į teismą dėl skolos išsiieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms apie šalių bendradarbiavimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo eliminuoti vieną iš sutarties esminių sąlygų – galimybę apeliantui gauti šalių sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki paskolos sutarties nutraukimo dienos. Todėl šioje dalyje, kurioje ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 412,06 Lt palūkanas už negrąžintą kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 14A1018051598-U3 tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui 398,59 Lt, sprendimas keistinas, priteisiant apeliantui sutartyje numatytas visas nesumokėtas palūkanas už naudojimąsi pinigais iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2014-01-14), t.y. 1 412,06 Lt. Kitoje dalyje apeliantas neginčijo skundžiamo sprendimo, todėl kita dalis paliktina nepakeista ir ieškovui iš atsakovo priteistina 5 539,61 Lt suma (3 656,82 Lt + 1 412,06 Lt + 369,04 Lt + 93,21 Lt + 8,48 Lt).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei su šių normų taikymu susijusią teismų praktiką.
Pakeitus teismo sprendimą materialiųjų reikalavimų dalyje, atitinkamai pakeistinas ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis bei paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), taigi perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 165,88 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio – iš atsakovo (286,00Lt x 85 proc.=165,88 Lt).
Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo apeliantui priteistinos jo patirtos išlaidos (žyminis mokestis (b.l.77) apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3, 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą: panaikinti dalyje, kurioje ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 412,06 Lt palūkanas už negrąžintą kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 14A1018051598-U3 tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šioje dalyje visiškai ir priteisti iš atsakovo G. M. ieškovo AB SEB banko naudai 1 412,06 Lt už negrąžintą kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 14A1018051598-U3; ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo G. M. ieškovui AB SEB bankui 5 539,61 Lt įsiskolinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 539,61 Lt) nuo 2014-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Priteisti iš atsakovo G. M. 165,88 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ieškovo AB SEB banko naudai.
Priteisti ieškovo AB SEB banko naudai iš atsakovo G. M. 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.