- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-358/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bionovus“
- Ieškovas
- Antano Bako įmonės
- Advokatai
- Rūta Čilinskaitė
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bionovus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2078-431/2010 pagal ieškovo Antano Bako įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bionovus“ dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėtos pinigų sumos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Antano Bako įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Bionovus“, prašydamas priteisti iš atsakovo 300 000 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 5 d. atsakovas UAB „Bionovus“ (pardavėjas) ir ieškovas Antano Bako įmonė (pirkėjas) sudarė preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje sutarė iki 2008 m. birželio 20 d. sudaryti pagrindinę UAB „Baloša“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovo teigimu, preliminariosios sutarties 4.3. punkte nurodyta, kad ieškovas 2008 m. birželio 6 d. sumokėjo atsakovui 300 000 Lt dydžio sumą, numatant, kad ji bus įskaityta kaip avansinis mokėjimas, sudarius pagrindinę sutartį. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 20 d. ieškovo ir atsakovo susitikimo metu buvo sutarta atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą iki 2008 m. liepos 4 d. tam, kad ieškovas galėtų susipažinti su preliminariosios sutarties priede Nr. 1 nurodytais dokumentais, tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta. Ieškovo teigimu, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovui atsirado pareiga gautą 300 000 Lt sumą grąžinti ieškovui. Ieškovas pažymėjo, kad jis patyrė tiesioginių nuostolių dėl to, jog atsakovas netinkamai vykdė preliminariąją sutartį – ieškovas iki šiol negali disponuoti 300 000 Lt avanso suma, taip pat patyrė materialinių ir laiko sąnaudų dėl daugkartinių važinėjimų į UAB „Bionovus“ buveinę, vizitų į kredito įstaigas, taip pat patyrė išlaidas teisinėms ir kitokio pobūdžio konsultacijoms. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas privalėtų ieškovui sumokėti ir 300 000 Lt baudą, kaip numatyta preliminariosios sutarties 8.2. punkte, kadangi ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas nurodė, kad geranoriškai nereikalaus 300 000 Lt baudos mokėjimo, tačiau laikė, kad patyrė 300 000 Lt tiesioginių nuostolių. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 300 000 Lt dydžio sumą, kuri turėjo būti įskaityta kaip avansinis mokėjimas sudarius pagrindinę sutartį, nesudarius pagrindinės sutarties 2008 m. liepos 9 d. pranešimu atsakovo buvo pareikalauta grąžinti sumokėtą sumą ieškovui, tačiau ieškovui sumokėta suma nėra grąžinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti Antano Bako įmonei iš UAB „Bionovus“ 300 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų ir 7 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad 2008 m. birželio 5 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią susitarė ne vėliau kaip 2008 m. birželio 20 d. sudaryti UAB „Baloša“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008 m. liepos 9 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie savo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ir pareikalavo per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos sugrąžinti sumokėtąjį 300 000 Lt avansą, pervedant pinigus į nurodytą banko sąskaitą, o 2009 m. liepos 17 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, jog atsisako grąžinti pagal preliminariąją sutartį ieškovo sumokėtą 300 000 Lt sumą ir pasilieka ją kaip preliminariosios sutarties šalių iš anksto aptartus ir neginčytinus nuostolius dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti ją pasibaigia, tačiau preliminariu susitarimu pagal CK 6.165 straipsnį sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme ir šaliai, kuri nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kyla civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl sumokėtos avansinės sumos grąžinimo ir nepareiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismas nagrinėja bylą ieškinio ribose.
Teismas nurodė, kad nors preliminariosios sutarties sudarymo atveju nėra reikalavimo ir neatsiranda pareiga atlikti piniginius mokėjimus ar dalinius atsiskaitymus būsimosios sutarties sąskaita, tačiau atliktas mokėjimas nėra draudžiamas. Teismas nurodė, kad išankstinį mokėjimą už daiktus reglamentuoja CK 6.315 straipsnis, kuriame mokėjimas yra siejamas su daikto perdavimu pagal sutartį. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl išankstinio pinigų perdavimo, kuris siejamas su įsipareigojimu sudaryti sutartį dėl daiktų perdavimo ateityje, neprieštarauja įstatymams, nes šalys sutarties laisvės principu turi teisę nustatyti tarpusavio teises ir pareigas savo nuožiūra (CK 6.156 str.). Teismo teigimu, vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, atsakovui tenka pareiga grąžinti avansu gautus 300 000 Lt ieškovui, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti, nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 300 000 Lt tenkintinas.
Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis turėjo teisę pasilikti avansu gautus pinigus pagal pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygas. Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties 4.3. punktu šalys susitarė, kad jei pirkėjas vengs ar atsisakys sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ar nevykdys ar netinkamai vykdys sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas turi teisę pasilikti pirkėjo sumokėtą 300 000 Lt pinigų sumą kaip šalių iš anksto aptartus ir numatomus pardavėjo patirtus nuostolius; pirkėjas šiuo patvirtina, kad tokia nuostolių suma yra pagrįsta, pirkėjui jos sumokėjimas nesudarys ypatingų finansinių problemų ir nesutrikdys jo vykdomos veiklos, pirkėjas patvirtina ir garantuoja, kad neginčys šios nuostolių sumos dydžio ir/ar pagrįstumo. Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties 8.1. punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas atsisakys sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais, pirkėjas įsipareigoja sumokėti baudą, lygią 300 000 Lt, bei atlyginti visus pardavėjo nuostolius, kurių nepadengia bauda.
Teismo nuomone, nors ginčas byloje yra nagrinėjamas pagal ieškovo pareikštą ieškinį ir jo ribose, tačiau iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad tarp šalių kyla ginčas ne tik dėl galimos nuostolių sumos, bet ir dėl to, kuri šalis yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas pažymėjo, jog tam, kad atsakovui atsirastų teisė į baudą ir/ar nuostolius pagal sutartį, turi būti nustatytas ieškovo kaltės dėl nepasirašytos pagrindinės sutarties klausimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokiam ginčui nagrinėti reikalavimų nereiškė ieškovas, atsakovas taip pat jų neformulavo ir galimo priešieškinio nepateikė.
