Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. ir bausmė, atlikta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val., nukentėjusiajai G. O. G. būnant savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), pasibeldė į jos buto duris, o pastarai jas atidarius, įėjo į buto vidų ir ėmė jai grasinti susidorojimui, tuoj po to sugriebė jai už kaklo ir ėmė ją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vienu metu, paleidęs nukentėjusiosios kaklą, tuoj pat paėmė į rankas nuo stalo peilį ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tęsė psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. O. G., tai yra laikydamas atstatęs priešais nukentėjusiąją peilį ir taip jį panaudodamas, sakydamas, kad ją papjaus, įbaugino nukentėjusiąją G. O. G. ir taip atėmęs galimybę jai priešintis, pagrobė, tai yra nuo G. O. G. rankos piršto numovė, 100 litų vertės žiedą ir jį pasisavino.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, t. y. paskirti bausmę, mažesnę, negu laisvės atėmimas vieneriems metams. Nurodo, kad jis labai nori grįžti į namus, pasiilgo šeimos, jau daug laiko kalėjo, jo elgesys yra pasikeitęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK XI skyriuje nurodyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J. bausmę, Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. J. yra jauno amžiaus, nepilnametis, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nors nusikalto būdamas neteistas, tačiau po nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jam buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai (teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenys, 2 t. 9-17, 18-23 b. l.), ir tai rodo, kad D. J. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, be to, jo motina R. J. yra ne kartą bausta už jo (D. J.) padarytus teisės pažeidimus (1 t. 61-66 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. J. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė yra žymiai mažesnė negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis nepilnamečiui yra 3 metai 6 mėnesiai 22 dienos), todėl teigti, kad paskirta bausmė aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. J. padarė 2013 m. rugpjūčio 15 d., t. y. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas ir į bausmės laiką nuteistajam įskaitė bausmę, atliktą pagal minėtą 2014 m. spalio 9 d. nuosprendį. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti D. J. skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis D. J. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.