Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas 302541114, patikrinimą pagal 2016-07-13 pavedimą Nr. 04/11-1-32-5951, nustatyta, kad A. D., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigas, bei privalėdamas organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, nevykdė žemiau išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, tai yra neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (toliau žurnalai) apie: a) kliento vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančia suma užsienio valiuta; b) įtartinų piniginių operacijų ir sandorių; c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti, klientui vengiant arba atsisakant UAB „(duomenys neskelbtini)" prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis; neparengė UAB „(duomenys neskelbtini)" vidaus procedūrų, kuriose būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas joje atlieka, įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, taip pat nenustatė žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos ir vidaus tvarkos, reglamentuojančią klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą; nenustatė atitinkamų UAB „(duomenys neskelbtini)" vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT), 2015-02-26 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-53 „Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15000 eurų ar atitinkamą sumą užsienio valiuta, jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiam užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui" nurodytos informacijos saugojimu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams bei sumažintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius A. D. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose; nepaskyrė vadovaujančių darbuotojų, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)", ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojų, atsakingų už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą T. A. tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė T. T. savo veiksmais A. D., UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius, pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275) 16 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį; 2) 2015-02-26 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. V-53 „Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15000 eurų ar atitinkamą sumą užsienio valiuta, jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui" 62 punktą, 68 punktą, 69 punktą, 70 punktą; 3) 2008-06-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 562 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-03 nutarimo Nr. 1352 redakcija) patvirtintų „Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo“ taisyklių 2 punktą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu A. D. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, ir skirti 2027 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų) baudą.Kauno apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad A. D. pažeidė 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275) 16 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį; 2) 2015-02-26 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. V-53 „Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15000 eurų ar atitinkamą sumą užsienio valiuta, jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui" 62 punktą, 68 punktą, 69 punktą, 70 punktą; 3) 2008-06-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 562 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-03 nutarimo Nr. 1352 redakcija) patvirtintų „Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo“ taisyklių 2 punktą.Apeliaciniame skunde A. D. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti baudą mažesnę baudą nei numatyta 172¹⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje. A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo pat FNTT pareigūnų atlikto patikrinimo momento jis prisipažino, kad padarė aukščiau nurodytą administracinės teisės pažeidimą, nurodė, kad gailisi ir pareigūnams padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, pateikė visus jų reikalaujamus dokumentus, kurie po teismo buvo grąžinti. Nurodo, kad didelio darbo krūvio neturėjo laiko pasidomėti ir nepastebėjo, kad naujai įsigaliojo FNTT prie LR VRM direktoriaus 2015-02-26 įsakymas Nr. V-53 „Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15000 eurų ar atitinkamą sumą užsienio valiuta, jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“ ir nesivadovavo šio įsakymo 62 punkte nurodytu reikalavimu. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nežinojo apie naujai įsigaliojusį įsakymą ir nesilaikė šio įsakymo 68, 69 ir 70 punktuose reikalavimų.Skunde A. D. nurodo, kad Kauno apylinkės teismo paskirta bauda yra per didelė finansinė našta ne tik jam, bet ir jo šeimai. Apeliantas rašo, kad yra vienintelis savo šeimos, susidedančios iš keturių asmenų, t. y. jo, žmonos ir jo dviejų mažamečių vaikų maitintojas ir už einamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas per mėnesį gaunu 501,04 eurų atlygį. Apeliantas taip pat skunde rašo, kad jo žmona A. D., nuo 2014-07-04 iki 2016-07-05 buvo jų vaiko A. D., gim. 2014-07-04 priežiūros atostogose ir tuo laikotarpiu gaudavo valstybės numatytą motinystės pašalpą. Kadangi jų sūnus A. yra silpnos sveikatos, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl jo žmona A. D. pratęsė vaiko priežiūros atostogas nuo 2016-07-05 iki 2017-07-04, ir, kadangi vaiko priežiūros atostogose ji yra trečius metus, šiuo laikotarpiu ji nebegauna jokių pašalpų, o kitokių pajamų neturi. Nurodo, kad taip pat augina nepilnametę dukrą A. D., gim. 2007-10-09, kuri mokosi pradinėje mokykloje. A. D. skunde teigia, kad jų šeimos maitintojas yra jis vienas ir keturių asmenų šeimai