Teismas nurodė, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas visų būtinų atsakomybės sąlygų nustatymas, gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys, t.y. turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Teismas pažymėjo, kad turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Teismo teigimu, minėtas aplinkybes galima išnagrinėti tik pagal atitinkamai pareikštus reikalavimus ir surinktus įrodymus, o esant nustatytu, jog vienos iš preliminariosios sutarties šalių veiksmai dėl nesudarytos pagrindinės sutarties pripažintini kaltais, spręstinas antrosios šalies atsakomybės pagal sutartį klausimas. Teismas pažymėjo, kad žalos dydis yra įrodinėjamas, o ne sutartimi nustatomas iš anksto, o iš anksto sutartimi nustatytos netesybos, kurių įrodinėti nereikia, yra įskaitomos į įrodytą žalos dydį. Teismas nurodė, kad nei vienai iš šalių nepareiškus reikalavimo dėl žalos atlyginimo ar netesybų priteisimo, teismas neturi pagrindo nustatyti kaltąjį dėl preliminariosios sutarties nevykdymo asmenį, todėl nenagrinėja šalių teiktų įrodymų, susijusių su šalių atsakomybe pagal sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Bionovus“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantui tenka pareiga grąžinti avansu gautus 300 000 Lt ieškovui, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti, nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti sutartį. Teismas tokį lėšų perdavimą kvalifikavo teisiškai neteisingai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl pagal preliminariąsias sutartis perduotų lėšų grąžinimo. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad preliminariosios sutarties įvykdymas yra užtikrinamas 300 000 Lt dydžio netesybomis, kartu numatant, jog ieškovui neįvykdžius preliminariosios sutarties jo sumokėta avanso suma yra paliekama apeliantui, t.y. šalys iš anksto preliminariąja sutartimi susitarė dėl ieškovo sumokėto avanso įskaitymo į netesybas. Preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, jog ieškovo sumokėta pinigų suma atlieka ne tik būsimo mokėjimo pagal pagrindinę sutartį funkciją, bet ir preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimo funkciją, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovo reikalavimas grąžinti apeliantui perduotą pinigų sumą negali būti tenkinamas, kadangi ieškovo sumokėta avanso suma pagal preliminariosios sutarties 8.1. ir 4.3. punktus buvo įskaityta kaip ieškovo mokėtinos netesybos už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas tinkamai neidentifikavo ieškovo sumokėtos pinigų sumos teisinio statuso ir šių aplinkybių apskritai netyrė ir nevertino. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą pareigą kvalifikuoti pagal preliminariąją sutartį perduotų pinigų teisinį statusą.Nepagrįsta teismo išvada, jog tam, kad atsakovui atsirastų teisė į baudą ir/ar nuostolius pagal preliminariąją sutartį, turi būti nustatytas ieškovo kaltės dėl nepasirašytos pagrindinės sutarties klausimas, tam atsakovas privalėjo teisme pareikšti priešieškinį, be to, žalos dydis yra įrodinėjamas, o ne sutartimi nustatomas iš anksto, o iš anksto sutartimi nustatytos netesybos yra įskaitomos į įrodytą žalos dydį. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad netesybos bus taikomos ieškovui neįvykdžius prievolės sudaryti pagrindinę sutartį dėl akcijų pirkimo-pardavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovo direktorius A. Bakas atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį. Konstatavus, jog ieškovas neįvykdė savo prievolės pagal preliminariąją sutartį, atsakovas įgijo teisę į preliminariojoje sutartyje nurodyto dydžio netesybas bei įgijo teisę savo reikalavimą dėl netesybų patenkinti iš ieškovo sumokėtos avanso sumos. Teisiškai tarp šalių susiklostė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo santykiai. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl avanso grąžinimo ir dėl netesybų sumokėjimo įskaitymas yra pagrindas abejoms prievolėms pasibaigti, todėl laikytina, kad netesybos jau yra sumokėtos įskaičius ieškovo sumokėtą avansinio mokėjimo sumą. Įskaitymu buvo įvykdyta ir pasibaigė ieškovo prievolė sumokėti apeliantui netesybų suma, todėl nepagristi pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantas galėjo ar turėjo teikti byloje priešieškini dėl nuostoliu ar netesybų priteisimo, nes ieškiniu negalima reikalauti to. kas jau yra įvykdyta.Ieškovas formulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo 300 000 Lt nuostolių atlyginimo ir šią sumą ieškovas laikė savo tiesioginiais nuostoliais. Nuostolių atlyginimui priteisti yra privalomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. ieškovo reikalaujama suma galėjo būti priteista tik byloje nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus. Sprendžiant įskaitymo teisėtumo klausimą šalių kaltės klausimas yra svarbus, priešingai nei ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl šalys pagrįstai byloje teikė atitinkamus įrodymus ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių įrodymų nenagrinėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Antano Bako įmonė prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai neidentifikavo ieškovo sumokėtos sumos teisinio statuso ir aplinkybių, susijusių su ieškovo sumokėta pinigų suma, apskritai netyrė ir nevertino. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalaujama 300 000 Lt suma yra avansas, sumokėtas pagal preliminariąją sutartį, o ne netesybos ar kitokio pobūdžio mokėjimas, todėl laikytina, kad teismas nustatė šios sumos teisinį statusą. Ieškovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo taisyklės aiškiai nurodo, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįvykdoma ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį, taigi teismas pagrįstai taikė šią teisės normą. Ieškovo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei viena iš šalių nereiškė reikalavimo dėl netesybų priteisimo, pagrįstai nevertino aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti kurios nors šalies kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir dėl pagrindų taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių atlyginimą) buvimo ar nebuvimo. Ieškovas nurodo, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, tačiau tam, kad teismas galėtų vertinti, ar egzistuoja faktinis pagrindas taikyti atitinkamas sutarties nuostatas ir ar egzistuoja civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, byloje turėjo būti pareikštas atitinkamas reikalavimas. Ieškovas pažymi, kad atsakovas tokia teise nepasinaudojo, todėl teismas pagrįstai nesprendė klausimo, ar atsakovas įgijo teisę į preliminariojoje sutartyje iš anksto užfiksuoto dydžio netesybas, kurios gali būti tenkinamos iš ieškovo sumokėto avanso sumos. Ieškovo nuomone, teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai ir teisingai parinko taikytinas teisės normas ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
2008 m. birželio 5 d. atsakovas UAB „Bionovus“ (pardavėjas) ir ieškovas Antano Bako įmonė (pirkėjas) sudarė preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje sutarė iki 2008 m. birželio 20 d. sudaryti pagrindinę UAB „Baloša“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 4.3. punkte nurodyta, kad pirkėjas per vieną darbo dieną nuo sutarties pasirašymo dienos sumoka pardavėjui 300 000 Lt dydžio sumą; sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ši pinigų suma bus įskaitoma kaip avansinis mokėjimas už akcijas; jei pirkėjas vengs ar atsisakys sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ar nevykdys ar netinkamai vykdys sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas turi teisę pasilikti šią pirkėjo sumokėtą pinigų sumą (300 000 Lt) kaip šalių iš anksto aptartus ir numatytus pardavėjo patirtus nuostolius; pirkėjas šiuo patvirtina, kad tokia nuostolių suma yra pagrįsta, pirkėjui jos sumokėjimas nesudarys ypatingų finansinių problemų ir nesutrikdys jo vykdomos veiklos; pirkėjas patvirtina ir garantuoja, kad neginčys šios nuostolių sumos dydžio ir/ar pagrįstumo.
