Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1435-259/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “LitCon“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos 2013 m. sausio 4 d. sprendimo atmesti pasiūlymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB “LitCon“ pateikė ieškinį atsakovui VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“, prašydamas panaikinti VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. sausio 4 d. sprendimą atmesti UAB “LitCon“ pasiūlymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad atsakovui tęsiant viešojo pirkimo procedūras, gali būti sudaryta neteisėta viešoji pirkimo sutartis ir tuo pačiu baigtas viešasis pirkimas. Tokiu būdu teismui tektų spręsti restitucijos klausimą. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovas investuos į būsimo viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Nustačius, kad vykdant pirkimų procedūras buvo nesilaikyta VPĮ reikalavimų, gali būti sumažintas, sustabdytas ar apskritai nutrauktas projekto finansavimas. Konkurso procedūrų sustabdymas neturės lemiamos įtakos viešojo pirkimo sutarties įgyvendinimui laiku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „LitCon“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovas dalyvavo atsakovo organizuotame atvirame konkurse „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimas ir statyba“. Ieškovo pasiūlymas buvo atmestas. Teismas nustatė, jog atsakovas vykdo projektavimo ir statybos darbų pirkimą, siekdamas įgyvendinti Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą. Numatomo pirkimo kaina be PVM yra iki 125 642 720,27 Lt, projektas finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas. Darbai finansuojami Europos Sąjungos Sanglaudos ir pareiškėjo lėšomis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, gali gana ilgam laikui (kol bus priimtas teismo sprendimas, kuris gali būti skundžiamas apeliacine bei kasacine tvarka) sutrikti projekto „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimas ir statyba“ įgyvendinimas ir nustatytu terminu galimai nebus įsisavintos planuotos gauti Europos Sąjungos lėšos bei pažeisti Kauno rajono bendruomenės teisėti lūkesčiai, susiję su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimo tobulinimu ir plėtra. Atsižvelgdamas į visas šias nustatytas aplinkybės bei siekdamas nenukrypti nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – konkurso „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimas ir statyba“ viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymo atmestinas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo teisės gali būti apgintos ne tik taikant laikinąją apsaugos priemonę, bet ir VPĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis straipsnis numato, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Taigi, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydama pirkimo procedūras pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę į dėl tokių pažeidimų atsiradusios žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB “LitCon” atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neužtikrina viešo intereso apsaugos, nes būtent nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas. Būtent viešasis interesas reikalauja, kad viešasis pirkimas būtų vykdomas skaidriai, teisėtai bei laikantis visų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Esant itin didelei konkurso vertei, skaidrus šių lėšų įsisavinimas tampa dar reikšmingesnis viešojo intereso apsaugos prasme, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pirmenybę suteikia šių lėšų įsisavinimui apskritai, visiškai nekreipiant dėmesio į tai, kokiu būdu šios lėšos bus įsisavinamos.

2. UAB „LitCon“ paaiškinimų pateikimas keliomis valandomis vėliau, nei buvo pačios perkančiosios organizacijos nustatytas terminas, niekaip nėra susijęs nei su UAB „LitCon“ kompetencija, nei su patirtimi, nei su pasiūlymo atitikimu konkurso sąlygų reikalavimams, tuo tarpu perkančioji organizacija tokiais savo veiksmais dėl iš esmės visiškai nereikšmingų aplinkybių, kurias objektyviai galima pateisinti, iš viešojo pirkimo eliminavo tiekėją, kurio kompetencija, patirtis, pasiūlymo kaina galimai nulems tai, kad UAB „LitCon“ bus pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja ir tinkamai įvykdys viešojo pirkimo sutartį bei įgyvendins viešojo pirkimo tikslus.

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus prarastos ES struktūrinių fondų lėšos. Pažymėtina, kad finansavimo sutartyse dažniausiai yra numatyta galimybė pratęsti projekto finansavimą, o jei to ir nėra numatyta, tai finansuojančios institucijos taiko praktiką pratęsti projekto finansavimą, kai rangos sutarties pratęsimui yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Be to, būtent laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas leis išsaugoti ir garantuoti šiam projektui skirto Europos Sąjungos finansavimo tinkamą įsisavinimą, nes siekiant užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą, yra būtina užtikrinti ir garantuoti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą ir teisėtumą. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, valstybės ir Europos Sąjungos lėšos gali būti panaudotos neracionaliai, o nustačius, kad vykdant konkursą buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, gali būti pareikalauta grąžinti sumokėtas lėšas arba atsisakyta finansuoti projektą, o tai dar labiau pažeistų viešąjį interesą.

4. Jei konkurso procedūros nebus sustabdytos, o teismas tenkins UAB „LitCon” ieškinį, perkančiajai organizacijai iš esmės neliks nieko kito, kaip nutraukti viešąjį pirkimą, nes restitucijos taikymas šiuo atveju iš esmės jau nebūtų galimas, t. y. nebus jokios galimybės tiekėjus grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo, nes antrieji vokai jau bus atplėšti ir tiekėjų kaina paskelbta viešai. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovas investuos į būsimos viešojo pirkimo sutarties vykdymą: teiks pasiūlymą ir sudarys sutartį su kitu tiekėju bei atliks kitus veiksmus, dėl ko, patenkinus ieškinį, tikėtina patirs nuostolių, kurių, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti.

