- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- AN2-53-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00723-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. D. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Aido Karčiausko 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) J. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 260 straipsnio 1 dalį 230 Eur bauda už tai, kad 2018 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB „V.“ būdamas agronomu, t. y. atsakingu bendrovės asmeniu, organizavo darbus ir paskleidė srutas dirvožemio paviršiuje draudžiamu jas skleisti laikotarpiu ant įšalusios žemės. Tuo pažeidė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005-07-04 įsakymu Nr.D1-367/D-342, 18 p., kuriame nurodyta, kad draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias pavasario ir (ar) rudens hidrometeorologines sąlygas yra nustatyta kitaip. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.
Šalies argumentai
2. Nutarimą J. M. skundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams ir prašė jį panaikinti. Skundžiama apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi J. M. skundas patenkintas – Nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 260 straipsnio 1 dalį J. M. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas konstatavo, kad J. M., būdamas ŽŪB „V.“ agronomu ir atsakingu bendrovės asmeniu, organizavo darbus ir paskleidė srutas dirvožemio paviršiuje draudžiamu jas skleisti laikotarpiu ant įšalusios žemės pažeisdamas mėšlo srutų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, tačiau jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnis), todėl negali būti baudžiamas pagal ANK 260 straipsnio 1 dalį, tokia veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apylinkės teismas ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
3. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti Nutarimą. Institucija skunde nurodo:
3.1. Apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
3.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad J. M. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir visos įmanomos priemonės buvo išnaudotos siekiant pašalinti pavojų, gresiantį gyvuliams. Nėra duomenų, kad šalintiną mėšlą ir srutas buvo bandoma patalpinti į kitus ŽŪB „V.“ srutų rezervuarus, ar dėl to buvo tartasi su gretimais ūkiais, net nebandyta srutų patalpinti į tą patį galvijų komplekso rezervuarą pasitelkiant išnuomotą kėlimo techniką. Tokius situacijos sprendimo būdus teismas įvertino kaip sudėtingą ir brangų procesą. Taip pat net nesvarstyta galimybė šalintiną mėšlą ir srutas, kaip šalutinius gyvūninius produktus, perduoti Pasvalyje esančiai UAB „K.“ panaudoti biologinių dujų gamybai.
3.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi J. M. teiginiais, kad sugedus mėšlo šalinimo įrangai fermų komplekse situacija buvo ekstremali ir nenumatyta. Mėšlo šalinimo įranga nebegalėjo funkcionuoti ne dėl gedimo, o dėl užšalimo, kas yra visiškai tikėtina šaltuoju metų laiku, tam aplaidžiai nebuvo pasiruošta – nepanaudotos neužšąlančios medžiagos, druska, neleidžiančios užšalti įrenginiams.
3.4. Teismas turėjo kritiškai vertinti veterinarijos gydytojos D. P. parodymus, kadangi ji yra susaistyta darbo santykiais su ŽŪB „V.“. Ši liudytoja naudojo perdėtai situaciją apibūdinančius išsireiškimus – „gyvūnų žūtis“, „priimtas sprendimas geriau teršti gamtą nei paskandinti gyvulius“. Taip mėšlo šalinimo įrangos užšalimą buvo stengiamasi prilyginti tokioms nelaimėms kaip gaisras ar staigus potvynis, galinčiomis akimirksniu pražudyti galvijus. J. M. pasirinko lengviausią būdą – pasklaidė srutas dirvožemio paviršiuje draudžiamu tai daryti laiku ir ant įšalusios žemės, nes išvežti srutas į kitus srutų rezervuarus, aplinkinius ūkius ar pasamdyti kėlimo techniką, žemės ūkio bendrovei yra sudėtingas ir brangus procesas. Iš viešai prieinamo interneto portalo www.rekvizitai.lt matyti, kad ŽŪB „V.“ 2017 m. apyvarta yra nuo 5 mln. iki 10 mln. Eur, todėl srutų išvežimas ar kėlimo įrangos nuoma nebūtu buvusi per didelė finansinė našta bendrovei.