Preliminariosios sutarties 3. punkte nurodyta, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip 2008 m. birželio 20 d., esant išankstinėms sąlygoms, numatytoms preliminariosios sutarties 5 straipsnyje (preliminariojoje sutartyje sutarties punktai nurodomi ir punktais, ir straipsniais).
Preliminariosios sutarties 5.1.2. punktu buvo nustatyta, kad sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose pardavėjo pateikti pareiškimai ir garantijos bus iš esmės tikslūs ir teisingi pagrindinės sutarties pasirašymo dieną. Preliminariosios sutarties 7.2.5. punkte nurodyta, kad pardavėjas nenutylėjo jokios informacijos, kuri būtų reikšminga pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį ar pagrindinę sutartį, įskaitant UAB „Baloša“ įsipareigojimus pagal konkrečias sutartis.
Preliminariosios sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad pardavėjas pateikė pirkėjui sutarties priede Nr. 1 nurodytą informaciją. Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 išvardintas pirkėjui pateiktų dokumentų sąrašas.
Antano Bako įmonės atstovės advokatės Rūtos Čilinskaitės 2008 m. birželio 6 d. pranešimas UAB „Bionovus“ patvirtina, kad preliminariosios sutarties pasirašymo metu pirkėjui buvo pateikta tik dalis sutarties priede Nr. 1 išvardintų dokumentų. 2008 m. birželio 9 d. UAB „Bionovus“ atsakyme į minėtą pranešimą nurodyta, kad pirkėjui buvo pateikta sutarties priede Nr. 1 nurodyta informacija, bet ne dokumentai, kaip nurodyta pačiame sutarties priede Nr. 1, sudarant pirkėjui galimybę pasidaryti dokumentų kopijas. Aplinkybę, kad dokumentų kopijų pirkėjas negavo patvirtina ir tame pačiame UAB „Bionovus“ atsakyme esantis paaiškinimas, kad dėl didelės apimties sutarties priede Nr. 1 nurodyti dokumentai nebuvo pridedami prie preliminariosios sutarties.
2008 m. birželio 20 d. ieškovo ir atsakovo susitikimo metu buvo sutarta atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą iki 2008 m. liepos 4 d. tam, kad ieškovas ir jo atstovė galėtų susipažinti su preliminariosios sutarties priede Nr. 1 nurodytais dokumentais, kadangi kai kurių dokumentų analizei buvo reikalingas ilgesnis laiko tarpas, atsakovui buvo įteiktas prašymas pateikti sutarties priede Nr. 1 išvardintų dokumentų kopijas, tačiau ieškovas ir jo atstovė šių kopijų negavo. Tai patvirtina UAB „Bionovus“ 2008 m. liepos 3 d. atsakymas Nr. 01-144 ir kiti pateikti į bylą šalių susirašinėjimo dokumentai.
UAB „Bionovus“ 2008 m. liepos 3 d. atsakymas Nr. 01-144 patvirtina, kad dokumentų kopijos nebuvo pateiktos ir ieškovo atstovams atvykus papildomai susipažinti su sutarties priede Nr. 1 nurodytais dokumentais 2008 m. liepos 2 d., motyvuojant konfidencialios informacijos apsauga, todėl akivaizdu, kad dokumentų kopijos negalėjo būti daromos ir anksčiau, priešingai negu nurodyta UAB „Bionovus“ 2008 m. birželio 9 d. atsakyme.
Antano Bako įmonė 2008 m. liepos 9 d. pranešimu nurodė priežastis dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir pareikalavimo UAB „Bionovus“ grąžinti sumokėtą pagal preliminariąją sutartį pinigų sumą.
Bylos duomenys apie vėlesnį ieškovo ir atsakovo bendravimą patvirtina, kad iš atsakovo pusės nebuvo ketinimo bendradarbiauti sprendžiant susiklosčiusią problemą išaiškėjus naujoms aplinkybėms, todėl preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo veiksmų ir kaltės. Ieškovas dėl neteisingos informacijos apie UAB „Baloša“ finansinę padėtį prarado galimybę pasinaudoti akcijų gijimo sandorio finansavimu, tačiau ir toliau siekė išspręsti susiklosčiusią situaciją - buvusio UAB „Bionovus“ valdybos pirmininko R. L. pasiūlymu surado du potencialius akcijų pirkėjus (įmones iš Lietuvos ir Rusijos), kurių atstovai buvo atvykę apžiūrėti UAB „Baloša“ valdomo durpyno, dalyvaujant UAB „Baloša“ direktoriui G. M. , ir pareiškė pageidavimą pirkti akcijas. Tačiau tam, kad jie galėtų priimti galutinį sprendimą, reikėjo pateikti informaciją apie UAB „Baloša“ veiklą. Šios informacijos UAB „Bionovus“ vadovybė ieškovui nesuteikė, nors tuo pačiu metu teigė, kad norėtų parduoti UAB „Baloša“ akcijas surastam pirkėjui. Šias aplinkybes patvirtina pateiktas į bylą ieškovo elektroninis susirašinėjimas su UAB „Bionovus“ finansų direktoriumi G. G. .
