- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-853-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14216-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Albista“
- Suinteresuotas asmuo
- N. L., A. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Albista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Albista“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje junginėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys N. L., A. M., antstolis I. G., akcinė bendrovė „Citadele“ bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Albista“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui V. L. priklauso: ½ N. L. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gaunamų nuolatinių išmokų bei piniginių lėšų, esančių ir būsiančių N. L. banko sąskaitoje; ½ 0,5 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 100 procentų nuosavybės teisės į miškų ūkio žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), miškų ūkio žemės sklypo 216/520 dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinei suteikiant teisę gauti ½ dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; 100 procentų nuosavybės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), į automobilį F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei į dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sutuoktinei suteikiant teisę gauti ½ dydžio kompensaciją nuo šių transporto priemonių ir dujinio revolverio įkainojimo sumos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio reikalavimus; V. L. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016-12-22 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos bendromis V. L. ir N. L. prievolėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies - nustatė, kad V. L. priklauso: ½ N. L. areštuotų pajamų bei piniginių lėšų, esančių N. L. banko sąskaitoje; ½ turto dalis 0,5000 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ turto dalis miškų ūkio žemės sklypo ½ dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); ½ turto dalis miškų ūkio žemės sklypo 216/520 dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini); ½ turto dalį į automobilį M. B. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), į automobilį F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei į dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad V. L. ir N. L. santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu naudojasi bendrai. Likusios pareiškimo dalies netenkino.
3. Teismas sprendė, kad byloje nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją paneigiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.
4. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonės, dujinis revolveris negali būti padalinti, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo bei teisiniu požiūriu nėra reikšmingos, kadangi nagrinėjamu atveju turtas nėra dalijamas, yra tik individualizuojama vieno sutuoktinio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
5. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių bendrame turte principo nustatant miškų ūkio žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, kadangi iš esmės pareiškėja nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad reikėtų nukrypti nuo minėtos prezumpcijos.
6. Teismas netenkino prašymo laikyti sutuoktinių prievoles, kylančias pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016-12-22 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), bendromis, nurodydamas, kad tokio pobūdžio bylose yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, kuri yra antstolio areštuota ir iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių prievolių individualizavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Albista“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria nustatyta V. L. ½ turto dalis 0,5000 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ turto dalis miškų ūkio žemės sklypo ½ dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); ½ turto dalis miškų ūkio žemės sklypo 216/520 dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini); ½ turto dalį į automobilį M. B. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), į automobilį F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei į dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei kuria netenkintas prašymas nustatyti, kad V. L. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016-12-22 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos bendromis V. L. ir N. L. prievolėmis, ir išspręsti pareiškimo klausimą iš esmės, t. y. nustatyti V. L. 100 proc. turto dalį į miškų ūkio žemės sklypo ½ dalį, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir miškų ūkio žemės sklypo 216/520 dalį, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad N. L., turi teisę gauti ½ dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; nustatyti V. L. 100 proc. turto dalį į automobilį M. B. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad N. L. turi teisę gauti ½ dydžio kompensaciją nuo šių transporto priemonių ir dujinio revolverio įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; nustatyti, kad V. L. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016-12-22 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos bendromis V. L. ir N. L. prievolėmis; priteisti iš V. L. pareiškėjos UAB „Albista“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Šios išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Apeliantės siūlomas skolininko turto dalies nustatymo būdas niekaip nepažeidžia skolininko sutuoktinės N. L. interesų.
7.2. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo laikyti sutuoktinių prievoles, kylančias pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016-12-22 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), bendromis. Ši teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
7.3. Skolininko prievolės pagal aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą atsirado iš skolininko prisiimtų įsipareigojimų siekiant pagerinti gyvenamąjį namą, todėl darytina išvada, kad šie skolininko prisiimti įsipareigojimai atitiko N. L. interesus. Skolininko atlikti šio turto pagerinimai prilygintini skolininko ir jo sutuoktinės N. L. šeimos interesų tenkinimui, todėl prievolės, atsiradusios pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2016-03-16 sprendimą, laikytinos bendromis skolininko ir jo sutuoktinės N. L. prievolėmis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo numatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su atskirojo skundo argumentais.
12. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais.
13. CPK nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad V. L. ir jo sutuoktinės N. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka nėra nutraukta. Vedybų sutarčių registre duomenų apie sutuoktinių sudarytas galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis nėra. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalytas kitu būdu).
17. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neteikė į bylą įrodymų, kad yra būtinybė teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.
18. Pažymėtina, kad nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.
19. Neginčytina, kad kreditorius turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, tačiau pagal CPK 667 straipsnio normos prasmę tai reiškia, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį tokiame turte, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Išieškotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grąžinimą, turi pasirinkti, jo nuomone, veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią ir pan.) procesinį būdą šiam reikalavimui patenkinti, t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma negali būti suprantama kaip reiškianti galimybę supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo. Išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi, gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas. Išieškojimas iš atidalyto (turinčio vieną savininką turto) paprastai yra operatyvesnis, atidalytas turtas dažniausiai yra paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl taip geriau užtikrinami kreditoriaus interesai. Tačiau bendrosios nuosavybės atidalijimas, kai iš jos siekiama išieškoti, atliekamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.80 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiam ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nuo jos nenukrypo ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prašymas nustatyti skolininko dalį, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nuosavybės padalijimo klausimai ir kompensacijos už kitam sutuoktiniui atitekusią turto dalį šioje byloje negali būti sprendžiami.
21. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas laikyti sutuoktinių prievoles kylančias pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016-12-22 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), bendromis, šioje byloje nespręstinas, kadangi tokio pobūdžio bylose yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių prievolių individualizavimo. Tokio pobūdžio klausimai gali būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.