Atsiliepimas
4. J. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su Institucijos skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikta nepakeistą. Nurodo, kad jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas yra formalus, jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti tokį pažeidimą. Akcentuoja, kad 2018 m. kovo 7 d. ŽŪB „V.“ dėl įvykusio mėšlo šalinimo iš fermos įrenginių gedimo ir užšalusių skreperių fermoje besikaupiant srutoms kilo realus pavojus gyvulių, o bakterijoms patekus į melžiamą pieną, ir žmonių sveikatai, todėl jis nusprendė laikinai, kol bus pašalintas gedimas, fermoje susikaupusias srutas išpilti ant įšalusios dirvos, taip siekiant išvengti didesnės nelaimės. Svarbu tai, jog srutos į giluminę dirvožemio sluoksnius, vandens telkinius nepateko ir realios žalos gamtai nebuvo padaryta. Be to, apie susidariusią situaciją buvo informuota Aplinkos apsaugos departamento darbuotoja A. L., kuri iš esmės ir neprieštaravo, kad susikaupusios fermoje srutos būtų išpiltos ant dirvos. Pažymi, kad sprendimus dėl srutų iš fermos pašalinimo reikėjo priimti greitai, deryboms dėl susikaupusių srutų išvežimo į kitus ūkius, ar pas ūkininkus laiko taip pat nebuvo. Tokį didelį – apie trijų tūkstančių – galvijų skaičių išvesti iš fermos esant šaltam orui buvo visiškai neracionalu, nes esant minusiniai temperatūrai lauke galvijai būtų sušalę, be to, toks galvijų skaičius dar užšalusią dirvą užterštų ne ką mačiau, nei srutų išvežimas iš fermos, o susikaupusias srutas fermoje reikėjo pašalinti, todėl jo sprendimas išvežti srutas ant dirvos buvo iš esmės teisingas ir, esant šiai situacijai, racionaliai pasvertas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog esant ekstremaliai padėčiai dėl srutų išvežimo tartis su kitais ūkiais, ar ūkininkais, kaip, kad siūlė elgtis aplinkosaugos pareigūnai, nebuvo galimybės, kadangi tuo metu reikėjo priimti greitus sprendimus, o siūlymas tartis, kad srutos būtų priimtos į kitus ūkius, ar ūkininkus yra sudėtingas ir brangus procesas, reikalaujantis derybų bei sutarčių, o tam, esant ekstremaliai padėčiai dėl besikaupiančių fermoje srutų, nebuvo laiko. Galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmuose buvo būtinojo reikalingumo požymiai (ANK 16 straipsnis) ir kuriems esant jis už padarytą formalų pažeidimą yra nebaudžiamas, ką visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas tenkindamas jo skundą. Nesutinka su skunde dėstomais argumentais, jog susidariusią situaciją buvo galima išspręsti kitu būdu. Mano, kad jis priėmė savalaikį ir teisingą sprendimą, siekė išvengti didesnės nelaimės, nuostolių, apsaugoti galvijų ir žmonių sveikatą, o esamoje situacijoje jo atlikti veiksmai nebuvo tyčiniai.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo sprendimu panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. M. atžvilgiu. Institucija tvirtina, kad J. M. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, būtinojo reikalingumo sąlygų (ANK 16 straipsnis) šioje byloje nėra.
8. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).
9. Taigi tam, kad būtų konstatuota, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 260 straipsnio 1 dalyje, nepakanka nustatyti faktą, kad srutos buvo paskleistos dirvožemio paviršiuje pažeidžiant srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.
10. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog J. M. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
11. Šioje byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad 2018 m. kovo 7 d. J. M., ŽŪB „V.“ agronomas, organizavo darbus ir paskleidė srutas dirvožemio paviršiuje draudžiamu jas skleisti laikotarpiu ant įšalusios žemės. Tačiau nustatyta ir tai, kad 2018 m. kovo 2 d. ŽŪB „V.“ priklausančioje fermoje, kurioje laikoma daugiau nei 2000 galvijų, įvyko gedimas – sutriko srutų šalinimo įrangos darbas, užšalo įrengimai, kurie iš fermų šalino srutas į rezervuarus, dėl to srutos kaupėsi fermose bei iškilo realus pavojus jose esančių galvijų sveikatai. Tai, kad buvo kilęs pavojus galvijų sveikatai patvirtino ne tik J. M., tačiau ir liudytojos D. P., A. L.. Iš J. M. paaiškinimų matyti, kad esant būtinumui, t. y. dėl susidariusios ekstremalios situacijos fermose ir gyvulių sveikatos, dėl to, kad reikėjo veikti greitai, buvo nuspręsta srutas išpilti į laukus, nurodė, jog jam buvo žinoma, kad buvo gautas žodinis atsakingos institucijos – Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) vadovės A. L. leidimas tą daryti. Apie tai, kad buvo gautas žodinis A. L. leidimas pilti srutas į laukus nurodė ir liudytojos I. K. bei D. P.. Kaip nustatyta bylos duomenimis, A. L. buvo raštu informuota apie susidariusią situaciją fermose, taip pat ji pati dalyvavo ir fiksavo 2018 m. kovo 7 d. srutų iš fermų išvežimo ir jų išpylimo į laukus faktą, surašė aktą. Ši liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė, jog fermose įrenginiai yra užšalę ir gresia pavojus galvijų sveikatai. Ji nurodė, jog po įvykio administracinio nusižengimo protokolo J. M. nesurašė, nes sprendė, kad susidariusioje situacijoje priimtas sprendimas buvo proporcingas, kadangi kilo avarija ir įmonė dėl to nekalta, o tik vėliau J. M. surašyti protokolą nurodė vadovybė.
12. Aptartos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju J. M. srutas dirvožemio paviršiuje paskleidė tik dėl to, kad kilo ekstremali situacija fermose, siekdamas apsaugoti gyvulių sveikatą ir išvengti didelės žalos, be to, tai buvo daroma jam žinant, kad yra gautas atsakingos institucijos – Aplinkos apsaugos departamento atstovės A. L. leidimas tą daryti. Nors iš dalies sutiktina su skunde dėstomais argumentais, kad srutų išpylimas dirvožemio paviršiuje galimai nebuvo vienintelis kilusios situacijos išsprendimo būdas ir pagrindo šiuo atveju konstatuoti būtinojo reikalingumo situacijos nėra, tačiau, kaip aptarta pirmiau, vertinant J. M. atliktus veiksmus, situaciją, kurioje esant jie buvo atlikti ir tai, ko atliktais veiksmais pastarasis siekė – apsaugoti gyvulių sveikatą, ir tai, jog J. M. žinojo, kad yra gautas atsakingos institucijos leidimas išpilti srutas į laukus ir todėl atitinkamai veikė, leidžia teismui daryti išvadą, kad J. M. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.
13. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. atžvilgiu pagal ANK 260 straipsnio 1 dalį nutraukti, yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.