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti pagal preliminariąją sutartį perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams. Pavyzdžiui, abiem sutarties šalims teigiant, kad perduoti pinigai buvo rankpinigiai ir reikalaujant įstatymo nustatytų pasekmių (CK 6.100 straipsnis). Tokiu atveju teismui tektų kvalifikuoti įvardytą rankpinigiais mokėjimą kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą ir pan., jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje J.S., I.S. v. E. P. Nr. 3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. E. B. Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje P. V. v. A. T. Nr. 3K-3-868/2002, kt.).
Aptartais atvejais šalys numato galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekia jų išvengti, taigi perduoti pagal preliminariąją sutartį pinigai atlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir gali būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nes CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties užtikrinimo būdų, išskyrus CK 6.98 straipsnyje nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Ž. S. v. H. Ch. Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P. Nr. 3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. E. B. Nr. 3K-3-998/2001, kt.).
Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Minėta, kad toks susitarimas nėra draudžiamas, nepaisant preliminariosios sutarties sampratos siaurąja jos reikšme. Taigi tokiu atveju perduodamą sumą galima laikyti avansu. Tačiau bet kuriuo atveju nereikia sureikšminti vartojamos terminijos, nes avanso turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, todėl praktiškai kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų. Taigi avanso sąvoka gali būti vartojama ir pagrindinėje pirkimo-pardavimo, ir preliminariojoje sutartyse.
Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt. Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. G. J., V. J. Nr. 3K-3-124/2006).
Šalių 2008 m. birželio 5 d. preliminariosios sutarties 4.3. punkte nurodyta, kad pirkėjas per vieną darbo dieną nuo sutarties pasirašymo dienos sumoka pardavėjui 300 000 Lt dydžio sumą; sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ši pinigų suma bus įskaitoma kaip avansinis mokėjimas už akcijas; jei pirkėjas vengs ar atsisakys sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ar nevykdys ar netinkamai vykdys sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas turi teisę pasilikti šią pirkėjo sumokėtą pinigų sumą (300 000 Lt) kaip šalių iš anksto aptartus ir numatytus pardavėjo patirtus nuostolius; pirkėjas šiuo patvirtina, kad tokia nuostolių suma yra pagrįsta, pirkėjui jos sumokėjimas nesudarys ypatingų finansinių problemų ir nesutrikdys jo vykdomos veiklos; pirkėjas patvirtina ir garantuoja, kad neginčys šios nuostolių sumos dydžio ir/ar pagrįstumo.
Preliminariosios sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas atsisakys sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais, pirkėjas įsipareigoja sumokėti baudą, lygią 300 000 Lt, bei atlyginti visus pardavėjo nuostolius, kurių nepadengia bauda.
Preliminariosios sutarties 8.2. punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais, pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjui sutarties 4.3. punkte nurodytą avansą (300 000 Lt) ir įsipareigoja mokėti baudą, lygią 300 000 Lt, bei atlyginti visus pirkėjo nuostolius, kurių nepadengia bauda.
Teisėjų kolegija pagal nurodytas preliminariosios sutarties sąlygas sprendžia, kad teisingam bylos išnagrinėjimui, teisingo, teisėto ir pagrįsto sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui yra reikalinga ir svarbu konstatuoti aplinkybes apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už preliminariojoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą, apie atsakovo teisę įskaityti ieškovo sumokėtą pinigų sumą į nuostolius ar netesybas, apie tai dėl kokių priežasčių ir dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei vienai iš šalių nepareiškus reikalavimo dėl žalos atlyginimo ar netesybų priteisimo, teismas neturi pagrindo nustatyti kaltąjį dėl preliminariosios sutarties nesudarymo asmenį, t. y. aukščiau paminėtos aplinkybės nėra reikšmingos bylai, nėra pagrįsta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad šalys pateiktais į bylą procesiniais dokumentais ir įrodymais įrodinėjo priežastis, šalių veiksmus ir šalių kaltę, dėl kurių nebuvo įvykdyta preliminarioji sutartis bei nesudaryta pagrindinė sutartis. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl netinkamų atsakovo veiksmų bei kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui konstatuojant byloje nustatytas aplinkybes, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo veiksmų ir kaltės, pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš atsakovo ieškovui 300 000 Lt pinigų sumą CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu yra pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Preliminariosios sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad pardavėjas pateikė pirkėjui sutarties priede Nr. 1 nurodytą informaciją. Preliminariosios sutarties 7.2.5. punkte nurodyta, kad pardavėjas nenutylėjo jokios reikšmingos informacijos, kuri būtų reikšminga pirkėjui sudarant šią sutartį ar akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įskaitant UAB „Baloša“ įsipareigojimus pagal konkrečias sutartis. Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 nurodytas pirkėjui pateiktų dokumentų sąrašas. Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad preliminariosios sutarties tekstą paruošė atsakovas. Dėl nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis CK 6.193 straipsniu, abejotinos preliminariosios sutarties sąlygos, sąvokos aiškintinos ieškovo naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pateikė ieškovui tik dalį preliminariosios sutarties priede Nr. 1 nurodytų dokumentų, neatskleidė visos reikšmingos pirkėjui informacijos sudarant preliminariąją sutartį ir dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl atsakovo veiksmų bei kaltės.
Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas neturi teisės pasilikti ieškovo sumokėtos atsakovui pinigų sumos preliminariosios sutarties 4.3., 8.1 punktų, CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteistina iš atsakovo ieškovui sumokėta pagal preliminariąją sutartį pinigų suma CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu yra pagrįsta.
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje A. J. ir kt. v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“ Nr. 3K-3-40/2009 pažymėjo, kad tais atvejais, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalis).