jo per mėnesį gaunamos 501,04 Eurų pajamos yra nedidelės ir jų nepakanka šeimos būtiniausiems poreikiams ir vaikų tinkamam vystymuisi užtikrinti. Apeliantas teigia, kad 2027 Eurų baudos susimokėti jis yra nepajėgus. A. D. skunde nurodo, kad teismas įvertino tik tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir neatsižvelgė į jo šeiminę padėti ir asmenybę, t.y. iki šio pažeidimo padarymo nebuvo baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas užima nuo 2010-08-30, per tą laiką nebuvo baustas už tokio pat ar panašaus administracinės teisės pažeidimo padarymą. Eidamas šias pareigas jis visada stengėsi vykdyti visus įstatymus, kad nepakenktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdžiui ir nors įvairios įmonės veiklą kontroliuojančios institucijos tikrino įmonės veiklą, tačiau niekada nebuvo nustatyta, kad jis, kaip įmonės direktorius, pažeidė įstatymus ar netinkamai vykdė įmonės veiklą. Tačiau pastaruoju metu dėl itin didelio darbo krūvio - nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.A. D. skunde teigia, kad neturėjo tikslo tyčia pažeisti įstatymais reglamentuotos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos. Kadangi visi pinigai buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, todėl įmonės veiklą tikrinančios institucijos, vykdydamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, visada gali nustatyti įmonės klientus, kurie su įmone atsiskaitė grynaisiais pinigais sumomis lygiomis arba viršijančiomis 15000 eurų, todėl apelianto nuomone, padarytas pažeidimas laikytinas mažareikšmišku pažeidimu, kadangi aš niekam nepadariau jokios žalos.Skunde nurodo, kad iš karto po to, kai įmonėje buvo atliktas patikrinimas ir jam buvo surašytas administracinės teisės protokolas, iš karto ėmėsi veiksmų tam, kad ištaisyti jo per aplaidumą padaryto administracinės teisės pažeidimo pasekmes. 2016-07-29 priėmė įsakymą „Dėl A. D.-J. paskyrimo būti atsakingai už dokumentų perdavimą Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai apie gautuosius grynuosius pinigus“.Apeliantas mano, kad administracinės atsakomybės tikslai jau yra pasiekti, nes yra pakankamai nubaustas moraliai, kadangi dėl to, kai jo vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą atlikę pareigūnai jam išaiškino, kad padarė administracinės teisės pažeidimą, patyrė daug streso ir išgyvenimų, bijojo, kad dėl to gali nukentėti ne tik jis, bet ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdis ir prestižas. Apeliantas pasižada ateityje nedarytų naujų teisės pažeidimų, sekti įstatymų naujoves.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2016-09-13 nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucijos nuomone, išskirtinių aplinkybių kurių pagrindu galima būtų labiau švelninti nuobaudą nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto pažeidimų numatyto ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, neturi pagrindo abejoti A. D. kalte dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. D. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai paskirta bauda ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalies sankcijos ribose ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad A. D. prisipažįsta ir gailisi, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad prisipažinimas padarius administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau žemesnės instancijos teismas, tai įvertino ir, kaip numato ATPK 30² straipsnio 1 dalis paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą.ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir jei nuobauda būtų neteisinga (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-38-303/2016 ir kt.). A. D. skunde nurodo, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, žmona negauna pajamų, jie turi du mažamečius vaikus, o jo gaunamų 501,04 Eurų atlygio nepakanka šeimos būtiniausiems poreikiams ir vaikų tinkamam vystymuisi užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. skunde nurodomas aplinkybes pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mažas uždarbis, taip pat šeiminė situacija nėra tos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti taikytinas ATPK 30¹ straipsnis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-697/2015 ir kt.). Taip pat skunde nurodoma, kad A. D. neturi galiojančių nuobaudų, būdamas bendrovės direktoriumi nuo 2010 m. nebuvo baustas už tokio pat ar panašaus administracinės teisės pažeidimo padarymą, po protokolo surašymo iš karto ėmėsi veiksmų tam, kad ištaisyti padaryto administracinės teisės pažeidimo pasekmes, moraliai jaučiasi nubaustas ir pergyveno dėl įmonės prestižo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išvardytos aplinkybės A. D. apibūdina teigiamai, tačiau nepagrindžia esant išskirtinę situaciją ir kompleksą faktinių aplinkybių rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Nesutiktina ir su apelianto skundo argumento, kad jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nes nepadaryta jokia žala. Pažymėtina, kad ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka pažeidimo fakto, o pasekmės nėra šio pažeidimo sudėties privalomas elementas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad buvo pažeisti sunkių nusikaltimų prevencijos reikalavimai, o pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tikslas - užtikrinti viešąjį saugumą, apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio. Taigi pastaroji aplinkybė ir byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos taikymas A. D. nėra akivaizdžiai neadekvatus, ar prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. D. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokio teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nepakeistą ir A. D. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.