Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartis

A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), netekėjusios, aukštojo universitetinio išsilavinimo, neteistos,

skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-508-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 567 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Šioje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Skunde keliamas A. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Institucija A. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą, taip pat paskyrė minimalios trukmės ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnį, kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesai gali būti užtikrinti ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

A. Ž. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir prieš tai aptarta ANK 34 straipsnio 6 dalis, todėl spręsdamas dėl skundo šiuo aspektu teismas visų pirma įvertina tai, kad A. Ž. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,73 promilės, kuris ne itin žymiai viršija leistiną normą. Be to, A. Ž. sutiko su alkotesterio parodymais ir pripažino, kad vairavo automobilį išgėrusi, nurodė, kad labai dėl to gailisi, smerkia tokius savo veiksmus, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savo veiksmais ji žalos niekam nesukėlė, kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo A. Ž. būtų padariusi kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat nėra ir duomenų, kad ji anksčiau būtų padariusi teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviai. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina A. Ž. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėja nėra susiformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, kaip nurodė pati pažeidėja, ji alkoholį buvo vartojusi prieš kelias valandas ir manė, kad yra visiškai blaivi. Be viso to, byloje nėra duomenų, kad A. Ž. piktnaudžiautų alkoholiu ar būdama neblaivi darytų ne tik su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusius nusižengimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus.

A. Ž. teismui kartu su skundu pateikė medicininį išrašą, kuriame nurodyta, kad ji nėščia (2020 m. gegužės 23 d. – 8 sav. + 1 d.). Teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl nėštumo yra pasirinkusi lankytis pas gydytoją, kuris dirba Šiauliuose, ir ten važinėti reikalinga teisė vairuoti. Be to, pažeidėja nurodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, todėl į mokslus tenka, taip pat važiuoti automobiliu, ir mokslai prasidės nuo rugsėjo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. Ž. dirba pedagoge, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gauta. Darbovietė yra ne jos gyvenamojoje vietoje, todėl netekus teisės vairuoti, į darbą ją veža vyras.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas tiek teikdamas teismui atsiliepimą į skundą, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju sutinka iš dalies su skundu, t. y. sutinka, kad A. Ž. skirtas teisės vairuoti atėmimo terminas būtų sutrumpintas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pavojingumą, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, poziciją, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas A. Ž. skundą tenkinti iš dalies ir sutrumpinti teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-508-2020, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.