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškovas įvykdė įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, kaip ir joje buvo numatyta, sumokėjo atsakovui 300 000 Lt sumą. Tuo tarpu atsakovas, vykdydamas savo prisiimtus įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, pažeidė sutartį, tuo pačiu pažeisdamas ir ieškovo teisėtus lūkesčius, kad sutartis bus vykdoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Europos sutarčių teisės principų 3.301 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad pagrindinė sutartis nesudaryta būtent dėl to, kad pasirašant preliminariąją sutartį ieškovui nebuvo suteikta visa informacija ir jis nebuvo supažindintas su preliminariosios sutarties priede Nr. 1 nurodytais dokumentais, įskaitant kredito sutartimi su AB „Hansabankas“ bei hipotekos lakštais, taip pat ieškovas buvo suklaidintas dėl UAB „Baloša“ įmonės, kurios akcijas ketino įsigyti, turto teisinio statuso ir prarado galimybę susitarti su akcijų įsigijimo sandorio finansuotoju, kurio pagrindinė sąlyga buvo pirkėjo įsipareigojimas įkeisti UAB „Baloša“ nekilnojamąjį turtą bei žemės sklypo nuomos teisę. Pagal bylos duomenis galimi ieškovo finansuotojai, įskaitant ir UAB „Bionovus“ pasiūlytą Uni Credit Bank atstovybę Lietuvoje, nurodė, kad jie galėtų finansuoti sandorį, perkredituodami AB „Hansabankas“ suteiktą paskolą, tačiau tam ieškovas turėjo imti apie 1 mln. litų didesnį kreditą, negu yra UAB „Baloša“ akcijų kaina ir 30 procentų sandorio kainos turėjo finansuoti iš nuosavų lėšų. 30 procentų nuo 1 mln. litų dalies, skirtos AB Hansabankas suteiktos paskolos perkreditavimui, sudarė 333 333 Lt, t. y. iš esmės tiek, kiek ieškovas sumokėjo atsakovui pagal preliminariąją sutartį.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, pardavėjas (atsakovas) negalėjo teigti, kad jo pareiškimai, nurodyti preliminariosios sutarties 7.2.5. punkte, t. y. kad pardavėjas nenutylėjo jokios informacijos, kuri būtų reikšminga pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį ar pagrindinę sutartį, įskaitant UAB „Baloša“ įsipareigojimus pagal tam tikras konkrečias sutartis, yra tikslūs ir teisingi.
Taigi ieškovas prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį per preliminariojoje sutartyje nurodytą terminą dėl to, kad nebuvo pakankamai informuotas kitos sutarties šalies, tuo pažeidžiant preliminariosios sutarties 5.1.2. ir 7.2.5. punktų sąlygas bei CK 6.158 straipsnio 1 dalies normą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N. Nr. 3K-3-483/2008). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Kaip jau minėta, preliminariosios sutarties pasirašymo metu ir vėliau atsakovas ieškovui pateikė ne visus sutarties priede Nr. 1 išvardintus dokumentus. Pagal preliminariąją sutartį atsakovas turėjo pareigą parengti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovas ilgą laiką delsė pateikti ieškovui prašomų dokumentų kopijas, motyvuojant didele sutarties priede Nr. 1 nurodytų dokumentų apimtimi ir konfidencialios informacijos apsauga. Atsižvelgiant į tokį nepagrįstą atsakovo atsisakymą, pirkėjas (ieškovas) konstatavo, kad yra pažeistas preliminariosios sutarties 6.1.1. punkte nurodytas pardavėjo įsipareigojimas iš esmės tinkamai ir visiškai įvykdyti preliminariosios sutarties 5.1. punkte numatytas išankstines sąlygas arba užtikrinti numatytų išankstinių sąlygų egzistavimą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas, nebūdamas pakankamai rūpestingas, neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovas privalės sudaryti pagrindinę sutartį.
Atsakovui netinkamai įvykdžius preliminariąją sutartį, jo veiksmai laikytini neteisėtais, dėl to atsakovas neturi teisinio pagrindo pasilikti ieškovo sumokėtos atsakovui pinigų sumos. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, o 4 dalyje nurodyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.
Preliminariosios sutarties 4.3. punkte nurodyta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 300 000 Lt dydžio sumą, kuri turėjo būti įskaityta kaip avansinis mokėjimas sudarius pagrindinę sutartį. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas 2008 m. liepos 9 d. pranešimu pareikalavo atsakovą grąžinti sumokėtą sumą ieškovui, tačiau atsakovas negrąžino ieškovui sumokėtos pinigų sumos. Kadangi pagrindinė sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad atsakovas nepatirtų dėl to nuostolių - ieškojo pirkėjo, kuris sutiktų pirkti UAB „Baloša“ akcijas, surado du potencialius akcijų pirkėjus (įmones iš Lietuvos ir Rusijos), su kuriais akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl tų pačių priežasčių, kaip ir su ieškovu, t.y. dėl atsakovo informacijos nesuteikimo. Šias aplinkybes patvirtina pateikti į bylą įrodymai.
Atsakovas teigia, kad jog tiek preliminariojoje sutartyje, tiek jos priede Nr. 1 vartojamo termino „pateikti“ reikšmė yra „duoti susipažinti“, ir kad preliminariojoje sutartyje nėra vartojami terminai „perduoti“, „pridėti priedai“ ar pan., todėl, atsakovo nuomone, preliminariosios sutarties priede Nr. 1 išvardinti dokumentai neprivalėjo būti perduoti ieškovui.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas neteisingai aiškina bei interpretuoja preliminarioje sutartyje vartojamą sąvoką „pateikti“. Jeigu atsakovas būtų įsipareigojęs tik duoti susipažinti su tam tikra informacija ar dokumentais, tai preliminarioje sutartyje taip būtų ir nurodyta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas teigia, jog neprivalėjo perduoti dokumentų kopijų, bet vėliau pats 2008 m. birželio 9 d. rašte nurodė, kad dėl didelės apimties negali pateikti visų dokumentų ieškovui. Nurodyta faktinė aplinkybė patvirtina, kad atsakovas suprato ir pripažino, kad ieškovo reikalaujami dokumentai turi būti jam pateikti.
Atsakovas teigia, kad dar iki preliminariosios sutarties su ieškovu pasirašymo atsakovo buveinėje buvo parengtas duomenų kambarys, kuriame potencialiems akcijų pirkėjams buvo parengta ir pateikta susipažinimui informacija apie UAB „Baloša“, kurios akcijos buvo parduodamos. Pasak atsakovo, duomenų kambarys nurodytu atsakovo buveinės adresu veikė nuo 2008 m. gegužės mėnesio pabaigos - birželio mėnesio pradžios iki 2008 m. liepos mėnesio vidurio.
