Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamojo įstatyminei atstovei R. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), 2013-11-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą; 2014-06-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, nustatant elgesio apribojimus, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu; 2014-08-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-06-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose; 2014-10-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę subendrinus su 2014-08-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

D. J. 2013 m. rugpjūčio 15 d. apie 19 val., nukentėjusiajai G. O. G. būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini)., jis pasibeldė į jos buto duris, o pastarai jas atidarius, įėjo į buto vidų ir ėmė jai grasinti susidorojimui, o tuoj po to sugriebė jai už kaklo ir ėmė ją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vienu metu, paleidęs nukentėjusiosios kaklą, tuoj pat paėmė į rankas nuo stalo peilį ir tęsdamas savo nuskalstamus veiksmus, tęsė psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. O. G., tai yra laikydamas atstatęs priešais nukentėjusiąją peilį ir taip jį panaudodamas, sakydamas kad ją papjaus, įbaugino nukentėjusiąją G. O. G. ir taip atėmęs galimybę jai priešintis, pagrobė, tai yra nuo G. O. G. rankos piršto numovė, 100 litų vertės žiedą ir jį pasisavino.

D. J., apklaustas teismo posėdžio metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d. vakare, jis nuėjo pas savo kaimynę G. G., kuri gyvena tame pačiame name kaip ir jis, t. y. (duomenys neskelbtini). Jis gyvena bute Nr. 21, todėl su kaimyne yra senai pažįstamas. Pirmą kartą pas kaimynę G. nuėjo, nes norėjo jos paprašyti atsuktuvo, kad galėtų pataisyti savo buto duris ir kaimynė leido pasiimti atsuktuvą. Jis, pasiėmęs atsuktuvą, išėjo savo buto duris rakinti. Kai atnešė atsuktuvą, kaimynė pradėjo sakyti, kad jis pavogė saldainius, kurie buvo virtuvėje. Jis į virtuvę nebuvo užėjęs, iš karto nuėjo į ,,skladuką", kur buvo įrankiai, ir padėjo atsuktuvą. Jis sakė, kad neėmė saldainių, o kaimynė vis tiek jį kaltino vagyste, ir tada jis pradėjo gąsdinti ją peiliu. Peilį paėmė virtuvėje nuo stalo. Į virtuvę jis nuėjo ir paėmė peilį tik tada, kai G. pradėjo sakyti, kad jis pavogė saldainius. Ji sėdėjo ant kėdės virtuvėje ir jis, prie jos veido prikišęs peilį, sakė jai, kad ji mirs ir pan. Taip darė, nes kaimynė pradėjo jį kaltinti saldainių vagyste. Kai prikišęs peilį prie kaimynės veido, sakė jai, kad papjaus, pasmaugs, ji jam atidavė žiedą, kuris buvo ant jos rankos. Žiedą ji pati nusimovė ir atidavė jam, jis to žiedo neprašė. Jam atrodo, kad žiedą kaimynė jam atidavė todėl, kad jis jai grasino, kad jis nustotų tai daryti. Daugiau nieko jis jai nedarė, peilį padėjo ant stalo ir išėjo su tuo žiedu. Kaimynė užrakino duris. Jis išėjo į Molio šventę, ten žiedą atidavė kaimynui B. T. ir paprašė jo kam nors parduoti šį žiedą. Jis sutiko tą žiedą parduoti ir jį pasiėmė. Su B. T. nesitarė kiek šis duos jam už žiedą. Jis sakė, kad kažkur apie 50 Lt galima gauti už tą žiedą. Kitą dieną atvažiavo policijos pareigūnai ir paėmė iš B. T. žiedą, jis nespėjo jo parduoti.