5. UAB „LitCon” kartu su ieškiniu teikė Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-04-16 d. raštą Nr. 4S-1725. Šiame rašte yra pateikta informacija, kuri susijusi ne tik su UAB „LitCon“, tačiau ir su kitomis įmonėmis, kurios niekaip nesusijusios su nagrinėjama byla, todėl siekiant išlaikyti kitų įmonių konfidencialumą, mano jog priedą Nr. 2 - Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-04-16 raštą Nr. 4S-1725 - būtina pripažinti neviešu.

Atsakovas VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Pareikalauti, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t.y. pervestų į teismo depozitinę sąskaitą 125 642 720,27 Lt sumą arba pateiktų banko garantiją. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Konkurso įgyvendinimas yra itin susijęs su viešuoju interesu, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kyla akivaizdi grėsmė, kad konkursas nebus įgyvendintas ir taip nukentės visuomenės interesai, perkančioji organizacija patirs nepagrįstai didelių ir neproporcingų nuostolių. Perkančiosios organizacijos vykdomo konkurso tikslas - įgyvendinti pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetus. Šios programos tikslas - sukurti ir plėsti šiuolaikišką ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą. Konkursu siekiama įsigyti tokius darbus, kurie palies visą Kauno regiono bendruomenę, t. y. daugiau nei 565 tūkst. gyventojų.

2. Esant didelei projekto kainai, projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyti pakankamai trumpi ir aiškūs terminai iki kada turi būti įsisavintos visos ES fondo lėšos. Taigi, norint, jog būtų įsisavintos visos ES lėšos, rangos sutartį būtina pasirašyti nedelsiant. Patenkinus ieškovo prašymą stabdyti pirkimo procedūras, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo metu, net ir trumpiausi sustabdymo terminai ilgina viešojo pirkimo procedūrų laiką, neatmetama ir apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo tikimybė, dėl ko šiuo atveju pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, konkurso vykdymo procedūrų ir rangos sutarties pasirašymas nusitęstų neribotam laikui.

3. Neįsigijus konkursu perkamų darbų, šiuos darbus atlikus pavėluotai arba neatlikus apskritai, valstybė ir visa visuomenė patirtų itin didelę žalą. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir perkančiosios organizacijos lėšomis, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, kyla reali grėsmė, kad projekto įgyvendinimo darbai nebus pradėti laiku, dėl ko gali būti prarastas visas ar dalis Europos Sąjungos skirto finansavimo.

4. Pagal Civilinio proceso kodeksą pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t.y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Šiuo atveju akivaizdu, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas yra ekonomiškai nenaudingas ir neproporcingas perkančiosios organizacijos galimiems patirti nuostoliams. Projekto neįgyvendinus laiku tikėtina, kad perkančioji organizacija neteks ES lėšų,- viso 96 770 560,34 Lt. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir pirkimo procedūrų sustabdymas būtų naudingas išimtinai tik ieškovo interesams, todėl proporcingumo ir ekonomiškumo principai būtų pažeisti.

5. Ieškovas visais būdais įrodinėja savo tinkamą kompetenciją bei patirtį, tačiau pasiūlymo paaiškinimų nepateikimas laiku kaip tik iliustruoja tiekėjo atsainumą ir atsakingumo bei kompetencijos trūkumą. Iš šios ieškovo pozicijos yra akivaizdu, kad jis gina ne viešąjį Kauno regiono bendruomenės, o savo paties ekonominės naudos interesą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatoma, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimų patenkinti ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, kurioje reiškia reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos 2013 m. sausio 4 d. sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prioritetą teikė siekiui laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Teismas akcentavo finansuojamo projekto įgyvendinimo terminus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti minėtų lėšų neįsisavinimą ir projekto neįgyvendinimą. Jeigu sustabdžius užsitęsusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, atsirastų atsakomybė, gyventojai netektų galimybės gauti geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentėtų visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir pagrįsti lūkesčiai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog sustabdžius ginčijamą viešąjį pirkimą neapibrėžtam laikui, kiltų reali grėsmė šio projekto savalaikiam įgyvendinimui, tuo pačiu galėtų nukentėti pirmiau aptarti viešieji interesai. Tokiu atveju apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio galimo tenkinimo atveju ieškovas įgis galimybę savo teises ginti kitais teisiniais būdais (VPĮ 96 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir 2013 m. kovo 22 d. priėmė procesinį sprendimą šioje byloje, kuriuo ieškovo (apelianto) ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokio teismo sprendimo priėmimo faktas yra papildomai egzistuojanti reikšminga aplinkybė preliminariai vertinant, kad ieškovo reikalavimas yra tikėtinai nepagrįstas.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.