Tokia sąvoka kaip „duomenų kambarys“ nėra apibrėžta nei preliminarioje sutartyje, nei teisės aktuose. Ieškovas nebuvo informuotas, kad atsakovas rengė duomenų kambarį, apie tai nenurodyta ir preliminarioje sutartyje.
Atsakovo teiginys, kad iki preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovui dokumentai buvo pateikti duomenų kambario forma, neatitinka tikrovės ir tokį teiginį paneigia bylos duomenys.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje finansines paslaugas teikianti L. S. ir ieškovo vadybininkas A. J. kartu su ieškovo įmonės savininku Antanu Baku vyko pas atsakovą tartis dėl UAB „Baloša“ akcijų pirkimo. Nei vienas iš atvykusių asmenų nebuvo informuotas apie kokį nors duomenų kambarį arba apie galimybę susipažinti su visais UAB „Baloša“ turtinę padėtį apibūdinančiais dokumentais.
Su atsakovo paruoštais dokumentais ieškovo atstovai turėjo galimybę susipažinti tik 2008 m. liepos 2 d. savo iniciatyva atvykę į atsakovo buveinę. Atsakovo darbuotojas ieškovo atstovams pateikė du segtuvus su dokumentais, kuriuos jie galėjo peržiūrėti. Kadangi kai kuriems dokumentams išnagrinėti reikalingas ilgesinis laikas, ieškovo atstovai paprašė pateikti atitinkamų dokumentų kopijas. Šio prašymo kopija pateikta į bylą.
Atsakovo teigimu, informacijos pateikimas duomenų kambario forma įmonių (jų akcijų) įsigijimo sandoriuose atitinka įprastą verslo praktiką, yra plačiai paplitęs ir dažnai taikomas informacijos pateikimo būdas. Atsakovas taip pat teigia, kad po preliminariosios sutarties pasirašymo iki 2008 m. birželio 20 d., t.y. iki datos kai pagal preliminariosios sutarties sąlygas buvo susitarta pasirašyti pagrindinę sutartį, ieškovas nei karto nesinaudojo duomenų kambariu.
Kaip buvo nurodyta, tik po specialaus ieškovo prašymo jam buvo leista susipažinti su atsakovo parengtais UAB „Baloša“ finansinę padėtį apibūdinančiais dokumentais.
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad kadangi ieškovas dar iki preliminariosios sutarties sudarymo žinojo, jog informacija ir dokumentai reikalingi sandoriui yra pateikti duomenų kambario forma, pasirašydamas preliminariąją sutartį savo parašu patvirtino šios sutarties sąlygas, patvirtino, kad pardavėjas pateikė pirkėjui informaciją, laikytina, kad preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas išreiškė savo sutikimą, kad dokumentai ir informacija jam būtų pateikti duomenų kambario forma, todėl nėra pagrindo teigti, kad informacija ir dokumentai ieškovui turėjo būti pateikti kitu būdu (ne duomenų kambario forma).
Toks atsakovo teiginys yra neįrodytas ir prieštarauja preliminariosios sutarties sąlygoms, nes joje apie duomenų kambarį nėra nurodyta. Ieškovas nei preliminarioje sutartyje, nei kitu būdu nėra išreiškęs sutikimo, kad dokumentai jam būtų pateikti duomenų kambario forma.
Atsakovas teigia, kad atsakovas niekuomet neketino perduoti ar pridėti sutarties priedais ieškovui visų preliminariosios sutarties priede Nr. 1 išvardintų dokumentų. Šis atsakovo teiginys patvirtina išvadą, kad atsakovas suklaidino ieškovą dėl dokumentų pateikimo, kadangi tokiu teiginiu atsakovas patvirtina, kad niekada ir neketino pridėti prie preliminariosios sutarties (ar kitu būdu pateikti ieškovui) priede Nr. 1 išvardintų dokumentų.
Atsakovas teigia, kad keitimasis dokumentų, kurių pobūdis dėl jų turinio nėra ypatingai konfidencialus, kopijomis vyko tiek iki, tiek ir po preliminariosios sutarties pasirašymo. Preliminariojoje sutartyje ir jos priede Nr. 1 nėra nurodyta, kurie dokumentai yra ypatingai konfidencialūs. Darytina išvada, kad atsakovas pats vienašališkai sprendė, kurių dokumentų kopijas jis pateiks ieškovui. Tai patvirtina atsakovo 2008 m. liepos 3 d. atsakymas į ieškovo prašymą pateikti dokumentų kopijas.
Atsakovas nurodo, kad atsakovo finansų direktorius G. G. 2008 m. gegužės 29 d. ieškovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė UAB „Baloša“ 2007 m. - 2008 m. I ketvirčio balansus bei pelno (nuostolio) ataskaitų kopijas, 2008 m. liepos 3 d. - skolų tiekėjams sąrašą ir tiekėjų skolų apmokėjimo terminų suvestinę. 2008 m. birželio 20 d. atsakovo finansų direktorius G. G. ieškovui išsiuntė hipotekos registro išrašų kopijas, todėl ieškovo teiginiai, jog jis nebuvo supažindintas su hipotekos kreditoriaus AB „Hansabankas“ naudai nustatytomis sąlygomis, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
Bylos duomenys patvirtina, kad esminiai dokumentai, kuriuose esanti informacija apie UAB „Baloša“ turėjo reikšmės ieškovui sprendžiant akcijų pirkimo finansavimo klausimą, ieškovui buvo atsiųsti jau po to, kai ieškovas sumokėjo 300 000 Lt avansą ir pats iš UAB „Baloša“ buhalterės sužinojo apie UAB „Baloša“ turto įkeitimą. Atsakovas pripažįsta, jog duomenis ieškovui teikė fragmentiškai (pats nusprendęs, kuri informacija yra konfidenciali, o kuri yra nekonfidenciali) ir palaipsniui (per kelis kartus), o ne visus iš karto, kaip turėjo būti pagal preliminariąją sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad esminė aplinkybė, įtakojusi UAB „Baloša“ akcijų pirkimo sandorio finansavimo galimybę, buvo ne tik šios bendrovės turto įkeitimo faktas, tačiau ir kiti faktai, kurių atsakovas iš karto neatskleidė.