Nukentėjusioji G. O. G. teisme parodė, kad pernai prieš Užgavėnes ji užrakino savo kambario duris, bet rakto neištraukė, o vakare pastebėjo, kad durys praviros. Tada iš spintos dingo 1000 Lt. Nuo to karto kaimynas D. ją pradėjo gąsdinti, duris daužydavo. Ji įtaria, kad D. galėjo paimti tuos pinigus, gal su bendrininkais. Ji jam sakė, kad jį įtaria pavogus jos pinigus. Ji net elektros naktį neišjungdavo, nes bijodavo, kad vėl neateitų. 2013 m. rugpjūčio 15 d. ji parėjo iš bažnyčios ir pavakary į duris pasibeldė D. Jai paklausus kas atėjo, už durų D. pasakė, kad negali įeiti į savo kambarį, paprašė paskolinti atsuktuvą. Ji jam padavė vieną atsuktuvą, pasiūlė, jei netinka šis, rinktis kitą. D. uždarė duris ir jai neleido išeiti iš virtuvės. Ji sėdėjo, o jis buvo pagriebęs ja už kaklo, nuo stalo paėmė peilį ir pradėjo badyti sieną. D. pyktai pasakė ,, tu gavai pensiją, kur pinigai? Atiduok man pinigus“. Jai atsakius, jog neturi pinigų, liepė surinkti 3000 Lt. Sakė važiuoti kitą dieną į Mažeikius, paimti iš banko pinigus. Sakė, jeigu nebus 3000 Lt, tai nužudys ir liepė nebandyti policijai pranešti. Jis jai peiliu grasino, buvo siena subadyta. Jis pasigriebė peilį nuo stalo, badė sieną ir grasino. Tada D. nutraukė žiedą nuo jos piršto ir liepė rytoj turėti 3000 Lt. Apie grasinimus ji pranešė policijai. Po to įvykio pas ją nebuvo atėjęs nei D., nei jo mama, neatsiprašė, niekas nesiūlė atlyginti patirtą žalą.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą R. J. teisme parodė, kad be D. viena augina dar 4 vaikus, vyriausiajam 18 metų, o kiti vaikai 12 metų, 8 metų ir 7 metų. Jie visi gyvena iš D. invalidumo pensijos ir gaunamos socialinės pašalpos. Apie tai, kad D. grasino kaimynei, ji sužinojo kitą dieną iš policijos pareigūnų. Ji buvo nustebusi, negalėjo to suprasti, patikėti, kad D. galėjo taip pasielgti. Jai atrodo, kad kaimynė G. išsigalvoja. Kaimynė pati kelis kartus D. buvo apkaltinusi, kad jis didelę pinigų sumą pavogė iš jos namų. D. žiedo niekaip negalėjo numauti nuo kaimynės rankos, nes jis buvo labai užveržtas. Jis galėjo jai pirštą sulaužyti, jeigu būtų movęs. Ji mano, kad D., jei tai padarė, tai ne savo noru, nes taip elgtis jo reikalauja vyresni jo draugai, grasindami jį sumušti. Ji girdėjo kalbas, kad D. liepė pavogti žiedą M. G.. Jai pabandžius su Mantu apie tai kalbėtis, šis atsakė, jog nieko apie tai nežino. Ji su D. labai daug kalba apie jo netinkamą elgesį. Jos manymu D. tikrai suvokia, kad negerai elgiasi. D. labai pradeda nervuotis, buvo ne vieną kartą ranką prieš save pakėlęs, tai tokia yra jo reakcija, kai pradeda su juo kalbėtis. Jis sako, kad taip pasielgia, nes visi jį apstoja, visi jį skriaudžia. Su kaimyne ji apie įvykį nekalbėjo, ji jai nieko nepasakojo. Kaimynė tik prašo atiduoti žiedą.

Iš 2013-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad durų staktoje yra žymės, padarytos smogiant aštriu daiktu, po apžiūros paimtas peilis juodomis kriaunomis (6-13 b. l.).

Iš 2013-09-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti žiedas ir peilis. (22-25 b. l.).

Iš 2013-08-16 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas B. T. pateikė auksinį žiedą (21 b. l.).

Plėšimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Taigi plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas ar grasinimas panaudoti fizinį smurtą plėšimo metu. Pažymėtina, kad plėšimas taip pat gali būti padaromas ir pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 punktas).

