Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal kreditorės A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saas Capital Management Group“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Byloje kilo ginčas dėl teismo patvirtintos administratoriaus neginčijamos kreditoriaus reikalavimo dalies.

Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis 10 punktas). Taigi pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus teismas tvirtina, o kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai gali būti tvirtinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į BUAB „Saas Capital Management Group“ bankroto administratorių prašydamas įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 6 894 520,30 Lt finansinio reikalavimo suma. Administratorius sutiko tik su 998 245,59 Lt finansiniu reikalavimu, o likusią reikalavimo dalį ginčijo atkirai užvestoje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtino neginčijamą kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 998 245,59 Lt finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą dėl kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas tvirtindamas 998 245,59 Lt finansinį reikalavimą neįtraukė skirtumo, tarp neišpirktos neparduoto turto vertės ir jo rinkos vertės, nesiaiškino tarp kreditoriaus ir UAB „Saas Capital Management Group“ sudarytos lizingo sutarties Nr. LT077794 sąlygų, susijusių su nuostolių kredito davėjui atlyginimu. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas tik dėl kreditoriaus nuostolių, t. y. ginčo dėl 998 245,59 Lt UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo nėra, todėl pagrįsta ir neginčijama kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis gali būti tvirtinama bankroto byloje, nes teismas, nagrinėdamas kitą, užvestą bylą dėl ginčijamos reikalavimo dalies neturės teisinio pagrindo nagrinėti ir spręsti dėl dalyko dėl kurio ginčo nėra. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Taigi nepatvirtinus kreditoriaus finansinio reikalavimo neginčijamos dalies iki bylos išnagrinėjimo, šiuo atveju dėl kreditoriaus nuostolių dydžio, susidarytų situacija, jog kreditorius nors ir turėdamas neginčijamą reikalavimo dalį, negalėtų dalyvauti bankroto procese ir ginti savo interesų. Kaip žinia, kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, tvirtina įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas ir turi teisę spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (ĮBĮ 23 straipsnis). Taigi netvirtinant neginčijamos kreditoriaus reikalavimo dalies, šiuo atveju iki bylos išnagrinėjimo dėl kreditoriaus nuostolių dydžio, kreditorius būtų visiškai eliminuotas iš bankroto proceso, ir negalėtų spręsti svarbiausių su BUAB „Saas Capital Management Group“ bankroto procesu susijusių klausimų. Taigi teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti kreditoriaus neginčijamos finansinio reikalavimo dalies bankroto byloje.

Apeliantė nurodo, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik tuomet, kai iš byloje esančių duomenų mayti, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais ir kurių nepaneigia kiti įrodymai. Apeliantės nuomone, 998 245,59 Lt UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus pažymėdamas, jog bankroto proceso metu, visi kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiantys įrodymai dėl kreditorių kiekio ir dokumentų apimties paprastai nėra pridedami byloje, o tik teismo įvertinami prieš tvirtinant kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, jog nei administratorius prieš pateikiant teismui tvirtinti 998 245,59 Lt UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 998 245,59 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumą. Be to, ir pati apeliantė tik teoriškai samprotauja dėl 998 245,59 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo, nepateikdama jokių duomenų, jog 998 245,59 Lt UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas taip pat nepagrįstas. Būtina pažymėti, kad šiuo atveju apeliantė, kaip BUAB „Saas Capital Management Group“ kreditorė turėjo galimybę susipažinti su bankrutuojančios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, bei pateikti teismui savo abejones pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

Kiti apeliantės argumentai, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes teismas neįvertino ar lizingo bendrovė elgėsi protingai ir sąžiningai, kad išvengtų nuostolių dėl lizingo sutarčių nutraukimo taip pat atmestini, nes kreditoriaus nuostolių dydis, ir likusi, nepatvirtinta ir ginčijama reikalavimo dalis yra kitos bylos dalykas, todėl šioje byloje teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ turėtų nuostolių dėl lizingo sutarties Nr. LT077794.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo bei atsiliepimo į argumentus daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.