Atsakovas teigia, kad tiek iki preliminariosios sutarties pasirašymo, tiek jos vykdymo metu ieškovas užėmė pasyvią poziciją, nuolatos reiškė atsakovui nepagrįstas pretenzijas dėl dokumentų kopijų perdavimo. Atsakovas prieštarauja pats sau, nes teigia, jog ieškovas buvo pasyvus, ir taip pat jį kaltina nuolatos reiškus pretenzijas. Pateikti į bylą ieškovo ir atsakovo dokumentai - laiškai bei elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas nebuvo pasyvus. Iš pradžių ieškovas pasitikėjo atsakovo žodžiu teikiama informacija apie parduodamas akcijas bei UAB „Baloša“ turtinę bei finansinę padėtį (ieškovo ir atsakovo derybos dėl akcijų įsigijimo prasidėjo 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje), tačiau vėliau, supratęs, jog atsakovas neatskleidžia tikrosios UAB „Baloša“ padėties (pagal bylos duomenis apie tai ieškovas sužinojo iš bankų, į kuriuos kreipėsi dėl sandorio finansavimo, ir UAB „Baloša“ buhalterės, pranešusios apie bendrovei priklausančio turto įkeitimą), ieškovas ėmėsi aktyviai reikalauti reikiamos pagal preliminariąją sutartį informacijos iš atsakovo.
Ieškovas nebuvo pasyvus ir po to, kai tapo aišku, kad jis negalės pasirašyti pagrindinės sutarties – jis ieškojo pirkėjų, kurie galėtų įsigyti UAB „Baloša“ akcijas, ir ieškovas tokiu būdu galėtų atgauti įmokėtą avanso sumą. Atsakovas ir šioje stadijoje neinformavo ieškovo, kad rengiasi pasirašyti UAB „Baloša“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su kitu pirkėju UAB „Remil“.
Atsakovas teigia, kad ieškovas 2008 m. birželio 6 d. raštu patvirtino, kad jam buvo pateikta preliminariosios sutarties priede Nr. 1 6.2. punkte nurodyto dokumento - žemės sklypo, unikalus Nr. 8654-0003-0002, registravimo pažymėjimo, išduoto 2005 m. rugsėjo 26 d., kopija, todėl ieškovui buvo žinoma apie UAB „Baloša“ turto suvaržymą ir ieškovas turėjo žinoti, kad jis negalės įvykdyti savo pasirinkto finansuotojo pagrindinės sandorio finansavimo sąlygos - negalės įkeisti UAB „Baloša“ žemės sklypo nuomos teisės.
Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis sudaryta 2008 m. birželio 5 d. ir jau 2008 m. birželio 6 d. ieškovas atsakovui sumokėjo 300 000 Lt. Tai rodo, kad ieškovas neturėjo abejonių dėl UAB „Baloša“ finansinės, turtinės padėties bei dėl galimybės įkeisti šios bendrovės turtą ar turtines teises. Ieškovo veiksmai, ieškovui žinant apie UAB „Baloša“ turto įkeitimą ir mokant 300 000 Lt avansą atsakovui, prieštarautų protingumo kriterijui.
Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad nors ieškovas žinojo apie atsakovo atsisakymą perduoti dokumentų kopijas, ieškovas vis tiek tęsė derybas dėl pagrindinės sutarties pasirašymo, dokumentų kopijų ieškovui neperdavimas nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį. Tokius atsakovo teiginius paneigia bylos duomenys. Pažymėtina, kad apie atsakovo atsisakymą pateikti prašomus dokumentus ieškovas sužinojo tik 2008 m. birželio 9 d., t.y. jau po to kai ieškovas buvo sumokėjęs atsakovui 300 000 Lt. Kadangi atsakovui buvo sumokėjęs didelę sumą pinigų, ieškovas ėmėsi visų galimų priemonių, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta ir tokiu būdu ieškovas išvengtų nuostolių.
Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, dėl ko atsakovas, vadovaudamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi bei preliminariosios sutarties nuostatomis, neprivalėjo grąžinti ieškovo sumokėtos 300 000 Lt sumos ir turėjo teisę šią sumą pasilikti kaip savo patirtų nuostolių atlyginimą.
Kaip minėta, ieškovas dėjo visas pastangas, kad įvykdytų preliminarioje sutartyje numatytas prievoles ir sudarytų pagrindinę sutartį, tačiau būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties.
Pažymėtina, kad atsakovas neįvardija, kokius nuostolius patyrė dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovas ir šios įmonės savininkas Antanas Bakas su atsakovo atstovais G. G. ir V. K. pirmą kartą dėl UAB „Baloša“ akcijų pirkimo kalbėjo 2008 m. gegužės mėnesį ir nuo tada tarp jų vyko derybos. Tačiau atsakovo atstovai nei karto neprasitarė, kad UAB „Baloša“ turtas yra įkeistas. Minėti asmenys nuo pat pradžių žinojo, kad ieškovas planuoja imti kreditą akcijų pirkimui įkeičiant UAB „Baloša“ suteiktą žemės sklypo nuomos teisę ir galimai kitą bendrovės turtą, todėl jie negalėjo nežinoti, kad šio turto teisinis statusas yra esminė aplinkybė, galinti nulemti ieškovo veiksmus dėl pagrindinės sutarties sudarymo.