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 180 straipsnio 2 dalis – D. J. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai. Nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip plėšimas, nes teismas nustatė, kad jis pagrobė G. O. G. priklausantį auksinį žiedą, grasinęs panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Byloje surinkti įrodymai paneigia D. J. versiją, kad jis nukentėjusiosios turto nereikalavo, o tik paėmė pačios nukentėjusiosios jam atiduotą auksinį žiedą.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Kaltinamasis D. J., nagrinėjant bylą teisme, dirbtinai stengėsi pripažinti tik nukentėjusiosios gąsdinimą demonstruojant peilį, kaip kerštą už neva nepagrįstus jos išsakytus kaltinimus vagyste ir neigti paties smurto panaudojimą teigdamas, jog smurto kaip tokio prieš nukentėjusiąją nevartojo, nereikalavo ir neatėmė jos žiedo, o tiesiog paėmė pačios nukentėjusiosios jam atiduotą žiedą. Jo parodymai skirtingose proceso stadijose yra prieštaringi. Tuo tarpu nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie tai, kad auksinį žiedą nuo jos piršto numovė kaltinamasis yra nuoseklūs, vienodi ir jais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusioji G. O. G., apklausta teisme, kategoriškai patvirtino, kad žiedą nuo jos piršto numovė būtent D. J.. Be to, pats kaltinamasis pripažino, kad žiedą užvaldė būtent nukentėjusiajai grasinant peiliu. Teismui nekyla abejonių, kad peilio turėjimas rankoje sukėlė nukentėjusiajai didesnio pavojaus įspūdį, kas, be abejonės, turėjo įtakos jos apsisprendimui dėl turto jam perdavimo. Šiuo atveju, buvo grasinta peilio demonstravimu. Net ir patikėjus kaltinamojo iškelta versija, jog nukentėjusioji jam žiedą atidavė pati, nukentėjusiosios turto pagrobimas po to, kai prieš jį buvo pagrasinta panaudoti fizinį smurtą ir iš jos buvo atimta galimybė priešintis, neginčijamai patvirtina D. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. J., nors ir pripažino dalį kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir teisme buvo išsakęs, kad norėjo gal apie tai pasikalbėti su kaimyne, gal jos atsiprašyti, jo paaiškinimai teisme rodo kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes bei leidžia abejoti jo nuoširdumu. Todėl vien jo pasakymas apie gailėjimąsi nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

D. J. nusikalto būdamas neteistas, turėjo galimybę mokytis ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, tačiau padarė plėšimą. Jis nusikalto būdamas jauno amžiaus, tačiau kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo keturiolikos metų amžiaus, tad atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 straipsnio 2 dalis). Nors anksčiau nebuvo teistas, 2013-11-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo D. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, jis netinkamai vykdė jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, nereagavo į kontroliuojančios institucijos įspėjimus, jo atžvilgiu šiuo metu jau yra priimti Mažeikių rajono apylinkės teismo apkaltinamieji nuosprendžiai 2014-08-06 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 2014-10-09 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 2014-06-03 baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, administracine tvarka nebaustas, bet ne kartą bausta jo motina R. J. už jo padarytus teisės pažeidimus (61-66 b. l.). D. J. lankėsi UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre (46 b. l.). Remiantis 2014-09-03/2014-10-21 Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-138/2014, D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu (2013-08-15) visiškai (pilnai) galėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir valdyti savo veiksmus (pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumą), dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Kadangi D. J. jokių pozityvių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, už kokias buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas rodo jo polinkį nusikalsti, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė mažesnė už įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Švelnesnė bausmė BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti D. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins. Paskirta bausmė atliktina nepilnamečių pataisos namuose.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina su 2014-10-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausme, jas iš dalies sudedant. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2013-10-30 kvitu Nr. 0034002 daiktai - peilis ir žiedas- saugomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK (27 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai G. O. G..

2013-08-18 tyrėjo nutarimais D. J. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (76-80 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistinos griežtesne kardomąja priemone – suėmimu ir kaltinamasis suimtinas teismo salėje.

Civilinio ieškinio nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2014-10-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2014 m. gruodžio 16 d., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. ir bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

D. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti suėmimu ir suimti jį teismo salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2013-10-30 kvitu Nr. 0034002 saugomus Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK peilį ir žiedą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai G. O. G.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos suimtajam D. J. nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.