Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1214-290/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-13
Bylos Nr.
1S-1214-290/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1214-290/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Olego Šibkovo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2013 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 260 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. 2012-05-21 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2012-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p. taikymo E. V. atžvilgiu panaikinta ir E. V. skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia - 2012-06-13, bausmės pabaiga - 2015-06-03. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2013-06-13).

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad jis bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą – pagal LR BK 260 str. 1d., padarytą bendrininkų grupėje, o jo neatliktos bausmės dalis yra gan didelė.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. V., nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi, skundu prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2013-06-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apelianto nuomone, Komisija įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Skunde nurodoma, jog jis pataisos įstaigoje dirba statybininku, neformaliąsias nuteistųjų tradicijas vertina neigiamai, jų nesilaiko, bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, vieną kartą buvo skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Anksčiau nebuvo teistas, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema (12 balų pagal OASys metodiką), šią riziką mažinantys veiksniai yra konkretūs darbinės veiklos planai, teigiama darbinė motyvacija, emocinis artimųjų palaikymas, nuolatinis gyvenamasis būstas. Skunde apeliantas pabrėžia, jog jo laukia vaikas, kuriam reikia tiek finansinės, tiek moralinės pagalbos. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi argumentu, jog jis bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, kadangi bausmės kvalifikacija išliks nepakitusi visą bausmės atlikimo laikotarpį (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-210-468/2012). Apeliantas taip pat pažymi, jog prokurorė jo lygtiniam paleidimui neprieštaravo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atkreipė dėmesį į jo neatliktos bausmės dalį, kadangi pagal LR BVK 157 str. 2 d. 1 p. yra atlikęs minimalią bausmės dalį, o kokia likusi bausmės dalis būtų pakankama, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atlikusiems įstatymo numatytą būtinąją bausmės dalį ir teismui padarius išvadą, kad asmenį galima toliau taisyti ne izoliavus jį nuo visuomenės, bet prižiūrimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d.). Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti ne izoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog lygtinis paleidimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas, spręsdamas E. V. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos E. V. yra atlikęs minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1/3 dalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (LR BVK 157 str. 2 d. 1 p.), t. y. formaliai atitinka įstatymo reikalavimą. Tačiau atliktos bausmės dalis negali būti besąlygišku pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Bausmės paskirtis yra ne tik atimti bei apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Įvertinusi šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog lygtinai paleidus nuteistąjį E. V. iš pataisos įstaigos jau dabar, t. y. neatlikus beveik 2/3 paskirtos bausmės dalies, šiuo atveju nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirtis.

Aplinkybę, jog nėra pagrindo jau šiuo metu taikyti E. V. lygtinį paleidimą, patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuris buvo padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema (12 balų pagal OASys metodiką), tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog iki šiol yra išlikę kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Be to, iš Psichologinės tarnybos išvados matyti, jog E. V. ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, jo pakartotinių nusikalstamumų riziką didinantys veiksniai: netinkamų elgesio strategijų pasirinkimas, siekiant materialinės naudos, finansiniai įsipareigojimai.

Skunde apeliantas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-210-468/2012, kadangi minėtos bylos ir šios bylos aplinkybės nesutampa. Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. 1S-210-468/2012 konstatavo, jog vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog lygtinio paleidimo netaikymą E. V. lemia ne tik jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis, bet ir kitų aplinkybių visuma: nepakankama bausmės paskirčiai realizuoti atlikta paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, išliekantys kriminogeniniai bei pakartotinių nusikalstamumų riziką didinantys veiksniai. Todėl aplinkybės, jog nuteistasis pataisos namuose dirba, bausmės atlikimo metu elgesio taisyklių nepažeidė, vieną kartą buvo skatintas, turi vaiką, o jo paleidimui pritaria prokurorė, šiuo metu taip pat nesudaro pakankamo pagrindo taikyti E. V. lygtinį paleidimą.

Įvertinusi visas šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Olegas ŠibkovasValdas Vitunskas