Pagal bylos duomenis 2008 m. birželio mėnesį ieškovas dėl UAB „Baloša“ akcijų pirkimo finansavimo kalbėjo su AB SEB banko ir AB Ūkio banko atstovais ir pagrindinis derybų objektas buvo kredito suteikimas ateityje įkeičiant UAB „Baloša“ turtą. Kadangi galimiems finansuotojams reikėjo pagrįsti UAB „Baloša“ turto vertę, ieškovas susitarė su UAB „Inreal“ turto vertintoju dėl UAB „Baloša“ įmonės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimo. Šią aplinkybę įrodo ieškovo vadybininko A. J. elektroninis susirašinėjimas su UAB „Inreal“ turto vertintoju A. Š. ir jo atsiųsta sutartis dėl turto vertinimo paslaugos užsakymo, kurioje nurodytas vertinamas objektas (UAB „Baloša“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas) ir vertinimo tikslas (įkeitimas AB SEB bankui). Gavę informaciją iš turto vertintojo, kad reikės dokumentų ir duomenų, kad paslauga galėtų būti suteikta, ieškovo atstovai nuvyko į UAB „Baloša“ susitarti, kada turto vertintojas galės atvykti apžiūrėti įmonės turtą. Būtent tą kartą UAB „Baloša“ buhalterė ir pranešė, kad visas bendrovės turtas jau įkeistas AB „Hansabankas“.
Svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovas, net ir paaiškėjus, kad UAB „Baloša“ turtas yra įkeistas ir kad yra sudaryti susitarimai, kurių pagrindu UAB „Baloša“ atsiranda ilgalaikiai įsipareigojimai atsakovui, siekė, kad nei viena iš šalių nepatirtų nuostolių. Dėl šios priežasties ieškovas, suderinęs su atsakovu, ieškojo akcijų pirkėjų ir buvo suradęs potencialius pirkėjus - įmonę iš Kaliningrado srities bei J. L. . Potencialūs pirkėjai kartu su ieškovo atstovais buvo atvykę į UAB „Baloša“. Atsakovas ne tik neprieštaravo dėl pirkėjų paieškos, bet net ir pats pasiūlė sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo. Bendraujant su potencialiais pirkėjais iškilo klausimai dėl UAB „Baloša“ veiklos, pardavimų apimties ir pan. Dėl to ieškovo atstovai kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo, tačiau visos reikalingos informacijos taip pat negavo.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui ir atsakovui tariantis dėl pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovas vedė derybas su kitu pirkėju. Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas ir pažeidžiantis civilinės teisės principus. Atsakovas, nesutikdamas grąžinti ieškovo sumokėtos pinigų sumos jau po to, kai perleido UAB „Baloša“ akcijas kitai bendrovei ir gavo už jas atlygį, siekė nesąžiningai praturtėti ieškovo sąskaita. Toks atsakovo elgesys negali jam sukurti teisių, kurios būtų ginamos.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo ieškovo nuslėpė ne tik duomenis apie UAB „Baloša“ įkeistą turtą, tačiau ir kitą svarbią informaciją, t.y. informaciją apie sudarytas sutartis tarp UAB Baloša“ ir atsakovo, pagal kurias UAB „Baloša“ atsirado ilgalaikiai įsipareigojimai atsakovui. Šias sutartis UAB „Baloša“ buhalterė atsiuntė ieškovo vadybininkui A. J. tik po preliminariosios sutarties sudarymo, 2008 m. birželio 17 d.
Be to, pagal bylos duomenis jau po preliminariosios sutarties pasirašymo, 2008 m. birželio 16 d., ieškovas tiesiogiai iš UAB „Baloša“ direktoriaus sužinojo, kad atsakovas prašo atgaline data (2008 m. gegužės 31 d.) pasirašyti du vekselius, kurių bendra suma yra 962 182,03 Lt. Tai patvirtina pateikti į bylą UAB „Baloša“ faksu atsiųsti atsakovui vekselių tekstai bei ieškovo iš UAB „Baloša“ gautas elektroninis laiškas. UAB „Baloša“ direktorius, žinodamas, kad ieškovas jau sudaręs preliminariąją sutartį dėl akcijų pirkimo, klausė ieškovo, kaip jis turėtų elgtis, gavęs šiuos vekselius iš atsakovo.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, konkrečiai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl pagal preliminariąsias sutartis perduotų pinigų grąžinimo.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad, remiantis preliminariosios sutarties nuostatomis (4.3. p., 8.1. p.), atsakovas turėjo teisę ieškovo sumokėtą pinigų sumą pasilikti sau, nes ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, o remiantis teismų praktika ieškovo sumokėta pinigų suma atliko ne tik būsimo mokėjimo pagal pagrindinę sutartį funkciją, bet ir preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimo funkciją. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina bei byloje konstatuotina, kad preliminarioji sutartis nebuvo įgyvendinta bei pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo veiksmų bei kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas, pareiškus ieškovui reikalavimą dėl sumokėtos pagal preliminariąją sutartį sumos grąžinimo, pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl sumokėtos 300 000 Lt sumos grąžinimo.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai neidentifikavo ieškovo sumokėtos pagal preliminariąją sutartį pinigų sumos teisinio statuso ir aplinkybių, susijusių su ieškovo sumokėta pinigų suma, apkritai netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalaujama 300 000 Lt suma priteistina iš atsakovo ieškovui CK 6.237 straipsnio pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė šios sumos teisinį statusą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo praktika aiškiai nurodo, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįvykdoma ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, gražinimo, jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N. Nr. 3K-P-382/2006). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šią teisės normą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad netesybos bus taikomos ieškovui neįvykdžius prievolės sudaryti pagrindinę sutartį dėl akcijų pirkimo – pardavimo, ir konstatavus, jog ieškovas neįvykdė savo prievolės pagal preliminariąją sutartį, apeliantas įgijo teisę į preliminarioje sutartyje nurodyto dydžio netesybas bei įgijo teisę savo reikalavimą dėl netesybų patenkinti iš ieškovo sumokėtos avanso sumos. Šiuos argumentus atsakovas grindžia apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika dėl sutartimi sulygtų netesybų, kurie laikomi iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais.
Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų suma sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N. Nr. 3K-P-382/2006).
Preliminariosios sutarties 8.1. punkto turinys patvirtina, kad ieškovas (pirkėjas) įsipareigojo sumokėti baudą tik kai ieškovas atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais, t.y. ieškovo pareiga mokėti baudą atsiranda kai yra visi trys ieškovo atsakomybės pagal preliminariąją sutartį elementai. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėtos 300 000 Lt sumos grąžinimo ir byloje nustačius, kad atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį ir kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo veiksmų bei kaltės, vadovaujantis CK 6.237 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bionovus“ ieškovui Antano Bako įmonei 1 400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.