Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

arba išdėstant atsakovės mokėjimus per laikotarpį ne trumpesnį kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. rugpjūčio 9 d.), tokiu atveju, atsakovė galėtų sutikti su ieškovės prašomomis mokėti palūkanomis, priešingu atveju toks reikalavimas (tai yra sumokėti palūkanas, kai atsakovė įpareigojama grąžinti visą kredito sumą iš karto) yra neteisingas ir nesąžiningas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi, kad pripažįsta pagrindinę įsiskolinimo sumą pagal vartojimo kredito sutartį, taip pat dalį priskaičiuotų palūkanų bei tarpininkavimo mokesčio, už laikotarpį, kurį pradelsė sumokėti ieškovei. Atsakovė pažeidė vartojimo kredito nuostatas, susijusias su vartojimo kredito, palūkanų ir kitų mokėjimų vykdymo terminais, savo prisiimtų įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių ir sudėtingos finansinės padėties. Atsakovė iki 2023 m. rudens (duomenys neskelbtini), tačiau nesėkmingai, pajamų nebegavo, o nuo 2023 m. rugsėjo įstojo (duomenys neskelbtini). Turėjo planų susirasti darbą, susijusį su jos vykdoma (duomenys neskelbtini), tačiau jo negavo, todėl neturėjo pajamų šaltinio, kad galėtų tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Be to, atsakovė gruodžio mėnesį turėjo persikraustyti į naują gyvenamąją vietą, per kraustymąsi, studijų atsiskaitymų sesijas bei dėl kitų priežasčių, atsakovei nepavyko pasirūpinti pajamomis, kad galėtų atsiskaityti už pradelstus mokėjimus su kreditoriumi. Siųsto pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą ir galimybę atsakovei per 5 dienas padengti susidariusį įsiskolinimą negavo, todėl jo neįvykdė. Šiuo metu atsakovė pradėjo aktyviau dirbti ir galėtų dalimis padengti savo įsipareigojimus. Prieš nutraukdama kreditavimo sutartį ar pareikalaudama sugrąžinti visą skolą prieš terminą nenutraukiant sutarties, kredito įstaiga turėtų išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir tinkamas priemones sutarčiai išsaugoti, o teise vienašališkai nutraukti sutartį pasinaudoti tik kaip kraštutine priemone. Nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimas, atsakovės vertinimu, ieškovei suteikia pranašesnę poziciją, nes ieškovė laiko turinti pagrindą reikalauti ne tik iš karto padengti kredito įmokas ir priskaičiuotas palūkanas iki kredito sutarties nutraukimo, bet ir visas 18 proc. dydžio kredito palūkanas, t. y. 5965,88 Eur negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Atsakovė mano, jog būtų racionaliau atkurti sutartinius santykius ir mokėti priskaičiuotas paskolos ir palūkanų įmokas pagal patvirtintą grafiką. Jeigu ieškovė nemato galimybės atnaujinti sutartį, atsakovė nesutinka su priskaičiuotomis kredito palūkanomis ir tarpininkavimo mokesčiu ir atsižvelgiant į sudėtingą finansinę situaciją, prašytų teismo mokėjimus išdėstyti pagal turimas finansines galimybes.

8. Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punkte nurodyta, kad ieškovė turi teisę nutraukti Sutartį, kai yra šios sąlygos: vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui; pranešimas apie vienašališką vartojimo kredito sutarties nutraukimą gali būti siunčiamas paštu, faksu arba elektroniniu paštu (Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4.1., 8.4.2., 8.4.3., 8.5. punktai). Minėtos sąlygos buvo išpildytos, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Ieškovei nutraukus Sutartį, pasibaigė atsakovės prievolių vykdymo terminai, ieškovės reikalavimas priteisti 10240,44 Eur negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).

9. Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 415,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 19 d.). CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu paskolos sutarties šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos. Šalių sudaryta Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta Sutarties specialiojoje dalyje – 18 proc.) palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 415,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 19 d.), priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Ieškovė taip pat prašo priteisti 18 proc. (5965,88 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. rugpjūčio 9 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Pagal Sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 84 mėnesių terminą, t. y. iki 2029 m. rugpjūčio 9 d. Ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovė tinkamai Sutarties sąlygų nevykdė, ieškovė nuo 2023 m. gruodžio 19 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Šiuo atveju formaliai nustatyta, kad Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Remiantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma priteisimo ir iš atsakovės ieškovei priteisti 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. rugpjūčio 9 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

11. Dėl tarpininkavimo mokesčio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 84,12 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 19 d.). Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nurodoma, jog tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už Vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis šalių sutartas Specialiosiose sąlygose nustatytas procentinis dydis nuo vartojimo kredito sumos su palūkanomis jį išdėstant dalimis per visą vartojimo kredito terminą (Bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Iš Sutarties mokėjimo grafiko matyti, jog apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis išdėstytas konkrečia apskaičiuota suma (28,25 Eur) per mėnesį ir išdėstytas visam Sutarties laikotarpiui. Ieškovė apskaičiavo mokėtiną 84,12 Eur tarpininkavimo mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos, kuris liko nepadengtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti 84,12 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas, CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).